https://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/issue/feed Colloquia 2022-11-14T06:36:59+00:00 Gitana Vanagaitė gtnvanagaite@gmail.com Open Journal Systems <p>„Colloquia“ – du kartus per metus leidžiamas recenzuojamas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo žurnalas.&nbsp; Žurnalo misija – skleisti XX–XXI a. Lietuvos bei Rytų ir Vidurio Europos regiono literatūros tyrimų, teorijos darbų, tarpdalykinių literatūros studijų medžiagą ir skatinti mokslinių idėjų apykaitą.&nbsp;</p> https://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/28348 Redakcinė kolegija ir turinys 2022-07-29T04:06:06+00:00 Gitana Vanagaitė info@leidykla.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2022-07-19T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/28349 Pratarmė 2022-11-14T06:36:59+00:00 Gitana Vanagaitė info@leidykla.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2022-07-19T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/28350 Gastropoetika tarpukario Lietuvos jidiš literatūroje: ankstyvoji Moišės Kulbako (1896–1937) kūryba 2022-11-14T06:36:55+00:00 Iveta Leitane info@leidykla.vu.lt <p>Moišė Kulbakas, žymiausias jidiš rašytojas, tarpukariu gyvenęs Vilniuje, Kaune, Berlyne ir Minske, savo kūryboje naudojo gastropoetines metaforas ir nuorodas. Jau ankstyvojoje jo kūryboje galima aptikti vienas kitą papildančių perteklinių vaišių ir kuklumo kodų. Ir poezijoje, ir prozoje, derindamas kontrastingus gastrokodus („nevalgyti“, „valgyti viską“, „praryti“, „valgyti kukliai“ ir pan.), Kulbakas pasiūlo alternatyvias vertybių sistemas, kitokias laisvės formas. Svaiginančių gėrimų metaforms jis suteikia skirtingus brandumo ir patirties laipsnius, taip parodydamas pasiryžimą skaudžias gyvenimo aplinkybes įveikti su džiaugsmu ir entuziazmu.&nbsp;</p> <p>Pasitelkus eilėdaros ir semantinę analizę, straipsnyje išryškinami ir rekonstruojami valgymo įpročių, valgymo scenų ir įspūdingų maisto reprezentacijų vieta ir vaidmuo Kulbako poetiniame pasaulyje. Jo eilėraščių eilėdara ir<br>garsiniai junginiai melodiškai pabrėžia „kuklaus“ ir paprasto maisto, kaip antai, daržovių (atliekančių ir atminties funkciją, t. y. susijusių su žydų Paschos švente) reikšmę. Kulbako romane Mesijas, Efraimo sūnus (1924) aprašomi tik įsivaizduojami arba sugadinti valgiai. Skaitytojui tai byloja apie neišsipildžiusį dvasinį ilgesį. Kulbako poezijoje vaizduojamose šventėse (Vestuvės, 1922) maistas atlieka socialinį vaidmenį dinamiškai integruodamas į šventę jos dalyvius, ypač vargšus. Maisto produktų ir patiekalų mažybinių formų vartojimas kvieslio kalboje šventės metu valgymo procesui suteikia socialumo ir tuo pačiu intymumo bruožų. Galiausiai straipsnyje bandoma rekonstruoti Kulbako simbolinę skonio schemą, jo dinamiškame poetiniame pasaulyje išdėstant „aukštus“ ir „žemus“, „centrinius“ ir „periferinius“ skonio kodus ir jų fizinius, mentalinius ir alegorinius (kultūrinius) atitikmenis.</p> 2022-07-19T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/28351 Muzika Igno Šeiniaus kūryboje: keli akordai 2022-11-14T06:36:53+00:00 Giedrė Ivanova info@leidykla.vu.lt <p>Straipsnyje susitelkiama į skirtingus muzikos raiškos pavidalus Igno Šeiniaus (tikr. Ignas Jurkūnas, 1889–1959) kūryboje. Aptariami trys lietuvių impresionizmo atstovo ankstyvosios kūrybos tekstai: romanas Kuprelis (1913, 1932), apysakos Vasaros vaišės (1914) fragmentas ir novelė Marių daina (1914). Nors muzikos labai daug ir ji labai svarbi formuojant Šeiniaus tekstų reikšmes, išsamiau tyrinėta ji lig šiol beveik nebuvo. Analizei pasirinktų tekstų žanrinis ir teminis įvairumas atliepia ir skirtingai juose dalyvaujančią muziką, kurios raiškos daugialypumui ir semantiniam potencialui apibrėžti daugiausia remiamasi Wernerio Wolfo žodžio ir muzikos sąveikų klasifikacija, įtraukiamos ir kitų tyrėjų (Larso Elleströmo, Siglind Bruhn, Vytauto Kubiliaus, Irinos Melnikovos ir kt.) įžvalgos. Įvairialypė muzikos raiška analizuotuose tekstuose veikia tiek tematiniu, tiek struktūriniu-kompoziciniu tekstų lygmenimis.