http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/issue/feed Sociologija. Mintis ir veiksmas 2019-02-01T10:21:08+02:00 Liutauras Kraniauskas liutauras.kraniauskas@gmail.com Open Journal Systems <p>Įkurtas 1997 m. Publikuoja šių dienų visuomenės ir kultūros pokyčių, socialinės teorijos raidos bei besikeičiančios sociologijos savivokos tematikos straipsnius.</p> http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/12165 Redakcinė kolegija ir turinys 2018-11-26T08:45:43+02:00 Sociologija T. 42 vigintas.stancelis@kf.vu.lt <div>[tekstas lietuvių kalba]</div> 2018-11-26T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/12166 Atminties kultūra ir politiškumo genezė Delfų teologijoje 2019-01-31T10:08:37+02:00 Raimondas Kazlauskas kazlauskasrai@gmail.com <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <div> <p>Straipsnyje aptariama politiškumo genezė, traktuojant šį fenomeną kaip ypatingą politinių ir religinių veiksnių sąveiką. Rytams būdinga cheirografinė atminties kultūra lyginama su graikų pasaulyje iškilusia oroakustine jos alternatyva. Svarstomos antikinės Graikijos politinės sąmonės ir religinio mentaliteto raidos ypatybės. Nagrinėjamos legitimacijos prielaidos, susiejant jas su Tamsiaisiais amžiais vykusia graikų tapatybės krize ir kartų kovos problema, kurią atspindėjo tradicinė tėvų pasaulio (Olimpo) teologija ir marginali sūnų pasaulio (Delfų) teologija.</p> </div> 2018-11-26T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/12167 Struktūros ir veikėjo santykis diskurso analizėje 2019-01-31T10:08:37+02:00 Agnė Girkontaitė agne.girkontaite@fsf.vu.lt <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <div> <p>Nors diskurso analizė yra dažnai naudojama sociologiniuose tyrimuose Lietuvoje, apibrėžtumo, kas yra diskursas ir kaip jį geriausia tyrinėti, dažniausiai trūksta. Taip pat dėl polinkio šiuose tyrimuose remtis M. Foucault darbais tyrinėtojai dažniausiai susikoncentruoja į diskurso struktūros tyrimus, o veiksnumo aspektai paliečiami menkai. Tai nėra problema, kai tokia pozicija reflektuojama, tačiau ši refleksija retai pasitaiko. Todėl straipsniu siekiu atskleisti, kokios diskurso analizėje yra struktūros ir veikėjo santykio prielaidos, pasiūlydama diskurso tyrėjams galimybes save pozicionuoti šių prielaidų įvairovėje. Diskurso tyrimus nusakau kontinuumu nuo koncentracijos į struktūrą iki koncentracijos į veikėją: 1) vien tik į diskurso struktūrą orientuoti tyrėjai; 2) diskurso struktūrą kaip esančią „anapus“ veikėjo nusakantys tyrėjai; 3) diskurso struktūros ir veikėjo pusiausvyrą deklaruojantys tyrėjai; 4) veikėją traktuojantys kaip priklausomą nuo struktūros, tačiau galingą ar įgalintiną – atsakingą už diskursą; 5) į diskurso struktūrą kreipiantys mažai dėmesio, akcentuojantys veikėjo veiksmus tyrėjai. Iš šios klasifikacijos aiškėja konkrečios nuo mokslo krypties ir objekto priklausančios epistemologinės ir metodologinės strategijos. Jų refleksija padeda pasirinkti pagrįsčiausią laikyseną veiksnumo klausimu konkrečiame diskurso tyrime.</p> </div> 2018-11-26T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/12168 Moteriškasis habitus „štangos“ sporte: lytis ir simbolinis dominavimas 2019-01-31T10:08:36+02:00 Mažvydas Karalius karalius.mk@gmail.com <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <div> <p>Pagrindinis straipsnio tikslas – rekonstruoti socialinį „štangos“ sporto lauką ir moteriško habitus jame veikimo principus. Remiantis P. Bourdieu siūlomomis sąvokomis, norima parodyti, kad sportinis moterų kultūrizmas ir moterų kūno fitnesas yra neatsiejami nuo galios struktūrų ir jų sąsajų su lytiškumo kategorijomis. Taikant kokybinę metodologiją, straipsnyje pristatoma pusiau struktūruotų interviu analizė su sportininkėmis, sykiu atsakant į pagrindinį tyrimo klausimą: kokios įkūnytos taisyklės įgalina (arba riboja) moterų patekimą į sportinį lauką, jei šis tradiciškai apibrėžiamas kaip vyriškas? Straipsnyje teigiama, kad, be sportinio režimo ir kūno treniravimo, jėgos sportininkėms keliamas ne mažiau svarbus reikalavimas tinkamai įkūnyti socialiai priimtiną moteriškumą, šiuos du kriterijus suvokiant kaip pagrindines šios sporto šakos lauko taisykles. Galiausiai į „štangos“ sportininkes pasiūloma žvelgti kaip į „suderinto kūno“ savininkes – kas dieną balansuojančias ant nepakankamo moteriškumo ir perdėto vyriškumo ribos. Pabaigoje aptariamos moterų praktikuojamos strategijos siekiant normalizuoti sportinės ir ne sportinės tapatybių konfliktą.</p> </div> 2018-11-26T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/12169 Nemonogamija: sociologiniai kintančio intymumo tyrimai 2019-01-31T10:08:35+02:00 Darja Lyzenko darja.lyzenko@gmail.com <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <div> <p>Straipsnyje pristatomos monogamijos, nemonogamijos ir konsensualinės nemonogamijos (svingo, poliamorijos ir atvirų santykių) sąvokos bei aptariamos kultūrinės jėgos, verčiančios kvestionuoti monogamijos normatyvumo perspektyvas. Svarstomi monogamijos mononormatyvių pozicijų, jų pagrįstumo bei monogamijos ir nemonogamijos tarpusavio santykio klausimai.</p> </div> 2018-11-26T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/12170 Agresijos demaskavimas Oskaro Koršunovo ir Larso von Triero kūryboje 2019-01-31T10:08:34+02:00 Salomėja Zaksaitė salomeja.zaksaite@gmail.com <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <div> <p>Straipsnyje svarstoma, kaip tam tikri primesti vaidmenys engia žmogų, ir kartu aiškinamasi, kaip sąmoningai pa(si)rinkti vaidmenys padeda suvokti savo prigimtį ir tampa „tikresni“ už tikrovę. Tekstą sudaro trys dalys. Pirmojoje pristatoma dramaturginė teorija, socialiniai, psichologiniai bei meniniai eksperimentai, atskleidžiantys žmonių įsijautimą į socialinius vaidmenis ir jų diktuojamus elgesio scenarijus. Antroje dalyje aptariama režisieriaus Oskaro Koršunovo pastatytų spektaklių trilogija Hamletas, Dugne ir Žuvėdra, o trečioje – Larso von Triero sukurtų filmų trilogija Antikristas, Melancholija ir Nimfomanė. Šias trilogijas sieja bendros dichotomijos: tiesa prieš melą; individuali atsakomybė prieš kolektyvinį prisitaikėliškumą; laisvė prieš priespaudą; gyvybė prieš mirtį; atvirumas prieš apsimestinumą; tikrovė prieš fikciją; gili vaidyba prieš paviršutinišką teatrališkumą. Analizuojami meno kūriniai kartu su psichosocialiniais eksperimentais atskleidžia, kad realistiškas vaidinimas (eksperimentavimas) gali padėti surinkti tokių sukrečiančių, žmogaus prigimtį „apnuoginančių“ duomenų, kuriuos išgauti be vaidybos priemonių būtų labai sunku.</p> </div> 2018-11-26T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/12171 Te visad dega šviesos: Lietuvos energetinio saugumo problemos sociologijos šviesoje 2019-01-31T10:08:33+02:00 Zenonas Norkus zenonas.norkus@fsf.vu.lt <div> <p>[tekstas lietuvių kalba]</p> </div> 2018-11-26T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/12172 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys 2018-11-26T10:29:26+02:00 Sociologija T. 42 vigintas.stancelis@kf.vu.lt <p>[tekstas lietuvių kalba]</p> 2018-11-26T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/11886 Potestas quaerens auctoritatem. Politinė teologija tarp hierateumos ir strateumos 2019-02-01T10:21:08+02:00 Raimondas Kazlauskas kazlauskasrai@gmail.com <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Straipsnyje aptariama politiškumo samprata, taip pat galios ir autoriteto santykis. Pagrindiniais atramos taškais pasirinktos dviejų autorių – Carlo Schmitto ir Erico Voegelino – teorijos. Svarstomos autoriteto ir galios sąveikos problemos, taip pat politiškumo fenomeno genezė. Mėginama įrodyti, kad galios fenomenas atsiranda geležies amžiuje, suirus Rytų pasaulio viešpatijoms. Galios viršenybės principo iškėlimas tampa problema, kai iš politinio gyvenimo mėginama pašalinti viešpatystės tradicijas primenantį ir hierarchijos reikalaujantį autoritetą.</p> 2018-10-15T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/11887 Apie bandymą atverti juodąsias mokslo dėžes (1) 2019-02-01T10:21:07+02:00 Arūnas Poviliūnas arunas.poviliunas@fsf.vu.lt <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Studijoje, kurią sudaro trys dalys – kritiškas Bruno Latouro teorijos pristatymas, tyrimo aprašymas ir tyrimo rezultatų apibendrinimas, – analizuojamas sociologinis gamtos mokslų atstovų mokslinės veiklos tyrimas. Tai yra didaktinis eksperimentas, kai, vykstant diskusijų grupių svarstymams, siekta sukelti epistemologinį lūžį. Mokslo sociologinių tyrimų požiūriu epistemologinis lūžis gali būti interpretuojamas kaip perėjimas nuo socialumo sociologijos taikymo mokslinei veiklai tyrinėti prie mokslą ir technologijas analizuojančios perteikimo sociologijos arba veikėjo tinklo teorijos, kuri į asociacijų tinklus įtraukia nesocialiais tradicinio socialumo požiūriu laikomus rykus, gamtos objektus, būtybes. Didaktiniame eksperimente dalyvavę sociologijos studentai pozityviai įvertino epistemologinio lūžio patirtį sociologijos sampratos formavimosi arba sociologijos didaktikos požiūriu. Šiame numeryje publikuojama pirmoji studijos dalis, skirta B. Latouro teorijai.</p> 2018-10-15T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press