https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/issue/feed Buhalterinės apskaitos teorija ir praktika 2022-11-17T09:43:09+00:00 Rasa Subačienė rasa.subaciene@evaf.vu.lt Open Journal Systems <p>Įkurtas 2007 m. Nagrinėja buhalterinės apskaitos, audito ir analizės klausimus.&nbsp;</p> https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/article/view/27639 Oro linijų bendrovių bankroto rizikos tikimybių ir tiesioginių išorinių aplinkos veiksnių įtakos vertinimas covid-19 kontekste 2022-11-17T09:43:09+00:00 Kastytis Senkus kastytis.senkus@evaf.vu.lt Irma Kamarauskienė irma.kamarauskiene@evaf.vu.lt Samanta Šedytė samanta.sedyte@evaf.stud.vu.lt <p>Straipsnyje analizuojama, kurie išorės aplinkos veiksniai turėjo didžiausią poveikį oro linijų bendrovių bankroto rizikos tikimybei priešpandeminiu ir pandeminiu laikotarpiais. Atsižvelgiant į atrinktų ir pristatytų modelių privalumus ir trūkumus, tyrimui pasirinktas Altman Z‘ score modelis. Jis buvo modifikuotas perskaičiuojant koeficientus modelio svertiniams rodikliams. Tyrimas apėmė aplinkos makroekonominę statistiką ir 49 oro linijų sektoriaus bendrovių finansinius duomenis per pastaruosius dešimt metų (2011–2021 m.). Naudojant koreliacijos metodą nustatytas išorinių veiksnių stiprumas su bankroto rizika iki pandemijos ir pandemijos laikotarpiais, o naudojant lyginamąją analizę, nustatytas oro linijų sektoriaus bankroto rizikos svyravimų ir aplinkos veiksnių ryšys. Remiantis gautais rezultatais pateiktos išvados apie išorės aplinkos veiksnių ryšį su sektoriaus bankroto rizikos balo pokyčiais COVID-19 pandemijos kontekste. Lyginamosios analizės metodu gauti rezultatai parodė, kad Europoje, Šiaurės Amerikoje, Pietų Amerikoje ir Okeanijoje nagrinėta išorės aplinkos veiksnių įtaka skiriasi dėl regione vyraujančios verslo kultūros. Tačiau apskritai iki COVID-19 pandemijos (2011–2018) didžiausią neigiamą įtaką sektoriui turėjo teisiniai veiksniai; kiti veiksniai (keleiviai, konkurentai, darbo jėga ir kreditoriai) silpnai koreliavo su bankroto rizikos tikimybe. COVID-19 pandemijos metu labiausiai sustiprėjo teigiami ryšiai tarp kreditorių.</p> 2022-11-16T13:36:10+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Kastytis Senkus | Irma Kamarauskienė | Samanta Šedytė https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/article/view/28861 Darbo užmokesčio ir jam įtaką darančių veiksnių vertinimas Lietuvoje 2022-09-07T09:41:45+00:00 Rasa Subačienė rasa.subaciene@evaf.vu.lt Gintarė Bruzdeilynaitė gintare.bruzdeilynaite@evaf.stud.vu.lt <p>Darbo užmokestis yra gana plačiai analizuojamas tiek teisine, tiek ekonomine, tiek socialinėmis prasmėmis. Ši kategorija atspindi daugelį aspektų, todėl atlieka reikšmingą vaidmenį tiek individui, kuriam tai dažnai yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, tiek įmonei, kuriai darbuotojo darbo kompensavimas yra ir verslo sąnaudos, ir verslo vykdymo elementai, tiek valstybei, kuri savo reguliaciniais mechanizmais tiesiogiai daro įtaką darbo užmokesčiui ir kuriai darbo užmokesčio dydis yra svarbus visuomenės gyvenimo lygio indikatorius. Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos įmonėse taikomas darbo užmokesčio formas, sistemas bei jam įtaką darančius veiksnius. Tikslui pasiekti taikyti mokslinės literatūros analizės, informacijos grupavimo, sisteminimo, apibendrinimo metodai. Darbo užmokesčio formų ir sistemų bei jam įtaką darančių veiksnių vertinimui Lietuvoje atlikta anketinė apklausa. Tyrimo rezultatai rodo, jog didžiausią įtaką darbo užmokesčiui daro vidiniai veiksniai, iš išorinių veiksnių pažymėtini darbo užmokesčio lygis regione/šalyje, darbo rinkos sąlygos bei vyriausybės poveikis. Lietuvos įmonėse plačiausiai taikoma laikinė darbo užmokesčio forma, vienetinė forma taikoma 19 %, o mišri – 26 % visų įmonių. Tyrimo rezultatai rodo, jog darbo užmokesčio sistemų vystymosi tendencijos nukreiptos ugdyti darbuotojo individualius gebėjimus, skatinti jo motyvaciją siekti tiek asmeninių, tiek įmonės rezultatų, atlikto darbo kompensavimo neapribojant piniginėmis išmokomis, siekiant maksimalaus sistemų apibrėžtumo, aiškumo ir objektyvumo.