&nbsp;<br>Ji aktyviai dalyvauja steigiant specifinę reikšminę terpę, susiejančią skirtingas medijas (literatūrą, muziką ir dailę) ir jų ypatybes, pasakojimo erdvėlaikio parametrus. Ši trijų menų sąveika verčia kelti prozos tekstų skaitymo, jų suvokimo klausimą – literatūros teksto skaitytojas kviečiamas pamatyti ir išgirsti patį tekstą, šio suvokimui pritaikyti polifoninės muzikos klausymosi ar žiūrėjimo į paveikslą patirtis.</p> 2022-07-19T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/28352 Žemininkų kartos rekonstrukcija: Benediktas Labėnas 2022-11-14T06:36:50+00:00 Rita Tūtlytė info@leidykla.vu.lt <p>Straipsnyje pristatoma jauno žuvusio partizano Benedikto Labėno (1919–1949) kūrybos dalis, rašyta gimnazijoje, Rytų fronte ir galbūt pokario partizanų gretose. Straipsnio tikslas – aptarti mažai žinomo autoriaus kūrybos pradžią, santykį su tradicija (krikščioniškąja kultūra, karių dainomis), literatūrinėmis mokyklomis (impresionizmu, psichologizmu, neoromantizmu). Dėmesys telkiamas į lūžinį istorinį laiką, tekstų ir kontekstų sąveikas, tad tyrimui paranki literatūros istorijos perspektyva, hermeneutinis žvilgsnis, sociokultūrinis aspektas. Labėno meninius bandymus pravartu matyti karo metų dvidešimtmečių kūrybos lauke ir taip plėsti „žemininkų“ kartos panoramą; ne mažiau svarbu svarstyti autoriaus kūrinių literatūrinio pajėgumo, paveikumo galimybes. Labėnas augo iš lietuvių neoromantinės tradicijos, kūrybiniais bandymais reagavo į Lietuvos valstybės žlugimą. Jo kūrybai būdinga pasaulio ir žmogaus harmonijos jausmas, asmens pozityvus nusiteikimas, gyvenimo užduoties imperatyvas, vis labiau iš literatūrinių tradicijų išsigryninantis sakymo savitumas, ryškėjanti žanro, stiliaus pajauta. Iki šiol daugybė partizanų tekstų likę neidentifikuoti, autorystės požiūriu mažai analizuoti. Tyrimu siekiama žengti pirmuosius žingsnius šia kryptimi. Pateikiamas galimai Labėnui-Kariūnui priklausančių partizaninių tekstų korpusas, keliamas autorystės klausimas.</p> 2022-07-19T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/28353 Poeto mirtis. Epitafijos ir dedikacijos Vytautui Mačerniui 2022-11-14T06:36:46+00:00 Gintarė Bernotienė info@leidykla.vu.lt <p>Straipsnyje tyrinėjamas iki šiol nesutelktas ir nenagrinėtas Vytautui Mačerniui skirtų poetinių tekstų korpusas – daugiau nei 50 spaudoje ir eilėraščių rinkiniuose publikuotų Lietuvoje gyvenusių poetų epitafijų, dedikacijų, literatūrinių laiškų, sukurtų po Mačernio mirties praėjus 30 ir daugiau metų. Jungiama žanrinės&nbsp; priklausomybės ši epitekstų grupė žvalgoma kaip literatūros klasiko statusą patvirtinanti ir Mačernio figūros recepciją rašytojų bendrijoje ir kultūrinėje tautos atmintyje atskleidžianti artefaktų serija, kurių genezei ir vėluojančiam iškilimui didelę įtaką turėjo poeto legenda, ankstyva jo žūtis ir oficiozinis Mačernio ignoravimas sovietmečiu. Aptariamasis sugrąžinamos Mačernio atminties fenomenas yra svarbus ir kaip kovos dėl jo vietos sovietmečio (ir vėlesnės) lietuvių literatūros kanone pavyzdys. Paskyrimuose išsakyti Mačernio vertingumo ir reikšmingumo lietuvių kultūrai argumentai esmingai ir skirtingais aspektais papildo išeivijos ir Lietuvos literatūrologų darbuose iškeltus kertinius Mačernio kūrybos vertinimus.