Augustas Subačius
Vilniaus universitetas, Lietuva
subacius.augustas@gmail.com

Rasa Subačienė
Vilniaus universitetas, Lietuva
rasa.subaciene@evaf.vu.lt
https://orcid.org/0000-0001-6559-8478

Anotacija. Dvidešimt pirmo amžiaus pagrindiniu požymiu galima būtų įvardinti nuolatinę transformaciją, apimančią visas sritis. Ypatingai greitai tobulėja ir keičiasi atsiskaitymų ir pinigų sritis. Technologijų evoliucija ir tobulėjimas lėmė naujų transakcijų būdų atsiradimą, internete, mobiliuosiuose telefonuose, skaitmeninėse kortelėse. Įvairios mokėjimo/pavedimo sistemos nepaprastai praplėtė atsiskaitymų alternatyvas ir galimybes. O tokios sąlygos suformavo galimybes kriptovaliutos atsiradimui. Tyrimo tikslas – išnagrinėti kriptovaliutą, jos sampratą, naudojimo privalumus ir trūkumus. Tyrimo metodai – mokslinės literatūros analizė, informacijos sisteminimas, lyginimas, interpretavimas ir apibendrinimas. Įvertinus kriptovaliutų atsiradimo priežastis, galima teigti, jog kriptovaliutų atsiradimui didžiausią įtaką padarė technologinė pažanga bei siekis surasti greitesnes, pigesnes bei konfidencialesnes atsiskaitymo priemones. Kriptovaliuta galėtų būti apibrėžta, kaip skaitmeniniai pinigai ar turtas, išreikštas el. būdu. Ši valiuta pasižymi decentralizacijos, nekontroliuojamumo bei didesnės jos valdymo rizikos savybėmis. Svarbiausi kriptovaliutos naudojimo privalumai galėtų būti: atsiskaitymų konfidencialumas; atsiskaitymų greitumas; pigesnės finansinės paslaugos; papildomos investicijų galimybės. Trūkumai - sunkiai prognozuojama, svyruojanti vertė; galimi sukčiavimo atvejai; galimybė kriptovaliutas naudoti nelegaliai veiklai.

Reikšminiai žodžiai: kriptovaliuta, kriptovaliutos privalumai, kriptovaliutos trūkumai.

JEL klasifikacija: M40, M41

Augustas Subačius
Vilnius University, Lithuania
subacius.augustas@gmail.com

Rasa Subačienė
Vilnius University, Lithuania
rasa.subaciene@evaf.vu.lt
https://orcid.org/0000-0001-6559-8478

Annotation. The main feature of the twenty-first century could be named as permanent transformation that covers all areas. Payments and money are developing and changing especially fast. Technological evolution and development have led to the emergence of new transactional techniques on the Internet, mobile phones, and credit cards. Various systems of payment / money transfer have considerably expanded payment options and possibilities. And such conditions have created opportunities for the emergence of a cryptocurrency. The purpose of the study is to investigate the cryptocurrency, its concept, advantages and disadvantages. Analysis of the scientific literature, systematization, comparison, interpretation and generalization of information research methods were used for the study. Evaluation of the reasons for the emergence of cryptocurrency let to generalise, that the process was mostly influenced by technological progress and the aspiration to find faster, cheaper and more confidential settlement tools. Cryptocurrency may be defined as digital money or property in electronical form. This currency may be characterized by properties of decentralization, uncontrollability and higher risk management. The most important advantages of using a cryptocurrency may be: the speed of settlements; cheaper financial services; additional investment opportunities. Disadvantages - unpredictable, fluctuating value; possible fraud cases; possibility to use cryptocurrency for illegal activities.

Keywords: crytocurrency, advantages of cryptocurrency, disadvantages of cryptocurrency.

