Information & Media https://www.zurnalai.vu.lt/IM <p>Įkurtas 1994 m. Nagrinėja informacijos ir žinių visuomenės, žinių vadybos, organizacijos komunikacijos vadybos, kultūros tyrimų, žiniasklaidos ir naujųjų medijų, globalios ir tarpkultūrinės komunikacijos, mokslotyros klausimus. Registruotas <em>Scopus</em> (Q3) nuo 2018 m.</p> en-US <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/informacijos-mokslai/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.</p> vladislav.fomin@knf.vu.lt (Prof. Vladislav Fomin) vigintas.stancelis@kf.vu.lt (Vigintas Stancelis) Sun, 30 Jan 2022 00:00:00 +0000 OJS 3.1.2.1 http://blogs.law.harvard.edu/tech/rss 60 Informacinių šulinių ir filtro burbulų socialinėse medijose keliamos grėsmės politinių naujienų gavimo procesui https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/21907 <p>Kartu su socialinių medijų platformų, tokių kaip socialiniai tinklalapiai „Facebook“ ir „Twitter“, atsiradimu 21-ajame amžiuje augo optimizmas, jog naujosios skaitmeninės medijos turi demokratinį potencialą. Galimybė įsitraukti į politinį diskursą, socialinėse medijose sekant nenutrūkstamą politinių naujienų srautą, dalyvaujant įvairiose politinėse apklausose, išsakant savo nuomonę politiniais klausimais ar dalinantis aktualijomis su savo socialinio tinklo draugais, iš pirmo žvilgsnio atrodė, kaip visuomenei lygias teises sprendimų valstybei aktualiais klausimais priėmime suteiksiantis įrankis. Tačiau, socialinėse medijose sustiprėjusi selektyvi politinių naujienų atranka, naujienų gavimo proceso personalizavimas ir dėl to besiformuojantys nauji informaciniai reiškiniai, tokie kaip filtro burbulai ir informaciniai šuliniai, verčia permąstyti naujų skaitmeninių medijų vaidmenį demokratinėje visuomenėje. Šiame straipsnyje analizuojama naujų, socialinėse medijose besiformuojančių informacinių reiškinių – informacinių šulinių ir filtro burbulų – galima įtaka politinių naujienų gavimo procesui. Detaliai, tačiau koncentruotai, vienoje vietoje aptariami informacinių šulinių ir filtro burbulų susidarymo socialinėse medijose mechanizmai ir sąlygos, glaustai pristatomi iki šios dienos atliktų, šiuos reiškinius įrodančių tyrimų rezultatai. Straipsnyje nagrinėjamos politinių naujienų sklaidos socialinėse medijose galimybės bei dėl naujųjų informacinių reiškinių atsirandantys apribojimai įvairiapusiškos politinės informacijos gavimui. Aptariamos su šiais apribojimais susijusios politinių šalininkų naujienų suvokimo problemos, galimai kylantys kraštutiniai jų veiksmai bei įtaka demokratiniams procesams.</p> Justina Januškevičiūtė Autorių teisių (c) 2022 Justina Januškevičiūtė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/21907 Wed, 22 Jun 2022 08:53:15 +0000 Naujos technologijos kaip galimas katalizatorius demokratizuojant miestų paveldo išsaugojimo praktiką: 3D skenavimo ir dirbtinio intelekto atvejis https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/26276 <p class="ISSN-abst-vidus">Prieštaravimas tarp paveldosaugos ir miestų infrastruktūros plėtros sukuria ne tik įtampas, bet ir sąlygas įvairių su paveldu susijusių bendruomenių įtraukčiai, dalyvavimui ir dialogui. Tačiau dauguma paveldosaugos administravimo praktikų ir jas taikančių institucijų, atsiradę laikais, kai dar nebuvo kompiuterio, sunkiai prisitaiko prie skaitmeninių technologijų paskatintų pokyčių bei galimybių, orientuotų į bendruomenių dalyvavimą sprendimų priėmime.</p> <p class="ISSN-abst-vidus">Šiame straipsnyje autoriai aptaria abipusį IT poveikį miestų paveldo išsaugojimo demokratizavimo procese. Straipsnyje daroma prielaida, kad nauji technologiniai sprendimai, kuriais gali būti didinamas bendruomenės įsitraukimas yra svarbus įrankis demokratizuojant paveldosaugos administracines praktikas. Autoriai sukūrė ir pagrindžia koncepcinį paskirstytų duomenų technologijų modelį ir jo taikymą dalyvaujamajame miestų paveldo išsaugojime. Modelis parodo, kaip technologijos gali tapti demokratizacijos katalizatoriais tais atvejais, kai reguliavimo ir administraciniai pokyčiai (savaime) yra pernelyg inertiški.</p> Rimvydas Laužikas | Tadas Žižiūnas | Vladislav Fomin Autorių teisių (c) 2022 Rimvydas Laužikas | Tadas Žižiūnas | Vladislav Fomin https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/26276 Wed, 22 Jun 2022 08:46:46 +0000 The Taikos paieškos karo metu: Pakistano vyriausybės derybų su Tehrik e Taliban Pakistan nušvietimas nacionalinėje spaudoje https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/24172 <p>. Po daugiau nei du dešimtmečius trukusio smurto, tūkstančių civilių netekties, dešimčių tūkstančių žmonių persikėlimo į kitas vietas ir žalos, kurią padarė Tehrik e Taliban Pakistan (TTP) pagrindinei Pakistano infrastruktūrai, 2014 m. centrinė vyriausybė nusprendė su jais pradėti derybas. Šios taikos derybos buvo labai svarbios, nes joms nepasisekus neišvengiamai galėjo kilti dar ilgesnis karas. Šiame tyrime analizuojama, kaip šios taikos derybos ir po jų vykdoma karinė operacija buvo nušviečiamos Pakistano nacionalinėje žiniasklaidoje. Aiškinamasi, kokį vaidmenį suvaidino žiniasklaida: ar inicijuojant taiką, ar kurstant karą. Šiuo tikslu buvo pritaikyta Johano Galtungo taikos žurnalistikos teorija. Išanalizavus keturių elitinių nacionalinių dienraščių anglų ir urdu kalbomis turinį, tyrime daroma išvada, kad pagrindinė spauda taikos derybas vaizdavo labai skirtingai, o tai pakenkė vyriausybės požiūriui siekiant taikos. Į karą orientuotas operacijos nušvietimas spaudoje leidžia suprasti, kad ir kokia būtų situacija, žiniasklaida vis tiek ją pateiktų sensacingai. Naujienų straipsniuose buvo pastebimi prieštaringi pasisakymai tiek apie taiką, tiek apie karą, tačiau bendras situacijos nušvietimas išliko orientuotas į karą.</p> Lubna Shaheen | Muhammad Tarique Autorių teisių (c) 2022 Lubna Shaheen | Muhammad Tarique https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/24172 Wed, 04 May 2022 00:00:00 +0000 Viešųjų bibliotekų funkcijos COVID-19 pandemijos kontekste: Šiaulių regiono bibliotekų atvejis https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/24859 <p>Straipsnyje nagrinėjamos viešųjų bibliotekų funkcijos krizinėse situacijose, aktualizuojant COVID-19 pandemijos kontekstą. Mokslinės literatūros analizė atskleidžia, jog&nbsp; COVID-19 pandemijos metu greta viešųjų bibliotekų vykdomų <em>informacijos išteklių ir kultūrinių paslaugų aktualizuotojų</em> (leidinių skolinimas, renginių organizavimas), <em>partnerių</em> (bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis) ir<em> vidinių planuotojų</em> (sėkmingas bibliotekų funkcionavimo palaikymas) funkcijų ypač aktualus <em>informacijos skleidėjų </em>(dalijimasis šviečiamąja informacija, kova su infodemija), <em>bendruomenės rėmėjų </em>(bendruomenių, kuriose veikia bibliotekos, narių telkimas ir pagalba jiems) bei <em>edukatorių</em> ir <em>ugdytojų</em> (krizinėje situacijoje reikalingų kompetencijų ugdymas) funkcijų vykdymas. Straipsnyje pateikiami Šiaulių regiono bibliotekose atlikto tyrimo rezultatai, leidžiantys iš empirinės perspektyvos išnagrinėti viešųjų bibliotekų atliktas funkcijas COVID-19 pandemijos kontekste, įvertinti atskirų funkcijų vykdymo situaciją, palyginti šiuos duomenis su užsienio šalių bibliotekose atliktų tyrimų rezultatais bei numatyti galimybes pandemijos metu aktualizuotų funkcijų stiprinimui. Atliktas tyrimas yra reikšmingas ne tik COVID-19 pandemijos, bet ir kitų krizinių situacijų kontekstuose.</p> Kristina Kulikauskienė | Diana Šaparnienė Autorių teisių (c) 2022 Kristina Kulikauskienė | Diana Šaparnienė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/24859 Wed, 04 May 2022 00:00:00 +0000 Kosovo kultūrinė diplomatija po Nepriklausomybės paskelbimo https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/20638 <p>Straipsnyje analizuojamas Kosovo nevalstybinių veikėjų, kurie bendravo su užsienio auditorija per tarptautinę žiniasklaidą laikotarpiu po šalies Nepriklausomybės paskelbimo 2008 m., kultūrinės diplomatijos segmentas. Analizuojant žiniasklaidos turinį nevalstybiniams veikėjams, straipsnyje nagrinėjami šių veikėjų pateikti pranešimai kai kuriose galingose tarptautinėse žiniasklaidos priemonėse, susiję su galimybe padidinti naujosios šalies tarptautinį įvaizdį. Straipsnyje atskleidžiama, kad Kosovo nevalstybiniai subjektai nuolat bendravo su pasauline ir regionine visuomene, nes valstybės veikėjai negalėjo perduoti jokios teigiamos žinios pastarajai. Be to, šis straipsnis rodo, kad garsūs Kosovo sportininkai, menininkai ar pasaulio čempionai atstovauja Kosovo minkštajai galiai, nes jie atrado pakankamai vietos, kur būtų matomi tarptautinėje žiniasklaidoje. Svarbus kultūrinės diplomatijos bruožas Kosovo atveju yra tas, kad šimtų ir tūkstančių užsienio taikdarių buvimas šalyje, kurioje yra tiek pat saugumo, kiek ir kitose Balkanų šalyse, taip pat vertinamas kaip galimybė daryti įtaką šalies tarptautiniam įvaizdžiui.</p> Hasan Saliu | Venera Llunji Autorių teisių (c) 2022 Hasan Saliu | Venera Llunji https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/20638 Sat, 05 Mar 2022 06:37:10 +0000 Viešųjų ryšių pranešimų analizė kaip naujas kiekybinio ir kokybinio komunikacijos kampanijos tyrimo metodas https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/24147 <p>Komunikacijos specialistai dažnai siekia greitos kiekybinės ir kokybinės informacinės kampanijos rezultatų analizės žiniasklaidos erdvėje. Tokios analizės reikalauja komercinių prekių ženklų viešųjų ryšių departamentai, politikos technologai ir informacinių karų bei ideologijos ekspertai. Šiame straipsnyje pristatomas naujas požiūris į informacinių kampanijų rezultatų analizę. Viešųjų ryšių pranešimų naudojimas kaip informacinių kampanijų žiniasklaidos analizės kategorija suteikia pagrindą patikimam efektyvumo vertinimui, taip pat nuodugniai veiksnių, prisidedančių prie pasiekimų ar nesėkmių, analizei. Šis metodas leidžia kampanijos organizatoriams suprasti, kokią žinią geriau skleisti žiniasklaidoje. Kitaip tariant, per kokio tipo kampanijos iniciatorių ar jų oponentų pranešimus nuomonė efektyviau perduodama žiniasklaidos auditorijai. Mes manome, kad pranešimas yra sprendimas, kuriame objektas ar predikatas yra susijęs su informacinės kampanijos esme. Naudodami jį kaip analizės kategoriją ir kelių tipų pranešimą kaip analizės subkategorijas, galime derinti kokybinius ir kiekybinius metodus ir tuo pačiu metu išvengti daugelio turinio analizės, diskurso analizės ir naratyvinės analizės apribojimų. Mes parodome, kaip šis metodas veikia žlugusios informacinės kampanijos, kuri Ukrainos parlamente propagavo lobistinį ir populistinį įstatymo projektą, pavyzdžiu. Mes atskleidėme, kad tik mūsų metodas gali paaiškinti jos žlugimo priežastis ir suteikti geriausią būdą, kaip pagerinti komunikaciją.