https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/issue/feed Buhalterinės apskaitos teorija ir praktika 2020-09-23T09:58:23+00:00 Rasa Subačienė rasa.subaciene@evaf.vu.lt Open Journal Systems <p>Įkurtas 2007 m. Nagrinėja buhalterinės apskaitos, audito ir analizės klausimus.&nbsp;</p> https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/article/view/19186 Veiklos audito ištakos bei raida pasaulyje ir Lietuvoje 2020-09-23T09:58:23+00:00 Jonas Mackevičius jonas.mackevicius@evaf.vu.lt Asta Šalienė asta.saliene@cr.vu.lt <p>Didėjant poreikiui racionaliai naudoti išteklius, saugoti aplinką bei užtikrinti socialinę gerovę veiklos audito reikšmė didėja. Istorinės jo atsiradimo ištakų ir raidos žinios supratimą apie tai, kas yra veiklos auditas, kam jis skirtas, koks jo atlikimo tikslas, daro platesniu. Straipsnio tikslas - pateikti veiklos audito raidos etapus, reglamentavimą bei ypatumus teoriniu aspektu užsienio bei Lietuvos literatūroje. Tikslui pasiekti taikyti mokslinės literatūros analizės, istorinis, lyginamasis, informacijos grupavimo, sisteminimo ir apibendrinimo tyrimo metodai. Straipsnyje atskleidžiama veiklos audito transformacija iš socialinio audito atliekamo privataus kapitalo subjektuose iki šių dienų atliekamo veiklos audito, kuris yra reglamentuotas ir taikomas vertinti viešųjų subjektų veiklą. Straipsnyje veiklos audito raida nagrinėjama keturiais etapais: 1) 1940-1950 pirmieji bandymai veiklą vertinti net tik ekonominiais, bet ir socialiniais parametrais; 2) 1950-1970 vystosi du požiūriai išskiriant socialinius ir ekonominius parametrus; 3) 1970-1990 atsiranda veiklos audito srities standartai, reglamentavimas, pirmieji moksliniai tyrimai; 4) 1990-2020 koreguojami ir patvirtinami veiklos audito standartai ir gairės, plačiai atliekami moksliniai tyrimai. Kiekvienu nagrinėjamu laikotarpiu vyko skirtingos mokslinės diskusijos veiklos vertinimo ir veiklos audito tema. Taip pat straipsnyje atskleidžiama veiklos audito įvairiapusiškumo problema, kuri sudaro prielaidas tolesniems tyrimams.</p> 2020-09-21T06:48:04+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Jonas Mackevičius | Asta Šalienė https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/article/view/19273 Sektoriaus įtaka reikšmingumo ribų nustatymui finansinių ataskaitų audito procese 2020-08-26T09:11:29+00:00 Gytis Kaziukonis kaziukon.gytis@gmail.com Gerda Jurkonienė gerda.jurkoniene@evaf.vu.lt <p>Auditoriai atlikdami finansinių ataskaitų auditą planavimo, procedūrų atlikimo ir rezultatų vertinimo etapuose naudoja reikšmingumo lygius. Taip užtikrinama, jog finansinės ataskaitos nėra reikšmingai iškraipytos. Tarptautiniuose audito standartuose yra paliktos plačios reikšmingumo interpretavimo ribos, tačiau pabrėžiama, jog nustatinėjant reikšmingumą, auditorius turi turėti pakankamai žinių apie ūkinę šaką ar sektorių, kuriame veikia audituojama įmonė. Tyrimo tikslas išanalizuoti sektoriaus veiksnius, kurie daro įtaką reikšmingumo nustatymo riboms finansinių ataskaitų audito procese bei sudaryti sektoriaus įtakos reikšmingumo ribų nustatymui schemą. Straipsnyje taikyti informacijos rinkimo, Lietuvos bei užsienio literatūros ir auditą reglamentuojančių teisės aktų analizė, sisteminimo ir interpretavimo metodai. Išnagrinėjus surinktą informaciją, nustatyta, jog planiniam ir darbiniam reikšmingumui, bei pastarojo alokacijai buhalteriniams straipsniams, sektorius pagrįstai daro įtaką. Ši įtaka pasireiškia per kokybinius bei kiekybinius sektorių veiksnius. Remiantis išnagrinėta literatūra buvo sudarytas sektoriaus įtakos reikšmingumo nustatymui modelis.</p> 2020-08-26T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/article/view/18440 Veiklos audito samprata ir funkcijos: teorinė studija 2020-08-04T09:10:03+00:00 Asta Salienė asta.saliene@cr.vu.lt Daiva Tamulevičienė daiva.tamuleviciene@evaf.vu.lt Lionius Gaižauskas lionius.gaizauskas@evaf.vu.lt <p>Veiklos auditas – audito rūšis, vertinanti ir tikrinanti organizacijų veiklą vadovaujantis ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu, vadinamuoju 3E (angl. economy, efficiency, effectiveness), vaidinanti ypatingą vaidmenį viešojo sektoriaus institucijose. Pastaraisiais dešimtmečiais, įgyvendinant viešojo sektoriaus reformas veiklos audito koncepcija kito. Todėl atsirado poreikis iš naujo įvertinti esamą veiklos audito apibrėžimą ir jį papildyti. Taip pat yra svarbu peržiūrėti ir įvertinti veiklos auditui priskiriamas funkcijas, siekiant apibrėžti besikeičiantį jo identitetą.&nbsp;<em>Straipsnio tikslas:</em>&nbsp;įvertinti veiklos audito sampratos ir funkcijų koncepcinį vystymąsi teoriniu aspektu. Straipsnyje pateikiama veiklos audito sampratų analizė bei siūlomas papildytas veiklos audito apibrėžimas. Išskirtos veiklos audito funkcijos, sugrupuotos ir įvertintos pagal nagrinėjimo mokslinėje literatūroje aktualumą ir dažnumą. Išskirta ir įvertinta veiklos audito funkcijų įgyvendinimo problematika. Nustatyta, jog pagrindinės problemos, apsunkinančios veiklos audito funkcijų įgyvendinimą yra didelė funkcijų įvairovė ir tarp funkcijų kylantys prieštaravimai bei vertinimo kriterijų nustatymo, išmatavimo ir įvertinimo įvairiapusiškumas dėl veiklos specifiškumo įvairovės.</p> 2020-08-04T08:38:35+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Asta Salienė | Daiva Tamulevičienė | Lionius Gaižauskas https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/article/view/18475 Laiko eilutės interpoliacija ir jos metodų taikymas atliekant finansinę analizę 2020-07-28T09:09:30+00:00 Jonas Mackevičius jonas.mackevicius@evaf.vu.lt Romualdas Valkauskas romualdas.valkauskas@evaf.vu.lt Diana Bachtijeva diana.bachtijeva@evaf.vu.lt <p>Šiuolaikinėmis rinkos ekonomikos sąlygomis įmonių finansinei būklei ir veiklos rezultatams įvertinti svarbią reikšmę turi finansinės analizės informacija. Jos atlikimo metu naudojami bendri ekonominiai, matematiniai, euristiniai būdai. Straipsnyje nagrinėjama vieno iš matematinių tyrimo būdų – laiko eilutės būdo ir jos tyrimo metodų taikymo galimybės finansinėje analizėje, aptariama interpoliacijos metodų vieta ir vaidmuo finansinėje analizėje. Straipsnyje atskleista, kad interpoliacijos metodai, kurie gali būti naudojami siekiant nustatyti įmonės finansinių rodiklių buvusias reikšmes ar įvardinti priežastis, lėmusias įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus yra šie: 1) grafiškoji bei aritmetinė interpoliacija tiesės lygtimi; 2) geometrinė interpoliacija pagal sudėtinių procentų formulę ir 3) interpoliacija vidurkiais.</p> 2020-07-28T08:55:52+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Jonas Mackevicius | Romualdas Valkauskas | Diana Bachtijeva https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/article/view/18632 Strateginė valdymo apskaita: informacijos taikymo sritys ir instrumentai 2020-07-24T09:09:15+00:00 Kamilė Medeckytė kamilemedeckyte@gmail.com Daiva Tamulevičienė daiva.tamuleviciene@evaf.vu.lt <p><span lang="lt">Strateginės valdymo apskaitos instrumentų taikymas įmonių valdyme yra svarbus įrankis, siekiant įgyti konkurencinį pranašumą, didinant esamą rinkos dalį ir gerinant įmonės veiklos rezultatus. Straipsnyje nagrinėjama strateginės valdymo apskaitos raida, samprata ir reikšmė. Išskiriamos penkios strateginės valdymo apskaitos sritys: 1) išlaidų ir savikainos skaičiavimas;&nbsp;</span>2)&nbsp;planavimas, kontrolė ir veiklos vertinimas; 3)&nbsp;<span lang="lt">strateginių sprendimų priėmimas;&nbsp;</span>4)&nbsp;<span lang="lt">į konkurentus orientuota apskaita;&nbsp;</span>5)&nbsp;<span lang="lt">į klientus orientuota apskaita. Išskirti pagrindiniai kiekvienos srities instrumentai, jų privalumai, diegimo įmonių valdyme iššūkiai ir jų nauda organizacijos veiklos efektyvumui.</span></p> 2020-07-23T09:53:47+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Kamilė Medeckytė | Daiva Tamulevičienė https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/article/view/17751 Standartinių išlaidų ir normatyvinio metodų taikymo gamybos įmonėse metodika 2020-06-25T09:07:01+00:00 Daiva Tamulevičienė daiva.tamuleviciene@evaf.vu.lt Jonas Mackevičius jonas.mackevicius@evaf.vu.lt Lionius Gaižauskas lionius.gaizauskas@evaf.vu.lt <p>Tinkamas produkcijos savikainos kalkuliavimo metodų pasirinkimas padeda ne tik teisingai apskaičiuoti produkcijos savikainą, bet ir teisingai nustatyti produktų kainas, pelną ir pelningumą, sudaryti biudžetus ir sąmatas, kontroliuoti išlaidas, priimti operatyvinius ir perspektyvinius valdymo sprendimus. Straipsnyje nagrinėjami iki šiol Lietuvos gamybos įmonėse per retai taikomi efektyvūs standartinių išlaidų ir normatyvinis metodai. Pateikiama trumpa metodų sukūrimo istorija. Ištirti šių metodų privalumai ir tikslai, jų panašumai ir skirtumai. Parengta standartinių išlaidų ir normatyvinio metodo taikymo gamybos įmonėse metodika. Šių metodikų taikymas padės įmonių vadovams ir buhalteriams greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis įdiegti šiuos metodus.</p> 2020-06-25T08:53:06+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Daiva Tamulevičienė | Jonas Mackevičius | Lionius Gaižauskas https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/article/view/17048 Apskaitos klaidų ir apgaulės nustatymas: atvejo analizė 2020-04-30T09:03:49+00:00 Daiva Raziūnienė daiva.raziuniene@evaf.vu.lt Gintarė Juškaitė gintare.juskaite@ef.stud.vu.lt <p>Klaidas nuo apgaulių galima atskirti tik atmetimo būdu, kai naudojama apgaulių aptikimo metodika, tikrinant rastą netikslumą. Straipsnyje aptariamos trys metodikos: apgaulės trikampis, santykinių rodiklių analizė ir teismo ekspertizė. Apgaulės trikampis ir santykinių rodiklių analizė padeda identifikuoti apgaules lengviau nei teismo ekspertizė, tačiau šiems metodams reikalingi papildomi įrodymai, kad būtų galima patvirtinti apgaulę. Naudojant teismo ekspertizę naudojamas dokumentų patikrinimas, todėl šiam metodui nereikalingi papildomi įrodymai, teismo ekspertas pagal savo kompetenciją daro sprendimą dėl klaidos ir apgaulės. Straipsnio tikslas - atlikti atvejo analizę, kuria siekiama išnagrinėjus dokumentų klastojimo atvejį, nustatyti klaidų ir apgaulių tyrimo eigą ir taikomus neleistinus veiksmus. Atvejo analizėje, naudojant dokumentų tikrinimą, palyginimą, darbuotojų apklausas buvo nustatyta apgaulė įmonės apskaitoje. Tyrimui atlikti taikyti tokie tyrimo metodai: lyginamoji mokslinės literatūros analizė ir sintezė, interpretavimas, dedukcija, sisteminimas, apibendrinimas, atvejo analizė.</p> 2020-04-29T11:27:02+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Daiva Raziūnienė | Gintarė Juškaitė https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/article/view/16768 Nuotolinio darbo naudojimo intensyvumo poveikis darbuotojų darbo ir asmeninio gyvenimo balansui 2020-03-27T09:03:16+00:00 Neringa Grincevičienė neringa.grinceviciene@evaf.vu.lt <p>Intensyvi informacinių ir komunikacinių technologijų skvarba į darbo rinką sąlygojo ir darbo organizavimo procesų modernizavimą. Informacijos skaitmeninimas bei telekomunikacijos sudarė sąlygas dauguma darbų atlikti ne tik darbovietės patalpose, bet ir kitose nuo pagrindinio biuro nutolusiose erdvėse. Technologijų revoliucijai palaipsniui išvaduojant modernų darbą nuo fizinės vietos suvaržymų nuotolinis darbas pasaulyje tampa vis stiprėjančia tendencija. Kartu su technologiniais pokyčiais, leidžiančiais pasiekti darbuotoją 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę, nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai susiduria su iššūkiu, siekdami sėkmingai suderinti darbo ir asmeninio gyvenimo sritis. Su šiuo iššūkiu susiduria įvairių profesijų, taip pat ir apskaitos, audito, finansų, analizės ir kitų sričių darbuotojai, užduotis atliekantys nuotoliniu būdu.