https://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/gateway/plugin/WebFeedGatewayPlugin/atomColloquia2024-01-24T06:19:31+00:00Gitana Vanagaitėgtnvanagaite@gmail.comOpen Journal Systems<p>„Colloquia“ – du kartus per metus leidžiamas recenzuojamas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo žurnalas. Žurnalo misija – skleisti XX–XXI a. Lietuvos bei Rytų ir Vidurio Europos regiono literatūros tyrimų, teorijos darbų, tarpdalykinių literatūros studijų medžiagą ir skatinti mokslinių idėjų apykaitą. </p>https://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/34305Šio numerio autoriai2024-01-24T06:20:51+00:00Gitana Vanagaitė
<p>-</p>
2024-01-24T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/34303Kaip „lietuvėjo“ Kaunas2024-01-24T06:20:51+00:00Aistė Lazauskienė
<p lang="en-GB" style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;">Mindaugas Balkus, <em>Kaip Kovno tapo Kaunu. Miesto lituanizavimas 1918–1940 m</em>.: monografija: Kaunas, Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2023, 247 p., ISBN 978-609-467-550-8</p>
2024-01-24T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/34304Dienoraštis, papildantis pasitraukimo iš Lietuvos 1944 metais pasakojimus2024-01-24T06:20:51+00:00Gitana Vanagaitė
<p lang="en-GB" style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;">Vytautas Osvaldas Virkau. <em>Dienoraštis, 1944–1952</em>, sudarytoja Dalia Kuizinienė. Vilnius: Versus, 2023, 264 p., ISBN 978-9955-829-49-2</p>
2024-01-24T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/34302„Suvokti buvimo savo vienintelėje Žemėje malonę“2024-01-24T06:20:51+00:00Rita Tūtlytė
<p lang="en-GB" style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;">Marijus Šidlauskas, <em>Kairiarankio kentauro pėdomis</em>: literatūros kritika, eseistika, pasisakymai. Sudarė Nida Gaidauskienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2023, 427 p., ISBN 978-609-425-360-7</p>
2024-01-24T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/34301Apie Vytauto Kubiliaus dėsnį ir kritikos pulsą2024-01-24T06:20:51+00:00Neringa Butnoriūtė
<p>-</p>
2024-01-24T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/34300Stengdavomės laikytis Hipokrato priesaikos – svarbiausia nekenkti!2024-01-24T06:20:51+00:00Saulius Vasiliauskas
<p>Lituanistę, socialinių mokslų daktarę docentę Reginą Kuzmaitę-Norkevičienę kalbina Saulius Vasiliauskas</p>
2024-01-24T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/34299„Ar aš galiu dar suspėti ką nors padaryti?“: Vytautas Kubilius ir intelektinis bei kritinis mąstymas kuriant valstybę2024-01-24T06:53:40+00:00Gintarė BernotienėRenaldas GudauskasVytautas LandsbergisRasa JuknevičienėAndrius KubiliusEmanuelis ZingerisDonata MitaitėVytautas AlišauskasLaurynas Peluritis
<p>-</p>
2024-01-24T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/34272„Aš taip pat šypsausi, kai galvoju apie Tave“: Bronės Jacevičiūtės-Jėčiūtės ir Janinos Degutytės draugystės pradžia. Intermedialus šaltinis ir pirminis santykio tyrimas2024-01-24T06:20:51+00:00Giedrė Šmitienė
<p>-</p>
2024-01-24T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/34271Emancipuojanti poezija: skaitymai prie Žemaitės kaip feministinis artivizmas2024-01-24T06:20:52+00:00Ieva Šakelaitė