</p> 2022-09-06T11:39:59+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Rasa Subačienė | Gintarė Bruzdeilynaitė https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/article/view/28120 Apskaitos manipuliacijų (pelno valdymo ir kūrybinės apskaitos) terminijos problematikos sprendimas 2022-08-18T09:41:06+00:00 Diana Bachtijeva diana.bachtijeva@gmail.com <p>Darbe pateikiama apskaitos manipuliacijas įvardinančių terminų įvairovė, išanalizavus mokslinius šaltinius ir atlikus Web of Science svetainėje pateikiamų publikacijų bibliografinių duomenų analizę, atskleidžiama užsienio ir lietuvių literatūroje įsivyravusi terminijos problematika, kuri, nagrinėjant apskaitos manipuliacijų problemą, įneša nemažai painiavos. Straipsnyje nagrinėjamos skirtingų terminų naudojimo priežastys, pristatomi atlikto ekspertinio vertinimo rezultatai. Ekspertai vertino reiškinį – apskaitos manipuliacijas, darančias įtaką pelno dydžiui, įvardino asociacijas, kylančias iš lietuvių literatūroje naudojamų terminų „pelno valdymas“ ir „kūrybinė apskaita“. Ekspertų manymu labiausiai reiškinį atspindintis lietuviškas terminas yra manipuliacinė apskaita. Straipsnyje pateikiamas atliktos literatūros analizės pagrindu sukonstruotas manipuliacinės apskaitos apibrėžimas.</p> 2022-08-18T06:04:32+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Diana Bachtijeva https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/article/view/28119 Netiesioginių išlaidų paskirstymo būdo, paremto netiesioginių išlaidų priskyrimu padaliniams, taikymo ypatumai 2022-07-13T09:39:42+00:00 Daiva Tamulevičienė daiva.tamuleviciene@evaf.vu.lt Jonas Mackevičius jonas.mackevicius@evaf.vu.lt Ermina Liubinaitė ermina.liubinaite@evaf.stud.vu.lt <p>Nė vienas savikainos skaičiavimo metodas neužtikrina šimtaprocentinio savikainos tikslumo. Ir tai, visų pirma, lemia netiesioginių išlaidų priskyrimo gaminio ar paslaugos savikainai problema. Vis dėlto, pastaraisiais dešimtmečiais didžioji dalis mokslinių tyrimų, susijusių su netiesioginių išlaidų paskirstymo problematika, daugiausia buvo orientuota į veikla pagrįstą produkcijos savikainos kalkuliavimo (angl. Activity Based Costing, sutr. ABC) būdą, kuris daugeliui įmonių yra per sudėtingas ir per brangus. O būdo, paremto netiesioginių išlaidų priskyrimu padaliniams, tyrimų nepagrįstai sumažėjo. Šis būdas, kuris dažnai įvardijamas kaip tradicinis, yra populiarus didžiojoje dalyje įmonių ir gebant jį tinkamai taikyti, netiesioginės išlaidos produkcijos ir paslaugų savikainai gali būti priskiriamos pakankamai tiksliai. Tyrimo tikslas – atskleisti netiesioginių išlaidų paskirstymo būdo, paremto netiesioginių išlaidų priskyrimu padaliniams, taikymo ypatumus, siekiant efektyvesnio šio būdo naudojimo priskiriant netiesiogines išlaidas produkcijos ar paslaugų savikainai. Straipsnyje nagrinėjami tradicinio netiesioginių išlaidų paskirstymo būdo taikymo ypatumai, pasiūlant ne tik šių išlaidų paskirstymo seką, bet ir pateikiant netiesioginių išlaidų paskirstymo bazės pasirinkimo kriterijus, alternatyvius netiesioginių išlaidų priskyrimo gamybos padaliniams metodus, netiesioginių išlaidų normos apskaičiavimo principus. Visa tai leistų įmonėms netiesioginių išlaidų paskirstymo būdą, paremtą netiesioginių išlaidų priskyrimu padaliniams, taikyti daug efektyviau tiek finansinėje apskaitoje, nustatant pardavimo savikainą finansinių ataskaitų rengimo tikslais, tiek valdymo apskaitoje – priimant įvairius valdymo sprendimus.