Humoras ir kūrybinės kalbos galios, arba Kai sentimentai virsta centimentais
Articles
Inesa Šeškauskienė
Vilniaus universitetas, Lietuva
Virginija Masiulionytė
Vilniaus universitetas, Lietuva
Birutė Ryvitytė
Vilniaus universitetas, Lietuva
Publikuota 2016-11-16
https://doi.org/10.15388/TK.2016.17512
PDF

Reikšminiai žodžiai

humoras
euras
lietuviškasis diskursas
Facebookas
internetiniai komentarai

Kaip cituoti

Šeškauskienė, I., Masiulionytė, V., & Ryvitytė, B. (2016). Humoras ir kūrybinės kalbos galios, arba Kai sentimentai virsta centimentais. Taikomoji Kalbotyra, 8, 213-243. https://doi.org/10.15388/TK.2016.17512

Santrauka

Humoras yra svarbi žmogiškosios komunikacijos dalis, ypač kai reikia užmegzti kontaktą, rasti sprendimą sudėtingoje situacijoje ar sušvelninti įvairią politinę ir socialinę įtampą. Tačiau ne visi žmonės geba juokauti ar humorą suprasti, todėl tebelieka neatsakytas klausimas apie tai, ar humoro galima išmokti. Be to, dažnai vartojame žodžių junginį humoro jausmas, tačiau nekalbame apie *humoro gebėjimą. Kognityvinės krypties lingvistai teigia, kad žodžių junginiai nėra atsitiktiniai. Dažniausiai jie atspindi tam tikrus konceptualizacijos procesus. Šio darbo pagrindą sudaro būtent kognityvinis požiūris į humorą, grindžiamą neatitikimu, priešprieša tarp kontekste apčiuopiamų kelių idėjų, situacijų, dažnai vadinamų rėmais.
Šio tyrimo objektas – išskirtinai kalbos priemonėmis kuriamas humoras euro įvedimo Lietuvoje 2015 m. tema. Empirinė medžiaga surinkta iš asmeninių Facebook’o puslapių ir skaitytojų komentarų įvairiuose naujienų portaluose nuo 2014 m. rugsėjo iki 2015 m. vasario mėn. Tyrimas iš esmės grindžiamas pagrindinėmis humoro teorijomis: Attardo (1994) ir Raskino (1985) sukurtomis ir išplėtotomis semantine skriptų ir pranašumo teorijomis. Darbe bandoma nustatyti rėmus, kurių neatitikimas sukuria humoro situaciją. Tyrimo rezultatai rodo, kad dauguma komentarų nestokoja politinių implikacijų. Vyrauja priešprieša tarp rėmų, kurie užduoda situaciją, kai nacionalinė valiuta suvokiama kaip stabilumo ir nacionalinio identiteto praradimas ir rėmų, kurie kuria pozityvią nuostatą ES atžvilgiu, susijusią su europietiško gyvenimo lūkesčiais.
Darbe taip pat nustatomos dažniausios kalbinės priemonės, padedančios kurti humoro situacijas, tokios kaip garsų sąskambiai, nenorminė rašyba, (lietuvių, anglų, ir rusų) kodų kaita, polisemija ir homonimija. Ypač dažnai pasitaiko egzistuojančių ir neegzistuojančių žodžių kūrybos atvejų, maišomi kodai bei vartojamos metaforos ir metonimijos. Ilgesnėse teksto atkarpose atpažįstamas intertekstualumas, parodija, registrų kaita bei įvairaus pobūdžio nuaidėjimas.

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.