Nors Lietuva yra viena iš ES šalių, išsiskiriančių aukštu skurdo rizikos lygiu, kiekybiniai skurdo tyrimai Lietuvoje daugiausia apsiriboja statiška skurdo rizikos samprata ir skerspjūvio duomenų analize. Šiuo straipsniu yra siekiama prisidėti prie
skurdo dinamikos tyrimų Lietuvoje plėtros. Empirinė analizė remiasi trimis išilginio pjūvio Pajamų ir gyvenimo sąlygų apklausos bangomis po ketverius metus, kurios apima 2005–2012 m. laikotarpį. Praplėtus analizės langą iki ketverių metų laikotarpių, skurdo rizika pasirodė esanti gerokai labiau paplitusi Lietuvos populiacijoje nei įprastai rodo statistika – apima net apie trečdalį Lietuvos
populiacijos. Kaip rodo analizė, skurdo rizika Lietuvoje yra plačiai paplitusi ir ilgalaikė patirtis. Pagrindinis vaidmuo skurdo perėjimuose atitenka su pajamų pokyčiais susijusiems įvykiams. Tai rodo darbo rinkos aktyvacijos priemonių, ypač nukreiptų į nepagrindinius pajamų gavėjus, bei pajamų apsaugos stiprinimo svarbą Lietuvoje. Nustatyta, kad pakartotinų skurdo rizikos epizodų tikimybė
trejų metų laikotarpiu po išėjimo iš skurdo rizikos smarkiai viršija patekimo į skurdą rizikos rodiklius bendroje Lietuvos populiacijoje.