JEL klasifikacija: M40, M41

Copyright © 2019 Augustas Subačius, Rasa Subačienė. Published by Vilnius University Press
This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.
Article submitted 17 January 2018, accepted

Įvadas

Dvidešimt pirmo amžiaus pagrindiniu pymiu galima būtų įvardinti nuolatinę transformaciją, apimančią visas sritis. Ypatingai greitai tobulėja ir keičiasi atsiskaitymų ir pinigų sritis. Technologijų evoliucija ir tobulėjimas lėmė naujų transakcijų būdų atsiradimą, internete, mobiliuosiuose telefonuose, skaitmeninėse kortelėse tokių, kaip: PayPal, Apple Pay, Google Wallet, Alipay, Tenpay, Venmo, M-Pesa, BitPay, Moven, BitPesa, Paylah!, Dash, FAST, Tranferwise. Šios mokėjimo/pavedimo sistemos nepaprastai praplėtė atsiskaitymų alternatyvas bei galimybes.

Tačiau net ir tokios galimybės neapribojo tolimesnio atsiskaitymų srities vystymosi, ieškant alternatyvų atsiskaitymų privatumui, greitumui ir saugumui. Tokios sąlygos padarė įtaką nestandartinės bei įprastomis priemonės nekotroliuojamos valiutos – kriptovaliutos – atsiradimui. Vis didėjantis šios valiutos populiarumas ir naudojimas suponuoja poreikį išnagrinėti ir įvertinti jos sampratą, naudojimo privalumus ir trūkumus.

Tyrimo tikslas – išnagrinėti kriptovaliutą, jos sampratą, naudojimo privalumus ir trūkumus.

Tikslui pasiekti iškelti uždaviniai:

1. Išnagrinėti kriptovaliutos atsiradimo priežastis bei sampratą;

2. Įvertinti kriptovaliutos veikimo principus, jos naudojimo privalumus ir trūkumus.

Tyrimo metodai – mokslinės literatūros analizė, informacijos sisteminimas, lyginimas, interpretavimas ir apibendrinimas.

1. Kriptovaliutos atsiradimas ir samprata

Kriptovaliutos atsiradimas buvo sąlygotas naujų atsiskaitymo formų poreikiu ir alternatyvių valiutų atsiradimu. Alternatyvios valiutos yra skirstomos į materialiąsias ir skaitmenines (žr. 1 lentelę) (Kuo Chuen, Pak Nian, 2015).

1 lentelė. Alternatyvių valiutų rūšys

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis D. L. Kuo Chuen, L. Pak Nian, 2015; Įspėjimas dėl..., 2014.

Kaip rodo 1 lentelės duomenys, galimos įvairios virtualios valiutos formos: nuo valiutos, naudojamos internetinių kompiuterinių žaidimų aplinkoje ir socialiniuose tinkluose, iki atsiskaitymo priemonės, kurią galima naudoti ir realiame gyvenime. Be to, virtualiosios valiutos naudojamos ne tik atsiskaitymo tikslais, bet gali apimti kaupimo priemones taupymo arba investavimo tikslais (Kriptovaliutos ir žetonų…, 2018). Vis dėlto labiausia išpopuliarėjo ir daugiausia įtakos atsiskaitymams bei ekonomikai turi kriptografinės valiutos, dar vadinamos kriptovaliuta.

Vertinant kriptovaliutų atsiradimą, svarbu išnagrinėti jų atsiradimą lėmusius ar paskatinusius veiksnius, kurie pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė. Kriptovaliutų atsiradimo veiksniai

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis D. L. Kuo Chuen, L. Pak Nian, 2015; S. Volosovych, Y. Baraniuk, 2018

Manytina, jog kriptovaliutų atsiradimui didžiausią įtaką padarė technologinė pažanga. Tačiau nemažiau svarbūs veiksniai, kontroliuojantys valiutos naudojimą, kaina ir finansinių paslaugų kainodara, paskatino ieškoti alternatyvių atsiskaitymo priemonių. Taip pat reikėtų įvertinti mūsų planetos resursų ribotumą, todėl ieškoma skaitmenizacijos galimybių, tame tarpe ir pinigų. Be to, kriptovaliutos naudojimas suteikia finansinę nepriklausomybę, galimą nuostolių praradimą finansinės krizės metu bei galimybę spekuliaciniu pagrindu uždirbti.

Skirtinguose literatūriniuose šaltiniuose pateikiami kriptovaliutos apibūdinimai pateikiami 3 lentelėje.

