Buhalterinės apskaitos teorija ir praktika https://www.zurnalai.vu.lt/BATP <p>Įkurtas 2007 m. Nagrinėja buhalterinės apskaitos, audito ir analizės klausimus.&nbsp;</p> en-US <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/BATP/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> rasa.subaciene@evaf.vu.lt (Rasa Subačienė) vigintas.stancelis@kf.vu.lt (Vigintas Stancelis) Mon, 08 Mar 2021 00:00:00 +0000 OJS 3.1.2.1 http://blogs.law.harvard.edu/tech/rss 60 Šilumos sektoriaus reguliuojamos veiklos ataskaitų patikra: procesas ir rezultatai https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/article/view/24171 <p><strong>&nbsp;</strong>Šilumos ūkio veiklos ataskaitos yra vienas svarbiausių kainodaros duomenų šaltinių, o tikslus ir pagrįstas kainos apskaičiavimas yra esminis viešojo intereso objektas. Siekiant reguliuojamos veiklos įmonių sąnaudų ir apskaitos atskyrimo sistemų principų informatyvumo ir skaidrinimo – reguliuojamos veiklos ataskaitų patikra yra ypač svarbi. Straipsnio tikslas – nustatyti tobulintinas reguliuojamos veiklos ataskaitų sritis, remiantis faktinių pastebėjimų ataskaitose auditorių fiksuotais neatitikimais šilumos sektoriui taikomoms nuostatoms. Naudojantis dokumentų analizės metodu, ištirtos 52 Lietuvos šilumos sektoriaus faktinių pastebėjimų ataskaitos ir nustatyta, kad dažniausiai neatitikimai užfiksuoti reguliuojamos veiklos ataskaitų ilgalaikio turto srityje. Neatitikimai buvo analizuojami pasitelkiant konkrečius vertinimo kriterijus, leidžiančius nustatyti tobulintinas sritis. Tinkamos metodologijos sukūrimas ir efektyvus proceso funkcionavimas turėtų padėti išvengti klaidų, vertinant ilgalaikio turto kaip esminio veiksnio, lemiančio šilumos kainą, nustatymo tikslumą, teisingą pripažinimą, atskleidimą ir vertinimą.</p> Deimantė Morkūnaitė | Daiva Raziūnienė Autorių teisių (c) 2021 Daiva Raziūnienė | Deimantė Morkūnaitė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/article/view/24171 Tue, 27 Jul 2021 07:52:48 +0000 Manipuliacijų apskaitos informacija prielaidos, rūšys ir taikymo būdai https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/article/view/23089 <p>Siekiant paaiškinti apskaitos metodų pasirinkimų priežastis, straipsnyje nagrinėjamos pozityviosios apskaitos teorijos oportunistiniu požiūriu pagrįstos vadovų premijavimo, finansinio sverto ir politinių išlaidų hipotezės. Šių hipotezių pagrindu atliekami moksliniai tyrimai atskleidė pagrindines finansinės informacijos manipuliacijų rūšis – pelno valdymą ir kūrybinę apskaitą. Straipsnyje, atlikus mokslinių šaltinių analizę, pateikiami įvairių autorių pelno valdymo ir kūrybinės apskaitos apibrėžimai, išskiriamos pelno valdymo rūšys – kaupimu pagrįstas pelno valdymas ir tikrojo pelno valdymas. Išanalizavus literatūroje nurodomus manipuliacijų būdus, pateikiamas išsamus pelno valdymo ir kūrybinės apskaitos būdų sąrašas, kurie susisteminti ir suklasifikuoti pagal jų atitikimą apskaitos standartams, pelno valdymo rūšis ir apskaitos sritis, kurioms jie daro įtaką. Pateikiamas būdų sąrašas ir suklasifikavimas yra naudingas moksline prasme, atliekant tolimesnius šio fenomeno tyrimus.</p> Diana Bachtijeva Autorių teisių (c) 2021 Diana Bachtijeva https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/article/view/23089 Thu, 06 May 2021 11:43:25 +0000 Didžiųjų duomenų taikymas finansinio audito procedūrose https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/article/view/22728 <p><strong>Anotacija.&nbsp;</strong>Didieji duomenys (DD) (angl.&nbsp;<em>Big Data</em>) – vienas dažniausiai naudojamų terminų šiuolaikiniame verslo ir informacinių technologijų pasaulyje. Pagrindinės DD ypatybės (kiekis, greitis ir įvairovė) apima unikalų didelės apimties informacijos kiekių apdorojimą, nepaisant jų masto, saugojimo, skaičiavimo sudėtingumo ar analitinės ir statistinės koreliacijos. Reikšmingas DD atsiradimas ir panaudojimo galimybės keičia finansinės apskaitos ir audito vykdymą, automatizuojant duomenų surinkimo, pildymo ir analizavimo procesus, lyginant ir ieškant koreliacijos tarp skirtingo pobūdžio duomenų.</p> <p>Nustatyta, kad pagrindiniai privalumai taikant didžiųjų duomenų analitiką (DDA) audito procese yra susiję su spartesniu ir efektyvesniu procedūrų atlikimu, išsamesnių rezultatų gavimu, duomenų grupavimu, rūšiavimu ir palyginimu pagal pasirinktus kriterijus. Tuo tarpu nustatyti trūkumai, taikant DDA, susiję su papildomai reikalinga specialistų priežiūra ir tinkama duomenų analize tam, kad duomenys būtų surenkami ir interpretuojami teisingai.</p> <p>Straipsnyje pristatomas sukurtas konceptualus modelis, kuris parodo ryšius tarp DDA įrankių metodų ir audito įrodymų rinkimo procedūrų. Taip pat įvertinami kliento vidinę ir išorinę aplinką lemiantys veiksniai ir rizikos, kurie daro įtaką konkrečių audito procedūrų pritaikomumui įmonės veikloje. Modelio taikymas finansinio audito procedūrose apima 5-ių ryšių testavimą, t. y. tiriant klasifikacijos, klasterizacijos, regresijos ir laiko eilučių analizes, asociacijų taisyklių ir teksto tyrybos metodus, vizualizacijos įrankius.</p> <p><strong>Tyrimo tikslas –</strong>&nbsp;identifikuoti DDA įrankių taikymo galimybes finansinių ataskaitų audito procedūrose.</p> <p><strong>Naudojami tyrimo metodai:&nbsp;</strong>palyginamoji ir sisteminė literatūros analizė; turinio, statistinių duomenų, grafinė analizės.</p> <p><strong>Reikšminiai žodžiai:&nbsp;</strong>didieji duomenys, didžiųjų duomenų analitika, finansinis auditas, finansinio audito procedūros.</p> <p><strong>JEL klasifikacija:&nbsp;</strong>M15, M40, M42.</p> Kotryna Nagytė | Lina Dagilienė Autorių teisių (c) 2021 Kotryna Nagytė | Lina Dagilienė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/article/view/22728 Tue, 30 Mar 2021 09:15:13 +0000 Europos Sąjungos kriptovaliutų reguliacinės politikos vertinimas https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/article/view/22956 <p>2008 m. pasaulį supurtė finansų krizė, sukėlusi intensyvų valiutų kursų svyravimą. Tai paskatino svarstymus apie alternatyvios, nepriklausomos nuo institucijų, atsiskaitymo priemonės poreikį. Dėl šios priežasties buvo sukurta pirmoji decentralizuota kriptovaliuta – „Bitcoin“. Liberali kriptovaliutos koncepcija sugriovė iki tol griežtai apibrėžtą pinigų vaidmenį visuomenėje. Šiuo metu, augant kriptovaliutų rinkai, svarbiausios regionų institucijos (pvz. FED, EBA) teikia rekomendacinio pobūdžio reglamentavimo gaires. Šių institucijų reglamentai yra reikšmingi, nes atspindi dominuojantį požiūrį į skaitmenines valiutas. Tyrimo tikslas – išskyrus veiksnius, lemiančius kriptovaliutų įteisinimo sunkumus, ištirti Europos Sąjungos kriptovaliutų reguliacinės politikos bruožus. Naudojami metodai: mokslinės literatūros ir teisinių dokumentų analizė, informacijos sisteminimas, lyginimas, interpretavimas ir apibendrinimas. Tyrimo rezultatai rodo, jog Europos Sąjunga, augant kriptovaliutų reikšmei pasaulyje, ėmėsi aktyvesnių reglamentavimo veiksmų. Iki šiol Sąjungos mastu vis dar nėra patvirtintas dokumentas, detaliai reglamentuojantis kriptovaliutų apibrėžimą, tačiau kriptovaliutų reguliavimo siūlymo, pateikto 2020 metais, priėmimas reikštų didesnį aiškumą ir saugumą kriptovaliutų leidėjams, tarpininkams ir vartotojams.