http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/issue/feed Sociologija. Mintis ir veiksmas 2019-05-24T14:30:41+03:00 Liutauras Kraniauskas liutauras.kraniauskas@gmail.com Open Journal Systems <p>Įkurtas 1997 m. Publikuoja šių dienų visuomenės ir kultūros pokyčių, socialinės teorijos raidos bei besikeičiančios sociologijos savivokos tematikos straipsnius.</p> http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/12842 Redakcinė kolegija ir turinys 2019-05-24T14:30:41+03:00 Liutauras Kraniauskas liutauras.kraniauskas@gmail.com 2018-12-20T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/12843 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys 2019-05-24T14:30:40+03:00 Liutauras Kraniauskas liutauras.kraniauskas@gmail.com 2018-12-20T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/12844 Apie bandymą atverti juodąsias mokslo dėžes (2) 2019-05-24T14:30:40+03:00 Arūnas Poviliūnas arunas.poviliunas@fsf.vu.lt Antanas Voznikaitis arunas.poviliunas@fsf.vu.lt Lina Mačiulė arunas.poviliunas@fsf.vu.lt Monika Juknienė arunas.poviliunas@fsf.vu.lt Elena Sinkevičiūtė arunas.poviliunas@fsf.vu.lt Rima Žilinskaitė arunas.poviliunas@fsf.vu.lt <p>&nbsp;Šiame straipsnyje toliau plėtojamos idėjos iš ankstesnės publikacijos&nbsp;<em xml:lang="ar-SA">Apie bandymą atverti juodąsias mokslo dėžes (1)</em>ir analizuojamas sociologinis eksperimentas, kuriuo siekėme peržengti sociologijos ir gamtos mokslų rutininių tyrimo procedūrų ribas. Straipsnį sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje aptariama nedekartiška G. Bachelard’o „naujosios mokslinės dvasios“ epistemologija ir H. White’o tropų teorija, kuri suteikė „naujosios mokslinės dvasios“ formavimosi aiškinimui kitonišką interpretacinį kontekstą. Antrojoje dalyje aprašomas sociologijos studentų atliktas didaktinis eksperimentas, kuris apėmė dvi grupines diskusijas su gamtos mokslų doktorantais. Pirmojoje grupinėje diskusijoje buvo taikyti socialumo sociologijos principai, o antrojoje, pasitelkus perteikimo sociologijos principus, buvo mėginta išprovokuoti epistemologinį lūžį. Epistemologinio lūžio refleksija paskatino kritiškai įvertinti sociologinio&nbsp;<em xml:lang="ar-SA">habitus</em>&nbsp;formavimąsi.</p> 2018-12-20T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/12845 Ernesto Laclau populizmo teorija ir jos operacionalizacija: politinės partijos „Drąsos kelias“ atvejis 2019-05-24T14:30:39+03:00 Karolis Jonutis karolis.jonutis@gmail.com <p>Straipsnyje politinės partijos „Drąsos kelias“ iškilimui aiškinti pritaikoma Ernesto Laclau diskursyvi populizmo teorija, kuria remiantis populizmas suprantamas kaip kolektyvinio identiteto formavimosi logika. Šio teorinio požiūrio pranašumai atskleidžiami, lyginant jį su kitomis populizmo konceptualizavimo kryptimis. Taip pat mėginamas įveikti vienas iš šios teorijos trūkumų&nbsp;– per didelis abstraktumas, trukdantis pritaikyti ją empiriniams tyrimams. Straipsnyje aptariamos teorijos operacionalizavimo galimybės derinant ją su kitomis metodologinėmis perspektyvomis bei pasiūlomas naujas tyrimo modelis, kuris ir pritaikomas populistinės politinės partijos „Drąsos kelias“ atvejo tyrime.</p> 2018-12-20T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/12846 „Vidinės kolonizacijos“ teorija ir jos taikymas (post)sovietinių visuomenių lyginamiesiems tyrimams 2019-05-24T14:30:39+03:00 Rasa Čepaitienė geokdepe@gmail.com <p>Straipsnyje aptariamos naujos sociokultūrinių tyrimų krypties&nbsp;– kultūrinės išteklių istorijos&nbsp;– teorinės ir metodologinės prielaidos bei jų taikymo galimybės nagrinėjant nelygybės ir atskirties priežastis posovietinėje Lietuvoje. Ši tyrimų kryptis akcentuoja poreikį tirti gamtos išteklių gavybos, politinių institucijų ir sociokultūrinių nuostatų giluminius sąryšius. Remiantis kultūros istoriko Aleksandro Etkindo ir kitų autorių plėtojama „vidinės kolonizacijos“ koncepcija, tekste formuluojamos posovietinių šalių (ypač Rusijos ir Lietuvos) lyginamųjų sociopolitinės sąrangos tyrimų prielaidos bei pirminės hipotezės, siekiančios užčiuopti jų raidos ypatumus, skirtumus bei panašumus ilgesnėje istorinėje perspektyvoje, nuo XVI a. iki šiol. Daroma išvada, kad šis metodinis vertinimas gali būti pakankamai perspektyvus toliau aiškinantis nepriklausomos Lietuvos socioekonominės raidos ypatumus bei visuomenės kultūrines nuostatas, ypač taikant tyrimo metu iškeltą „antrinės vidinės kolonizacijos“ hipotezę.