<br>Straipsnyje formuluojamos mokslinės problemos aktualumą nulėmė tai, jog ligšioliniame moksliniame lauke stokojama tyrimų, kurie įvertintų nuotolinio darbo naudojimo intensyvumą, kaip svarbų veiksnį, darantį skirtingą poveikį darbuotojų darbo ir asmeninio gyvenimo balansui. Straipsnio tikslas – atskleisti nuotolinio darbo naudojimo intensyvumo poveikį darbuotojų darbo ir asmeninio gyvenimo balansui. Šiam tikslui pasiekti buvo atliktas kiekybinis tyrimas, kurio metu buvo analizuojami 320 nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų apklausos rezultatai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad nuotolinio darbo naudojimo intensyvumas daro vienodai teigiamą poveikį dviem darbo ir asmeninio gyvenimo balanso dimensijoms – laikui, skirtam šeimai ir draugams, bei laikui, skirtam sau.</p> 2020-03-26T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/article/view/16769 15-ojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto ,,Pajamos pagal sutartis su klientais“ taikymas pirmąjį kartą: Lietuvos listinguojamų įmonių tyrimas 2020-03-27T09:03:16+00:00 Darius Vaicekauskas Darius.Vaicekauskas88@gmail.com <p>Pajamų apskaita yra viena svarbiausių finansinės apskaitos sričių. Pajamos yra vienas pagrindinių absoliutinių finansinių rodiklių, parodančių ūkio subjektų sugeneruojamą ekonominę naudą, dėl kurios didėja akcininkų nuosavybė. Šiame straipsnyje nagrinėjama naujojo – nuo 2018 m. sausio 1 d. privalomai taikomo tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (toliau – TFAS) sistemoje – 15-ojo TFAS ,,Pajamos pagal sutartis su klientais“ (toliau – TFAS 15) – taikymo pirmą kartą problematika. Naujasis TFAS 15 pakeitė iki tol galiojusius pajamų pripažinimą reglamentavusius tarptautinius apskaitos standartus bei pristatė konceptualų penkių žingsnių pajamų pripažinimo modelį. Šio straipsnio tikslas – įvertinti naujojo TFAS 15 ,,Pajamos pagal sutartis su klientais“ taikymo pirmąjį kartą įtaką Lietuvos listinguojamų bendrovių finansinėms ataskaitoms. Šis tikslas yra pasiekiamas naudojant šiuos tyrimo metodus: tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) ir mokslinės literatūros analizę, finansinių ataskaitų turinio analizę. Atliktas empirinis tyrimas atskleidė, jog TFAS 15 taikymas pirmąjį kartą Lietuvos listinguojamų bendrovių finansinėms ataskaitoms reikšmingos įtakos neturėjo. Dauguma tirtų įmonių standartą pritaikė naudodamos supaprastintą – retrospektyvinį modifikuotąjį būdą bei neskyrė didelio dėmesio naujojo pajamų standarto pritaikymo pirmąjį kartą įtakos atskleidimui aiškinamajame rašte. Toms įmonėms, kurioms standartas turėjo įtakos, įtaka daugiausiai pasireiškė šiose srityse: komisinių ir tarpininkavimo mokesčių perklasifikavimai, pajamų pripažinimo principų pasikeitimas iš pajamų įvykdymo per laikotarpį į konkretų laiko momentą ir atvirkščiai.</p> 2020-03-26T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/article/view/16697 Finansinio audito įrodymai 2020-03-19T09:03:09+00:00 Daiva Raziūnienė daiva.raziuniene@evaf.vu.lt Uršula Adaškevič ursula.adaskevic@ef.stud.vu.lt <p>Įrodymas – tai argumentas, kuriuo pagrindžiamas subjektyvios nuomonės ar tvirtinimo teisingumas ar klaidingumas. Finansinių ataskaitų audito srityje įrodymai turi ypatingą reikšmę, kadangi jie ne tik tiesiogiai lemia audito proceso eigą, bet ir nulemia galutinį audito sprendimą dėl finansinių ataskaitų teisingumo – auditoriaus išvadą. Tyrimo tikslas – nustatyti audito įrodymų vertinimo aspektus ir apibrėžti finansinių audito įrodymų sampratą. Straipsnyje taikyti tyrimo metodai – Lietuvos ir užsienio mokslinės literatūros lyginamoji analizė ir sintezė, finansinį auditą reglamentuojančių įstatymų ir norminių aktų interpretavimas, kritinis vertinimas ir sisteminimas. Remiantis išvardintais metodais, nagrinėjama finansinio audito įrodymų samprata, savybės, patikimumo vertinimo kriterijai. Atskleidžiamo esminių audito įrodymų savybės.</p> 2020-03-19T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors