Information & Media https://www.zurnalai.vu.lt/IM <p>Įkurtas 1994 m. Nagrinėja informacijos ir žinių visuomenės, žinių vadybos, organizacijos komunikacijos vadybos, kultūros tyrimų, žiniasklaidos ir naujųjų medijų, globalios ir tarpkultūrinės komunikacijos, mokslotyros klausimus. Registruotas <em>Scopus</em> (Q3) nuo 2018 m.</p> Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press en-US Information & Media 2783-6207 <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/informacijos-mokslai/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.</p> Moterų iniciatyvos Lietuvos Persitvarkymo sąjūdyje (1988–1989) https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/26622 <p>Nuo Sąjūdžio pradžios praėjo daugiau nei trisdešimt metų, tačiau moterų inciatyvos Lietuvos persitvarkymo sąjūdy nėra analizuotos Lietuvos Respublikos Seimas, minėdamas Sąjūdžio jubiliejų, 2018-uosius paskelbė Sąjūdžio metais ir 1988–1990 metus išskyrė kaip ypač svarbų Lietuvos istorijos laikotarpį, kai sovietų okupacinėje sistemoje Sąjūdžio Seimas veikė kaip dalinis, bet teisėtas demokratinis tautos atstovas.</p> <p>Straipsnyje analizuojamas moterų įsitraukimas į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvines grupes, dalyvavimas Sąjūdžio iniciatyvinėje grupėje ir suvažiavime. Aptariamas moterų sąjūdis, veikęs kaip Sąjūdžio dalis, miestų iniciatyvinės sąjūdžio grupės. Keliamas moterų sąjūdžio grupių veiklos ir lyderystės klausimas, aiškinamasi, kaip Moterų sąjūdis bendravo ir bendradarbiavo su Moterų taryba, Sovietų Sąjungos sukurta institucija, neturėjusia įtakos moterų įtraukimui į visuomeninę veiklą ar į ideologines propagandines partijos iniciatyvas, neskaitant pavienių atvejų. Moterų tarybų veikla išryškėjo kuriantis Sąjūdžiui ir visus 1989 metus iki Aukščiausios Tarybos rinkimų, įvykusių 1990 m. Straipsnio tikslas – atskleisti moterų vaidmenį kuriant Sąjūdį ir moterų sąjūdžio veiklų specifišką, įsitraukimo laipsnį, keltas problemas ir siūlytus sprendimus. Siekiant tikslo analizuota archyvinė medžiaga, esanti Lietuvos valstybės naujojo archyvo Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio fonde, Kauno regioninio valstybės archyvo Kauno sąjūdžio fonde, to meto periodinėje spaudoje, pasitelkti šiais klausimais atlikti moksliniai tyrimai.</p> Virginija Jurėnienė Giedrė Purvaneckienė Autorių teisių (c) 2022 Virginija Jurėnienė | Giedrė Purvaneckienė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-10-17 2022-10-17 93 151 175 10.15388/Im.2022.93.68 Kino politika ir Lietuvos kino studijos, Rygos kino studijos ir Tallinnfilm vaidmuo plėtojant nacionalinę kino produkciją https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/26547 <p>Kino platinimas yra išsamiai analizuojamas ir aptariamas įvairiuose moksliniuose šaltiniuose, kur akcentuojamas Holivudo kino industrijos dominavimas ir užsakomųjų vaizdo paslaugų platformų įtaka. Tačiau, dėmesys nacionaliniam kinui ir jo platinimui tokiose besivystančiose Europos kino industrijose kaip Lietuvos, Latvijos ir Estijos nesulaukė tyrėjų dėmesio. Straipsnyje analizuojama kino platinimo ir rinkodaros reikšmė kino gamybai Baltijos šalyse, be to, didžiausių kino studijų vaidmuo plėtojant nacionalinių kino filmų gamybą.</p> Audrius Dabrovolskas Autorių teisių (c) 2022 Audrius Dabrovolskas https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-09-21 2022-09-21 93 136 150 10.15388/Im.2022.93.67 Ukrainos internetinės verslo medijos: tipologija ir specifinės savybės https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/23838 <p>&nbsp;Straipsnyje pateikiamas naujas žvilgsnis į specifines Ukrainos internetinių verslo medijų ypatybes ir pagrindinius tipologinius veiksnius. Žinios apie verslo medijų segmentavimo tipologinę struktūrą ir ypatybes gali būti panaudotos sudarant rinkodaros planus ir planuojant medijas. Empirinėje straipsnio dalyje pateikiamas išsamus termino „verslo žurnalistika“ apibrėžimas Ukrainos socialinės komunikacijos diskurse, taip pat internetinės verslo medijos tipologija, pagrįsta pasirinktais struktūriniais ir funkciniais bei tipą formuojančiais veiksniais: ekonominiais ir organizaciniais, struktūriniais ir funkciniais, profesiniais ir technologiniais. Straipsnyje, atlikus empirinę analizę ir pasitelkus teorinį pagrindimą, taip pat pateikiamas anksčiau mokslininkų apžvelgtas socialinių verslo medijų funkcijų apibrėžimas.</p> Viktoriia Nikytenko Autorių teisių (c) 2022 Viktoriia Nikytenko https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-07-14 2022-07-14 93 116 135 10.15388/Im.2022.93.66 Vilniaus miesto urbanistinio paveldo išsaugojimo praktikos skaitmeninimas https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/27878 <p>UNESCO paveldo objektui Vilniaus miestui urbanistinio paveldo išsaugojimas (angl. UHP) yra svarbi užduotis siekiant stebėti įvairias rizikas, susijusias su paveldo vertybių išsaugojimu miesto paveldo teritorijose. Šios vertybės gali būti mažos ir didelės, materialios ir nematerialios: pastato fasadas, pastato durys, langai, stogo elementai, vartai, panoraminis vaizdas paveldo vietoje, pastato aukštis, pastato tūris ir kt. Paveldo vertybėms kylanti rizika gali būti įvairi – nuo laipsniško ir kaupiamojo proceso (pvz., su amžiumi susijusios degradacijos) iki staigių ir katastrofiškų įvykių (pvz., potvynių, gaisrų ar ginkluotų konfliktų). Taip pat yra rizika, susijusi su tyčiniu ar netyčiniu kultūros paveldo naikinimu. Dažniausiai tai būna miesto infrastruktūros plėtros ir tikslingo paveldo objektų rekonstravimo atvejai.</p> Vladislav Fomin Autorių teisių (c) 2022 Vladislav Fomin https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-07-05 2022-07-05 93 I V 10.15388/Im.2022.93.65 Informacinių šulinių ir filtro burbulų socialinėse medijose keliamos grėsmės politinių naujienų gavimo procesui https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/21907 <p>Kartu su socialinių medijų platformų, tokių kaip socialiniai tinklalapiai „Facebook“ ir „Twitter“, atsiradimu 21-ajame amžiuje augo optimizmas, jog naujosios skaitmeninės medijos turi demokratinį potencialą. Galimybė įsitraukti į politinį diskursą, socialinėse medijose sekant nenutrūkstamą politinių naujienų srautą, dalyvaujant įvairiose politinėse apklausose, išsakant savo nuomonę politiniais klausimais ar dalinantis aktualijomis su savo socialinio tinklo draugais, iš pirmo žvilgsnio atrodė, kaip visuomenei lygias teises sprendimų valstybei aktualiais klausimais priėmime suteiksiantis įrankis. Tačiau, socialinėse medijose sustiprėjusi selektyvi politinių naujienų atranka, naujienų gavimo proceso personalizavimas ir dėl to besiformuojantys nauji informaciniai reiškiniai, tokie kaip filtro burbulai ir informaciniai šuliniai, verčia permąstyti naujų skaitmeninių medijų vaidmenį demokratinėje visuomenėje. Šiame straipsnyje analizuojama naujų, socialinėse medijose besiformuojančių informacinių reiškinių – informacinių šulinių ir filtro burbulų – galima įtaka politinių naujienų gavimo procesui. Detaliai, tačiau koncentruotai, vienoje vietoje aptariami informacinių šulinių ir filtro burbulų susidarymo socialinėse medijose mechanizmai ir sąlygos, glaustai pristatomi iki šios dienos atliktų, šiuos reiškinius įrodančių tyrimų rezultatai. Straipsnyje nagrinėjamos politinių naujienų sklaidos socialinėse medijose galimybės bei dėl naujųjų informacinių reiškinių atsirandantys apribojimai įvairiapusiškos politinės informacijos gavimui. Aptariamos su šiais apribojimais susijusios politinių šalininkų naujienų suvokimo problemos, galimai kylantys kraštutiniai jų veiksmai bei įtaka demokratiniams procesams.</p> Justina Januškevičiūtė Autorių teisių (c) 2022 Justina Januškevičiūtė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-06-22 2022-06-22 93 39 52 10.15388/Im.2022.94.64 Naujos technologijos kaip galimas katalizatorius demokratizuojant miestų paveldo išsaugojimo praktiką: 3D skenavimo ir dirbtinio intelekto atvejis https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/26276 <p class="ISSN-abst-vidus">Prieštaravimas tarp paveldosaugos ir miestų infrastruktūros plėtros sukuria ne tik įtampas, bet ir sąlygas įvairių su paveldu susijusių bendruomenių įtraukčiai, dalyvavimui ir dialogui. Tačiau dauguma paveldosaugos administravimo praktikų ir jas taikančių institucijų, atsiradę laikais, kai dar nebuvo kompiuterio, sunkiai prisitaiko prie skaitmeninių technologijų paskatintų pokyčių bei galimybių, orientuotų į bendruomenių dalyvavimą sprendimų priėmime.</p> <p class="ISSN-abst-vidus">Šiame straipsnyje autoriai aptaria abipusį IT poveikį miestų paveldo išsaugojimo demokratizavimo procese. Straipsnyje daroma prielaida, kad nauji technologiniai sprendimai, kuriais gali būti didinamas bendruomenės įsitraukimas yra svarbus įrankis demokratizuojant paveldosaugos administracines praktikas. Autoriai sukūrė ir pagrindžia koncepcinį paskirstytų duomenų technologijų modelį ir jo taikymą dalyvaujamajame miestų paveldo išsaugojime. Modelis parodo, kaip technologijos gali tapti demokratizacijos katalizatoriais tais atvejais, kai reguliavimo ir administraciniai pokyčiai (savaime) yra pernelyg inertiški.</p> Rimvydas Laužikas Tadas Žižiūnas Vladislav Fomin Autorių teisių (c) 2022 Rimvydas Laužikas | Tadas Žižiūnas | Vladislav Fomin https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-06-22 2022-06-22 93 93 115 10.15388/Im.2022.93.64 The Taikos paieškos karo metu: Pakistano vyriausybės derybų su Tehrik e Taliban Pakistan nušvietimas nacionalinėje spaudoje https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/24172 <p>. Po daugiau nei du dešimtmečius trukusio smurto, tūkstančių civilių netekties, dešimčių tūkstančių žmonių persikėlimo į kitas vietas ir žalos, kurią padarė Tehrik e Taliban Pakistan (TTP) pagrindinei Pakistano infrastruktūrai, 2014 m. centrinė vyriausybė nusprendė su jais pradėti derybas. Šios taikos derybos buvo labai svarbios, nes joms nepasisekus neišvengiamai galėjo kilti dar ilgesnis karas. Šiame tyrime analizuojama, kaip šios taikos derybos ir po jų vykdoma karinė operacija buvo nušviečiamos Pakistano nacionalinėje žiniasklaidoje. Aiškinamasi, kokį vaidmenį suvaidino žiniasklaida: ar inicijuojant taiką, ar kurstant karą. Šiuo tikslu buvo pritaikyta Johano Galtungo taikos žurnalistikos teorija. Išanalizavus keturių elitinių nacionalinių dienraščių anglų ir urdu kalbomis turinį, tyrime daroma išvada, kad pagrindinė spauda taikos derybas vaizdavo labai skirtingai, o tai pakenkė vyriausybės požiūriui siekiant taikos. Į karą orientuotas operacijos nušvietimas spaudoje leidžia suprasti, kad ir kokia būtų situacija, žiniasklaida vis tiek ją pateiktų sensacingai. Naujienų straipsniuose buvo pastebimi prieštaringi pasisakymai tiek apie taiką, tiek apie karą, tačiau bendras situacijos nušvietimas išliko orientuotas į karą.</p> Lubna Shaheen Muhammad Tarique Autorių teisių (c) 2022 Lubna Shaheen | Muhammad Tarique https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-05-04 2022-05-04 93 77 92 10.15388/Im.2022.93.63 Viešųjų bibliotekų funkcijos COVID-19 pandemijos kontekste: Šiaulių regiono bibliotekų atvejis https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/24859 <p>Straipsnyje nagrinėjamos viešųjų bibliotekų funkcijos krizinėse situacijose, aktualizuojant COVID-19 pandemijos kontekstą. Mokslinės literatūros analizė atskleidžia, jog&nbsp; COVID-19 pandemijos metu greta viešųjų bibliotekų vykdomų <em>informacijos išteklių ir kultūrinių paslaugų aktualizuotojų</em> (leidinių skolinimas, renginių organizavimas), <em>partnerių</em> (bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis) ir<em> vidinių planuotojų</em> (sėkmingas bibliotekų funkcionavimo palaikymas) funkcijų ypač aktualus <em>informacijos skleidėjų </em>(dalijimasis šviečiamąja informacija, kova su infodemija), <em>bendruomenės rėmėjų </em>(bendruomenių, kuriose veikia bibliotekos, narių telkimas ir pagalba jiems) bei <em>edukatorių</em> ir <em>ugdytojų</em> (krizinėje situacijoje reikalingų kompetencijų ugdymas) funkcijų vykdymas. Straipsnyje pateikiami Šiaulių regiono bibliotekose atlikto tyrimo rezultatai, leidžiantys iš empirinės perspektyvos išnagrinėti viešųjų bibliotekų atliktas funkcijas COVID-19 pandemijos kontekste, įvertinti atskirų funkcijų vykdymo situaciją, palyginti šiuos duomenis su užsienio šalių bibliotekose atliktų tyrimų rezultatais bei numatyti galimybes pandemijos metu aktualizuotų funkcijų stiprinimui. Atliktas tyrimas yra reikšmingas ne tik COVID-19 pandemijos, bet ir kitų krizinių situacijų kontekstuose.</p> Kristina Kulikauskienė Diana Šaparnienė Autorių teisių (c) 2022 Kristina Kulikauskienė | Diana Šaparnienė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-05-04 2022-05-04 93 8 38 10.15388/Im.2022.93.62 Kosovo kultūrinė diplomatija po Nepriklausomybės paskelbimo https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/20638 <p>Straipsnyje analizuojamas Kosovo nevalstybinių veikėjų, kurie bendravo su užsienio auditorija per tarptautinę žiniasklaidą laikotarpiu po šalies Nepriklausomybės paskelbimo 2008 m., kultūrinės diplomatijos segmentas. Analizuojant žiniasklaidos turinį nevalstybiniams veikėjams, straipsnyje nagrinėjami šių veikėjų pateikti pranešimai kai kuriose galingose tarptautinėse žiniasklaidos priemonėse, susiję su galimybe padidinti naujosios šalies tarptautinį įvaizdį. Straipsnyje atskleidžiama, kad Kosovo nevalstybiniai subjektai nuolat bendravo su pasauline ir regionine visuomene, nes valstybės veikėjai negalėjo perduoti jokios teigiamos žinios pastarajai. Be to, šis straipsnis rodo, kad garsūs Kosovo sportininkai, menininkai ar pasaulio čempionai atstovauja Kosovo minkštajai galiai, nes jie atrado pakankamai vietos, kur būtų matomi tarptautinėje žiniasklaidoje. Svarbus kultūrinės diplomatijos bruožas Kosovo atveju yra tas, kad šimtų ir tūkstančių užsienio taikdarių buvimas šalyje, kurioje yra tiek pat saugumo, kiek ir kitose Balkanų šalyse, taip pat vertinamas kaip galimybė daryti įtaką šalies tarptautiniam įvaizdžiui.</p> Hasan Saliu Venera Llunji Autorių teisių (c) 2022 Hasan Saliu | Venera Llunji https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-03-05 2022-03-05 93 62 76 10.15388/Im.2022.93.61 Viešųjų ryšių pranešimų analizė kaip naujas kiekybinio ir kokybinio komunikacijos kampanijos tyrimo metodas https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/24147 <p>Komunikacijos specialistai dažnai siekia greitos kiekybinės ir kokybinės informacinės kampanijos rezultatų analizės žiniasklaidos erdvėje. Tokios analizės reikalauja komercinių prekių ženklų viešųjų ryšių departamentai, politikos technologai ir informacinių karų bei ideologijos ekspertai. Šiame straipsnyje pristatomas naujas požiūris į informacinių kampanijų rezultatų analizę. Viešųjų ryšių pranešimų naudojimas kaip informacinių kampanijų žiniasklaidos analizės kategorija suteikia pagrindą patikimam efektyvumo vertinimui, taip pat nuodugniai veiksnių, prisidedančių prie pasiekimų ar nesėkmių, analizei. Šis metodas leidžia kampanijos organizatoriams suprasti, kokią žinią geriau skleisti žiniasklaidoje. Kitaip tariant, per kokio tipo kampanijos iniciatorių ar jų oponentų pranešimus nuomonė efektyviau perduodama žiniasklaidos auditorijai. Mes manome, kad pranešimas yra sprendimas, kuriame objektas ar predikatas yra susijęs su informacinės kampanijos esme. Naudodami jį kaip analizės kategoriją ir kelių tipų pranešimą kaip analizės subkategorijas, galime derinti kokybinius ir kiekybinius metodus ir tuo pačiu metu išvengti daugelio turinio analizės, diskurso analizės ir naratyvinės analizės apribojimų. Mes parodome, kaip šis metodas veikia žlugusios informacinės kampanijos, kuri Ukrainos parlamente propagavo lobistinį ir populistinį įstatymo projektą, pavyzdžiu. Mes atskleidėme, kad tik mūsų metodas gali paaiškinti jos žlugimo priežastis ir suteikti geriausią būdą, kaip pagerinti komunikaciją.</p> Artem Zakharchenko Autorių teisių (c) 2022 Artem Zakharchenko https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2022-03-05 2022-03-05 93 42 61 10.15388/Im.2022.93.60