3 lentelė. Kriptovaliutos apibūdinimas

Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis lentelėje pateiktais šaltiniais

Vertinant skirtinguose šaltiniuose pateiktus kriptovaliutos apibūdinimus, galima išskirti pagrindines kriptovaliutos savybes. Kriptovaliuta galėtų būti apibrėžta, kaip skaitmeniniai pinigai ar turtas, kuris yra išreikštas el. būdu. Ši valiuta nėra reguliuojama ir kontroliuojama centrinio banko, todėl neužtikrina tradicinių investuotų pinigų grąžinimo. Tačiau atsiskaitymai kriptovaliuta yra pigesni, saugesni bei greitesni, nors tokios valiutos turėjimas yra susijęs su didžiule nuvertėjimo ar praradimo rizika.

2. Kriptovaliutos veikimo principai, privalumai ir trūkumai

Kriptovaliutos veikimo principas iš dalies atitinka virtualių pinigų veikimą, tačiau sprendžia jų daugkartinio panaudojimo problemą. Šie virtualūs pinigai yra siunčiami ir gaunami mobiliosiomis programomis, kompiuterinėmis programomis, ar per organizaciją, kuri teikia virtualias pinigines. Piniginė sugeneruoja adresą artimą banko sąskaitos numeriui, išskyrus tai kad kriptovaliutų adresas yra unikali raidžių ir skaičių seka, kuria naudotojas gali daryti ir gauti apmokėjimus. Tačiau virtualūs pinigai yra tiesiog kompiuterinis failas, kaip skaitmenins dokumentas, kurį vienas žmogus gali vienu metu nusiųsti dviem žmonėms, už tuos pačius pinigus nusipirkti prekių iš dviejų žmonių arba daugiau, kadangi jam niekas netrukdo to paties failo siųsti kelis kartus. Kriptovaliuta išsprendžia dvigubo pinigų išleidimo problemą ne pati turėdama ir tvarkydama tam tikrą virtualią buhalterinę knygą, bet tikėdamasi, kad trečioji šalis tvarkys šią virtualią buhalterinę knygą. Kriptovaliuta decentralizuoja šią užduotį visam virtualios valiutos tinklui. Kiekvienos kriptovaliutos atsiskaitymai yra sekami viešoje buhalterinėje didžiojoje knygoje, pavadinimu: Blockchain. Blockchain yra visiems prieinamas visų transakcijų žiniaraštis, kuriuo leidžiama bet kam naudojantis tam tikra virtualios valiutos programa patvirtinti kitų žmonių siunčiamas transakcijas. Transakcija yra siunčiama į tinklą per blockchain programą tam, kad būtų užregistruotos ir patikrinamos ir kad būtų išvengta dvigubo pinigų išleidimo. Kadangi operacijos kriptovaliuta yra viešai registruojamos, vartotojai atpažįstami tik kriptovaliutos „adresu“, kuris negali atsekti vartotojų identiteto realiame gyvenime. Tokiu būdu operacijos kriptovaliuta yra skaidresnės nei atsiskaitymai tradiciniais pinigais ir anonimiškesnės nei kitų formų mokėjimai internetu (Kuo Chuen, Pak Nian, 2015; He, et al, 2016).

Vertinant kriptovaliutos atsiradimą ir naudojimą, pateikiami įvairūs vertinimai. G. Șoavă, A. Mehedințu, C. Sitnikov (2016) apibendrina, jog kriptografiniai pinigai neturi realios vertės, nes nėra palaikomi jokių bankų ar vyriausybių, o jų vertę subjektyviai nusako laisva rinka, kaina priklauso nuo paklausos, tai reiškia šiems pinigams vertę sukuria vartotojai. Kriptovaliutos vertė formuojama tik iš tikėjimosi, jog kiti šią valiutą vertina ir ją naudos (He, et al, 2016). Lietuvos banko (Įspėjimas dėl..., 2014) duomenimis, kriptografinių pinigų vertė labai svyruoja, kadangi nėra jokios sąsajos su realiu turtu, jų kursas priklauso nuo paklausos ir pasiūlos bei kitų, tradicinėms valiutoms nebūdingų, veiksnių (pvz., virtualių valiutos keityklų apiplėšimai, mažėjanti galimybė sukurti naujų valiutos vienetų, teisinio reguliavimo pokyčiai ar valiutos uždraudimas). Investicijų vertė staiga gali nukristi ar net nuvertėti iki 0, o jei valiuta naudojama atsiskaitymams, neįmanoma užtikrinti, kad lėšų, laikomų kriptovaliuta, vertė būtų stabili. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai valiutos kaina per dieną nukrito daugiau nei 30 proc. Kriptovaliutas sukuria ir valdo asmenys ar asmenų grupės, kurių niekas neprižiūri, todėl labai didelė rizika, kad „kūrėjai“ gali dingti su visais žmonių pinigais. Taip pat kriptovaliutos keityklos ir piniginės gali nukentėti nuo internetinių įsilaužėlių, o pinigai gali būti pavogti (Įspėjimas dėl..., 2014).

Europos centrinis bankas (Virtual currency schemes, 2013) įžvelgia, kad šie virtualūs pinigai turi visas spekuliacinio burbulo charakteristikas. Tačiau A. Mikołajewicz-Wozniak, A. Scheibe (2015) nuomone, šie virtualūs pinigai sukurs pirmąjį globalų finansinį tinklą, pilnai decentralizuotą ir kriptografinį (informacija bus siunčiama užšifruota), kuriame bus galimos anonimines transakcijos. Autoriams pritaria ir G. Șoavă, A. Mehedințu, C. Sitnikov (2016), pateikdami nuomonę, kad kriptografinių pinigų savininkų anonimiškumas yra labai patrauklus aspektas investuotojams, turint omenyje, kad investuotojai gali nenorėti, kad kas nors sužinotų apie jų turtą. Be to, tai suteikia galimybę kriptovaliutą nusipirkti bet kur pasaulyje, nepaisant lokalios pinigų/valiutos situacijos ir apribojimų.

G. Șoavă, A. Mehedințu, C. Sitnikov (2016) nuomone, kriptovaliuta veikia panašiu principu kaip liūdnai pagarsėjusi piramidžių schemos (verslo modelis, kurio pagrindas – pinigų apsikeitimas tarp dalyvaujančiųjų, neparduodant jokio produkto ar paslaugos). Nors piramidžių schemoje organizacijos turi garantuoti investuotojams pelną, tačiau virtuali valiuta yra neapčiuopiama, neturinti jokių reguliacinių apribojimų, ir niekas negali garantuoti, kad ji išlaikys savo vertę, tai yra bus pelninga. Autoriai teigia, jog yra manoma, kad kriptovaliuta yra sukurta nelegaliai veiklai, tačiau, nors ir yra pastebėti atvejai, kai šie pinigai yra naudojami nelegalioje veikloje, tai nereiškia kad virtualūs pinigai turi būti asocijuojami su šia veikla. Didžioji dauguma žmonių, kurie naudoją virtualią valiutą yra investuotojai, kurie tiki šios modernios technologijos pozityvia ateitimi.

G. Șoavă, A. Mehedințu, C. Sitnikov (2016) taip pat pateikia nuomonę, jog tiesioginis šių kriptografinių pinigų gavimo būdas (kasimas), yra žalingas aplinkai. Ši nuostata kyla dėl to, kad virtualių pinigų kasimas reikalauja labai galingų kompiuterių, kurie sunaudoja daug elektros. Tačiau palyginus, kiek elektros sunaudoja žmonės ar organizacijos užsiimantys virtualių pinigų kasimu ir su įmonėmis užsiimančiomis, bet kokia kita veikla, elektros sunaudojimas nėra labai didelis ir negalėtų būti vertinamas, kaip žalingas aplinkai.

