Bibliotheca Lituana https://www.zurnalai.vu.lt/Bibliotheca-Lituana <p>Įkurtas 2011 m. Nagrinėja bibliotekų istorijos ir dokumentinio paveldo klausimus.</p> en-US <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/Bibliotheca-Lituana/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.</p> arvydas.pacevicius@kf.vu.lt (Arvydas Pacevičius) vigintas.stancelis@kf.vu.lt (Vigintas Stancelis) Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0000 OJS 3.1.2.1 http://blogs.law.harvard.edu/tech/rss 60 Redakcinė kolegija ir turinys https://www.zurnalai.vu.lt/Bibliotheca-Lituana/article/view/16280 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Autorių teisių (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/Bibliotheca-Lituana/article/view/16280 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0000 Bibliografiniai duomenys https://www.zurnalai.vu.lt/Bibliotheca-Lituana/article/view/16281 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Autorių teisių (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/Bibliotheca-Lituana/article/view/16281 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0000 Introduction https://www.zurnalai.vu.lt/Bibliotheca-Lituana/article/view/16282 <p class="ISSN-tekstas para-style-override-1" xml:lang="lt-LT">Šiame tęstinio leidinio&nbsp;<em>Bibliotheca Lituana</em>&nbsp;šeštame tome&nbsp;publikuojami moksliniai straipsniai, parengti Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto 2018 m. kovo 22&nbsp;d. surengtoje mokslinėje konferencijoje „Genealogija ir lokalinė istorija: šaltiniai, tyrinėjimai, sklaida“&nbsp;skaitytų pranešimų pagrindu. Konferencijoje buvo perskaityta 16 pranešimų, veikė keturios sekcijos: „Bendrieji lokalinės istorijos ir genealogijos klausimai“ (pirmininkavo Rima Maselytė ir dr. Arvydas Pacevičius); „Genealogijos tyrimų atodangos“ (dr. Agnė Railaitė-Bardė); „Giminių ir asmenų genealoginės rekonstrukcijos“ (dr. Vykintas Vaitkevičius), „Panevėžio krašto, Aukštaitijos ir Lietuvos egodokumentika ir biografistika“ (dr. Inga Liepaitė). Rengiant konferenciją buvo kviesta pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį dar kartą padiskutuoti apie lietuvių tautos ir visuomenės genealoginį tapatumą, lokalinę ir valstybinę savimonę, jos formavimosi prielaidas ir tęstinumą. Atsiliepiant į raginimą, renginyje buvo aptarta ne tik tradicinė kraštotyros veikla, jos tikslų ir metodų kaita XXI amžiuje, bet ir genealogijos ir lokalinės istorijos vaidmuo tinklaveikos visuomenėje, bendruomenių į(si)traukimas, pristatyti aktualūs projektai, tyrimų rezultatai ir šaltiniai, diskutuota apie jų prieigą, skaitmeninimą, sklaidą.</p> <p class="ISSN-tekstas" xml:lang="lt-LT">Rinkiniui pateikti ir redakcinės kolegijos atrinkti, recenzuoti straipsniai plėtojamos tematikos požiūriu suskirstyti į kelias grupes. Pirmojoje „Lokalinė istorija ir (auto)biografinių tyrimų perspektyva“ nagrinėjami bendrieji lietuvių tautinės ir genealoginės tapatybės, statistikos ir šaltiniotyros, biografistikos ir autobiografinės raštijos funkcionavimo lokalinės istorijos tyrimų kontekste klausimai. Eduardas Budrys straipsnyje „Kas yra lietuvis? Vladislavo Mickevičiaus tėvynės paieškos“ aptaria Adomo Mickevičiaus sūnaus, leidėjo ir biografo V. Mickevičiaus pažiūrų evoliuciją ir tautinio tapatumo kaitą. Daroma išvada, kad V. Mickevičius buvo idealistas, pasiaukojęs tėvo idėjai dėl net „už sveikatą brangesnės Lietuvos“. Vytenio Bagdono darbe nagrinėjami Panevėžio krašto bažnyčiose išlikę genealoginės informacijos ištekliai – krikštų, santuokų, mirčių, gyventojų surašymų knygos, pristatomos dažniausiai pasikartojančios pavardės ir jų kilmės versijos skirtingose Panevėžio krašto teritorijose genetinės genealogijos tyrimų kontekste, nurodoma, kad valstiečių genealoginiai medžiai siekia XVIII a. vidurį, o bajorų – nuo XVII a. ir anksčiau. Mindaugas Balkus, jau skelbęs savo tyrimų rezultatus tradicinės Panevėžio konferencijos darbų rinkinyje<span class="I-NA-A"><a id="footnote-66345-3-backlink" class="footnote-link" href="#footnote-66345-3">3</a></span>, straipsnyje „1920–1940 m. Kauno miesto gyventojų vidaus pasų kortelės kaip genealogijos ir lokalinės istorijos šaltinis“&nbsp;<span class="char-style-override-3">nagrinėja 1920–1940 m. Kauno mieste išduotose vidaus pasų kortelėse pateiktus gyventojų sociodemografinius duomenis (tautybė, konfesija, gimimo vieta, darbinė veikla). Nustatyta, kad 1920–1940 m.&nbsp;</span>Kaune vidaus pasus gavo 89 620 asmenų, iš jų 58,76 % buvo lietuviai, 30,27 % žydai, 3,16 % lenkai, 3,12 % vokiečiai, 2,74&nbsp;% rusai, 0,33 % gudai, iš jų 59,13&nbsp;<span xml:lang="pl-PL">%&nbsp;</span>buvo katalikai,&nbsp;<span xml:lang="pl-PL">28,9 % – judėjai, 5,44 % – evangelikai liuteronai ir evangelikai reformatai, 3,14 % – stačiatikiai, 0,96 % – sentikiai.&nbsp;</span>Angelė Mikelinskaitė, nuolatinė Panevėžio forumo dalyvė ir publikacijų rengėja<span class="I-NA-A"><a id="footnote-66345-4-backlink" class="footnote-link" href="#footnote-66345-4">4</a></span>, darbe „Juozo Miltinio autobiografijos: tekstai ir kontekstai“, nagrinėja ir lygina tris išlikusius režisieriaus Juozo Miltinio (1907–1994) autobiografinius tekstus. Sugretinusi biografinių faktų pateikimo karo ir sovietmečio laikotarpiu strategijas, autorė daro išvadą, kad šie tekstai atskleidžia asmenybės santykį su epocha, bet juose stokojama atviros ir gilesnės savirefleksijos, tekstai paženklinti sąmoningu moraliniu dviprasmiškumu. Giedrės Miknienės straipsnyje „Jono Basanavičiaus personalinė bibliografija – biografistikos tyrimų šaltinis“ pristatoma Lietuvos mokslų akadamijos Vrublevskių bibliotekos rengiama Jono Basanavičiaus bibliografija, aptariami bibliografijos rengimo principai, medžiagos atrankos kriterijai, struktūra, tematika, keliamas klausimas apie bibliografinės informacijos ir biografistinių tyrimų sąsajas.</p> <p class="ISSN-tekstas" xml:lang="lt-LT">Antrojoje darbų grupėje „Genealoginių tyrimų metodologija ir atodangos“ publikuojamuose straipsniuose gilinamasi į genealoginių tyrimų teo­rinius ir metodinius klausimus, pristatomos prozopografijos, heraldikos, šaltiniotyros studijų prieigos galimybės, aptariami atskirų giminių genealogijos tyrimų atvejai. Rugilė Pangonytė straipsnyje „Prozopografijos galimybės Karpių giminės genealoginiuose tyrimuose“&nbsp;<span class="char-style-override-4">nagrinėja Karpių giminės atstovų asmenybes, aplinką, socialinį statusą, karjerą, galios kaupimą, politinę įtaką ir kitus veiksnius, leidžiančius modeliuoti kolektyvinę biografiją, pristato genealoginio medžio tyrimų problematiką. Nustatyta, kad</span><em class="char-style-override-4">&nbsp;</em>Karpių giminėje išskirtinos Bžozovo, Rėkyvos ir Kuršo linijos, kurių atstovai palaikė ryšius, bet aktyviausi buvo Rėkyvos linijos reprezentantai. Jolantos Klietkutės darbe „Bajorų Mongirdų genealogija“ siekiama atgaivinti bajorų Mongirdų giminės genealogiją apžvelgiant jos kilmę bei iškiliausių atstovų biografijas. Autorės sudaryta Mongirdų genealoginė lentelė rodo, kad XVII–XX a. šios giminės atstovai buvo pasklidę po didelę dalį Abiejų Tautų Respublikos bei Rusijos imperijos teritorijos, o jos gretose buvo kunigų, gydytojų, karininkų, menininkų, visuomenės veikėjų. Gabrielė Jasiūnienė straipsnyje „Genealoginiai ryšiai Žemaitijos bajorų heraldikos šaltiniuose XVI a. antroje pusėje – XVIII a.“ pristato vieną iš svarbiausių Žemaitijos bajorų kultūros bei tapatybės ženklų – jų heraldiką. Žemaitijos bajorų (Bilevičių, Nagurskių, Gorskių, Chodkevičių, Tiškevičių) heraldikos šaltiniai nagrinėjami kaip bajorų giminystės ir santuokos ryšius reprezentuojantys šaltiniai, apimantys ne tik herbinius antspaudus, bet ir literatūroje, portretuose, architektūroje vaizduotus herbus<em>.&nbsp;</em>Daroma išvada, kad XVIII&nbsp;a. Žemaitijos bajorų heraldikoje pradeda ryškėti tendencija nuo giminės atsigręžti į santuoką, jungtiniuose herbuose pradėta vaizduoti abiejų sutuoktinių iš jų tėvų (vyriškosios linijos) arba iš tėvų ir motinų paveldėti herbai. Paskutiniame šios grupės straipsnyje „Genealogija XIX amžiuje: prievolė ir priemonė&nbsp;<em>versus</em>&nbsp;patyrimas ir emocija“ Agnė Railaitė-Bardė analizuoja XIX&nbsp;a. bajorijos genealoginius medžius ir schemas, kilmės patvirtinimo dokumentus, taip pat genealoginiu aspektu aptaria Gabrielės Giunterytės-Puzinienės atsiminimus „Vilniuje ir Lietuvos dvaruose“. Daroma išvada, kad didžioji dalis genealoginių šaltinių atsirado kaip prievolė ir priemonė tikrinti kilmingo asmens statusą visuomenėje ir privilegijas. Kita vertus, kai kurie genealoginiai šaltiniai atskleidžia patyrimą ir emociją, individualų santykį su giminės nariais ir šį ryšį grindžiančias kategorijas.</p> <p class="ISSN-tekstas" xml:lang="lt-LT">Mokslinių straipsnių rinkinys skiriamas mokslininkams tyrėjams, kraštotyrininkams, atminties institucijų darbuotojams, besidomintiems aktualiais (auto)biografiniais ir genealoginiais, taip pat lokalinės istorijos tyrimais ir jų rezultatų sklaida. Sudarytojai tikisi, kad<span class="char-style-override-5">&nbsp;</span>šiame&nbsp;<em>Bibliotheca Lituana</em>&nbsp;tome publikuojami darbai, skirti įvairiems lokalinės istorijos ir genealogijos tyrimų aspektams, paskatins gilesnes šeimos, giminės ir lokalinių bendruomenių, biografinių duomenų fono, prozopografijos ir kitas studijas.</p> Arvydas Pacevičius Autorių teisių (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/Bibliotheca-Lituana/article/view/16282 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0000 Kas yra lietuvis? Vladislavo Mickevičiaus tėvynės paieškos https://www.zurnalai.vu.lt/Bibliotheca-Lituana/article/view/16283 <p>Straipsnyje pristatomas Adomo Mickevičiaus sūnaus, leidėjo ir biografo Vladislavo Mickevičiaus gyvenimas, jo pažiūrų ir tautinio identiteto evoliucija, ypatingą dėmesį skiriant jo santykiams su Lietuva („Lietuvomis“&nbsp;– realiu kraštu ir pusiau mitologine jo tėvo tėvyne). Amžių sandūroje kuriantis nepriklausomoms valstybėms, tautinio identiteto problema paliečia ir išeiviją. Atskleidžiama V. Mickevičiaus transformacija: nuo aktyvaus kovotojo už unijinę Lietuvos–Lenkijos valstybę iki idėjinio vizijoje likusios valstybės tėvynainių rėmėjo.</p> Eduardas Budrys Autorių teisių (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/Bibliotheca-Lituana/article/view/16283 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0000 Genealogijos ir vietos istorijos tyrimų galimybės Panevėžio krašte (metrikų knygų duomenimis) https://www.zurnalai.vu.lt/Bibliotheca-Lituana/article/view/16284 <p>Straipsnyje nagrinėjami Panevėžio krašto bažnyčiose išlikę genealoginės informacijos ištekliai&nbsp;– krikštų, santuokų, mirčių, gyventojų surašymų knygos. Remiantis šių knygų duomenimis apžvelgiamos dažniausiai pasikartojančios pavardės skirtingose Panevėžio krašto teritorijose. Pateikiamos galimos pavardžių kilmės versijos, ieškoma jų sąsajų su vietovių pavadinimais. Pristatomos išleistos kraštotyrinės knygos, atspindinčios genealoginių paieškų pagal pavardes tyrimų galimybes Panevėžio krašte. Supažindinama su nauja genealoginių tyrimų kryptimi&nbsp;– genetine genealogija, jos tyrimų reikšme ir galimybėmis.</p> Vytenis Bagdonas Autorių teisių (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/Bibliotheca-Lituana/article/view/16284 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0000 1920–1940 m. Kauno miesto gyventojų vidaus pasų kortelės kaip genealogijos ir lokalinės istorijos šaltinis https://www.zurnalai.vu.lt/Bibliotheca-Lituana/article/view/16285 <p>Straipsnyje nagrinėjamos 1920–1940&nbsp;m. Kauno mieste išduotų vidaus pasų kortelės ir jose pateikti gyventojų sociodemografiniai duomenys (tautybė, konfesija, gimimo vieta, darbinė veikla ir kt.). Aptariama jų reikšmė genealogijos ir lokalinės istorijos tyrimuose. Nustatyta, kad 1920–1940&nbsp;m. Kaune vidaus pasus gavo 89&nbsp;620 asmenų, iš jų 58,76&nbsp;% lietuvių, 30,27&nbsp;% žydų, 3,16&nbsp;% lenkų, 3,12&nbsp;% vokiečių, 2,74&nbsp;% rusų, 0,33&nbsp;% gudų. 59,13&nbsp;% vidaus pasus Kaune gavusių asmenų buvo katalikai, 28,9&nbsp;%&nbsp;– judėjai, 5,44&nbsp;%&nbsp;– evangelikai liuteronai ir evangelikai reformatai, 3,14&nbsp;%&nbsp;– stačiatikiai, 0,96&nbsp;%&nbsp;– sentikiai. Šie rezultatai daugeliu atvejų artimi 1923&nbsp;m. visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis. 35,22&nbsp;% Kaune įgijusių vidaus pasus asmenų buvo gimę šiame mieste, 11,4&nbsp;%&nbsp;– Kauno apskrityje, 6,86&nbsp;%&nbsp;– tuometinės Sovietų Sąjungos teritorijoje, likusieji&nbsp;– įvairiose Lietuvos ir užsienio vietovėse. Pagal darbinės veiklos pobūdį (užsiėmimą) lietuvių tautybės asmenys ženkliai dominavo tarp valdininkų (-ių) (90,94&nbsp;%), žemdirbių (88,05&nbsp;%), tarnų (-aičių) (82,84&nbsp;%), darbininkų (-ių) (75,85&nbsp;%), o žydų tautybės asmenys&nbsp;– tarp prekybininkų (83,2&nbsp;%).</p> Mindaugas Balkus Autorių teisių (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/Bibliotheca-Lituana/article/view/16285 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0000 Juozo Miltinio autobiografijos: tekstai ir kontekstai https://www.zurnalai.vu.lt/Bibliotheca-Lituana/article/view/16286 <p>Straipsnyje, remiantis režisieriaus Juozo Miltinio (1907–1994) trimis išlikusiais autobiografiniais tekstais, aptariamas ir palyginamas jas rašančiojo dėmesys savo asmeniui ir požiūris į savąjį tapatumą, atskleidžiama jo genezės kaita. Sugretinamas ir analizuojamas biografinių faktų pateikimas karo ir sovietinio laikotarpio metais parašytose autobiografijose, atskleidžiant asmenybės santykį su savąja epocha.