Sociologija. Mintis ir veiksmas http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas <p>Įkurtas 1997 m. Publikuoja šių dienų visuomenės ir kultūros pokyčių, socialinės teorijos raidos bei besikeičiančios sociologijos savivokos tematikos straipsnius.</p> Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press en-US Sociologija. Mintis ir veiksmas 1392-3358 <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> Redakcinė kolegija ir turinys http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/12842 Liutauras Kraniauskas Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-20 2018-12-20 43 2 1 6 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/12843 Liutauras Kraniauskas Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-20 2018-12-20 43 2 160 162 Apie bandymą atverti juodąsias mokslo dėžes (2) http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/12844 <p>&nbsp;Šiame straipsnyje toliau plėtojamos idėjos iš ankstesnės publikacijos&nbsp;<em xml:lang="ar-SA">Apie bandymą atverti juodąsias mokslo dėžes (1)</em>ir analizuojamas sociologinis eksperimentas, kuriuo siekėme peržengti sociologijos ir gamtos mokslų rutininių tyrimo procedūrų ribas. Straipsnį sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje aptariama nedekartiška G. Bachelard’o „naujosios mokslinės dvasios“ epistemologija ir H. White’o tropų teorija, kuri suteikė „naujosios mokslinės dvasios“ formavimosi aiškinimui kitonišką interpretacinį kontekstą. Antrojoje dalyje aprašomas sociologijos studentų atliktas didaktinis eksperimentas, kuris apėmė dvi grupines diskusijas su gamtos mokslų doktorantais. Pirmojoje grupinėje diskusijoje buvo taikyti socialumo sociologijos principai, o antrojoje, pasitelkus perteikimo sociologijos principus, buvo mėginta išprovokuoti epistemologinį lūžį. Epistemologinio lūžio refleksija paskatino kritiškai įvertinti sociologinio&nbsp;<em xml:lang="ar-SA">habitus</em>&nbsp;formavimąsi.</p> Arūnas Poviliūnas Antanas Voznikaitis Lina Mačiulė Monika Juknienė Elena Sinkevičiūtė Rima Žilinskaitė Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-20 2018-12-20 43 2 7 42 10.15388/SocMintVei.2018.2.1 Ernesto Laclau populizmo teorija ir jos operacionalizacija: politinės partijos „Drąsos kelias“ atvejis http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/12845 <p>Straipsnyje politinės partijos „Drąsos kelias“ iškilimui aiškinti pritaikoma Ernesto Laclau diskursyvi populizmo teorija, kuria remiantis populizmas suprantamas kaip kolektyvinio identiteto formavimosi logika. Šio teorinio požiūrio pranašumai atskleidžiami, lyginant jį su kitomis populizmo konceptualizavimo kryptimis. Taip pat mėginamas įveikti vienas iš šios teorijos trūkumų&nbsp;– per didelis abstraktumas, trukdantis pritaikyti ją empiriniams tyrimams. Straipsnyje aptariamos teorijos operacionalizavimo galimybės derinant ją su kitomis metodologinėmis perspektyvomis bei pasiūlomas naujas tyrimo modelis, kuris ir pritaikomas populistinės politinės partijos „Drąsos kelias“ atvejo tyrime.</p> Karolis Jonutis Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-20 2018-12-20 43 2 43 70 10.15388/SocMintVei.2018.2.2 „Vidinės kolonizacijos“ teorija ir jos taikymas (post)sovietinių visuomenių lyginamiesiems tyrimams http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/12846 <p>Straipsnyje aptariamos naujos sociokultūrinių tyrimų krypties&nbsp;– kultūrinės išteklių istorijos&nbsp;– teorinės ir metodologinės prielaidos bei jų taikymo galimybės nagrinėjant nelygybės ir atskirties priežastis posovietinėje Lietuvoje. Ši tyrimų kryptis akcentuoja poreikį tirti gamtos išteklių gavybos, politinių institucijų ir sociokultūrinių nuostatų giluminius sąryšius. Remiantis kultūros istoriko Aleksandro Etkindo ir kitų autorių plėtojama „vidinės kolonizacijos“ koncepcija, tekste formuluojamos posovietinių šalių (ypač Rusijos ir Lietuvos) lyginamųjų sociopolitinės sąrangos tyrimų prielaidos bei pirminės hipotezės, siekiančios užčiuopti jų raidos ypatumus, skirtumus bei panašumus ilgesnėje istorinėje perspektyvoje, nuo XVI a. iki šiol. Daroma išvada, kad šis metodinis vertinimas gali būti pakankamai perspektyvus toliau aiškinantis nepriklausomos Lietuvos socioekonominės raidos ypatumus bei visuomenės kultūrines nuostatas, ypač taikant tyrimo metu iškeltą „antrinės vidinės kolonizacijos“ hipotezę.</p> Rasa Čepaitienė Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-20 2018-12-20 43 2 71 94 10.15388/SocMintVei.2018.2.3 Stambiųjų žemės ūkių triumfas ir jų socialinis bei ekonominis poveikis http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/12847 <p>Straipsnyje analizuojamas stambusis ūkininkavimas, kai taikomi pramoniniai metodai, kad būtų gaminama daugiau žemės ūkio produkcijos, ir jo socialiniai padariniai. Stambūs agrariniai ūkiai įgyja vis svaresnį vaidmenį pasaulinėje rinkoje. Nepaisant teorinių diskusijų apie smulkiojo ar stambiojo ūkininkavimo pranašumus ar trūkumus, tikrovėje dažniausi veikia atsitiktinio pobūdžio veiksniai, konkrečiu atveju nulemiantys, kuris iš būdų yra priimtinesnis ar atmestinas. Tačiau slinktis link stambaus ūkininkavimo iš pagrindų pakeitė nuosavybės ir gamybos santykių struktūrą žemės ūkyje ir turėjo pražūtingą poveikį žmonių pragyvenimo šaltiniams kaimo vietovėse.</p> András Schlett Judit Beke Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-20 2018-12-20 43 2 95 106 10.15388/SocMintVei.2018.2.4 Miesto ekosistemos sampratos transformacija: klasikinės ir šiuolaikinės miesto ekologijų atvejai http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/12848 <p>Šiuolaikinės miestų plėtros tendencijos rodo, kad šiuose procesuose retai remiamasi ekocentrine perspektyva, kai gamta laikoma vertybe. Šiai sampratai atstovauja šiuolaikinė miesto ekologija. Miesto ekosistemos kaip žmogaus sistemos sampratai atstovauja klasikinė miesto ekologija. Straipsniu siekiama išanalizuoti miesto ekosistemos sampratas klasikinėje ir šiuolaikinėje miesto ekologijoje, dėmesį sutelkiant ne tik į miesto ekosistemos sampratų turinio eksplikavimą, bet ir į skirtingų sampratų atsiradimo socialines, kultūrines, ekonomines sąlygas. Straipsnyje teigiama, kad klasikinė miesto ekologijos samprata, palaikanti pragmatinius žmogaus interesus, neleidžia efektyviai spręsti šiuolaikinių miesto plėtos sukeliamų problemų, kaip antai oro tarša, gamtinių buveinių ir augalų bei gyvūnų rūšių nykimas. Ieškant mūsų dienų miestų plėtros problemų sprendimų, geriausiu orientyru laikytina šiuolaikinė miesto ekosistemos samprata, orientuota į žmogaus veiklos ir ekosistemos pusiausvyros palaikymą.</p> Darius Žiemelis Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-20 2018-12-20 43 2 107 132 10.15388/SocMintVei.2018.2.5 Miesto erdvėlaikis ir tapatybės diskursas, arba kaip pasisavinti Klaipėdą? http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/12849 <p>Pritaikant filosofo A. Mickūno fenomenologinę „laiko gelmės“ sampratą, analizuojami ir lyginami du skirtingi Klaipėdos miesto erdvėlaikio pasisavinimo modeliai. Vienam atstovauja mokslinis metodologinis diskursas, nagrinėjantis istorines, poetines ir filosofines ar publicistines Klaipėdos naracijų interpretacijas. Antram modeliui priskiriamos ir nagrinėjamos poetinės esė apie Klaipėdą, išreiškiančios meninį estetinį miesto erdvėlaikio (re)prezentavimą. Palyginimas leidžia daryti išvadą, kad meninė naracija, kilusi iš betarpiškos juslinės miesto erdvėlaikio patirties, pasirodo kaip įtaigesnė pasisavinimo forma, nes geba autentiškai integruoti skirtingas, istorinių lūžių atskirtas (ir supriešintas) erdvėlaiko dimensijas. Dėl savo įsisąmoninto subjektyvumo ji, skirtingai nuo akademiniu diskursu besiremiančios interpretacijos, nepretenduoja į „privilegijuotą“ žinojimą apie miestą ir taip prisideda prie miesto tapatybių kūrimo pliurališkumo.</p> Tomas Kiauka Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-20 2018-12-20 43 2 133 154 10.15388/SocMintVei.2018.2.6 Europos socialinis tyrimas: 10 metų Lietuvoje http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/12850 <p>Apžvalgoje trumpai pristatomas Europos socialinis tyrimas (EST) ir 8-os bangos modulis, kuriame tiriamas gyventojų požiūris į socialinę gerovę. Pateikiamas išsamus modulio&nbsp;<em xml:lang="ar-SA">Požiūriai į socialinę gerovę</em>&nbsp;kintamųjų aprašas su nuorodomis į 2017 m. Lietuvoje atliktos gyventojų apklausos duomenis.</p> Giedrius Žvaliauskas Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-20 2018-12-20 43 2 155 159 10.15388/SocMintVei.2018.2.7 Redakcinė kolegija ir turinys http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/12165 <div>[tekstas lietuvių kalba]</div> Sociologija T. 42 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-11-26 2018-11-26 43 2 1 4