</p> 2022-07-13T06:31:03+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Daiva Tamulevičienė | Jonas Mackevičius | Ermina Liubinaitė https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/article/view/26647 Pagrindinių kokybinių charakteristikų, taikytinų finansinėse ataskaitose nustatytų iškraipymų svarbai vertinti, identifikavimas 2022-05-05T09:37:21+00:00 Audrius Masiulevičius audrius.masiulevicius@evaf.vu.lt <p>Finansinės ataskaitos gali būti iškraipytos dėl kiekybinių priežasčių, tokių kaip matematiškai klaidingai nurodytas turtas, įsipareigojimai ar kita. Iškraipymai finansinėse ataskaitose taip pat gali būti ir kokybiniai. Būtent kokybinės iškraipymo charakteristikos atspindi iškraipymo reikšmę ne dėl iškraipymo matematinio dydžio, bet dėl kitų priežasčių, tokių kaip pasikeitusios pelningumo tendencijos ar neteisėta veikla. Iki šiol auditoriai didesnį dėmesį skyrė iškraipymų kiekybinėms savybėms, o kokybinės charakteristikos nebuvo pakankamai vertinamos. Ir nors ši problema mokslininkų bei praktikų visuomenėje žinoma, iki šiol buvo mažai veiksmų jai spręsti. Šiame straipsnyje atspindėto tyrimo tikslas – identifikuoti pagrindines kokybines charakteristikas, kurias auditoriai turėtų apsvarstyti spręsdami dėl finansinėse ataskaitose nustatytų iškraipymų svarbos. Tyrimo metu buvo sudarytas svarbiausių penkiolikos kokybinių charakteristikų sąrašas, kurio išsamumas buvo patvirtintas ekspertinės apklausos metu. Sudarytas pagrindinių kokybinių charakteristikų sąrašas ne tik pagelbės auditoriams sprendžiant dėl nustatytų iškraipymų reikšmingumo, bet ir galės būti taikomas tolesniuose moksliniuose tyrimuose gilinant kokybinių charakteristikų mokslo žinias.</p> 2022-05-04T10:37:05+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Audrius Masiulevičius https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/article/view/26238 Undergraduate Business Students’ Perceptions of Accounting Practices and Profession 2022-05-04T10:38:16+00:00 Aleksandra Pečiūrienė a.peciuriene@vvf.viko.lt <p>Attraction of advanced students interested in studying at HEIs for an accounting major degree internationally remains a constant challenge to the accounting profession since the 1990s. To meet the demands it faces, the profession needs to be attractive for students who have the potential to become both technically competent professionals with good analytical abilities and communicative team players, able to understand the expanding business environment and think creatively. Unfortunately, there is a risk that potential students may possess false perceptions of accounting practices and profession.&nbsp;<span lang="en-US">The aim of the research is to explore the perceptions of accounting of the students enrolled in the studies for non-accounting major degree of Professional Bachelor in Business Administration at Lithuanian HEIs. Foremost, the paper analyses the studied assessing approaches and tools used in the&nbsp;</span>notable prior research on the topic. This is followed by the revealed methodology and analysed findings for the research carried out. One of the more important discovers was that the female students assessed the accounting significantly as more definite, boring, precise, and compliance driven than male students. Even considering the abovementioned differences, the results of the perception factors’ analysis strongly suggest that the surveyed students despite their gender in the mass hold traditional stereotypical perceptions of accounting.&nbsp;<span lang="en-US">Due to sufficient number of the surveyed students, findings in overall are applicable to the target group of the research.&nbsp;</span>Finally, the paper provides conclusions, limitations and insights for feasible further research in the study area.</p> 2022-02-28T11:44:40+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Aleksandra Pečiūrienė https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/article/view/25428 Ar kūrybinė apskaita gali būti tapatinama su kūrybiškumu ir vadinama pozityviąja? 2022-01-27T09:33:40+00:00 Diana Bachtijeva diana.bachtijeva@gmail.com <p>Kūrybinės apskaitos atsiradimas XX a. viduryje sukėlė didelį mokslininkų ir praktikų susidomėjimą. Tiek užsienio, tiek lietuvių mokslininkų darbuose šis reiškinys yra plačiai tiriamas ir apibrėžiamas kaip gebėjimas pasinaudoti teisės aktų lankstumu, siekiant finansinėje atskaitomybėje atvaizduoti subjektyvią informaciją. Tačiau priešingai nei užsienio, lietuviškoje literatūroje atsirado lingvistinės termino „kūrybinė apskaita“ interpretacijos, kurios šiam reiškiniui suteikė teigiamą prasmę, siejamos su kūrybiškumu ir įvardinamos kaip pozityvioji kūrybinė apskaita. Straipsnyje nagrinėjama kūrybiškumo koncepcija, jo santykis su apskaita, vertinamas kūrybiškumo suderinamumas su kūrybine apskaita. Atliktos literatūros analizės pagrindu siūloma atsisakyti skirstyti kūrybinę apskaitą į pozityviąją ir manipuliacinę, nes toks skirstymas ne tik prieštarauja kūrybiškumo koncepcijai, bet ir menkina apskaitos esmę ir jos daugialypiškumą.</p> 2022-01-26T13:14:10+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Diana Bachtijeva https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/article/view/25367 Vieningos viešojo sektoriaus subjektų finansinės analizės rodiklių sistemos modelio formavimas 2022-02-02T09:34:00+00:00 Irma Kamarauskienė irma.kamarauskiene@evaf.vu.lt <p>Finansinė analizė - tai ūkio subjekto finansinių rezultatų ir būklės tyrimas, skirtas įvertinti pasiekimus ir perspektyvas bei aprūpinti finansų valdytojus kokybiškai nauja informacija, kuri ateityje padės priimti teisingus sprendimus. Finansų analizė susijusi su tam tikros ūkinės veiklos prognozavimu, planavimu, apskaita ir kontrole. Vis tik finansinė analizė dažniausiai yra siejama su privataus sektoriaus subjektais. Viešojo sektoriaus subjektų finansinės analizės klausimai moksliniuose darbuose nagrinėjami fragmentiškai. Vis dar pasigendama ne tik mokslinių, bet ir praktinių darbų, kuriuose būtų analizuojami finansinės analizės viešajame sektoriuje klausimai.</p> <p>&nbsp;</p> <p>Straipsnyje pristatomas modifikuotas finansinės analizės sistemos modelis, aptariami taikytini analizės rodikliai ir jų deriniai. Pristatyta sistema, greta tradicinių rodiklių, taip pat apima viešojo intereso bei plėtros rodiklius. Sistema gali būti naudojama analizuojant viešojo sektorių subjektų būklę. Jos rezultatai galėtų būti naudingi skirtingiems informacijos vartotojams priimant tinkamus sprendimus.</p> <p>Tyrimo objektas: viešojo sektoriaus subjektų finansinė analizė. Tyrimo tikslas – sukurti vieningą ir modifikuotą viešojo sektoriaus subjektų finansinės analizės atlikimo sistemos modelį. Darbo uždaviniai: išanalizavus ir apibendrinus viešojo sektoriaus subjektų finansinės padėties analizės teorinius ir praktinius aspektus, aprašyti loginę finansinės analizės seką; nustatyti ir sugrupuoti rodiklius viešojo sektoriaus finansinei būklei analizuoti. Tyrimo metodai: mokslo darbų analizė, informacijos grupavimo metodai, lyginimas, detalizavimas, apibendrinimas.