„– Laikas eina greitai, o... kokia čia nuobodybė! – pasakė ji, nežiūrėdama į jį.
Taip tik sakoma, – kad nuobodu. Tūlas gyvena sau kur nors Beliove arba Žizdroje, – ir jam ne nuobodu, o štai čia atkanka: „Oi, nuobodu! Oi, dulkės!“ Pamanytum, kad jis iš Grenados atkako.“
(ЧЕХОВ 1986; 570)