Svetimžodžių perteikimas verčiant grožinę literatūrą. atvejo analizė
Straipsniai
Rasa Klioštoraitytė
Publikuota 2017-12-20
https://doi.org/10.15388/VertStud.2017.10.11306
PDF

Reikšminiai žodžiai

nėra

Kaip cituoti

.

Santrauka

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]

Svetimžodžiai grožinėje literatūroje vartojami įvairiais tikslais. Tad vertėjams, verčiantiems grožinius tekstus iš vienos kalbos ir kultūros į kitą, kyla klausimas, kaip šiuos leksinius vienetus perteikti vertime, kad jie tekste vertimo kalba atliktų tas pačias funkcijas kaip ir tekste originalo kalba ir kad juos suprastų teksto vertimo kalba skaitytojai. Šių leksinių vienetų perteikimo būdai yra įvairūs, bendros nuomonės, kuris iš jų geriausias, nėra. Šiame straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai italų vertimo tyrinėtojų darbai apie svetimžodžius bei jų funkcijas grožiniame tekste ir aptariami galimi jų perteikimo vertime būdai. Atvejo analizei pasirinkta Vilniuje gimusio lenkų kilmės italų rašytojo Igorio Argamantės (Igor Argamente) knyga „Gerico 1941. Storie di ghetto e dintorni“ (2010 m.) ir jos vertimas į lietuvių kalbą („Jerichas 1941 metais. Vilniaus geto istorijos“, iš italų k. vertė Toma Gudelytė, 2014 m.). Atliekant analizę, gilinamasi į svetimžodžių funkcijas ir nagrinėjama, kaip jie perteikti tekste vertimo kalba.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencijos
Priskyrimas: Kūrybinių bendrijų licencijos (CC BY 4.0).

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.