</p> 2022-07-19T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/28354 Olgos Tokarczuk romano Bėgūnai mitinė struktūra 2022-11-14T06:36:43+00:00 Izabelė Skikaitė info@leidykla.vu.lt <p>Olgos Tokarczuk romaną Bėgūnai sudaro 116 įvairių žanrų fragmentų, pasakojančių skirtingas istorijas. Iki šiol nėra tyrinėta, kokiu būdu kūrinio pasakojimai yra susiję, todėl šiame straipsnyje siekiama atskleisti visuminį romano semantinį universumą ir poetinę fragmentiškumo motyvaciją. Šiai užduočiai atlikti pasitelkiama struktūralistinė analizė: Algirdo Juliaus Greimo semiotika bei Claudeʼo Lévi-Strausso mitų tyrimo metodologija. Keliama prielaida, kad Tokarczuk kūrinio sąranga yra artima mito struktūrai. Norint ją atskleisti, lyginami skirtingi romano pasakojimai ir mėginama paaiškinti, kokiu būdu jie tarpusavyje susiję. Bėgūnai pasirodo kaip savotiškas šiuolaikinis mitas, kuriame sprendžiama moderniam žmogui kylanti problema, apimanti individo autonomijos ir jo priklausymo didesnei visumai – šeimai, visuomenei, Dievui – klausimą.</p> 2022-07-19T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/28355 Jono Aisčio ir Sigito Gedos atviros kultūrinės tapatybės samprata: tarp universalumo ir tautinės savisaugos 2022-11-14T06:36:14+00:00 Karolina Bagdonė info@leidykla.vu.lt <p>: Straipsnyje siekiame aptarti dviejų lietuvių poetų Jono Aisčio (1904–1973) ir Sigito Gedos (1943–2008) kultūrinės tapatybės atvirumo ir europietiškumo refleksiją, išsakytą jų poezijoje ir komentaruose. Tam pasitelkiame intertekstualumo teoriją, kuri padeda geriausiai parodyti, kaip rašytojai kūrė gyvybingus kūrybinius ryšius su Vakarų literatūra. Aptariame, kaip Lietuvos tarpukario mąstytojų europietiškumo idėjos pasirodo pasirinktų poetų kūryboje ir kuo europietiškumas galėjo būti susijęs su pasipriešinimu okupacijai ir provincialiam lietuviškumui. Straipsnyje traktuojame XX a. antrosios pusės lietuvių literatūrą kaip vieningą tos pačios tautos Šaltojo karo metu skirtingose šalyse sukurtą, nuo politikos priklausomą estetinį reiškinį.</p> 2022-07-19T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/28356 Apie karą 2022-11-14T06:36:10+00:00 Marijus Šidlauskas info@leidykla.vu.lt <p>-</p> 2022-07-19T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/28357 „Jaunystėje vadintis rašytoju atrodė pretenzinga“. Prozininką RAIMONDĄ KAŠAUSKĄ kalbina SAULIUS VASILIAUSKAS 2022-11-14T06:36:05+00:00 Raimondas Kašauskas info@leidykla.vu.lt Saulius Vasiliauskas info@leidykla.vu.lt <p>Prozininką Raimondą Kašauską kalbina Saulius Vasiliauskas</p> 2022-07-19T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/28358 Inteligentai politinėje epochoje 2022-11-14T06:36:03+00:00 Jūratė Sprindytė info@leidykla.vu.lt <p>Valdemaras Klumbys, Stovėję po medžiu: lietuvių inteligentijos elgesio strategijos sovietmečiu, Lietuvos istorijos institutas, Vilnius, MMXXI, 376 p., ISBN 978-609-8183-97-9</p> 2022-07-19T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/28359 Paminklas didžiai asmenybei 2022-11-14T06:35:15+00:00 Petras Bražėnas info@leidykla.vu.lt <p>Profesorius Juozas Girdzijauskas. Atsiminimai, laiškai, pokalbiai, iš archyvų / sudarytojas Eugenijus Žmuida, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2020, 607 p., ISBN 978-609-425-290-7</p> 2022-07-19T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/28360 Šio numerio autoriai 2022-07-29T04:34:23+00:00 Gitana Vanagaitė info@leidykla.vu.lt 2022-07-19T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors