Santrauka
Lietuvių vaikų pokalbių tyrimų, leidžiančių nustatyti pragmatinę kompetenciją, nėra daug. Šiame straipsnyje analizuojamos dviejų penkiamečių dialoguose taikomos pokalbio plėtojimo strategijos. Keliamas tikslas – išsiaiškinti, kokias kalbines ir nekalbines strategijas tiriamieji renkasi pokalbiams kurti. Tyrimas atliktas taikant kokybinės pokalbio analizės metodą. Gauti rezultatai rodo, kad dialogai daugiausia vyksta taikant komentavimo ir klausinėjimo strategijas. Vaikų pokalbiuose taip pat dažnai juokaujama – tai palaiko pokalbius ir kuria draugiškus santykius. Pasitelkiama daug neverbalinių elementų, kurie derinami su kalbinėmis priemonėmis. Darbe aprašomi dviejų savo kalbine ir socialine aplinka labai panašių vaikų duomenys. Tai, kad daugiau taikytos bendradarbiavimą, o ne konkuravimą skatinančios strategijos, galėjo nulemti artimi ir draugiški tiriamųjų santykiai. Siekiant patvirtinti straipsnyje pateikiamus apibendrinimus ir išvadas
reikėtų atlikti daugiau ir įvairesnių vaikų tarpusavio pokalbių tyrimų.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai