Information & Media https://www.zurnalai.vu.lt/IM <p>Įkurtas 1994 m. Nagrinėja informacijos ir žinių visuomenės, žinių vadybos, organizacijos komunikacijos vadybos, kultūros tyrimų, žiniasklaidos ir naujųjų medijų, globalios ir tarpkultūrinės komunikacijos, mokslotyros klausimus. Registruotas <em>Scopus</em> (Q3) nuo 2018 m.</p> en-US <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/informacijos-mokslai/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.</p> vladislav.fomin@knf.vu.lt (Prof. Vladislav Fomin) vigintas.stancelis@kf.vu.lt (Vigintas Stancelis) Fri, 31 Dec 2021 00:00:00 +0000 OJS 3.1.2.1 http://blogs.law.harvard.edu/tech/rss 60 Pradinio mokyklinio amžiaus vaikų veiklos internete ir kompulsyvus interneto naudojimas tėvų požiūriu: ar ir kas keitėsi karantino dėl COVID-19 pandemijos laikotarpiu? https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/22938 <p>Pastarąjį dešimtmetį augo mokslininkų susirūpinimas dėl vaikų ir paauglių naudojimosi įvairiomis ekranus turinčiomis informacinėmis technologijomis ir internetu, nes tokia veikla gali turėti neigiamų pasekmių psichikos sveikatai. Tyrimai atskleidžia, kad dėl įvairių ribojimų bei nuotolinio ugdymo būtinybės labai padidėjo mokyklinio amžiaus vaikų naudojimasis internetu pandemijos dėl COVID-19 metu. Šiame tyrime keliami du tikslai: 1)&nbsp;remiantis tėvų teikta informacija, išsiaiškinti 10–11 metų amžiaus vaikų veiklų internete, prie ekranų praleidžiamo laiko bei kompulsyvaus interneto naudojimo (KIN) pokyčius karantino dėl COVID-19 pandemijos metu; 2) nustatyti vaikų KIN sąsajas su jų prie ekranų praleidžiamo laiko trukme, veiklomis internete, vaikų lytimi bei jų tėvų išsilavinimu. Tyrimo rezultatai parodė, kad 2020&nbsp;m. pavasarį vaikų vidutinė buvimo prie ekranų trukmė didesnė nei 2019&nbsp;m. rudenį ir darbo dienomis, ir laisvadieniais. Vaikų KIN įverčiai reikšmingai didesni karantino laikotarpiu, berniukų didesni nei mergaičių. Vaikų KIN prognozavo laikas, praleidžiamas prie ekranų, ir pramogoms skirtos veiklos internete, ypač karantino laikotarpiu.</p> Roma Jusienė | Rima Breidokienė | Ilona Laurinaitytė | Vilmantė Pakalniškienė Autorių teisių (c) 2021 Roma Jusienė | Rima Breidokienė | Ilona Laurinaitytė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/22938 Mon, 27 Dec 2021 05:55:42 +0000 Corporate Communications in Contribution to Addressing Environmental Problems: Case Study of an Indonesian State Oil Company https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/24302 <p>This study aims to explain the corporate communication of state oil companies through CSR in contributing to overcoming the problems of peatland fires and coastal abrasion. This research uses a qualitative approach with case studies. Research findings indicate that Pertamina’s CSR communication targets farmer groups in dealing with peatland fires, namely establishing good relations, strengthening farmer group institutions, and connecting with other stakeholders or groups. Meanwhile, to overcome coastal abrasion, Pertamina empowers fishing groups in meetings, provides training and develops innovations to conserve mangroves. CSR communication to overcome the problem of forest fires and abrasion is carried out by developing ecotourism through community-based tourism (CBT). CSR activities are carried out with a limited area scale, so that it seems only for publication and corporate imagery. However, the company’s communication with CBT can be an effective communication model in making people aware of protecting the environment. The Peat Arboretum and Mangrove Education Center are not only tourist destinations, but also a medium of communication for environmental education for the community. Environmental communication is not only directed to the local community, school students, and youth, but also to visitors, for media coverage and discussions on social media. Corporate environmental communications must be integrated with communication channels and stakeholders to support sustainable environmental development.</p> Yasir Yasir | Nurjanah Nurjanah | Nova Yohana | Samsir Samsir Autorių teisių (c) 2021 Yasir Yasir | Nurjanah Nurjanah | Nova Yohana | Samsir Samsir https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/24302 Mon, 27 Dec 2021 00:00:00 +0000 Audience and Revenue Concentration in Lithuanian Media Markets (2008–2019) https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/23993 <p>The article examines the change in audience and revenue concentration in the Lithuanian television, radio, internet, and newspaper markets in 2008–2019, as well as discusses the factors that determined the changes in media concentration and market structure. The study revealed that without any special measures to regulate media concentration in Lithuania, all four media revenue markets (television, radio, internet, and newspapers) have become highly concentrated. In terms of audience (circulation) concentration, the concentration of newspaper and television markets was divided between un concentrated and moderately concentrated areas, the radio audience was moderately concentrated, and the audience of internet news websites was highly concentrated. The results of the analysis show a tendency for audience concentration in media markets to be generally lower than income market concentration. Therefore, when legally defining a dominant position in media markets, it is recommended to set a lower value for audience share than for revenue market share.</p> Deimantas Jastramskis | Giedrė Plepytė-Davidavičienė Autorių teisių (c) 2021 Deimantas Jastramskis | Giedrė Plepytė-Davidavičienė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/23993 Wed, 15 Dec 2021 07:05:31 +0000 Dalyvaujamasis paveldas socialiniuose tinkluose: pagrindinių teorinių sąvokų aiškinimas https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/22540 <p>Ši teorinė diskusija yra skirta žmonių dalyvavimo kultūros paveldo veiklose, pasitelkiant socialinius tinklus, teoriniam laukui aptarti ir pagrindinėms vartojamoms sąvokoms, tokioms kaip socialinės medijos, socialinės tinklaveikos svetainės, virtuali bendruomenė, dalyvaujamoji kultūra, žmonių paveldas, žmonių įsitraukimas ir dalyvavimas, paaiškinti. Straipsnyje taip pat pristatoma ir nauja, bei menkai tyrinėta dalyvaujamojo paveldo (angl.&nbsp;<em>participatory heritage</em>) sąvoka, kurios vartojimo problematika aptariama dalyvaujamosios kultūros socialiniuose tinkluose kontekste.</p> Ingrida Kelpšienė Autorių teisių (c) 2021 Ingrida Kelpšienė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/22540 Wed, 15 Sep 2021 13:26:17 +0000 Seksualinio smurto ir priekabiavimo lyginamoji analizė bandomuosiuose Kipro ir Lietuvos universitetuose https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/18437 <p>Aukštųjų mokyklų sociokultūriniai kontekstai sukuria prielaidas smurtui dėl lyties ir akademinėje aplinkoje. Straipsnyje pateikiama lyginamoji seksualinio smurto paplitimo, saugumo jausmo ir jo (ne)sukūrimo priežasčių Lietuvos (Šiaulių universiteto atvejis) ir Kipro (Nikosijos universiteto atvejis) aukštojo mokslo sistemoje analizė. Situacijos analizė yra paremta fokus grupės interviu, kuris buvo atliktas įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Seksualinio priekabiavimo ir smurto trečiojo lygio švietimo institucijose mažinimas“ (ESHTE), rezultatais.</p> <p>Tyrime dalyvavo abiejų aukščiau minėtų universitetų tikslinės grupės dalyviai: universiteto darbuotojai, įskaitant dėstytojus ir vyresniuosius administracijos darbuotojus, bei universiteto studentus. Tyrimas truko 3 mėnesius nuo 2017 m. iki 2018 m. Pagrindinis tyrimo tikslas – ištirti universiteto personalo ir studentų patirtį atskleidžiant seksualinio smurto ir priekabiavimo (SSP) atvejus universiteto studijų aplinkoje ir universiteto miestelyje, taip pat jų turimas žinias apie esamas procedūras ir politiką SSP atvejais. Straipsnyje aptariama asmeninė dalyvių patirtis, požiūris ir įsitikinimai apie SSP, taip pat siūlymai, kaip mažinti ir keisti SSP situaciją aukštojo mokslo institucijose.</p> <p>Kalbant apie smurtą dėl lyties, vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jis vyksta visoje Europos Sąjungoje (ES) ir yra žmogaus teisių pažeidimas. Tai yra moterų ir vyrų nelygybės priežastis ir kartu jos pasekmė. Europos universitetuose ir mokslinių tyrimų įstaigose gausu pranešimų tiek moterų, tiek ir vyrų, patyrusių seksualinį priekabiavimą, kas, savo ruožtu, daro neigiamą poveikį jų asmeninei gerovei ir mokslinei karjerai. Kita vertus, smurtas dėl lyties, įskaitant seksualinį priekabiavimą, Europos universitetuose ir mokslinių tyrimų institutuose dažnai yra nepakankamai įvertinamas, be to labai trūksta ir žinių šiuo klausimu. Keletas kitų autorių atliktų tyrimų parodė, kad nepalankiomis darbo sąlygomis dirbančioms moterims (pvz., doktorantėms) ar mainų programų studentams ypač gresia smurtas dėl lyties ir seksualinis priekabiavimas. Todėl straipsnyje analizuojamu tyrimu buvo siekiama ištirti ir palyginti įvairias seksualinio priekabiavimo formas aukštosiose mokyklose, kiek su tuo susiduria ir kiek tai patiria tiek darbuotojai, tiek studentai Kipre ir Lietuvoje. Antrasis tyrimo tikslas buvo nustatyti universitetų, kurie sėkmingai įgyvendina įvairias šios srities programas, veiksmus ir kolektyvinius institucinius mechanizmus, kurie veiksmingai prisideda prie smurto dėl lyties mažinimo universitetuose. Taigi, tyrimu siekta geriau suprasti smurto dėl lyties universitetuose situaciją, padidinti personalo ir studentų gebėjimą atpažinti ir kreiptis dėl smurto dėl lyties bei sumažinti smurto dėl lyties raišką akademinėje aplinkoje.</p> <p>Tyrimui atlikti buvo naudojamas mišrusis kokybinių tyrimų metodas. Kokybinis tyrimas buvo atliktas atliekant: 1) išsamią literatūros apžvalgą; 2) dviejų fokus grupių interviu Šiaulių universitete (ŠU) ir Nikosijos universitete (NU). Akcentuotina, kad šis interviu buvo paremtas tiesioginę personalo ir studentų grupių patirtimi; 3) taip pat seksualinio smurto ir priekabiavimo situacijos universitetuose analizė ir palyginimas.</p> <p>Nustatyta, kad abi šalys – ir Kipras, ir Lietuva - neturi senų tradicijų ar įsipareigojimų lyčių lygybės klausimais. Abiejose šalyse lyčių politikai didelę įtaką daro ES direktyvos ir konvencijos, skatinančios lyčių lygybę, kaip pvz. CEDAW ir Pekino veiksmų platforma. Kipre, priešingai nei Lietuvoje, nėra jokių nacionalinių teisės aktų, susijusių su SSP, kurie būtų įgyvendinami universitete. Universitetai nenagrinėja SSP atvejų; nėra duomenų apie ataskaitų pateikimo procentą ar atvejų baigtį. Kita vertus, teigiama, kad SSP nėra dažnas reiškinys abiejuose tyrime dalyvavusiuose universitetuose. Įdomu tai, kad yra mažiau informacijos apie SSP ŠU fizinių ir technologijos mokslų studijose, t.y. skirtingai nei Šiaulių universitete, studentai nepraneša apie savo patirtį šioje srityje. Kita vertus, vyraujanti priekabiavimo samprata „neiššifruoja“ grėsmę keliančių situacijų. Kitaip sakant, aukštosios mokyklos darbuotojai&nbsp; yra abejingi ir nekreipia dėmesio į SSP, todėl jų atskleidimo konfidencialumo ir anonimiškumo problema yra sudėtinga. Akivaizdu, kad abu universitetai (ŠU ir NU) turi mažai praktinės patirties, kaip užtikrinti konfidencialumą ir neleisti jo atskleisti. Atsižvelgiant į abiejų universitetų studentų susirūpinimą, nėra supratimo, kaip didinti SSP prevencijos iniciatyvas, nėra aiškaus visų SSP formų supratimo ir aiškaus supratimo, kaip į šiuos procesus galėtų įsitraukti kiti asmenys. Vyrauja aiški aukų kaltinimo retorika ir vyraujanti diskriminacija dėl lyties. Abu universitetai linkę seksualinį išpuolį suvokti kaip asmeninį rūpestį. Kiekvienas užpuolimas yra individualus įvykis, o ne traktuojamas kaip platesnio masto, tarp kultūrų, dalis. Abu universitetai seksualinio išpuolio atvejus laiko retais, atsiribojusiais ir atsitiktiniais. Seksualinio išpuolio prevencijos metodai universitetuose beveik visada nukreipti į moteris, į tai, kai joms apsisaugoti nuo atsitiktinio smurto, kuris yra universiteto hierarchijos rezultatas, o ne stipri ir palaikanti lyderio paskata, taip pat smurto lyties pagrindu visuomenės normalizavimas. Seksualinio priekabiavimo prevencija universitetuose turėtų būti pagrįsta tolesniais veiksmais ir tyrimais paremtu vertinimu, remiantis žiniomis apie patirtį. Būtina sisteminė ir esminė (taip pat ir nuostatų) šios problemos sprendimo strategija ir taktika.</p> Virginija Šidlauskienė | Rasa Pocevičienė Autorių teisių (c) 2021 Virginija Šidlauskienė | Rasa Pocevičienė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/18437 Fri, 02 Jul 2021 04:05:24 +0000 Moterų vaidmenų reprezentavimo ypatumai ir jų kaita moterims skirtuose žurnaluose: žurnalo „Moteris“ atvejo analizė https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/19255 <p>Žiniasklaidos publikacijos neretai tampa pagrindiniu visuomenėje įsitvirtinusių nuostatų bei įsitikinimų konstravimo šaltiniu. Kita vertus, moterų vaizdavimo ypatumai žiniasklaidoje yra svarbia pačių moterų savimonės konstravimo priemone. Ir čia labai svarbus vaidmuo tenka moterims skirtiems leidiniams, kurie aktualizuoja naujus moters vaidmenis ir įvaizdžius kintančiame pasaulyje. Straipsnyje pristatomas atliktas tyrimas, kurio tikslas – ištirti moterų vaidmens reprezentacijos ypatumus ir jų kaitą moterims skirtuose žurnaluose 1990 – 2018 m.m. laikotarpiu.Tyrimu nustatyta, kad moterų vaidmenų reprezentavimas analizuotų žurnalų publikacijose atskirais dešimtmečiais turi savitus bruožus, kurie laikui bėgant keičiasi arba išlieka tie patys, tačiau pasipildo tam tikram laikotarpiui būdingais aspektais. Moterų vaidmenų reprezentavimas kinta kardinaliai; patriarchalinis moterų vaizdavimas ir vaidmenys silpnėja, tačiau vis tiek išlieka, tik įgauna kitų formų ir aspektų. Tradicinė moteriškumo samprata mažai kinta, ji netgi sustiprinama naujomis vartotojiškumo formomis, todėl galima teigti, kad žurnalas analizuojamu laikotarpiu vis labiau tampa vartotojiškumą skatinančiu elgsenos vadovėliu. Darytina prielaida, kad moterų vaidmenų reprezentavimo pokyčiams&nbsp; įtakos turėjo globalizacijos iššūkiai ir su tuo susiję pokyčiai ir valstybėje, ir visuomenėje. Taip pat tyrimu nustatyta, kad vis tik pačių moterų kuriamos iniciatyvos, atstovaujamos pozicijos viešojoje erdvėje, diskusijos moterims reikšmingomis temomis socialinėse medijose turi įtakos, kad žiniasklaidoje pateikiami moterų įvaizdžiai taip pat neišvengiamai patiria transformacijas.</p> Daiva Siudikienė | Lijana Stundžė Autorių teisių (c) 2021 Daiva Siudikienė | Lijana Stundžė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/19255 Fri, 02 Jul 2021 03:54:24 +0000 Nelegaliai platinamų knygų naudojimas Lietuvoje https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/18034 <p>Tyrimas siekia atskleisti skaitmenines knygas naudojančių suaugusiųjų Lietuvos gyventojų požiūrį į nelegaliai platinamų knygų naudojimo naudą, etinius ir technologinius aspektus bei pateikti galimus sprendimus Lietuvos leidykloms ir kitoms institucijoms, kovojančioms su šiuo reiškiniu. Atlikta kiekybinė 322 respondentų apklausa. Analizuojant rezultatus remtasi technologijų priėmimo modeliu, saviveiksmingumo teorija ir planuoto elgesio teorija. Rezultatai rodo, jog mokėjimas naudotis technologijomis ir jų naudojimas skatina siekti įsigyti skaitmeninių knygų. Skaitmeninės knygos kaip turinčios vertę suvokimas mažina siekį siųsti iš nelegalaus platinimo kanalų. Įstatyminis reguliavimas neturi ženklios įtakos siekiui nesinaudoti knygomis iš nelegalaus platinimo kanalų. Tikėtina, kad negatyvus reiškinio vertinimas artimoje aplinkoje turės didesnę įtaką atsisakyti naudotis nelegaliai platinamomis knygomis. Siekiant nukonkuruoti nelegalaus platinimo kanalus legaliai platinamų knygų kanalai turi būti patogesni ir suteikiantys daugiau turinio.</p> Vincas Grigas | Arūnas Gudinavičius | Emilija Černevičiūtė Autorių teisių (c) 2021 Vincas Grigas | Arūnas Gudinavičius | Emilija Černevičiūtė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/18034 Fri, 11 Jun 2021 09:13:07 +0000 The Rhetoric of Lithuanian MeToo Discourse https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/15889 <p>The great spread of the phenomenon of <em>MeToo</em>, a global movement promoting the publicity of the facts of sexual harassment, has also received a response in Lithuania: anonymous stories in blogs have grown into a provocative discourse that has attracted a great deal of attention. The aim of the research presented in this article is to characterise the discourse of <em>MeToo</em> in terms of rhetorical expression that has not been discussed yet: to identify and elicit the dominant elements of rhetorical argumentation.</p> <p>The empirical research was conducted using the method of rhetorical analysis that allows distinguishing and defining in rhetorical categories the models characteristic to rhetoric appeals. The method of rhetorical analysis combined with directed content analysis, as well as with critical discourse analysis. Following the methodology of provocative narrative research, it was analysed the material published at the time of maximum intensity and involvement in the discourse, such as testimonies, publications, interviews, and comments of women who have been subjected to sexual harassment.</p> <p>The results of rhetorical discourse analysis allow us to discuss the culture of accusation in which the normalization of victim condemnation is prevalent, and logical reasoning gives way to prejudice-based emotional appeals.</p> Eglė Gabrėnaitė | Monika Triaušytė Autorių teisių (c) 2021 Eglė Gabrėnaitė | Monika Triaušytė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/15889 Tue, 11 May 2021 04:18:17 +0000 Seksualinio priekabiavimo diskursas delfi.lt naujienų portale: 2017-2018 https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/19082 <p>Apibrėžiant seksualinį priekabiavimą dažniausiai remiamasi teisiniu jo reglamentavimu ir teigiama, kad tai yra viena iš diskriminacijos lyties pagrindu formų. Tačiau toks įvardijimas neatskleidžia socialinės, psichologinės, ekonominės ir kt. &nbsp;šio reiškinio pusės. Todėl šiame straipsnyje daug dėmesio skiriama seksualinio priekabiavimo reiškinio analizei, remiantis Lietuvos ir užsienio mokslininkų įžvalgomis nagrinėjamos jo formos, priežastys, pasekmės, pateikiama statistinė informacija. Kadangi mokslinių seksualinio priekabiavimo reprezentavimo žiniasklaidoje įžvalgų tema Lietuvoje nėra, pristatomos užsienio šalių mokslininkų tyrimų įžvalgos, kurios nėra gausios. Šiame straipsnyje pristatomas žvalgomasis seksualinio priekabiavimo reprezentavimo naujienų portale delfi.lt tyrimas, atliktas analizuojant 2017 m. kovo mėn. – 2018 m. kovo mėn. publikacijas. Straipsnio tikslas - išanalizuoti&nbsp; seksualinio priekabiavimo reprezentavimo delfi.lt&nbsp; naujienų portale ypatumus. Tyrimu nustatyta, jog seksualinis priekabiavimo tema delfi.lt naujienų portale atsiranda tik tam tikrų įvykių kontekste, šiuo atveju #metoo judėjimo kontekste. Taip nustatyta, kad seksualinio priekabiavimo reprezentavimui būdingas informacinis pobūdis, tačiau pasigendama analitinio pobūdžio publikacijų, kurios apimtų platesnį kontekstą nei faktų konstatavimas. Analizuojant publikacijų teminį turinį išryškėjo galimų seksualinio priekabiavimo aukų patirtis bei skaitytojų ir nuomonės formuotojų požiūrio pateikimas, todėl konstatuotina, kad galimų aukų patirtis yra pateikiama kaip individo problema, o ne socialinių, kultūrinių, organizacinių ir kt. veiksnių sąlygotas rezultatas.</p> Lijana Stundžė Autorių teisių (c) 2021 Lijana Stundžė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/19082 Wed, 14 Apr 2021 07:55:15 +0000 Seksualinio priekabiavimo, priekabiavimo dėl lyties ir kūno sudaiktinimo reikšmė polinkiui į sutrikusį valgymo elgesį https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/16070 <p>Seksualinio priekabiavimo tyrimai patvirtina neigiamas pasekmes asmens fizinei ir emocinei sveikatai, tačiau iki šiol mažai žinoma apie seksualinio priekabiavimo poveikį savo kūno vertinimui ir polinkiui į sutrikusį valgymo elgesį. Tyrime dalyvavo 181 (23 vyrai, 158&nbsp;moterys) 18–38 metų amžiaus asmuo. Seksualinio priekabiavimo ir priekabiavimo dėl lyties patirčiai matuoti naudotas Seksualinio priekabiavimo patirties klausimynas (Fitzgerald ir kt., 1995), kūno sudaiktinimui įvertinti naudota Kūno kaip objekto suvokimo skalė (McKinley, Hyde, 1996), polinkis į sutrikusį valgymo elgesį vertintas Nuostatų dėl valgymo klausimynu (Garner ir kt., 1979). Rezultatai parodė reikšmingus seksualinio priekabiavimo, kūno sudaiktinimo ir polinkio į sutrikusį valgymo elgesį skirtumus tarp lyčių. Dažnesnė priekabiavimo dėl lyties patirtis yra reikšmingas veiksnys labiau išreikštam gėdos dėl kūno jausmui bei labiau išreikštam skirtingų formų sutrikusiam valgymo elgesiui bendroje tyrimo dalyvių imtyje.</p> Monika Aleksė | Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė Autorių teisių (c) 2021 Monika Aleksė | Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/16070 Wed, 14 Apr 2021 07:48:26 +0000