<p><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;">Nors šiuolaikinės lietuvių poezijos kūrėjai ir skaitytojai dažnai save sieja su apolitiška laikysena, politiškai įkrauta poezija arba literatūrinis elgesys yra ne visada akivaizdūs ir gali įgauti įvairių formų. Straipsnyje kaip politinis veiksmas analizuojami „Poezijos pavasario“ metu vykstantys poečių skaitymai prie Žemaitės paminklo Vilniuje. Remiantis Pierre’o Bourdieu literatūros lauko teorija, skaitymai gali būti laikomi kolektyvine feministinio artivizmo strategija, kuria steigiama erdvė poečių socialinio, simbolinio ir kultūrinio kapitalo mainams bei kuriamas didesnis kūrėjų moterų matomumas literatūros lauke. Skaitymus galima laikyti politiškais ir dėl jų metu patiriamo, filosofo Jacques’o Rancière’o terminais, emancipuojančio meno ‒ juslumą perskirstanti poezija steigia poečių politinį subjektiškumą, išryškina potencialią literatūros lauko dalyvių lygybę ir vienija kūrėjas kaip estetinę bendruomenę, kurios narės geba užklausti esamus galios santykius ir įsivaizduoti kitokias nei normatyvinės galimybės savo kūnams.</span></p>
2024-01-24T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/34270(Ne)įšventintųjų solidarizacija. Moterų literatūros vakarai 1930 m., 1935 m. ir 1938 m.2024-01-25T08:23:32+00:00Agnė Cesiulė
<p><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;" data-mce-fragment="1">Straipsnyje aptariami literatūros renginiai – 1930 m., 1935 m. ir 1938 m. vykę ateitininkių ir žurnalo </span><em style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">Naujoji vaidilutė</em><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;" data-mce-fragment="1"> organizuoti Moterų literatūros vakarai, kuriuos pristatant remiamasi viešojo diskurso šaltiniais, t. y. periodikoje (dienraščiuose ir kultūrinėje spaudoje) išspausdintomis šių vakarų apžvalgomis. Tyrime atsižvelgiama į kitų mokslininkų atliktus to laikotarpio tyrimus ir XX a. 4-ajame dešimtmetyje vykusias polemikas moterų dalyvavimo kultūroje klausimais. Proceso analizei pasitelkiama literatūros sociologijos prieiga ir metodologiniai įrankiai iš Pierre’o Bourdieu kultūrinės produkcijos lauko teorijos, kuria remiantis moterų grupė traktuojama kaip apribotoji, nesavarankiška literatūros lauko dalyvių grupė. Straipsnyje tyrinėjamos Moterų literatūros vakaruose per laiką </span><em style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">į</em><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;" data-mce-fragment="1">vykusios transformacijos: </span><em style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">šių vakarų plėtra, </em><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;" data-mce-fragment="1">koncepcijos kaita, dalyvių bei organizatorių reakcijos į kritiką ir </span><em style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">šios kritikos pasekmės</em><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;" data-mce-fragment="1">. Taip pat stebima, kaip per tyrinėjamą periodą (8 metus) kinta moters, kaip rašytojos, samprata ir įšventinimo į rašytojas galimybės.</span></p>
2024-01-24T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/34260Aukštaičių vaizdeliai, arba Apie Juozo Tumo-Vaižganto autobiografijos paieškas2024-01-24T06:20:52+00:00Jurgita Žana Raškevičiūtė