</p> Ieva Turskytė | Alfreda Šapkauskienė Autorių teisių (c) 2021 Ieva Turskytė | Alfreda Šapkauskienė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/article/view/22956 Tue, 30 Mar 2021 09:04:31 +0000 Vyriausybių taikomos COVID-19 pandemijos padarinių minimizavimo priemonės: netiesioginė finansinė pagalba verslui https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/article/view/22618 <p><strong>&nbsp;</strong>COVID-19 pandemijos sukelta krizė savo prigimtimi skiriasi nuo ankstesnės finansinės krizės, todėl reikalauja kitokių sprendimo priemonių. Šioje situacijoje vyriausybės siekia padėti verslui spręsti kilusias pandemijos poveikio problemas, kurios labiausiai turėjo įtakos įmonių likvidumui. Atlikus COVID-19 pandemijos metu praktikoje taikomų vyriausybių pagalbos priemonių analizę, nustatyta, kad ES valstybių vyriausybės taiko ne tik tiesiogines, bet ir netiesioginės finansinės pagalbos priemones verslui. Tačiau pastarosios mokslo darbuose analizuojamos nepakankamai. Tyrimo tikslas – išanalizuoti ES šalių vyriausybių taikomas netiesioginės finansinės pagalbos priemones verslui ir pateikti jų klasifikaciją. Siekiant užsibrėžto tikslo, naudoti šie bendramoksliniai tyrimo metodai — mokslinės literatūros šaltinių, norminių dokumentų, tarptautinių organizacijų ataskaitų ir apžvalgų, vyriausybių praktikoje taikomų pagalbos priemonių analizė, sintezė, indukcija, dedukcija, abstrahavimas, analogija.</p> <p>Tyrimo metu sukurta originali vyriausybių netiesioginės finansinės pagalbos priemonių verslui struktūra, apimanti tris vyriausybių pagalbos priemonių sudedamąsias dalis – (1) teisinių normų, susijusių su įmonių finansais, švelninimas; (2) netiesioginė finansinė pagalba, susijusi su darbo teise; (3) teisinių normų, susijusių su įmonių finansais, griežtinimas, kurios detalizuojamos, išskiriant atskiras grupes. Sukurta struktūra pagrįsta konkrečiais ES šalyse taikymo praktikoje pavyzdžiais ir ateityje galėtų prisidėti tikslingiau sprendžiant pagalbos verslui klausimus.</p> Rasa Kanapickienė | Greta Keliuotytė-Staniulėnienė | Deimantė Teresienė | Daiva Budrienė | Mantas Valukonis Autorių teisių (c) 2021 Rasa Kanapickienė | Greta Keliuotytė-Staniulėnienė | Deimantė Teresienė | Daiva Budrienė | Mantas Valukonis https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/article/view/22618 Tue, 30 Mar 2021 08:54:32 +0000 Strateginės valdymo apskaitos instrumentų žinomumo ir taikymo Lietuvos įmonėse tyrimas https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/article/view/22597 <p>Pastaraisiais dešimtmečiais naujai susiformavusios vidaus ir išorės aplinkos sąlygos radikaliai pakeitė verslo aplinką, todėl įmonėms tapo svarbu skirti daugiau dėmesio strategijos kūrimui ir įgyvendinimui. Strateginės valdymo apskaitos generuojamų duomenų pagalba šis procesas tampa labiau efektyvus. Straipsnyje nagrinėjama strateginės valdymo apskaitos samprata, reikšmė, instrumentai. Pateikiami atlikto tyrimo, kurio metu buvo siekiama nustatyti strateginės valdymo apskaitos instrumentų žinomumo ir taikymo Lietuvos įmonėse lygį, rezultatai. Jie atskleidžia, jog strateginės valdymo apskaitos instrumentų žinomumas ir taikymo Lietuvos įmonėse lygis nėra aukštas. Plačiausiai žinomi ir taikomi strateginės valdymo apskaitos instrumentai yra šie: pelningumo analizė, susijusi su klientais; lyginamoji analizė; nuolatinis konkurencinės padėties stebėjimas; strateginė kainodara bei strateginių išlaidų skaičiavimas. Mažiausiai žinių turima ir, atitinkamai, rečiausiai praktikoje taikomi požymių apskaitos, produkto gyvavimo ciklo apskaitos ir prekės ženklo vertės biudžeto sudarymo instrumentai. Atliktas tyrimas atskleidė, kad reikšmingiausia priežastis, lemianti strateginės valdymo apskaitos instrumentų įdiegimo sunkumus, yra laiko, reikalingo įdiegti instrumentus, stoka.