Teisė http://www.zurnalai.vu.lt/teise <p>Įkurtas 1957 m. Publikuoja teorinius ir praktinius teises tematikos straipsnius.</p> Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press lt-LT Teisė 1392-1274 <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/teise/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> Redakcinė kolegija ir turinys http://www.zurnalai.vu.lt/teise/article/view/12515 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> Žurnalas Teisė Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-02-20 2019-02-20 110 1 7 Komercinių paslapčių direktyvos įgyvendinimas Lietuvos teisėje http://www.zurnalai.vu.lt/teise/article/view/12516 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>2016 metų birželio 8 dieną buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo. 2018 metų birželio 1 dieną įsigaliojusiais įstatymų pakeitimais ji buvo įgyvendinta Lietuvos teisėje. Tai suponuoja klausimus, kaip šios naujos teisės normos dera su galiojančiais nacionaliniais įstatymais, kokia yra tikroji pokyčių apimtis ir koks numatomas poveikis nacionalinei teisės taikymo praktikai. Šiame straipsnyje siekiama atsakyti į nurodytus klausimus.</p> Ramūnas Birštonas Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-02-20 2019-02-20 110 8 23 10.15388/Teise.2019.110.1 Šeimos gyvenimo apsauga Europos Sąjungos teisėje: šeimos samprata http://www.zurnalai.vu.lt/teise/article/view/12517 <p>[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]</p> <p>Straipsnyje nagrinėjama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje įtvirtinta teisė į pagarbą šeimos gyvenimui, ją taikant ir aiškinant kartu su teise į santuoką ir teise kurti šeimą, užtikrinama Chartijos 9 straipsnio nuostatomis. Europos Sąjungos teisėje įtvirtintas šių teisių apsaugos standartas nustatomas atsižvelgiant į šias teises reglamentuojančias Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją. Straipsnyje atskirai analizuojami ir teisės į pagarbą šeimos gyvenimui įtvirtinimo Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje probleminiai aspektai. Šiuo požiūriu daugiausiai dėmesio skiriama šeimos ir šeimos gyvenimo sąvokų turiniui supranacionalinėje ir nacionalinėje teisėje.</p> <p><strong>Santrauka</strong></p> <p>Straipsnyje nagrinėjama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje įtvirtinta teisė į pagarbą šeimos gyve­nimui, ją taikant ir aiškinant kartu su teise į santuoką ir teise kurti šeimą, užtikrinama Chartijos 9 straipsnio nuostatomis. Europos Sąjungos teisėje įtvirtintas šių teisių apsaugos standartas nustatomas atsižvelgiant į šias teises reglamentuojančias Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją. Straipsnyje atskirai analizuojami ir teisės į pagarbą šeimos gyvenimui įtvirtinimo Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje probleminiai aspektai.</p> <p>Straipsnyje konstatuojama, kad, pirma, Chartijos 7 ir 9 straipsniuose įtvirtintos individualios teisės, aiškinamos atsi­žvelgiant į EŽTK 8 ir 12 straipsnių nuostatas, <em>inter alia</em>, dėl funkcinio požiūrio į Chartijos taikymo sritį, lemia potencialiai plačias šiuose straipsniuose įtvirtintų teisių taikymo galimybes, tokiu būdu nustatomas ir pakankamai aukštas šių individualių teisių apsaugos standartas. Antra, daroma išvada, kad Chartijos 7 straipsnyje įtvirtinta teisė į pagarbą šeimos gyvenimui, ją taikant ir aiškinant su Chartijos 9 straipsnyje įtvirtintomis teise tuoktis bei teise kurti šeimą (kaip ir EŽTK 8 ir 12 straipsnių nuostatos), nustato pakankamai aukštą šių individualių teisių apsaugos standartą. Nors supranacionalinėje teisėje šeimos tei­sinių santykių sritis priskiriama jautriems klausimams, todėl valstybėms pripažįstama plati nuožiūros laisvė ir sprendžiant dėl teisės į pagarbą šeimos gyvenimui užtikrinimo, būtent supranacionalinė teisė tapo vienu iš pagrindinių kriterijų atskleidžiant konstitucinę šeimos sampratą, kuri iš esmės atitinka šeimos sampratą pagal Chartiją ir EŽTK. Trečia, atkreipiamas dėmesys, jog tiek teisę tuoktis įtvirtinanti lyčių atžvilgiu neutrali Chartijos 9 straipsnio nuostata, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo nustatytais žmogaus teisių apsaugos standartais grindžiama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija rodo, kad europiniai teisės į pagarbą šeimos gyvenimui standartai evoliucionuoja teisinio statuso pripažinimo ir tos pačios lyties asmenų šeimoms linkme. Ketvirta, pažymima, kad Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje nesant civilinės partnerystės teisinio reguliavimo, nacionalinė ordinarinė teisė šiuo požiūriu užtikrina žemesnį individualių teisių apsaugos standartą, nei leidžia Europos Sąjungos teisė, taip pat EŽTK bei nuosekliai vystoma EŽTT jurisprudencija.</p> Ingrida Danėlienė Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-02-20 2019-02-20 110 24 45 10.15388/Teise.2019.110.2 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 12 straipsnio taikymas Lietuvos teismų praktikoje http://www.zurnalai.vu.lt/teise/article/view/12518 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Šiame straipsnyje tiriamas 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 12 straipsnyje numatytas atsisakymo grąžinti pagrobtą vaiką pagrindas, įgalinantis teismą atsisakyti grąžinti pagrobtą vaiką, jei prašymas dėl grąžinimo pateikiamas praėjus 12 mėnesių po grobimo ir vaikas per tą laiką prisitaiko prie naujos aplinkos. Straipsnyje vertinama, ar Lietuvos teismų praktika aiškinant bei taikant šį Konvencijos straipsnį tinkama.</p> Agnė Limantė Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-02-20 2019-02-20 110 46 60 10.15388/Teise.2019.110.3 Teisėjų sprendimų priėmimas: intuityvus ir racionalus informacijos apdorojimas http://www.zurnalai.vu.lt/teise/article/view/12519 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Straipsnyje analizuojamas santykinis teisėjų intuityvaus ir racionalaus informacijos apdorojimo pasireiškimas sprendžiant tariamus baudžiamųjų bylų scenarijus, susijusius su plėšimo nusikaltimais. Gauti rezultatai interpretuojami kognityvios psichologijos kontekste, taip pat aptariamas jų sąlytis su pastarųjų dešimtmečių mokslinės produkcijos tendencijomis ir tolesnėmis perspektyvomis.</p> Tomas Maceina Gintautas Valickas Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-02-20 2019-02-20 110 61 79 10.15388/Teise.2019.110.4 Verslo sprendimo taisyklės taikymo priežastys http://www.zurnalai.vu.lt/teise/article/view/12520 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Šiame straipsnyje analizuojamos priežastys, dėl kurių susiformavo verslo sprendimo taisyklės institutas. Ginčus nagrinė- jantys teismai turi kompetenciją spręsti dėl atsakovo veiksmų teisėtumo ir (ar) civilinės atsakomybės. Tačiau nagrinėjant privačių juridinių asmenų verslo sprendimų teisėtumo klausimus ir (ar) sprendžiant dėl valdymo organų narių civilinės atsakomybės, teismų intervencija yra ribojama. Dėl verslo sprendimo taisyklės taikymo teismai neturėtų vertinti verslo sprendimų, kai jie, nors priimti laikantis privačių juridinių asmenų valdymo organų nariams nustatytų pareigų, pasirodė esantys nuostolingi ar nepakankamai pelningi. Straipsnyje nagrinėjami motyvai, kurie pateisina specialų valdymo organų narių civilinės atsakomybės režimą.</p> Justinas Jarusevičius Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-02-20 2019-02-20 110 80 102 10.15388/Teise.2019.110.5 Žaliųjų viešųjų pirkimų apibrėžimas pagal Lietuvos Respublikos teisinį reguliavimą http://www.zurnalai.vu.lt/teise/article/view/12521 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Straipsnyje nagrinėjamas žaliųjų viešųjų pirkimų apibrėžimas ir jo įtvirtinimas remiantis Lietuvos Respublikos teisiniu reguliavimu, atskleidžiant žaliųjų pirkimų teisinius pagrindus, tiriant ir lyginant žaliųjų pirkimų apibrėžimą įstatyminio ir poįstatyminio teisinio reguliavimo požiūriu, analizuojant poįstatyminio žaliųjų pirkimų teisinio apibrėžimo ir iš jo kylan­čio teisinio reguliavimo taikymo praktiką, identifikuojant pagrindinius tokio reguliavimo trūkumus, siūlant reguliavimo tobulinimo sprendimus</p> Rimantė Rudauskienė Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-02-20 2019-02-20 110 103 118 10.15388/Teise.2019.110.6 Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos tikslinių finansinių priemonių priskyrimas baudžiamojo pobūdžio priemonėms http://www.zurnalai.vu.lt/teise/article/view/12522 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Šiame straipsnyje yra vertinamas Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos nustatomų individualizuotų finansinių ribojančių priemonių pobūdis. Straipsnyje atskleidžiama, kad šiuo metu Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos institucijos, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ir dalis mokslininkų nepripažįsta baudžiamojo priemoniųpobūdžio, ir ginčijama, kad tarptautinės žmogaus teisių teisės kontekste šios priemonės yra vertintinos kaip baudžiamojo pobūdžio priemonės<em>.</em></p> Viltė Kristina Steponėnaitė Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-02-20 2019-02-20 110 119 131 10.15388/Teise.2019.110.7 Atskirosios nuomonės institutas Lietuvos konstitucinės justicijos procese: raida ir tobulinimo perspektyvos http://www.zurnalai.vu.lt/teise/article/view/12523 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Straipsnyje tiriamas atskirosios nuomonės institutas. Tyrime koncentruojamasi į konstitucinės justicijos proceso atskirosios nuomonės instituto teisėkūros raidą, jos pagrindinius aspektus ir kilusias problemas. Taip pat kritiškai vertinamas galiojantis atskirosios nuomonės instituto teisinis reguliavimas ir pateikiama tobulinimo siūlymų. Teigiama, kad atskirosios nuomonės visada turėtų būti publikuojamos ir viešinamos kartu (toje pačioje formoje ir tuo pačiu metu) su teismų baigiamaisiais aktais.</p> Andrius Valuta Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-02-20 2019-02-20 110 132 146 10.15388/Teise.2019.110.8 Silpnesnės nekilnojamojo turto vystymo sutarties šalies apsauga pagal Lenkijos teisę. Valstybės apsauginių pareigų modelio praktinis įgyvendinimas http://www.zurnalai.vu.lt/teise/article/view/12524 <p>[straipsnis ir santrauka anglų kalba]</p> Monika Florczak-Wątor Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-02-20 2019-02-20 110 147 157 10.15388/Teise.2019.110.9