<p><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;" data-mce-fragment="1">Juozas Tumas-Vaižgantas turi autobiografiško, savo tekstus užgožiančio autoriaus reputaciją, bet tuo pat metu yra autorius be autobiografijos, kurio egodokumentikos tyrimų pagrindą sudaro epistolikai skirti darbai. Reaguojant į šį recepcijos ypatumą, nutarta ištirti autobiografinius Vaižganto tekstus: sudėlioti autobiografinių tekstų korpusą ir atlikti autobiografinio Tumo pasakojimo tyrimą, daugiausia dėmesio skiriant kalbančiojo santykiui su autobiografiniu diskursu. Autobiografijos pradėta ieškoti nuo pirmojo autobiografinio pasakojimo statusą turinčio teksto, žinomo antrašte </span><em style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">Aukštaičių vaizdeliai</em><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;" data-mce-fragment="1">. Jo tyrimas leido atskleisti iki šiol atidžiau netirtus Tumo elgesio su autobiografiniais tekstais ypatumus. Straipsnyje aprašyta </span><em style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">Aukštaičių vaizdelių</em><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;" data-mce-fragment="1"> formavimo, bandymo publikuoti ir išardymo istorija. Ji leidžia apskleisti Tumo elgesį su autobiografiniais tekstais ir aktualizuoja ribų tarp literatūrinių ir autobiografinių tekstų klausimą, atskleidžia kintantį šio autoriaus santykį su autobiografiniu pasakojimu. Šalutinis tyrimo poveikis – išryškėjusi itin problemiška </span><em style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">Aukštaičių vaizdelių</em><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;" data-mce-fragment="1"> tapatybė.</span></p>
2024-01-24T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/34259Atminties sugrįžimas: architektūra ir kraštovaizdis Winfriedo Georgo Sebaldo romane Austerlicas ir autobiografiniuose lietuvių tremtinių pasakojimuose2024-01-24T06:20:52+00:00Gintarė Bernotienė
<p><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;" data-mce-fragment="1">XX a. 4–5-ame dešimtmečiais Rytų Europą sukrėtė valstybių ir žmonių likimus sulaužę masiniai etnosų naikinimai ir gyventojų tremtys. Šiuolaikinėse traumos teorijose ir atminties studijose greta politinio šių įvykių vertinimo vis daugiau svarbos pelno vieta pagrįstos atminties (</span><em style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">place-based memory</em><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;" data-mce-fragment="1">) tyrimai, kultūrinės ir individualios atminties tyrinėjimus atgręžiantys į esminį vietos netekimo provokuojamą konfliktą – asmens tapatybę pagrindžiančio ryšio su žeme (vieta) suardymą. Šiame straipsnyje skirtingų tautų traumines patirtis atskleidžiančius pasakojimus – W. G. Sebaldo romaną </span><em style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">Austerlicas</em><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;" data-mce-fragment="1"> ir lietuvių tremtinių egodokumentiką – analizuoju vietos svarbos požiūriu ir sekdama, kokią įtaką genocido traumą išgyvenusių subjektų atminties procesams, užfiksuotiems specifinėse literatūros kūrinio ir liudijimų terpėse, turi kraštovaizdis ir architektūra. Romano ir liudijimų gretinimo validumą grįsdama pasakojimų istoriškumo ir dokumentalumo kriterijais bei pasakojimų kaip perduodančių išgyventas traumines patirtis savybėmis, straipsnyje keliu klausimą, kodėl romane vietos refleksijai, t. y. būtent kraštovaizdžiui ir architektūrai, tenkantis kompozicinis pasakojimą organizuojantis vaidmuo nėra būdingas panašias išvietinimo ir asmens tapatybės komplikacijas patyrusių tremtinių autobiografiniams tekstams. Užfiksuoti skirtingi egzistencinės situacijos vertinimai (romane akcentuotas beviltiškumas ir genocido nenormalumas, tremtinių atsiminimuose dominuojanti padėties normalizavimo pastanga), traktuotini kaip išgyvenimų prasmingumo identifikatoriai, neužgožė pasakojimuose ryškių panašumų – komplikuoto subjektų santykio su vieta, simbolinio vietos įprasminimo ir alternatyvių toposų paieškų. Sebaldo romane praeities nesugrąžinimui įvaizdinti pasitelktą bedugnės metaforą galime atpažinti tremtinių atsiminimuose iškylančiuose socialinės prarajos aprašymuose.</span></p>
