Vilnietiško balsių ilginimo socialinė reikšmė. Moksleivių pasąmoningųjų nuostatų tyrimas
Šiame straipsnyje pristatomi 2014 m. vasario–kovo mėn. Vilniaus mokyklose atlikto kalbėtojo vertinimo eksperimento rezultatai. Eksperimentas buvo atliekamas kaip pasąmoningųjų nuostatų tyrimas, kai vertintojai nežinojo dalyvaujantys tyrime apie kalbą. Juo tikrinta hipotezė, kad skirtingi kirčiuotų trumpųjų balsių i, u ir i, u + R tipo dvigarsių pirmųjų dėmenų variantai vilniečių kalboje gali turėti skirtingas socialines reikšmes, o kuri iš jų aktualizuojama, priklauso nuo artikuliacinio konteksto, arba, kitaip tariant, nuo kamiene ir galūnėje vartojamų balsių trukmės ir kitų kalbėtojo tarties ypatybių rinkinio.
Tyrime dalyvavusiems moksleiviams buvo pateikta vertinti šešiolika garso įrašų iš autentiškų vilniečių pasakojimų, kurie reprezentuoja vilniečių kalbinei bendruomenei būdingą kirčiuotų trumpųjų balsių trukmės variantiškumą ir žymi skirtingus vilnietiško kalbėjimo stilius: 1) neutralųjį, ilginamo kamieno, 3) ilginamų kamieno ir galūnės, 4) ilginamų kamieno ir galūnės ir būdingą kalbėtojams, kuriems slavų kalba yra gimtoji arba viena iš gimtųjų greta lietuvių kalbos. Eksperimentas atskleidė, kad skirtinga balsių trukmė gali diferencijuoti kalbėtojus – žymėti skirtingas asmenines jų savybes ir būti asocijuojama su skirtinga profesine jų veikla.