Dailėtyrininkas, meno istorikas ir pedagogas Ignas Šlapelis - ryški asmenybė XXa. pirmosios pusės Lietuvos kultūriniame gyvenime. Savo kritiniuose straipsniuose jis nuosekliai plėtojo svarbias meno sociologijos idėjas, susiedamas jas su to meto menu. Kertinė meno sociologijos problema - meno funkcijos ir jo padėtis visuomenėje - buvo itin aktuali tuometinėje kultūrinio gyvenimo situacijoje, kurią gvildeno filosofai, literatai, menotyrininkai. I. Šlapelio teigimu, pagrindinė meno funkcija yra estetinė, o estetinio išgyvenimo tikslas - ugdyti dvasingą ir kūrybingą asmenybę. Socialinė meno funkcija glaudžiai siejasi su estetine - kartu išgyvendami estetinius potyrius žmones tampa dvasiškai artimesni. I. Šlapelis vienas pirmųjų Lietuvoje iškėlė estetinio lavinimo būtinybę. Remdamasis Europos ir Amerikos mokyklų patirtimi, jis pasiūlė naują konkretų dailės dėstymo mokykloje metodą. Taigi Igną Šlapelį pelnytai galėtume laikyti meno sociologijos pradininku Lietuvoje.