2024-01-24T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/34258Vilniaus mitas ir jo revizija Vinco Mykolaičio-Putino dienoraštyje2024-01-24T06:20:52+00:00Manfredas Žvirgždas
<p><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;">XX a. lietuviakalbio intelektualinio elito vienas žymiausių atstovų Vincas Mykolaitis-Putinas formulavo kultūrinio nacionalizmo programą ir pats buvo veikiamas tarpukario politinės retorikos: mobilizuojančio patriotizmo pakurstytas „Vilniaus klausimas“ laikytas pačios valstybės egzistavimo problema. Rašytojo 1938–1945 m. dienoraštyje svarbi vieta tenka Vilniui: euforiškai reaguota į politinį sostinės mito išsipildymą 1939 m. spalį; rūpintasi lietuvių kultūros pozicijų stiprinimu Vilniuje 1940–1944 m., nevengta geopolitinio imperializmo konotacijų svarstant apie miesto ateitį, siekta viešosios erdvės „atlietuvinimo“. Dienoraštininkas, persikėlęs į kelis dešimtmečius mitologizuotą miestą, gerai pažino Vilniaus topografiją bei kultūrinį paveldą. Jis nesijautė ateivis heterotopiškoje teritorijoje, tačiau nepasižymėjo tolerancija vietinių Vilniaus gyventojų atžvilgiu. Mykolaitis-Putinas Vilniuje stengėsi išsaugoti etnocentrinės kultūros atminties įstaigas (Lituanistikos institutą, su lietuviakalbių paveldu susijusius muziejus, archyvus), sureikšmino lietuvių dominuojamus švietimo ir kultūros centrus – reformuotą Vilniaus universitetą, Filharmoniją, Mokslų akademiją, rūpindamasis tautinio ir europinio kultūrinio naratyvo aktualizacija sovietmečiu, balansavo tarp kultūrinės rezistencijos ir prisitaikymo strategijų.</span></p>
2024-01-24T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/34257Kazys Boruta sovietinio saugumo stebėjimo byloje2024-01-24T06:20:52+00:00Brigita Daugėlaitė
<p>Straipsnyje tyrinėjama iki šiol išsamiai neanalizuota Kazio Borutos (1905–1965) operatyvinio stebėjimo byla – nuo 1945 m. iki jo mirties sovietų saugumo rinkta medžiaga apie rašytoją ir paties saugumo veiksmai jo atžvilgiu. Straipsnio tikslas yra ištirti priežastis, lėmusias 20 metų trukusį Borutos stebėjimą, ir detaliau atskleisti sovietinės valdžios įtaką rašytojo gyvenimui bei kūrybai. Apie jo pažiūras sovietmečiu ir kai kuriuos ryšius okupacijos metais nebuvo galima laisvai kalbėti, todėl remiantis dabar prieinama saugumo informacija straipsnyje analizuojama, kaip formavosi ir kokias saugumo reakcijas sukėlė įvairūs įtarimai Borutos atžvilgiu. Aptariamas saugumo atliktas tyrimas dėl numanomos Borutos veiklos pogrindinėse organizacijose: ryšių su Lietuvių tautine taryba, tarpukariu buvusių aktyvių eserų santykių ir veiklos sovietmečiu, Borutos sąsajų su partizaniniu judėjimu. Taip pat svarstoma jo antisovietinių ir nacionalistinių pasisakymų reikšmė stebėjimo procese bei saugumo požiūris į ideologinių reikalavimų neatitinkančią Borutos kūrybą.</p>
2024-01-24T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/34256Pratarmė2024-01-24T06:20:52+00:00Gitana Vanagaitė