G. Șoavă, A. Mehedințu, C. Sitnikov (2016) iškelia nuostatą, jog virtualia valiuta naudotis yra neįmanoma, nes virtuali valiuta yra pakankamai nauja, todėl ji dar nėra plačiai priimta bankų. Lietuvos bankas (Įspėjimai dėl..., 2014) taip pat pateikia informaciją, jog atsiskaitymo vietų skaičius yra ribotas, todėl šios valiutos gali būti panaudotos atsiskaitymams tik už tam tikras prekes ar paslaugas. Kadangi atsiskaitymų atšaukti neįmanoma, susiduriama su sukčiavimo rizika, kai, atlikus apmokėjimą, prekės ar paslaugos negaunamos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog virtualių pinigų populiarumas auga ir su laiku augs, taip pat augs ir vietų bei prekių skaičius, už kurias bus galima jomis atsiskaityti (Mikołajewicz- Woz´niak, Scheibe 2015). Internete jau egzistuoja ne viena prekybos vieta, kur galima pirkti ir pardavinėti šiuos pinigus internetu arba yra informacijos, kur ir kaip tai galima padaryti ne internetinėje erdvėje. S. Volosovych, Y. Baraniuk (2018) nuomone, kriptovaliutų vystymasis transformuoja finansinių paslaugų rinką, sukuriant naujas galimybes investicijoms, skolinimui, draudimui, mokėjimams ir pinigų pervedimams. Tačiau tuo pačiu metu operacijų kriptovaliutomis mechanizmas turi rizikas, susijusias su pinigų plovimu, terorizmo finansavimu bei mokesčių vengimu.

Vertinant kriptovaliutos naudojimo nuostatas bei ypatumus, galima būtų sutikti su nuostata, jog kriptografinius pinigus iš esmės gali sukurti bet kas, jie nėra priklausomi ar reguliuojami centrinių bankų ar kitų vyriausybinių institucijų, neturi realios vertės. 2019 m. kovo 20 d. duomenimis yra 2112 kriptovaliutų rūšių (All crytocurrences, 2019). Todėl daugelis atsiskaitymų vis dar vyksta tradiciniais pinigais. Tačiau negalima būtų sutikti, kad kriptovaliuta sukurta nelegaliai veiklai, argumentuojant, kad ji yra nepriklausoma ir sunkiai susekama, nes teoriškai bet kokia priemonė gali būti panaudota nelegaliems tikslams pasiekti. Vis dėlto kriptovaliuta buvo kuriama, norint sukurti skaitmeninius pinigus, kurie būtų nepriklausomi nuo bankų, atsiskaitymai ja būtų pigesni, saugesni ir greitesni. G. Șoavă, A. Mehedințu, C. Sitnikov (2016) pateikia duomenis, jog mokesčiai virtulių pinigų pervedimams dažniausiai būna 1 %, palyginus su mokesčių procentu, atsiskaitant kreditinėmis kortelėmis, kuris yra tarp 2 % ir 5 % procentų; transakcijos į užsienį nekainuoja papildomai; kadangi mokėjimai nėra siunčiami per banką, pinigus reikiamas asmuo gauna per dieną arba greičiau; finansiniai duomenys yra saugesni negu naudojantis kreditine kortele; finansinis turtas negali būti areštuotas. Todėl, nors virtualių pinigų rinka yra nepastovi, vis daugiau žmonių ją mato kaip greitą mainų įrankį laisvoje rinkoje, kurio kaina priklauso nuo jo paklausos. Dauguma virtualių valiutų suteikia saugumo ir stabilumo pojūtį, nes jų yra išleidžiamas ribotas kiekis, tai reiškia, kad kuo daugiau šių virtualios valiutos piniginių vienetų bus nupirkta, tuo didesnė paklausa jos bus (Șoavă, Mehedințu, Sitnikov, 2016). Kriptovaliutų naudojimo privalumai ir trūkumai pateikti 4 lentelėje.

4 lentelė. Kriptovaliutų naudojimo privalumai ir trūkumai

Šaltinis: sudaryta autorių

Apibendrinant galima teigti, jog, nors ir kriptovaliutų naudojimas gali būti rizikingas, tačiau ši valiuta turi potencialių investicijų galimybių ir/arba jos efektyvesnio naudojimo, kaip mainų priemonės aspektų.

Literatūra

All crytocurrences. 2019. Coin Market Cap. Prieiga per https://coinmarketcap.com/all/views/all/ [žiūrėta 2019-03-20]

He, D.; Habermeier, K.; Leckow, R.; Haksar, V.; Almeida, Y.; Kashima, M.; Kyriakos-Saad, N.; Oura, H.; Sedik, T., S.; Stetsenko, N.; Verdugo-Yepes, C., 2016. Virtual Currencies and Beyond: Initial Considerations. Prieiga per: https://www.researchgate.net/profile/Tahsin_Saadi_Sedik/publication/298915094_Virtual_Currencies_and_Beyond_Initial_Considerations/links/57c8440a08ae9d640480d9bb/Virtual-Currencies-and-Beyond-Initial-Considerations.pdf [žiūrėta 2019-03-21] https://doi.org/10.5089/9781498363273.006

Įspėjimas dėl virtualių valiutų. 2014. Lietuvos bankas. Prieiga per: http://www.lb.lt/uploads/documents/files/news/ispejimas_bitcoin.pdf.pdf [žiūrėta 2018-03-18]

Kriptovaliutos ir žetonų apskaitos rekomendacijos. 2018. Audito apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba. Prieiga per: http://www.avnt.lt/assets/Veiklos-sritys/Apskaita/VAS/Euras-ir-kriptovaliuta/Kriptovaliutos-ir-eton-apskaitos-rekomendacijosskelbimui06-12.pdf [žiūrėta 2019 03 19] https://doi.org/10.15388/batp.2019.1

Kuo Chuen, D.L.; Pak Nian, L., 2015. Introduction to Bitcoin. Bitcoin, Innovation, Financial Instruments, and Big Data. Prieiga per internetą: https://www.academia.edu/7711426/ac.els-cdn.com_S03080161...574f85fef6c91bccd4349e3 [žiūrėta 2019 03 19]

Mikołajewicz-Woźniak A.; Scheibe A., 2015. Virtual currency schemes – the future of financial services, Foresight, Vol. 17 Issue: 4, 365-377, https://doi.org/10.1108/fs-04-2014-0021.

Nasir, M.A.; Huynh, T.L.D.; Sang Phu Nguyen, S.P.; Duong, D., 2019. Forecasting cryptocurrency returns and volume using search engines. Financial Innovation, 5:2, 1-13. https://doi.org/10.1186/s40854-018-0119-8

Șoavă G.; Mehedințu A.; Sitnikov C., 2016. Virtual Currency "Bitcoin" – Challenges and Controversies, Annals of the „Constantin Brâncuşi” University of Târgu Jiu, Economy Series, Issue 3/2016. Prieiga per: < http://www.utgjiu.ro/revista/ec/pdf/2016-03/46_SOAVA,%20MEHEDINTU,%20SITNIKOV.pdf > [žiūrėta 2019 03 19]

Virtual currency shemes. 2013. Europos Centrinis Bankas. Prieiga per: https://www.ecb.europa.eu/pub/pdf/other/virtualcurrencyschemes201210en.pdf [žiūrėta 2019-03-20].

Volosovych, S.; Baraniuk, Y., 2018. Tax control of cryptocurrency transactions in Ukraine. Banks and Bank Systems, Volume 13, Issue 2, 89-106. https://doi.org/10.21511/bbs.13(2).2018.08

_____________________________________________________________________

Augustas Subačius: Vilniaus universiteto, Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto, buhalterinės apskaitos ir audito ketvirto kurso bakalaurantas. Mokslinių interesų sritys: apskaita, auditas, finansai. Institucijos adresas: Saulėtekio al. 9, II rūmai, LT-10222, Vilnius.

Rasa Subačienė: Profesorė, socialinių mokslų krypties, vadybos ir administravimo srities daktarė (03S). Mokslinių interesų sritys - finansinė apskaita, valdymo apskaita, įmonių veiklos analizė. Vilniaus universitetas, Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas, Apskaitos ir audito katedra. Institucijos adresas: Saulėtekio al. 9, II rūmai, LT-10222, Vilnius. Tel. (+370 5) 263 61 53.

Augustas Subačius: Fourth year bachelour student of the accounting and audit program of Vilnius university, Faculty of Economics and Business Administration. Scientific interests: accounting, audit, finance. Adress of insitution: Saulėtekio av. 9, II building, LT-10222, Vilnius.

Rasa Subačienė: Professor, doctor of social sciences field, management and administration. Scientific interests - financial accounting, management accounting, analysis of performance of enterprises. Vilnius university, Faculty of Economics and Business Administration, department of Accounting and Audit. Adress of insitution: Saulėtekio av. 9, II building, LT-10222, Vilnius. Tel. (+370 5) 263 61 53.

Pateikta / Submitted 2019 m. kovo 27 d.