Colloquia https://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia <p>„Colloquia“ – du kartus per metus leidžiamas recenzuojamas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo žurnalas.&nbsp; Žurnalo misija – skleisti XX–XXI a. Lietuvos bei Rytų ir Vidurio Europos regiono literatūros tyrimų, teorijos darbų, tarpdalykinių literatūros studijų medžiagą ir skatinti mokslinių idėjų apykaitą.&nbsp;</p> The Institute of Lithuanian Literature and Folklore / Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas en-US Colloquia 1822-3737 Redakcinė kolegija ir turinys https://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/28348 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Gitana Vanagaitė Autorių teisių (c) 2022 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-07-19 2022-07-19 49 1 8 Pratarmė https://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/28349 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Gitana Vanagaitė Autorių teisių (c) 2022 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-07-19 2022-07-19 49 9 12 10.51554/Coll.22.49.01 Gastropoetika tarpukario Lietuvos jidiš literatūroje: ankstyvoji Moišės Kulbako (1896–1937) kūryba https://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/28350 <p>Moišė Kulbakas, žymiausias jidiš rašytojas, tarpukariu gyvenęs Vilniuje, Kaune, Berlyne ir Minske, savo kūryboje naudojo gastropoetines metaforas ir nuorodas. Jau ankstyvojoje jo kūryboje galima aptikti vienas kitą papildančių perteklinių vaišių ir kuklumo kodų. Ir poezijoje, ir prozoje, derindamas kontrastingus gastrokodus („nevalgyti“, „valgyti viską“, „praryti“, „valgyti kukliai“ ir pan.), Kulbakas pasiūlo alternatyvias vertybių sistemas, kitokias laisvės formas. Svaiginančių gėrimų metaforms jis suteikia skirtingus brandumo ir patirties laipsnius, taip parodydamas pasiryžimą skaudžias gyvenimo aplinkybes įveikti su džiaugsmu ir entuziazmu.&nbsp;</p> <p>Pasitelkus eilėdaros ir semantinę analizę, straipsnyje išryškinami ir rekonstruojami valgymo įpročių, valgymo scenų ir įspūdingų maisto reprezentacijų vieta ir vaidmuo Kulbako poetiniame pasaulyje. Jo eilėraščių eilėdara ir<br>garsiniai junginiai melodiškai pabrėžia „kuklaus“ ir paprasto maisto, kaip antai, daržovių (atliekančių ir atminties funkciją, t. y. susijusių su žydų Paschos švente) reikšmę. Kulbako romane Mesijas, Efraimo sūnus (1924) aprašomi tik įsivaizduojami arba sugadinti valgiai. Skaitytojui tai byloja apie neišsipildžiusį dvasinį ilgesį. Kulbako poezijoje vaizduojamose šventėse (Vestuvės, 1922) maistas atlieka socialinį vaidmenį dinamiškai integruodamas į šventę jos dalyvius, ypač vargšus. Maisto produktų ir patiekalų mažybinių formų vartojimas kvieslio kalboje šventės metu valgymo procesui suteikia socialumo ir tuo pačiu intymumo bruožų. Galiausiai straipsnyje bandoma rekonstruoti Kulbako simbolinę skonio schemą, jo dinamiškame poetiniame pasaulyje išdėstant „aukštus“ ir „žemus“, „centrinius“ ir „periferinius“ skonio kodus ir jų fizinius, mentalinius ir alegorinius (kultūrinius) atitikmenis.</p> Iveta Leitane Autorių teisių (c) 2022 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-07-19 2022-07-19 49 13 32 10.51554/Coll.22.49.02 Muzika Igno Šeiniaus kūryboje: keli akordai https://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/28351 <p>Straipsnyje susitelkiama į skirtingus muzikos raiškos pavidalus Igno Šeiniaus (tikr. Ignas Jurkūnas, 1889–1959) kūryboje. Aptariami trys lietuvių impresionizmo atstovo ankstyvosios kūrybos tekstai: romanas Kuprelis (1913, 1932), apysakos Vasaros vaišės (1914) fragmentas ir novelė Marių daina (1914). Nors muzikos labai daug ir ji labai svarbi formuojant Šeiniaus tekstų reikšmes, išsamiau tyrinėta ji lig šiol beveik nebuvo. Analizei pasirinktų tekstų žanrinis ir teminis įvairumas atliepia ir skirtingai juose dalyvaujančią muziką, kurios raiškos daugialypumui ir semantiniam potencialui apibrėžti daugiausia remiamasi Wernerio Wolfo žodžio ir muzikos sąveikų klasifikacija, įtraukiamos ir kitų tyrėjų (Larso Elleströmo, Siglind Bruhn, Vytauto Kubiliaus, Irinos Melnikovos ir kt.) įžvalgos. Įvairialypė muzikos raiška analizuotuose tekstuose veikia tiek tematiniu, tiek struktūriniu-kompoziciniu tekstų lygmenimis.&nbsp;<br>Ji aktyviai dalyvauja steigiant specifinę reikšminę terpę, susiejančią skirtingas medijas (literatūrą, muziką ir dailę) ir jų ypatybes, pasakojimo erdvėlaikio parametrus. Ši trijų menų sąveika verčia kelti prozos tekstų skaitymo, jų suvokimo klausimą – literatūros teksto skaitytojas kviečiamas pamatyti ir išgirsti patį tekstą, šio suvokimui pritaikyti polifoninės muzikos klausymosi ar žiūrėjimo į paveikslą patirtis.</p> Giedrė Ivanova Autorių teisių (c) 2022 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-07-19 2022-07-19 49 33 55 10.51554/Coll.22.49.03 Žemininkų kartos rekonstrukcija: Benediktas Labėnas https://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/28352 <p>Straipsnyje pristatoma jauno žuvusio partizano Benedikto Labėno (1919–1949) kūrybos dalis, rašyta gimnazijoje, Rytų fronte ir galbūt pokario partizanų gretose. Straipsnio tikslas – aptarti mažai žinomo autoriaus kūrybos pradžią, santykį su tradicija (krikščioniškąja kultūra, karių dainomis), literatūrinėmis mokyklomis (impresionizmu, psichologizmu, neoromantizmu). Dėmesys telkiamas į lūžinį istorinį laiką, tekstų ir kontekstų sąveikas, tad tyrimui paranki literatūros istorijos perspektyva, hermeneutinis žvilgsnis, sociokultūrinis aspektas. Labėno meninius bandymus pravartu matyti karo metų dvidešimtmečių kūrybos lauke ir taip plėsti „žemininkų“ kartos panoramą; ne mažiau svarbu svarstyti autoriaus kūrinių literatūrinio pajėgumo, paveikumo galimybes. Labėnas augo iš lietuvių neoromantinės tradicijos, kūrybiniais bandymais reagavo į Lietuvos valstybės žlugimą. Jo kūrybai būdinga pasaulio ir žmogaus harmonijos jausmas, asmens pozityvus nusiteikimas, gyvenimo užduoties imperatyvas, vis labiau iš literatūrinių tradicijų išsigryninantis sakymo savitumas, ryškėjanti žanro, stiliaus pajauta. Iki šiol daugybė partizanų tekstų likę neidentifikuoti, autorystės požiūriu mažai analizuoti. Tyrimu siekiama žengti pirmuosius žingsnius šia kryptimi. Pateikiamas galimai Labėnui-Kariūnui priklausančių partizaninių tekstų korpusas, keliamas autorystės klausimas.</p> Rita Tūtlytė Autorių teisių (c) 2022 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-07-19 2022-07-19 49 53 74 10.51554/Coll.22.49.04 Poeto mirtis. Epitafijos ir dedikacijos Vytautui Mačerniui https://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/28353 <p>Straipsnyje tyrinėjamas iki šiol nesutelktas ir nenagrinėtas Vytautui Mačerniui skirtų poetinių tekstų korpusas – daugiau nei 50 spaudoje ir eilėraščių rinkiniuose publikuotų Lietuvoje gyvenusių poetų epitafijų, dedikacijų, literatūrinių laiškų, sukurtų po Mačernio mirties praėjus 30 ir daugiau metų. Jungiama žanrinės&nbsp; priklausomybės ši epitekstų grupė žvalgoma kaip literatūros klasiko statusą patvirtinanti ir Mačernio figūros recepciją rašytojų bendrijoje ir kultūrinėje tautos atmintyje atskleidžianti artefaktų serija, kurių genezei ir vėluojančiam iškilimui didelę įtaką turėjo poeto legenda, ankstyva jo žūtis ir oficiozinis Mačernio ignoravimas sovietmečiu. Aptariamasis sugrąžinamos Mačernio atminties fenomenas yra svarbus ir kaip kovos dėl jo vietos sovietmečio (ir vėlesnės) lietuvių literatūros kanone pavyzdys. Paskyrimuose išsakyti Mačernio vertingumo ir reikšmingumo lietuvių kultūrai argumentai esmingai ir skirtingais aspektais papildo išeivijos ir Lietuvos literatūrologų darbuose iškeltus kertinius Mačernio kūrybos vertinimus.</p> Gintarė Bernotienė Autorių teisių (c) 2022 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-07-19 2022-07-19 49 79 102 10.51554/Coll.22.49.05 Olgos Tokarczuk romano Bėgūnai mitinė struktūra https://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/28354 <p>Olgos Tokarczuk romaną Bėgūnai sudaro 116 įvairių žanrų fragmentų, pasakojančių skirtingas istorijas. Iki šiol nėra tyrinėta, kokiu būdu kūrinio pasakojimai yra susiję, todėl šiame straipsnyje siekiama atskleisti visuminį romano semantinį universumą ir poetinę fragmentiškumo motyvaciją. Šiai užduočiai atlikti pasitelkiama struktūralistinė analizė: Algirdo Juliaus Greimo semiotika bei Claudeʼo Lévi-Strausso mitų tyrimo metodologija. Keliama prielaida, kad Tokarczuk kūrinio sąranga yra artima mito struktūrai. Norint ją atskleisti, lyginami skirtingi romano pasakojimai ir mėginama paaiškinti, kokiu būdu jie tarpusavyje susiję. Bėgūnai pasirodo kaip savotiškas šiuolaikinis mitas, kuriame sprendžiama moderniam žmogui kylanti problema, apimanti individo autonomijos ir jo priklausymo didesnei visumai – šeimai, visuomenei, Dievui – klausimą.</p> Izabelė Skikaitė Autorių teisių (c) 2022 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-07-19 2022-07-19 49 103 124 10.51554/Coll.22.49.06 Jono Aisčio ir Sigito Gedos atviros kultūrinės tapatybės samprata: tarp universalumo ir tautinės savisaugos https://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/28355 <p>: Straipsnyje siekiame aptarti dviejų lietuvių poetų Jono Aisčio (1904–1973) ir Sigito Gedos (1943–2008) kultūrinės tapatybės atvirumo ir europietiškumo refleksiją, išsakytą jų poezijoje ir komentaruose. Tam pasitelkiame intertekstualumo teoriją, kuri padeda geriausiai parodyti, kaip rašytojai kūrė gyvybingus kūrybinius ryšius su Vakarų literatūra. Aptariame, kaip Lietuvos tarpukario mąstytojų europietiškumo idėjos pasirodo pasirinktų poetų kūryboje ir kuo europietiškumas galėjo būti susijęs su pasipriešinimu okupacijai ir provincialiam lietuviškumui. Straipsnyje traktuojame XX a. antrosios pusės lietuvių literatūrą kaip vieningą tos pačios tautos Šaltojo karo metu skirtingose šalyse sukurtą, nuo politikos priklausomą estetinį reiškinį.</p> Karolina Bagdonė Autorių teisių (c) 2022 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-07-19 2022-07-19 49 118 137 10.51554/Coll.22.49.07 Apie karą https://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/28356 <p>-</p> Marijus Šidlauskas Autorių teisių (c) 2022 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-07-19 2022-07-19 49 147 152 10.51554/Coll.22.49.08 „Jaunystėje vadintis rašytoju atrodė pretenzinga“. Prozininką RAIMONDĄ KAŠAUSKĄ kalbina SAULIUS VASILIAUSKAS https://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/28357 <p>Prozininką Raimondą Kašauską kalbina Saulius Vasiliauskas</p> Raimondas Kašauskas Saulius Vasiliauskas Autorių teisių (c) 2022 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-07-19 2022-07-19 49 153 167 10.51554/Coll.22.49.09 Inteligentai politinėje epochoje https://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/28358 <p>Valdemaras Klumbys, Stovėję po medžiu: lietuvių inteligentijos elgesio strategijos sovietmečiu, Lietuvos istorijos institutas, Vilnius, MMXXI, 376 p., ISBN 978-609-8183-97-9</p> Jūratė Sprindytė Autorių teisių (c) 2022 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-07-19 2022-07-19 49 168 178 10.51554/Coll.22.49.10 Paminklas didžiai asmenybei https://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/28359 <p>Profesorius Juozas Girdzijauskas. Atsiminimai, laiškai, pokalbiai, iš archyvų / sudarytojas Eugenijus Žmuida, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2020, 607 p., ISBN 978-609-425-290-7</p> Petras Bražėnas Autorių teisių (c) 2022 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-07-19 2022-07-19 49 179 187 10.51554/Coll.22.49.11 Šio numerio autoriai https://www.zurnalai.vu.lt/Colloquia/article/view/28360 Gitana Vanagaitė Autorių teisių (c) 2022 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-07-19 2022-07-19 49 189 189