Šio darbo tikslas yra ištirti, kokios yra socialinės atskirties ir nelygybės tvaraus vystymosi tendencijos Lietuvoje bei Europos kontekste. Naudojantis statistiniais nelygybės tyrimo metodais tokiais kaip Gini koeficientas ir Lorenz kreivė, pirmoje dalyje tiriame vidutinių disponuojamų namų ūkių pajamų nelygybę. Antroje darbo dalyje nagrinėjamas skurdo ir socialinės atskirties rizikos rodiklis 26-iose Europos valstybėse. Pasinaudojus panelinių duomenų modeliais, ieškomas geriausiai skurdo ir socialinės atskirties rizikos rodiklį aprašantis modelis. Remiantis modelių analize, nagrinėjama darbo lygio pokyčio priklausomybė nuo skurdo ir socialinės atskirties rizikos rodiklio vidutinio pokyčio. Pagal vienam gyventojui tenkančias valstybės išlaidas, Lietuva gali būti priskiriama prie Postsovietinio valstybių bloko, kuriose vyrauja panašios skurdo rizikos tendencijos, kurios ir nagrinėjamos tolimesniame darbe.