Dvi istorinio aiškinimo alternatyvos: Miroslavo Hrocho ir Czesławo Miłoszo tezės
-
Algimantas Valantiejus
Publikuota 2001-07-02
https://doi.org/10.15388/SocMintVei.2001.1-2.7232
PDF

Reikšminiai žodžiai

tautinis identitetas
Lietuvos nacionalizmas
kalba
socialiniai veiksniai
kultūriniai veiksniai
ekonominiai veiksniai
Miroslavas Hrochas
Czesławas Miłoszas

Kaip cituoti

Valantiejus, A. (2001) “Dvi istorinio aiškinimo alternatyvos: Miroslavo Hrocho ir Czesławo Miłoszo tezės”, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 7(1-2), pp. 20–45. doi:10.15388/SocMintVei.2001.1-2.7232.

Santrauka

XIX a. paskutiniojo ketvirčio socialinių ir kultūros procesų Lietuvoje interpretavimas duoda pagrindo teigti, kad sociologiniu požiūriu tautinio identiteto simbolinis konstravimas buvo sudėtinis reiškinys, susidedąs iš įvairių, vienas kitą papildančių, o kartais netgi prieštaringų, komponentų. Straipsnio autorius siekė keleto tikslų: 1) pasitelkus esamus istorinio aiškinimo ar literatūrinės įžvalgos pavyzdžius, svarstyti specifinių socialinių ir kultūros veiksnių sutapimą ankstyvuoju lietuvių tautinio sąjūdžio laikotarpiu; 2) aptarti santykį tarp kalbos veiksnio ir praktinio veiksmo, išnagrinėti lingvistinio identiteto raidos socialines priežastis; 3) tikslinti žodžių, vartojamų skirtinguose istorinio aiškinimo pavyzdžiuose, reikšmes. Šie trys aspektai vienas kitą papildo: straipsnyje nėra dalykų, kurių nebūtų aptikę ir įvardiję istorikai ir sociologai. Čia bandoma nauju žvilgsniu pažvelgti į turimus faktus pakartotinai interpretuojant aptariamo istorinio laiko socialinio veiksmo priežastis.
PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

<< < 1 2 3 4 5 > >>