Vertimo studijos http://www.zurnalai.vu.lt/vertimo-studijos <p>Įkurtas 2008 m. Publikuoja straipsnius įvairiomis vertimo temomis.</p> Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press lt-LT Vertimo studijos 2029-7033 <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/vertimo-studijos/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> Redakcinė kolegija ir turinys http://www.zurnalai.vu.lt/vertimo-studijos/article/view/12595 <p>[tekstas lietuvių kalba]</p> Vertimo Studijos Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-20 2018-12-20 11 1 5 Урбанонимы в украинском и английском сленге: к вопросу об эквивалентности в переводе http://www.zurnalai.vu.lt/vertimo-studijos/article/view/12596 <p>[straipsnis ir santrauka rusų kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>В статье рассматриваются семантические особенности номинаций городских объектов в украинском и английском сленге. Материалом исследования стали данные одноязычных словарей сленга украинского и английского языков 2003-2006 годов. На основе семантико-идеографической классификации лексики с семантическим компонентом «<em>объект городской инфраструктуры</em>» были выделены три лексико-семантические группы (ЛСГ). В результате компонентного анализа лексики удалось выделить синонимические ряды с высокой степенью соответствий в сравниваемых языках. Схожая активность сравниваемых лингвокультур в номинировании одних и тех же фрагментов действительности указывает на универсальную природу сленга как вербального проявления карнавального мировосприятия. В то же время структурирование лексики позволило выделить лакуны, которые могут представлять потенциальную переводческую проблему.</p> Екатерина Бондаренко Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-20 2018-12-20 11 6 14 10.15388/VertStud.2018.1 Raganos ir burtininkai lietuvių mitologinėse sakmėse ir jų atitikmenys rusų ir anglų kalbose http://www.zurnalai.vu.lt/vertimo-studijos/article/view/12598 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Šiame straipsnyje aptarta mitologinių tekstų vertimo problematika, trumpai apžvelgta lietuvių, keltų ir slavų mitologijų sąveika bei atlikta lyginamoji pasirinktos mitologinių būtybių grupės lietuvių, anglų ir rusų kalbose bei kultūrose analizė. Surinkta ir susisteminta medžiaga apie jas bei pateikti galimi vertimo ar aiškinimo papildomuose komentaruose variantai leidžia vertėjui geriau suprasti konkrečių mitologinių personažų panašumus bei skirtumus ir parinkti tinkamus lietuviškose mitologinėse sakmėse sutinkamų būtybių kultūrinius atitikmenis.</p> Karolina Gimževskienė Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-20 2018-12-20 11 15 30 10.15388/VertStud.2018.2 Pažvelgus į Mikalojaus Daukšos Katekizmo (1595) ir jo lenkiškojo originalo tekstų neatitikimus http://www.zurnalai.vu.lt/vertimo-studijos/article/view/12599 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Straipsnyje aptariamas pirmosios lietuviškos katalikiškos knygos – Mikalojaus Daukšos <em>Katekizmo </em>(DK, 1595) – neatitikimų lenkiškajam originalui pobūdis ir šių neatitikimų atsiradimą nulėmusios priežastys. Teksto kilmės požiūriu DK sudaro du skirtingų autorių kūriniai: <em>KATHECHIS­ MAS </em>ir <em>Trumpas Budas Paſiſákimo. </em>Lyginant lietuviškus šio konvoliuto knygų tekstus su lenkiškuoju originalu nesunku pastebėti, kad DK (ypač pirmojoje dalyje – <em>Kathechisme</em>) esama daug lenkiškojo originalo neatitinkančių teksto intarpų. Šių tekstų sugretinimo analizė leidžia Daukšą apibūdinti kaip autorių, kuriam buvo labai svarbi diskurso logika, tvarka ir skambesys. Neatitikimų visuma rodo vertė- jo pastangas pateikti skaitytojui kuo suprantamesnį ir rišlesnį tekstą ir atskleidžia atidų vertėjo požiūrį į teologinių nuostatų formuluotes. Ypač įdomi <em>Kathechisme </em>pateikiamų Dekalogo prisakymų atitikimų ir neatitikimų lenkiškojo originalo modeliui sankloda. Sugretinus nuo lenkiškojo originalo leksinė- mis detalėmis ar ištisomis frazėmis besiskiriančias DK Dekalogo prisakymų formuluotes su Mažvydo (1547) bei Vilento (1579) parengtuose katekizmuose esančiomis atsiskleidžia pagalbinis pastarųjų šal- tinių vaidmuo ir pamatinių tikybinių frazių formulavimo perimamumas.</p> Jūratė Pajėdienė Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-20 2018-12-20 11 31 48 10.15388/VertStud.2018.3 Kalbos (ne)atitikimai vertime: Roaldo Dahlio The Big Fat Giant ir jo albaniškasis vertimas http://www.zurnalai.vu.lt/vertimo-studijos/article/view/12600 <p>[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]</p> <p>Vertimo procese kalbų ir kultūrų skirtumai išryškėja įvairiuose lygmenyse: sintaksės, semantikos, fonetikos ir pan. Šiame straipsnyje siekiama palyginti garsaus anglų rašytojo Roaldo Dahlio knygos <em>The BFG </em>(liet. <em>DGM </em>– vertė D. Žalytė) originalo tekstą su jo vertimu į albanų kalbą. Šis palyginimas atskleidė gana daug įvairių neatitikimų visuose kalbos lygmenyse, ypač verti dėmesio semantikos pokyčiai vertime. Pateikti pavyzdžiai skirti ne tik parodyti faktiškai užfiksuotus skirtumus, vertėjui kėlusius daugiausia problemų, bet ir atkreipti dėmesį į veiksnius, kurie daro poveikį pačiam vertimo procesui.</p> Eriola Qafzezi Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-20 2018-12-20 11 49 61 10.15388/VertStud.2018.4 Interneto kaip tekstyno ištekliai vertimui http://www.zurnalai.vu.lt/vertimo-studijos/article/view/12601 <p>[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]</p> <p>Tekstynai vertimo praktikoje naudojami plačiai, bet jų vis dar nėra tiek, kad būtų patenkinami įvairūs vertėjų poreikiai. Be to, rečiau vartojamų kalbų tekstynų apskritai trūksta – persų kalba nėra išimtis. Nors pastaraisiais metais tekstynų sukurta jau nemažai, dauguma apsiriboja kokia nors konkrečia temine sritimi, o žanrų ir tekstų įvairovė labai menka. todėl vertėjai susiduria su informaci- jos paieškos problemomis, kurių neišsprendus kenčia jų darbo kokybė. Vienas iš galimų šių problemų sprendimo būdų – atsigręžti į pasaulinį interneto tinklą (<em>World Wide Web</em>), kuris gali būti naudojamas kaip didžiulis daugiakalbis tekstynas. Jo kalbų ir visų tekstų tipų ištekliai beveik neriboti. Straipsnyje pristatoma Allameh Tabataba’i universiteto Vertimo studijų katedros anglų kalbos vertimo programos studentų patirtis naudojant <em>Google </em>paieškos sistemą ir <em>webascorpus </em>internetinę konkordanciją vertimui reikalingų duomenų paieškai internete.</p> Helia Vaezian Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-20 2018-12-20 11 62 75 10.15388/VertStud.2018.5 Latvijos vertimo panorama stalinizmo laikotarpiu http://www.zurnalai.vu.lt/vertimo-studijos/article/view/12602 <p>[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]</p> <p>Šiame straipsnyje autorius tęsia ankstesniuose „Vertimo studijų“ numeriuose (Nr. 7 ir Nr. 8) pradėtą nagrinėti XX a. Latvijos vertimo istorijos temą. Aptariamasis laikotarpis – 1945– 1953 metai – pirmieji metai po Antrojo pasaulinio karo iki Stalino mirties. Tai pats sudėtingiausias sovietinės ideologijos įtvirtinimo Baltijos šalyse laikotarpis, okupacinei valdžiai visokeriopai stengiantis užgniaužti bet kokią laisvesnę mintį, naikinti ikikarinėje Latvijoje leistas knygas, drausti Vakarų autorių knygų vertimus, visapusiškai kontroliuoti knygų leidybą. Remdamasis gausia istoriografine medžiaga autorius aptaria leidėjų nacionalizavimo ir centralizavimo, nepriimtinų knygų naikinimo, ideologiza- vimo ir politizavimo bei ideologinės cenzūros aplinką, rusifikavimo apraiškas iš esmės verčiant tik rusų autorių kūrinius arba, kiek vėliau, verčiant ir kitų šalių autorių knygas, bet ne iš originalo, o iš rusų kalbos ir pan. Toks kompleksiškas tyrimas padeda autoriui atskleisti Latvijos vertimo padėties sudėtin- gumą aptariamuoju laikotarpiu.</p> Andrejs Veisbergs Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-20 2018-12-20 11 76 99 10.15388/VertStud.2018.6 Lietuvių literatūros vertimai į italų kalbą: dešimtmečio apžvalga (2008–2018) http://www.zurnalai.vu.lt/vertimo-studijos/article/view/12603 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Straipsnyje pristatoma pastarojo dešimtmečio (2008–2018 m.) vertimų iš lietuvių į italų kalbą apžvalga. Visi autoriui žinomi lietuvių kūrinių vertimai į italų kalbą apžvelgiami pagal žanrus: proza, poezija, eseistika ir dramaturgija. Analizė atskleidė, kad poezija yra labiausiai verčiamas žanras, tačiau per nagrinėjamą laikotarpį buvo išleisti ir keli reikšmingi romanai bei esė. Analizėje nustatytas <em>terminus post quem </em>– 2007 m.: tais metais Lietuva buvo Turino knygų mugės garbės viešnia. Šia apžvalga siekiama ne tik atnaujinti duomenis apie lietuvių literatūrą Italijoje, bet ir aptarti dabartinę jos padėtį. Iš statistinių duomenų įžvelgiama teigiama tendencija, t. y. pastebimas nuolatinis išverstų kūrinių skaičiaus augimas. Pažymėtina, kad per pastaruosius penkerius metus buvo išversta beveik dvigubai daugiau negu per 2005– 2008 m. Tačiau tai, kad nuolat auga vertimų, o ne nuolatinių vertėjų skaičius, byloja, kad tokie rezultatai buvo pasiekti ne dėl išorinių įvykių, bet dėl kelių atsidavusių, nenuilstančių vertėjų darbo.</p> Adriano Cerri Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-20 2018-12-20 11 100 110 10.15388/VertStud.2018.7 Tarpinstitucinių terminologų susitikimų aktualijos http://www.zurnalai.vu.lt/vertimo-studijos/article/view/12604 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Šiame straipsnyje pateikta keletas impresijų apie pastarojo dešimtmečio ES institucijų (Europos Sąjungos Tarybos, Parlamento, Komisijos, Europos Centrinio Banko, Teisingumo Teismo, Audito Rūmų, Ekonomikos ir socialinių reikalų bei Regionų komitetų) lietuvių kalbos terminologų su- sitikimus, taip pat konkrečius tuose susitikimuose aptartų terminologinių problemų pavyzdžius. Nuo Lietuvos įstojimo į ES 2004 m. nemažai nuveikta vienodinant, derinant terminologiją, kuriant naujus terminus, ieškant pačio geriausio „vidurio kelio“ tarp teisinio minties tikslumo ir lietuvybės prioriteto daugiakalbystės orkestruotės fone.</p> Edgaras Platelis Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-20 2018-12-20 11 111 116 10.15388/VertStud.2018.8 Vokiečių ordino raštų vertimo į lietuvių kalbą ypatumai http://www.zurnalai.vu.lt/vertimo-studijos/article/view/11266 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka vokiečių kalba]</p> <p>Straipsnyje aptariami Vokiečių ordino dokumentų vertimo į lietuvių kalbą niuansai. Trumpai apžvelgiamos baltiškų, lietuvių ir prūsų, tikrinių vardų lietuvinimo tendencijos istorikų parengtuose vertimuose, atkreipiant dėmesį, kad iš akių išleistas labai svarbus prūsiškų tikrinių vardų lietuvinimo aspektas: būtinybė lietuvinant prūsiškus vardus atsižvelgti į jų autentišką lytį, pasitelkiant ir kalbininkų darbus. Atskirai dėmesio skiriama ir veikiausiai prūsiško žodžio graude, grawde vertimui į lietuvių kalbą, pasiremiant ir to žodžio vartojimo kontekstu vegeberichtuose ir kituose šaltiniuose, drauge pasitelkiant to paties pavadinimo onimus: prūsiškus asmenvardžius ir vietovardžius. Tyrimo medžiaga iliustruojama lietuviško vardyno pavyzdžiais.</p> Grasilda Blažienė Autorinės teisės (c) 2017 Grasilda Blažienė http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2017-12-20 2017-12-20 11 7 19 10.15388/VertStud.2017.10.11266