</p> 2018-12-20T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/12847 Stambiųjų žemės ūkių triumfas ir jų socialinis bei ekonominis poveikis 2019-05-24T14:30:38+03:00 András Schlett Schlett.Andras@jak.ppke.hu Judit Beke Lisanyi.Endrene@uni-bge.hu <p>Straipsnyje analizuojamas stambusis ūkininkavimas, kai taikomi pramoniniai metodai, kad būtų gaminama daugiau žemės ūkio produkcijos, ir jo socialiniai padariniai. Stambūs agrariniai ūkiai įgyja vis svaresnį vaidmenį pasaulinėje rinkoje. Nepaisant teorinių diskusijų apie smulkiojo ar stambiojo ūkininkavimo pranašumus ar trūkumus, tikrovėje dažniausi veikia atsitiktinio pobūdžio veiksniai, konkrečiu atveju nulemiantys, kuris iš būdų yra priimtinesnis ar atmestinas. Tačiau slinktis link stambaus ūkininkavimo iš pagrindų pakeitė nuosavybės ir gamybos santykių struktūrą žemės ūkyje ir turėjo pražūtingą poveikį žmonių pragyvenimo šaltiniams kaimo vietovėse.</p> 2018-12-20T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/12848 Miesto ekosistemos sampratos transformacija: klasikinės ir šiuolaikinės miesto ekologijų atvejai 2019-05-24T14:30:38+03:00 Darius Žiemelis dariusziemelis@inbox.lt <p>Šiuolaikinės miestų plėtros tendencijos rodo, kad šiuose procesuose retai remiamasi ekocentrine perspektyva, kai gamta laikoma vertybe. Šiai sampratai atstovauja šiuolaikinė miesto ekologija. Miesto ekosistemos kaip žmogaus sistemos sampratai atstovauja klasikinė miesto ekologija. Straipsniu siekiama išanalizuoti miesto ekosistemos sampratas klasikinėje ir šiuolaikinėje miesto ekologijoje, dėmesį sutelkiant ne tik į miesto ekosistemos sampratų turinio eksplikavimą, bet ir į skirtingų sampratų atsiradimo socialines, kultūrines, ekonomines sąlygas. Straipsnyje teigiama, kad klasikinė miesto ekologijos samprata, palaikanti pragmatinius žmogaus interesus, neleidžia efektyviai spręsti šiuolaikinių miesto plėtos sukeliamų problemų, kaip antai oro tarša, gamtinių buveinių ir augalų bei gyvūnų rūšių nykimas. Ieškant mūsų dienų miestų plėtros problemų sprendimų, geriausiu orientyru laikytina šiuolaikinė miesto ekosistemos samprata, orientuota į žmogaus veiklos ir ekosistemos pusiausvyros palaikymą.</p> 2018-12-20T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/12849 Miesto erdvėlaikis ir tapatybės diskursas, arba kaip pasisavinti Klaipėdą? 2019-05-24T14:30:37+03:00 Tomas Kiauka kiaukatomas@gmail.com <p>Pritaikant filosofo A. Mickūno fenomenologinę „laiko gelmės“ sampratą, analizuojami ir lyginami du skirtingi Klaipėdos miesto erdvėlaikio pasisavinimo modeliai. Vienam atstovauja mokslinis metodologinis diskursas, nagrinėjantis istorines, poetines ir filosofines ar publicistines Klaipėdos naracijų interpretacijas. Antram modeliui priskiriamos ir nagrinėjamos poetinės esė apie Klaipėdą, išreiškiančios meninį estetinį miesto erdvėlaikio (re)prezentavimą. Palyginimas leidžia daryti išvadą, kad meninė naracija, kilusi iš betarpiškos juslinės miesto erdvėlaikio patirties, pasirodo kaip įtaigesnė pasisavinimo forma, nes geba autentiškai integruoti skirtingas, istorinių lūžių atskirtas (ir supriešintas) erdvėlaiko dimensijas. Dėl savo įsisąmoninto subjektyvumo ji, skirtingai nuo akademiniu diskursu besiremiančios interpretacijos, nepretenduoja į „privilegijuotą“ žinojimą apie miestą ir taip prisideda prie miesto tapatybių kūrimo pliurališkumo.</p> 2018-12-20T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/12850 Europos socialinis tyrimas: 10 metų Lietuvoje 2019-05-24T14:30:36+03:00 Giedrius Žvaliauskas giedrius.zvaliauskas@ktu.lt <p>Apžvalgoje trumpai pristatomas Europos socialinis tyrimas (EST) ir 8-os bangos modulis, kuriame tiriamas gyventojų požiūris į socialinę gerovę. Pateikiamas išsamus modulio&nbsp;<em xml:lang="ar-SA">Požiūriai į socialinę gerovę</em>&nbsp;kintamųjų aprašas su nuorodomis į 2017 m. Lietuvoje atliktos gyventojų apklausos duomenis.</p> 2018-12-20T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/12165 Redakcinė kolegija ir turinys 2019-04-11T19:27:20+03:00 Sociologija T. 42 vigintas.stancelis@kf.vu.lt <div>[tekstas lietuvių kalba]</div> 2018-11-26T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press