</p> Artem Zakharchenko Autorių teisių (c) 2022 Artem Zakharchenko https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/24147 Sat, 05 Mar 2022 06:30:20 +0000 Du naratyvai apie Kosovo politinius draugus: kritinė straipsnių diskurso analizė dviejuose laikraščiuose https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/22361 <p>Šiame straipsnyje analizuojamas JAV ir NATO, kaip Kosovo draugų, vaizdavimas Kosovo žiniasklaidos diskurse. Tyrime bus naudojama kritinio diskurso analizė, pagrįsta Van Dijko modeliu, siekiant parodyti draugystės diskurso susiformavimą ir tęstinumą Kosovo žiniasklaidoje. Analizuojamos dvi kasdienės žiniasklaidos priemonės: Koha Ditore ir Epoka e Re, daugiausia dėmesio skiriant strategijoms, naudojamoms kuriant Kosovo draugų įvaizdį šalims, kurios rėmė naujos Kosovo valstybės nepriklausomybę. Ideologinis draugystės diskurso kūrimas nurodomas kaip dominuojanti tema šiuose dviejuose pagrindiniuose laikraščiuose, kita vertus, laikraščiuose pabrėžiamos dvi skirtingos draugystės diskurso panaudojimo perspektyvos, kurios yra pritaikytos prie atitinkamų straipsnių redakcinės politikos ir įtikinamų tikslų.</p> Esin Muzbeg | Lindita Tahiri Autorių teisių (c) 2022 Esin Muzbeg | Lindita Tahiri https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/22361 Tue, 15 Feb 2022 13:48:11 +0000 Globalus dar nereiškia, kad lokalus: klimato kaitos ir su aplinka susijusių iššūkių nušvietimas Latvijos žiniasklaidoje https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/24569 <p>Žiniasklaida vaidina labai svarbų vaidmenį nušviečiant, paneigiant ir suformuojant požiūrį į klimato kaitą, tačiau žiniasklaidos veikla pokomunistinėse šalyse dar nebuvo pakankamai ištirta. Remiantis konceptualiais strateginio naratyvo principais, darbotvarkės nustatymu ir žiniasklaidos rėmais, šiame straipsnyje nagrinėjamos Latvijos žiniasklaidoje nušviečiamos klimato kaitos ir su aplinka susijusios problemos. Straipsnyje atskleidžiamas klimato kaitos ir su aplinka susijusių problemų aptarimas tradicinėse bei internetinėse latvių ir rusakalbių žiniasklaidos priemonėse naudojant kiekybinę 3&nbsp;753 žiniasklaidos straipsnių duomenų analizę, vaizdo ir garso transliacijas nuo 2020 m. rugpjūčio iki 2021 m. sausio, taip pat kokybinę septynių populiariausiųjų turinio analizę. Išvados atskleidžia nemažą skaičių su klimato kaita ir aplinka susijusių straipsnių ir transliacijų Latvijos žiniasklaidoje. Naujienų agentūros ir visuomeniniai transliuotojai yra svarbiausi žiniasklaidos segmentai, susiję su leidyba, o internetinė žiniasklaida yra pranašesnė atsižvelgiant į tai, kad pasiekia didesnę auditorijos dalį. Tarptautinės pastangos yra dominuojanti žiniasklaidos tema, o klimato kaita per se sulaukia minimalaus žurnalistų dėmesio. Abu pastebėjimai patvirtina, kad Latvijos žiniasklaidoje klimato kaitos tema dar nėra pakankamai prisijaukinta. Žiniasklaidos priklausomybė nuo politinių ir vyriausybinių informacijos šaltinių ir iš anksto paruoštos medžiagos rodo didelį oficialių politinių naratyvų plitimo potencialą, tačiau strateginių naratyvų įtikinamoji galia išlieka neryški, nes duomenų apie suvokimą nepakanka.</p> <p>&nbsp;</p> Vineta Kleinberga Autorių teisių (c) 2022 Vineta Kleinberga https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/24569 Sun, 30 Jan 2022 05:06:50 +0000 Redakcinė kolegija ir turinys https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/26212 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/26212 Thu, 30 Dec 2021 00:00:00 +0000 Editorial Board and Table of Contents https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/26598 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/IM/article/view/26598 Thu, 30 Dec 2021 00:00:00 +0000