</p> Angelė Mikelinskaitė Autorių teisių (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/Bibliotheca-Lituana/article/view/16286 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0000 Jono Basanavičiaus personalinė bibliografija – biografistikos tyrimų šaltinis https://www.zurnalai.vu.lt/Bibliotheca-Lituana/article/view/16287 <p>Straipsnis skiriamas personalinės bibliografijos reikšmei ir vietai biografistikos tyrimuose, jos teikiamoms informacijos paieškos galimybėms aptarti. Atkreipiamas dėmesys į šio tipo bibliografijos svarbą genealogijos ir lokalinės istorijos tyrimuose. Personalinės bibliografijos vaidmens svarba biografistikos tyrimuose pagrindžiama daktaro Jono Basanavičiaus bibliografijos rodyklės pavyzdžiu. Straipsnyje apžvelgiami bibliografijos rengimo principai, atrankos kriterijai, struktūra, tematika. Aptariama, kaip duomenų bazėje sukaupta gausi bibliografinė medžiaga pasitarnaus Basanavičiaus gyvenimo ir veiklos tyrėjams, nušvies ne tik jo biografijos įvykius, bet ir to meto politines, socialines, ekonomines aktualijas.</p> Giedrė Miknienė Autorių teisių (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/Bibliotheca-Lituana/article/view/16287 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0000 Prozopografijos galimybės Karpių giminės genealoginiuose tyrimuose https://www.zurnalai.vu.lt/Bibliotheca-Lituana/article/view/16288 <p>Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų Karpių giminė. Dabar labai perspektyvus metodas kilmingoms šeimoms analizuoti yra prozopografija. Šiuo metodu analizuojamas asmuo, jo aplinka, socialinis statusas, karjera, galios kaupimas, politinė įtaka ir kiti veiksniai. Nagrinėjami individų ryšiai ir nuolat vertinami tarpusavio sąveikos aspektu. Straipsnyje grįžtama į Karpių giminės pradžią, aptariamos giminės legendinės kilmės ir jos pradininko LDK pasirodymo teorijos bei aiškinamasi, kiek dabartiniai Karpių giminės kilmės tyrimai leidžia taikyti produktyvius prozopografinius metodus. Kadangi prozopografijoje vienas iš svarbiausių metodų yra genealoginis, straipsnyje aptariama Karpių giminės genealoginio medžio tyrimų problematika.</p> Rugilė Pangonytė Autorių teisių (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/Bibliotheca-Lituana/article/view/16288 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0000 Bajorų Mongirdų genealogija https://www.zurnalai.vu.lt/Bibliotheca-Lituana/article/view/16289 <p><em>A</em>utorė straipsnyje nagrinėja užmirštą žemaičių bajorų Mongirdų giminės istoriją. Atlikus tyrimą sudaryta Mongirdų genealoginė lentelė. Joje pateikti duomenys rodo, kad XVII–XX a. giminė buvo plati tiek asmenų skaičiumi, tiek geografiniu pasiskirstymu. Mongirdų palikuonys pasklido po didelę dalį Abiejų Tautų Respublikos bei Rusijos imperijos teritorijos. Tarp giminės atstovų buvo kunigų, gydytojų, karininkų, menininkų, visuomenės veikėjų. Broliai Vladislovas ir Vytautas Mongirdai iš Mišučių dvaro tapo aktyviais lietuvių tautinio atgimimo dalyviais. O jų pusbrolis vilnietis Vaclovas buvo patriotas, kovojęs lenkų legionierių gretose, pusseserė Jadvyga Mongirdaitė atgulė Vilniaus Panerių memoriale, o jų močiutė Michalina Bankauskaitė prisidėjo prie 1863&nbsp;m. sukilimo. Tarp neišspręstų problemų pažymėtini iki šiol nenustatyti Mangirdaičių ir Mongirdų pavardes siejantys ryšiai. Taigi, Lietuvos genealogų ir kitų tyrėjų dar laukia kruopštus darbas tiriant ir naujam gyvenimui prikeliant šios senos Mongirdų giminės istoriją.</p> Jolanta Klietkutė Autorių teisių (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/Bibliotheca-Lituana/article/view/16289 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0000