<p style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;">52-asis <em>Colloquia</em> numeris skaitytojams siūlo itin platų temų ir rubrikų spektrą. Mokslinių straipsnių publikacijos pradedamos reikšmingu, naują archyvinę medžiagą pristatančiu Brigitos Daugėlaitės tyrimu, skirtu Kazio Borutos sekimui sovietmečiu. Valstybės saugumo struktūros rašytoją stebėjo ir sekė iki pat mirties, todėl remdamasi Lietuvos ypatingajame archyve esančia dviejų tomų (447 ir 511 lapų) Borutos operatyvinio stebėjimo byla, Daugėlaitė detaliai atskleidžia, kaip ir kodėl Boruta buvo sekamas, kokią įtaką tai darė jo asmeniniam ir kūrybiniam gyvenimui. Manfredo Žvirgždo tyrimas susijęs su neseniai publikuotu 1938–1945 m. rašytu Vinco Mykolaičio-Putino dienoraščiu ir jame iškylančiu Vilniaus vaizdiniu. Sostinės išvadavimą 1939 m. rašytojas itin džiaugsmingai sutiko, o vėlesniais 1940–1944 m. rūpinosi lietuvių kultūros ir mokslo pozicijų mieste stiprinimu, dažnai balansuodamas tarp kultūrinės rezistencijos ir prisitaikymo. Netikėtu kūrinių gretinimu paremtas Gintarės Bernotienės straipsnis: išmone grįstą W. G. Sebaldo romaną <em>Austerlicas</em> ji gretina su lietuvių tremtinių atsiminimais ir tyrinėja, kaip skirtingai jų pasakojimuose kraštovaizdis ir architektūra perteikia traumas išgyvenusių subjektų atminties procesus ir komplikuotą santykį su vieta. Romane fiksuotą praeities nesugrąžinamumą įvaizdinanti bedugnės metafora tremtinių atsiminimuose atsikartoja kaip socialinės prarajos vaizdinys.</p> <p style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;">Jurgita Žana Raškevičiūtė detaliai pasakoja apie Juozo Tumo-Vaižganto autobiografinių <em>Aukštaičių vaizdelių</em> formavimo, bandymo publikuoti ir išardymo istoriją. Apibendrindama atliktą tyrimą mokslininkė daro prielaidą, kad Tumas, rašydamas <em>Aukštaičių vaizdelius</em>, kūrė ne kūrėjo, literato ar kunigo, bet regioninę asmens autobiografiją. Mokslinių straipsnių publikacijas baigia feministinės kritikos prieiga grindžiami Agnės Cesiulės ir Ievos Šakelaitės straipsniai. Cesiulė praveria netyrinėtą nepriklausomos Lietuvos kūrėjų-moterų gyvenimo plotmę: kūrybinius vakarus, vykusius 1930–1938 m., ryškindama literatūroje dalyvavusių moterų būtinybę solidarizuotis siekiant bendro tikslo – įtvirtinti moters kaip rašytojos statusą. Šakelaitė jau iš šių dienų perspektyvos aptaria <em>Poezijos pavasario</em> metu vykstančius poečių skaitymus prie Žemaitės paminklo Vilniuje, skaitymus, kaip ir Cesiulės nagrinėjamu atveju, matydama kaip kūrėjas vienijantį veiksmą ir kaip galimybę užklausti esamus galios santykius.</p> <p style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;">Šio numerio publikacijų skiltyje – įdomus Giedrės Šmitienės pasakojimas apie Janinos Degutytės ir Bronės Jacevičiūtės-Jėčiūtės draugystę, paremtas išlikusiais Jacevičiūtės-Jėčiūtės laiškais ir ryškinantis tarptekstinius sąryšius su to laiko Degutytės eilėraščiais ir Jacevičiutės-Jėčiūtės tapybos darbais.</p> <p style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;">Diskusijų skiltyje skelbiamas pokalbis apie Vytautui Kubiliui itin rūpėjusią demokratinės, sąmoningos, kritiškai mąstančios visuomenės idėją, išsakytą ir gana gausioje jo su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu susijusioje publicistikoje. Susitikti pokalbiui, kuriame dalyvavo žinomi politikai, istorikai, literatūros mokslininkai, paskatino Martyno Mažvydo nacionalinės bibliotekos parengta ir išleista bibliografinė rodyklė<em> Vytautas Kubilius. Bibliografinis darbų sąrašas 1988–2004</em>. Pokalbį apie Vytauto Kubiliaus įsipareigojimą visuomenei pratęsia šių metų Vytauto Kubiliaus premijos laureatės Neringos Butnoriūtės kalba, akcentuojanti kritikų pastangas išlaikyti kritinio kalbėjimo pulsą, kuri skelbiama skiltyje <em>Nuomonių domino</em>.</p> <p style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;">Vis nesibaigiančiame bendrojo lavinimo mokyklų lietuvių kalbos ir literatūros programų kaitos kontekste itin aktuliai nuskamba mokslininkės, literatūros didaktės Reginos Kuzmaitės-Norkevičienės mintys apie mokyklines programas, neišvengiamą laviravimą sovietmečiu ir privalomą mokyklinės specifikos išmanymą. Mokslininkę kalbina Saulius Vasiliauskas.</p> <p style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;">Recenzijų skiltyje Rita Tūtlytė recenzuoja neseniai pasirodžiusią Marijaus Šidlausko kritinių straipsnių rinktinę <em>Kairiarankio kentauro pėdomis</em>, ryškindama vertybinį knygos pagrindą ir autoriaus drąsą kalbėti vadovaujantis sąžine. Gitana Vanagaitė aptaria Dalios Kuizinienės parengtą išeivijos dailininko ir visuomenininko Vytauto Osvaldo Virkau 1944–1952 m. rašytą dienoraštį, o Aistė Lazauskienė – istoriko Mindaugo Balkaus monografiją <em>Kaip Kovno tapo Kaunu: miesto lituanizavimas 1918–1940 m.</em></p>
2024-01-24T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/34255Redakcinė kolegija ir turinys2024-01-24T06:20:52+00:00Gitana Vanagaitė
<p>-</p>
2024-01-24T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/32760Šiandieniai Vinco Mykolaičio-Putino vertinimai2023-07-24T10:10:01+00:00Justina SinkevičiūtėVirginijus GasiliūnasDalia SatkauskytėIrena BalčiūnienėManfredas ŽvirgždasGiedrė Kazlauskaitė
<p>-</p>
2023-07-24T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/32753Pratarmė2023-07-24T07:41:46+00:00Gitana Vanagaitė
<p>-</p>
2023-07-24T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/32754Senovės Lietuvos paveikslas XX a. I pusės latvių literatūroje2023-07-24T07:41:41+00:00Vigmantas Butkus
<p>Senovės Lietuvos paveikslas XX a. I pusės latvių grožinėje literatūroje dažniausiai atskleidžiamas ne tiesiogiai Lietuvos istorijai, bet senajai Latvijos istorijai skirtuose įvairių žanrų ir įvairios meninės kokybės kūriniuose. Daugiausia tokių kūrinių yra apie pietinėje Latvijos dalyje gyvenusias gentis: sėlius, ypač žiemgalius, kurių istorija sunkiai atskiriama nuo lietuvių istorijos. Skirtingai nei XIX a. latvių rašytojų kūryboje, XX a. senieji lietuviai jau nebėra vaizduojami vien romantiškai, kaip herojiški bendragenčiai baltai, bet ir kaip galinga priešiška jėga, kelianti pavojų Latvijos žemėms. Dominuoja istorinę tikrovę pačiais bendriausiais kontūrais atitinkantis senosios Lietuvos vaizdas, bet jame esama ir daug autorinės išmonės (pvz., rašoma apie nebūtas „lietuvių princeses“, nerealistiškai išplečiamos XIII a. Lietuvos ribos ir panašiai). Lietuvos senovės realijos – istoriniai vardai, įvykiai – kūriniuose paprastai pateikiamos be papildomų paaiškinimų, o tai liudija nuostatą ir pasitikėjimą, kad tuometis skaitytojas turi pakankamai šios srities informacijos.</p>
2023-07-24T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/32755Šiuolaikinė literatūros kritika: demokratizacijos iššūkiai2023-07-24T07:41:37+00:00Dalia Satkauskytė