</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Irma Kamarauskienė https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/article/view/25298 Didžiųjų duomenų integravimo kliūtys finansinio audito metu 2022-02-02T11:43:00+00:00 Daiva Raziūnienė daiva.raziuniene@evaf.vu.lt Karolis Čirba karolis.cirba@evaf.stud.vu.lt <p>Pastaruoju metu praktikuojantys auditoriai susiduria su ypač didelės apimties duomenų apdorojimo iššūkiais. Finansinio audito metu atliekamoms audito procedūroms skirtas laikas yra ribotas, tačiau audito įrodymus reikia gauti pakankamus ir tinkamus. Todėl dauguma auditorių susiduria su iššūkiais taikyti naujausias technologijas duomenų valdymo srityje.</p> <p>Straipsnio tikslas – nustatyti didžiųjų duomenų integracijos į išorinio finansinio audito procedūras kliūtis ir apibrėžti didžiųjų duomenų sampratą. Tyrimo objektas – didieji duomenys. Tikslui pasiekti formuluojami uždaviniai: 1) išnagrinėjus įvairių autorių pateikiamą didžiųjų duomenų sampratą, nustatyti kaip didieji duomenys naudojami išorės finansinių ataskaitų audite; 2) atlikus mokslinių straipsnių analizę, nustatyti veiksnius, stabdančius didžiųjų duomenų integravimą į audito įrodymų rinkimo procedūras. Tyrimas atliekamas naudojant mokslinės literatūros analizės metodus. Nustatyta, kad didžiųjų duomenų koncepcijos diegimas audito įmonėse yra ankstyvoje formavimosi stadijoje ir reikalauja naujų finansinių ir žmogiškųjų resursų, siejamų su personalo kvalifikacija ir duomenų apdorojimo technologijomis.</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Daiva Raziūnienė https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/article/view/25249 Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų kaitos įtaka įmonių finansiniams rodikliams 2021-12-22T09:31:33+00:00 Inga Liutkevičiūtė inga2486@gmail.com Ramunė Budrionytė ramune.budrionyte@evaf.vu.lt Rasa Subačienė rasa.subaciene@evaf.vu.lt <p>Nuolat kintanti ekonominė aplinka keičia verslo sąlygas ir rezultatus bei lemia poreikį atspindėti pasikeitimus ūkio subjektų apskaitos informacijoje. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) kūrimas yra dinamiškas ir sudėtingas procesas, padedantis pateikti tikrą ir teisingą informaciją apie ūkio subjektus. Tačiau taip pat yra svarbu įvertinti apskaitos standartų pasikeitimus, tiek finansinių ataskaitų rengėjams, tiek ir informacijos vartotojams. Tyrimo tikslas – nustatyti reikšmingų tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų pakeitimų įtaką įmonių finansiniams rodikliams 2017–2021 m. Tyrimo metu naudoti mokslinės literatūros ir teisės aktų palyginamosios analizės, dokumentų turinio analizės, atvejo analizės, informacijos grupavimo, susisteminimo, lyginamosios analizės ir apibendrinimo tyrimo metodai. Pagrindiniai tyrimo rezultatai rodo, kad 2017–2021 m. svarbiausi pakeitimai buvo susiję su trimis standartais: 9 TFAS - Finansinės priemonės, 15 TFAS - Pajamos iš sutarčių su klientais ir 16 TFAS - Nuoma. Atlikus naujų standartų taikymo poveikio 24 Lietuvos listinguojamų bendrovių finansiniams rodikliams tyrimą, nustatyta, kad naujasis 16 -asis TFAS padarė didžiausią įtaką įmonių finansiniams rodikliams. 16 TFAS taikymas pirmą kartą padarė didelę įtaką 6 iš 24 analizuotų bendrovių. Tai turėjo neigiamos įtakos pagrindiniams trumpalaikio bei ilgalaikio mokumo rodikliams, apyvartiniam kapitalui, turto grąžai bei turto apyvartumui.</p> 2021-12-22T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors