Vertimo studijos <p>Įkurtas 2008 m. Publikuoja straipsnius įvairiomis vertimo temomis.</p> lt-LT <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> (Nijolė Maskaliūnienė) (Vigintas Stancelis) Fri, 19 Jan 2018 00:00:00 +0200 OJS 60 VOKIEČIŲ ORDINO RAŠTŲ VERTIMO Į LIETUVIŲ KALBĄ YPATUMAI <p>Straipsnyje aptariami Vokiečių ordino dokumentų vertimo į lietuvių kalbą niuansai. Trumpai apžvelgiamos baltiškų, lietuvių ir prūsų, tikrinių vardų lietuvinimo tendencijos istorikų parengtuose vertimuose, atkreipiant dėmesį, kad iš akių išleistas labai svarbus prūsiškų tikrinių vardų lietuvinimo aspektas: būtinybė lietuvinant prūsiškus vardus atsižvelgti į jų autentišką lytį, pasitelkiant ir kalbininkų darbus. Atskirai dėmesio skiriama ir veikiausiai prūsiško žodžio graude, grawde vertimui į lietuvių kalbą, pasiremiant ir to žodžio vartojimo kontekstu vegeberichtuose ir kituose šaltiniuose, drauge pasitelkiant to paties pavadinimo onimus: prūsiškus asmenvardžius ir vietovardžius. Tyrimo medžiaga iliustruojama lietuviško vardyno pavyzdžiais.</p> Grasilda Blažienė Autorinės teisės (c) Fri, 19 Jan 2018 10:05:20 +0200 VERTIMAS IR „ETYMOLOGICA VERITAS“ (REMIANTIS PRADŽIOS KNYGA 2, 23) <p>Straipsnyje tyrinėjamas vertimo ir etimologijos santykių klausimas. Analizei pasirinkta viena vieta iš <em>Pradžios knygos</em> 2.23, kai Adomas suteikia vardą pirmajai moteriai, vadinasi, kai jis ją įvardija moterimi. Pasitelkus gretinamąjį metodą nagrinėjamas šios vietos vertimas į įvairias kalbas. Straipsnio pabaigoje remiantis šia analize svarstomos bendresnės teorinio pobūdžio vertimo problemos.</p><p><em>„El mundo era tan reciente, que muchas cosas carecián</em><br /><em>de nombre...“</em><br />Gabriel Garcia Márquez, <em>Cien años de soledad</em><br /><br /><em>„Altro non abbiamo / che nomi per chiamarci /</em><br /><em>in questa vastità / che ci allontana...“</em><br />Giuseppe Cordoni, <em>Nei tuoi nomi di battesimo</em></p> Pietro U. Dini Autorinės teisės (c) Fri, 19 Jan 2018 10:05:20 +0200 THE UNTRANSLATABILITY OF SHAKESPEARE’S POETRY ON LOVE <p>Translating Shakespeare’s poetry has been one of the most arduous questions that has pained many translators, researchers and academics worldwide. As this poetry involves many rhetorical devices, alternating between the use of keen imagery and intertextuality, it not only lends itself to ambiguity but also to untranslatability; moreover, the use of figures of speech such as similes, synecdoche and metaphors accord this poetry a discursive power that does not recede despite the evolution of the English language and the death of the poet many centuries ago. And while this poetry addresses a whole galaxy of themes, it projects Shakespeare himself as a cosmopolitan figure not limited to time or even space. The present study seeks to assess and evaluate the translation solutions given as concerns Shakespeare’s poetry on the theme of “love”. To achieve this aim, I suggest employing a contrastive analysis between the English and Arabic poetic text, with a view to exploring whether or not the core of this poetry has been preserved. My assumption is that the stylistic aspects and aesthetic properties of the original poetic text are lost due to the intentional or unintentional intervention of the translator.</p> Rachid Acim Autorinės teisės (c) Fri, 19 Jan 2018 10:05:20 +0200 DISTANTLY READING DANTE TRANSLATIONS <p>This paper outlines a new research project that aims to catalogue and investigate all booklength translations of Dante’s <em>Divine Comedy</em> in 100 countries. This will be, in fact, the first project to map the circulation and translation of Dante’s <em>Commedia</em> across the globe using statistics and analysis. Despite 700 years of Dante Studies, there still exists no comprehensive bibliography of translations; and critical studies still focus primarily on major languages, neglecting less-translated languages. The theoretical background of this project draws on Franco Moretti’s ‘distant reading’, David Damrosch’s theories of world literature, and Johan Heilbron’s world system of translations.