<p>Straipsnio tikslas yra aptarti šiuolaikinės lietuvių literatūros kritikos formas bendresniame kultūrinių procesų kontekste. Dabartinė situacija, kurią vis dar linkstama apibūdinti kaip krizę, yra sąlygota ne tik nacionalinio literatūros lauko struktūros, istorinės raidos specifikos ar vietinės kultūros politikos, bet ir universalių veiksnių, tokių kaip profesionaliai literatūros kritikos veiklai apskritai būdingas episteminis, socialinis ir institucinis neapibrėžtumas bei vadinamoji kultūros demokratizacija, kurią ypač paspartino socialinių tinklų atsiradimas. Socialiniai tinklai suteikia galimybę vertinimus išsakyti visiems, išklibina nusistovėjusias kritinio vertinimo hierarchijas ir pagilina autoritetų krizę, o tai drauge su meritokratinio modelio įsigalėjimu žiniasklaidoje ir leidybos komercializacija sudaro sąlygas rastis naujiems kalbėjimo apie literatūrą būdams, arba vadinamajai neprofesionaliai literatūros kritikai. Remdamasi naujojo formalizmo teorija, aptariu pagrindines lietuviškos profesionalios ir neprofesionalios kritikos rūšis, jų galimybiškumą (<em>affordances</em>), numatantį kritikos kultūrinio ir socialinio panaudojimo būdus.</p>
2023-07-24T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/32756Tomo Venclovos reputacijos dinamika Lietuvos rusų spaudoje (1989–1998)2023-07-24T07:41:31+00:00Pavel Lavrinec
<p>Literatūros istorijai ir atskirų autorių biografijai svarbu analizuoti autoriaus reputaciją ir ją formavusius veiksnius. Tyrimo tikslas – atsekti, kaip per dešimtmetį formavosi Tomo Venclovos reputacija Lietuvos rusakalbėje periodikoje. Laikotarpio pradžioje Venclovos reputaciją formavo tekstai, kurių dalis pasirodė spaudoje ne Lietuvoje kitomis kalbomis gerokai anksčiau. Autoriaus apibūdinimai buvo grindžiami anksčiau įgytu jo, kaip mokslininko, poeto, disidentinio judėjimo dalyvio, autoritetu. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir įtvirtinimo laikotarpiu Venclova pasirodydavo kaip viešasis intelektualas ir neigiamų politinio, socialinio, kultūrinio gyvenimo reiškinių kritikas. Ėmė tvirtintis jo, kaip poeto, artimo Czesławui Miłoszui ir Josifui Brodskiui, reputacija. Pierre’o Bourdieu analitinio aparato terminais, Venclovos atvejis ypatingas tuo, kad jis reiškėsi kaip trijų skirtingų laukų – literatūros (poetas, vertėjas, literatūros kritikas), mokslo (literatūrologas), politikos ir visuomeninio gyvenimo (visuomenės veikėjas ir publicistas) – agentas.</p>
2023-07-24T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/32757Magiškasis realizmas sovietų okupacijos metais: Zigmunto Skujinio atvejis2023-07-24T07:41:15+00:00Jānis Oga
<p>A manifestation of magical realism in Latvian literature under the Soviet occupation was affected by literary and theoretical works available exclusively for the elite of the Soviet Union and publications in exile. In this article,<sup><span id="footnote-008-backlink"><a href="Colloquia_51_Oga_05.html#footnote-008">1</a></span></sup> the author focuses on the translations of literary works related to magical realism, available in Latvia during the Era of Stagnation, and their impact on the works of Latvian writers. The case study covers the work of Latvian writer Zigmunds Skujiņš, and particularly his novel <em>Gulta ar zelta kāju (The Bed with a Golden Leg</em>, 1984), one of the most essential Latvian novels written in the 1980s and also the most popular. Some critics have accented novel’s similarities with Gabriel García Márquez’s <em>Cien años de soledad</em> (<em>One Hundred Years of Solitude</em>, 1967) in the composition and poetics of the <em>magic</em> of the novel. In the novel written on the threshold of Latvian national independence, Skujiņš formally accepted Soviet modernity, though he was keen to follow and explore the paths that led to it, looking for the roots of modernity in the history of the Latvian nation and not the new order brought by its Soviet colonizers. A bestseller, the novel allowed Skujiņš to express essential ideas of non-violent resistance in colonial situation.</p>
