Šiame straipsnyje analizuojama kalbos samprata, formuojama švietimo politikos dokumentuose Lietuvoje ir Danijoje. Tyrimo objektas yra ideologija, išreiškiama kalbinio švietimo politikoje. Tyrimo tikslas – išnagrinėti bei palyginti, kaip apie kalbą kalbama švietimo politikos dokumentuose, ir kokie tikslai bei siekiai formuluojami ir keliami kalbos mokymui dviejose kalbinėse bendruomenėse – Lietuvoje ir Danijoje. Atlikta kokybinė lyginamoji dokumentų diskurso analizė leidžia įžvelgti, jog Lietuvos švietimo sistemoje akcentuojamas kalbos norminimas, taisyklingumo reikalavimai ir bendrinės kalbos normų diegimas, taip pat kalbos kaip tautinės tapatybės saugotojos ir skleidėjos samprata. Tuo tarpu Danijos švietimo sistemoje vyrauja komunikacinė kalbos samprata ir atvirumas kalbiniam variantiškumui.