<br /> This project will include three strands, which it aims to carry out with a team of scholars. The first will examine the empirical data about the translations of the <em>Commedia</em> and their circulation abroad. The second strand will study the formal aspects of the translations, seeing where the <em>Commedia</em> was translated into <em>terza rima</em>, and discovering the predominant metrical forms of translations across the world. The third strand will investigate how the <em>Commedia</em> was translated under censorship, in fascist regimes, theocracies, military dictatorships, constitutional monarchies, the Eastern Bloc and Communist dictatorships. As the project is still in the early stages of research I will not be giving conclusions, but rather suggesting new pathways for future development.</p> Jacob Blakesley Autorinės teisės (c) Fri, 19 Jan 2018 10:05:20 +0200 THE EARLIEST ITALIAN TRANSLATIONS OF JOHN MILTON ’S “PARADISE LOST”: FAILED ATTEMPTS AND DANTESQUE INFLUEN CES <p>This paper deals with the history of translation in the 18th and 19th centuries. It investigates the reasons behind six unsuccessful attempts to translate John Milton’s <em>Paradise Lost</em> (1667) into the Italian language. We hypothesise that the problem was the rendering of unusually marked lexical, thematic, stylistic and rhythmical analogies with Dante’s <em>Comedy</em> and, mainly, with its sources.<br /> Adopting Antonio Bellati’s Italian translation (1856) as an indicator, our study focuses on problematic aspects intrinsic to the English poem. Specifically, we suggest that the challenge was the transposition of <em>Paradise Lost</em>’s peculiar mixture of style and meter: the blank verse of a Christian epic poem. This uniqueness rendered it too similar to Dante’s <em>Comedy</em>. Likewise, the setting and the subject matter of the English poem were too adherent to that of both Dante and Virgil’s <em>Aeneid</em> (one of Dante’s main sources). Finally, it might have been difficult to translate Milton into Italian because the English poet openly imitates the Italian epic style, its rhythmical and lexical choices.<br /> We conclude that it might have been arduous to avoid even more marked Dantesque influences in an Italian translation. In other words, this study depicts an unusual traductive instance of “excess of equivalence” for lexical and culturally specific items.</p> Moreno Bonda Autorinės teisės (c) Fri, 19 Jan 2018 10:05:20 +0200 EMILY DICKINSON’S POETRY IN UKRAINIAN AND RUSSIAN TRANSLATION: SYNAESTHETIC SHIFT <p>This paper focuses on synaesthetic shift occurring in translation of Emily Dickinson’s poetry into Ukrainian and Russian. The research is in line with Redka’s (2009) view of verbal and poetic synaesthesia, a trope which is structurally represented as a word combination, a sentence or even a poem, and manifests itself in the text as the author’s perception of objective reality via visual, colour, tactile, olfactory, auditory and gustatory sensation. We aim to describe two types of poetic synaesthesia: metaphoric, which is realized in the text as an image and is represented in cognition as conceptual metaphor or metonymy; and non-metaphoric, which is triggered by a combination of verbal images and phonetic instrumentation and versification.<br /> We thus hypothesise that synaesthetic shift between source and target images leads to the change of the original image and results from changes in versification and phonetic instrumentation patterns in poetry, verbal images and conceptual cross-domain mapping.</p> Svitlana Shurma, Anna Chesnokova Autorinės teisės (c) Fri, 19 Jan 2018 10:05:20 +0200 SAME DIFFERENCE? TRANSLATING ‘SENSITIVE TEXTS’ <p>Just like ideas of ‘equivalence’, the concept of ‘sameness’ in translation is not a neutral, univocal one: its interpretation can shift both diachronically and synchronically, with a variety of factors, be they individual or collective, influencing the outcome. This paper intends to investigate a specific example from one author’s work in translation with a view to highlighting the role played by social norms and ideological beliefs in the production and reception of translated texts. Rosamond Lehmann (1901–1990) was an English writer, close to the Bloomsbury Set and author of several popular, critically acclaimed novels. However, her ‘scandalous’ narratives – including extra-marital affairs, gay and lesbian characters and abortion – perhaps rather predictably, provoked some strong reactions in Britain. Although all her books were translated with great success in France, it is perhaps surprising that four of her novels were published in Italy during the years of the Fascist regime. This paper outlines the French and Italian versions of <em>The Weather in the Streets</em>, published in 1936 and 1938 respectively, within their historical context.</p> Mary Wardle Autorinės teisės (c) Fri, 19 Jan 2018 10:05:20 +0200 KULTŪRINIAI KONCEPTAI KALBOJE: EPISTEMINĖS FRAZĖS „I THINK“ IR SU JA SUSIJUSIŲ MODELIŲ YPATUMAI IR JŲ VERTIMAS Į LIETUVIŲ KALBĄ <p>Straipsnyje pristatomas anglų kalbos episteminės frazės <em>I think</em> ir su ja susijusių modelių <em>I suspect, I suppose, I guess, I believe</em> ypatumų ir vertimo į lietuvių kalbą atitikmenų tyrimas. Darbu siekiama išsiaiškinti, ar episteminė frazė <em>I think</em>, sudaryta iš mentalinio veiksmažodžio tiesioginės nuosakos vienaskaitos formos ir asmeninio įvardžio, ir su ja susijusios frazės <em>I suspect, I suppose, I guess, I believe</em> gali būti traktuotinos kaip kultūriniai konceptai, atspindintys tik anglosaksiškajai kultūrai būdingą specifiką. Remiantis A. Wierzbickos sukurtomis natūraliosios semantinės metakalbos teorija (NSM) ir kultūrinių scenarijų teorija buvo nagrinėjamos anglų kalbos episteminių frazių reikšmės originalo tekste ir jų pokytis vertimo tekste. Duomenys tyrimui surinkti iš dviejų lygiagrečiųjų anglų – lietuvių kalbų tekstynų: Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centro lygiagrečiojo anglų – lietuvių kalbų tekstyno ir Opus Parallel Corpus lygiagrečiojo anglų – lietuvių kalbų tekstyno. Buvo pastebėta, kad ypač dažnai anglų kalboje vartojama episteminė frazė <em>I think</em> ir su ja susijusios gausios ir įvairios episteminės frazės į lietuvių kalbą dažniausiai verčiamos esamojo laiko tiesioginės nuosakos pirmojo asmens mentaliniu veiksmažodžiu manau.</p> Aušra Tumosaitė, Jonė Grigaliūnienė Autorinės teisės (c) Fri, 19 Jan 2018 10:05:20 +0200 EU REGULATIONS: TENDENCIES IN TRANSLATING LEXICAL BUNDLES FROM ENGLISH INTO LITHUANIAN <p>Based on the theoretical framework of lexical bundle research developed by Biber et al. (2004) and on Sinclair’s (1991) observations on the compositionality of meaning and delexicalisation of formulaic language, the present study analyses four-word lexical bundles found in English EU legal discourse, focusing on their structural and semantic properties and tendencies of their translation into Lithuanian. The study examines a selection of 43 lexical bundles with a total of 791 unique instances in the corpus, extracted from a self-designed 59,579-word corpus representing EU legal English comprised of five regulations on health claims and food labelling. The results show that lexical bundles can be rendered into Lithuanian as single lexical or function words, phrases, dependent clauses, through the grammatical category of case, or omitted altogether. The length of the translated bundles suggests that there is a tendency to choose a shorter way of rendering them into Lithuanian. High variability of the translations of some lexical bundles points to a lack of their stability in Lithuanian, which might be due to a number of reasons, including a lack of agreement among translators and a much shorter tradition of legal translation into Lithuanian.</p> Mantas Noreika, Inesa Šeškauskienė Autorinės teisės (c) Fri, 19 Jan 2018 10:05:20 +0200 SVETIMŽODŽIŲ PERTEIKIMAS VERČIANT GROŽINĘ LITERATŪRĄ. ATVEJO ANALIZĖ <p>Svetimžodžiai grožinėje literatūroje vartojami įvairiais tikslais. Tad vertėjams, verčiantiems grožinius tekstus iš vienos kalbos ir kultūros į kitą, kyla klausimas, kaip šiuos leksinius vienetus perteikti vertime, kad jie tekste vertimo kalba atliktų tas pačias funkcijas kaip ir tekste originalo kalba ir kad juos suprastų teksto vertimo kalba skaitytojai. Šių leksinių vienetų perteikimo būdai yra įvairūs, bendros nuomonės, kuris iš jų geriausias, nėra. Šiame straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai italų vertimo tyrinėtojų darbai apie svetimžodžius bei jų funkcijas grožiniame tekste ir aptariami galimi jų perteikimo vertime būdai. Atvejo analizei pasirinkta Vilniuje gimusio lenkų kilmės italų rašytojo Igorio Argamantės (Igor Argamente) knyga „Gerico 1941. Storie di ghetto e dintorni“ (2010 m.) ir jos vertimas į lietuvių kalbą („Jerichas 1941 metais. Vilniaus geto istorijos“, iš italų k. vertė Toma Gudelytė, 2014 m.). Atliekant analizę, gilinamasi į svetimžodžių funkcijas ir nagrinėjama, kaip jie perteikti tekste vertimo kalba.</p> Rasa Klioštoraitytė Autorinės teisės (c) Fri, 19 Jan 2018 10:05:20 +0200