2023-07-24T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/32758Išsaugoti šokį: R. M. Rilke’s rūpestis daiktų sauga ir jo atspindžiai lietuvių poezijoje2023-07-24T07:41:10+00:00Jūratė Jasaitytė
<p>Straipsnyje nagrinėjama jungtis tarp R. M. Rilke’s rūpesčio dėl daiktų išsaugojimo bei šios jo poetinės-estetinės koncepcijos, pritaikytos šokio fenomenui. Šokis, kuriam kaip atskirai meno rūšiai Rilke’s kūryboje tenka sąlygiškai nedaug dėmesio, šiame straipsnyje traktuojamas kaip tam tikro laipsnio (<em>nedaiktiškas</em>) daiktas. Apskritai Rilke’s suprasta daikto koncepcija peržengia „įprasto“, tiesioginio, materialaus daiktiškumo ribas. Vis dėlto siekis išsaugoti daiktus tekstuose suponuoja išskirtinį perkeitimo vyksmą, kurį galima identifikuoti kaip savitą fenomenologinį procesą. Šokis Rilke’s eilėraščiuose patenka į įvairius kontekstus ir dažnai yra priklausomas ne nuo judesio, o nuo vaizdo, jo atžvilgiu pritaikoma „Sehen Lernen“, arba „Mokytis matyti“, programa. Aptariami su šokio fenomenu susiję Rilke’s eilėraščiai – „Ispanų šokėja“ („Spanische Tänzerin“), „Toten-Tanz“ („Mirusiųjų šokis“), ištrauka iš „Penktosios elegijos“ („Die fünfte Elegie“) bei <em>Sonetų Orfėjui</em> (<em>Die Sonette an Orpheus</em>) II dalies XVIII sonetas, rilkiškųjų šokio atitikmenų ieškoma lietuvių autorių poetinėje recepcijoje: Salomėjos Nėries („Raudona rožė“), Henriko Nagio („Išsipildymo psalmė“ fragmente), Jono Juškaičio („Baletas“) eilėraščiuose.</p>
2023-07-24T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/32759Dalia Grinkevičiūtė ir Justinas Marcinkevičius2023-07-24T07:40:59+00:00Valentinas Sventickas
<p>-</p>
2023-07-24T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/32761Literatūros kanono dirbtuves aplankius2023-07-24T07:40:50+00:00Aušra Jurgutienė
<p>Lietuvių literatūros kanono dirbtuvės: (XIX a. pabaiga – XX a. pirma pusė): kolektyvinė monografija, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2022, 633 p., ISBN 978-609-425-330-0</p>
2023-07-24T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/32762Dalis Dalios2023-07-24T07:40:47+00:00Gintarė Bernotienė
<p>Valentinas Sventickas, <em>Dalios Grinkevičiūtės dalia</em>: monografija. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022, ISBN 978-609-480-346-8</p>
2023-07-24T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/32763Su meile ir ilgesiu parašyti atsiminimai2023-07-24T07:40:43+00:00Donata Mitaitė
<p>Mūsų Irena. Atsiminimai apie Ireną Veisaitę, sudarytoja Reda Pabarčienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2023, 390 p., ISBN 978-609-425-339-3</p>
2023-07-24T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/32764Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys2023-07-24T07:38:31+00:00Gitana Vanagaitė
<p>-</p>
2023-07-24T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/32751Redakcinė kolegija ir turinys2023-07-24T06:03:27+00:00Gitana Vanagaitė
<p>-</p>
2023-07-24T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/30859Pratarmė2023-01-24T12:26:14+00:00Gintarė Bernotienė
<p>-</p>
2022-12-30T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2022 Authors