</p> Kamilė Medeckytė | Daiva Tamulevičienė Autorių teisių (c) 2021 Kamilė Medeckytė | Daiva Tamulevičienė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/article/view/22597 Mon, 08 Mar 2021 11:18:08 +0000 Kūrybinės apskaitos ir pelno valdymo problematika apskaitos teorijų raidos kontekste https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/article/view/22420 <p>Apskaitos užuomazgas galima rasti net XIV a., kai į apskaitos knygas buvo pradėtos surašinėti prekybinės operacijos. Iki mūsų dienų apskaita vystėsi tam tikrais etapais, priklausomai nuo to, kokie tikslai buvo keliami to laikotarpio apskaitai. Straipsnyje, atlikus literatūros šaltinių analizę, pateikiami apskaitos vystymosi etapai, kuriems įtakos turėjo ne tik skirtingos anglosaksų, germanų ir lotynų apskaitos sistemos, bet ir ekonominiai, politiniai veiksniai. Lygiagrečiai atskleidžiama, apskaitos įtaka apskaitos teorijų vystymuisi. Nagrinėjama pozityviosios apskaitos teorijos koncepcija ir prielaidos manipuliuoti apskaita, pateikiama pelno valdymo ir kūrybinės apskaitos samprata ir taikymo būdai. Atlikto tyrimo pagrindu pateikiamas multiparadigminio požiūrio modelis, kuriame normatyvinės ir pozityviosios apskaitos teorijų metodologijos gali būti taikomos kompleksiškai. Siūlomas metodologijų kompleksiškumas gali padėti išspręsti ne tik pelno valdymo ir kūrybinės apskaitos problemas, bet ir kitus XXI a. iškilusius apskaitos klausimus.</p> Diana Bachtijeva Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/article/view/22420 Thu, 28 Jan 2021 00:00:00 +0000 Mokesčių planavimą lemiantys veiksniai: teorinis tyrimas https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/article/view/22133 <p><strong>Anotacija. </strong>Mokesčių planavimas yra aktualus klausimas, kuriuo domisi mokesčių mokėtojai, praktikai, valdžios institucijos bei mokslininkai. Analizuojant mokslinę literatūrą mokesčių planavimo klausimu, matoma, kad vieni autoriai gilinasi į mokesčių planavimo procesą, kiti – į veiksnius, lemiančius mokesčių planavimą. Nors mokslinės literatūros, analizuojančios minėtus veiksnius, yra nemažai, pastebima, kad atsiranda poreikis šią literatūrą sisteminti. Straipsnio tikslas – identifikuoti veiksnius, lemiančius įmonių ir individų (namų ūkių) įsitraukimą į mokesčių planavimo veiklą. Straipsnyje naudoti metodai: sisteminė mokslinės literatūros analizė, informacijos sisteminimas, lyginimas, apibendrinimas. Straipsnyje, išanalizavus mokslinę literatūrą, pateikta mokesčių planavimo sąvoka bei identifikuoti veiksniai, kurie skatina ir stabdo abiejų tipų mokesčių mokėtojų įsitraukimą į mokesčių planavimo veiklą. Po teorinės analizės nustatyta, kad įmonių mokesčių planavimui įtaką daro įmonės pelningumas, pelnas prieš mokesčius, tarptautiškumas, užsienio operacijų mastas, listingavimas, kapitalo imlumas bei augimas, vystymasis, įmonės dydis ir finansinis svertas, įmonės vadovo optimizmas, jo karo tarnybos patirtis, lobizmas, reputacijos ir finansinės apskaitos klausimai. Namų ūkių mokesčių planavimui poveikį daro mokesčių mokėtojų amžius, pajamos, pajamų nelygybė namų ūkyje, patirtis, kompeksiška mokesčių sistema, jos sudėtingumas, baudos, slėpimo išaiškinimo tikimybė. Tiek įmonių, tiek namų ūkių įsitraukimą į mokesčių planavimo veiklą stabdantis veiksnys – religingumas.<br><strong>JEL klasifikacija: </strong>H26.</p> Lina Matusevičienė | Kristina Rudžionienė Autorių teisių (c) 2020 Kristina Rudžionienė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/article/view/22133 Wed, 20 Jan 2021 08:05:25 +0000 Kriptovaliutos apskaitos alternatyvų vertinimas https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/article/view/21003 <p>Kriptovaliutos atsiradimas ir išpopuliarėjimas sukėlė nemažai ginčų mokslo bendruomenėje dėl rinkos plėtros galimybių, tolesnio virtualių pinigų naudojimo ir jų integracijos į tradicinės apskaitos sistemas. Pasaulinė finansų rinka sukuria daugybę galimybių panaudoti elektroninius ir virtualius pinigus įvairių rūšių operacijoms atlikti, todėl klausimas kaip apskaitoje registruoti kriptovaliutą ir su ja susijusias operacijas išlieka aktualus. Tyrimo tikslas - įvertinti kriptovaliutos apskaitos alternatyvas. Renkant informaciją ir apdorojant duomenis buvo naudojami mokslinės literatūros analizės, palyginimo, interpretavimo, informacijos sisteminimo, apibendrinimo tyrimo metodai. Nors įvairūs autoriai, nacionalinės bei tarptautinės apskaitos standartų reguliacinės institucijos pateikia savo įžvalgas ir rekomendacijas dėl kriptovaliutos apskaitos, tačiau vieninga sistema nėra susiformavusi. Šiuo metu yra vertinamos tokios kriptovaliutos apskaitos alternatyvos, kaip jos, kaip finansinio turto, nematerialiojo turto ar atsargų apskaitos galimybės</p> Rasa Subačienė | Natalija Kurauskienė Autorių teisių (c) 2020 Rasa Subačienė | Natalija Kurauskienė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/article/view/21003 Fri, 11 Dec 2020 11:04:27 +0000 Lūkesčiai aukščiausio lygmens vadovų kompetencijoms: kaita ir geroji praktika https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/article/view/19163 <p>Keičiantis ekonominei situacijai aukščiausio lygmens vadovų kompetencijoms yra keliami itin aukšti reikalavimai: pradedant nuo funkcinio, formalaus vadovavimo, aiškiai apibrėžto statuso bei darbo funkcijų, baigiant šiuolaikinio lyderio paveikslu, kuris apima savyje begales kompetencijų ir netgi charakterio savybių bei nuolat keičiasi. Nagrinėjant mokslinės problemos ištirtumo lygį, pastebima, kad dažniausiai tiriama kompetencijų svarba, aukščiausio lygmens vadovų bendradarbiavimas, nagrinėjama asmeninio tobulėjimo, lyderystės tema, taip pat, kokios svarbiausios vadovų kompetencijos gali nulemti verslo sėkmę. Moksliniuose darbuose nėra keliami klausimai, kurie analizuotų aukščiausio lygmens vadovų kompetencijų kitimą laike bei lūkesčius kompetencijoms nuolat besikeičiančioje aplinkoje. Šio straipsnio tikslas yra įvertinti lūkesčių aukščiausio lygmens vadovų kompetencijoms kaitą gerųjų praktikų kontekste. Šiam tikslui pasiekti buvo atlikta mokslinės literatūros analizė, naudoti sisteminimo bei apibendrinimo metodai, analizuojama geroji praktika bei atliktas lūkesčių aukščiausio lygmens vadovų kompetencijoms tyrimas. Mokslinės literatūros analizės rezultatai atskleidė, kokios kompetencijų grupės yra labiausiai vertinamos šiandieninėje verslo aplinkoje, taip pat, kokias galimybes atvėrė bei kokius uždavinius iškėlė karantino režimas šių dienų lyderiams. Atlikus tyrimą buvo nustatytos svarbiausios kompetencijos, tai – aukšti etikos ir moralės standartai, greitas sprendimų priėmimas bei atsidavimas nuolatiniam darbuotojų mokymuisi.</p> Gintarė Markauskienė Autorių teisių (c) 2020 Gintarė Markauskienė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/BATP/article/view/19163 Thu, 15 Oct 2020 13:24:06 +0000