https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/gateway/plugin/WebFeedGatewayPlugin/atomSocialinė teorija, empirija, politika ir praktika2024-02-26T07:42:48+00:00Eugenijus Dunajevaseugenijus.dunajevas@fsf.vu.ltOpen Journal Systems<p>Įkurtas 2001 m. Publikuoja straipsnius socialinio darbo ir socialinės politikos klausimais. Registruotas <em>Web of Science</em> nuo 2021.</p>https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/34728Redaktoriaus žodis2024-02-26T07:44:17+00:00Eugenijus Dunajevas
<p>-</p>
2023-12-28T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/34727Redakcinė kolegija ir turinys2024-02-26T07:44:17+00:00Eugenijus Dunajevas
<p>-</p>
2023-12-28T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/33768Resocializacijos įgyvendinimo problemos ir galimybės Lietuvos kalėjimuose2024-02-26T07:44:17+00:00Jolanta AleknevičienėIgnė Kalinauskaitė
<p><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;">Lietuvos strateginiuose dokumentuose pažymima, kad vienintelis bausmių vykdymo tikslas yra nuteistųjų resocializacija. Straipsnyje, remiantis pozityvistinės ir kritinės kriminologijos idėjomis, analizuojamos šiandieninės nuteistųjų resocializacijos įgyvendinimo Lietuvos kalėjimuose problemos ir galimybės. Tyrimas atskleidė, kad resocializacija kaip prioritetas įgyvendinimo metu tampa antraeiliu kalinimo tikslu, siekiamu demotyvuojančioje bei desocializuojančioje kalėjimo aplinkoje ir baudimo kultūroje. Pažymimas atotrūkis tarp deklaruojamų kalėjimo tikslų resocializuoti nuteistuosius ir žmogiškųjų bei finansinių galimybių tai pasiekti. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad asmens resocializacijos sėkmei reikia resocializacijos etapus išskaidyti ir įgyvendinti ne tik kalėjime, bet ir institucijose, kurios orientuojasi į pagalbą be retribucijos ir nubaudimo.</span></p>
2023-12-28T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Jolanta Aleknevičienė | Ignė Kalinauskaitėhttps://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/33749Darbo ir laisvalaikio pusiausvyros paieškos iš kartų kaitos Lietuvos visuomenėje perspektyvos2024-01-04T09:25:05+00:00Aida Savicka
<p><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;" data-mce-fragment="1">Šiame straipsnyje tiriama su profesine veikla ir laisvalaikiu susijusių vertybinių orientacijų dinamika Lietuvoje, siekiant išsiaiškinti, kaip keičiasi šių gyvenimo sričių svarba ir skirtingų gyventojų grupių jų santykio suvokimas, ir kaip tai susiję su gyventojų kartų kaita. Tam pasitelkiami beveik tris dešimtmečius apimantys </span><span class="italic" style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">Europos vertybių tyrimo</span><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;" data-mce-fragment="1"> duomenys, kurių analizė atskleidžia reikšmingus su darbu ir laisvalaikiu bei jų santykiu susijusius vertybinių nuostatų skirtumus skirtingose Lietuvos socialinėse kartose: pats darbo svarbos vertinimas esmingai nekinta, tačiau matomas giluminis kultūrinis pokytis, kurį rodo su profesine veikla siejamų lūkesčių spektro išsiplėtimas bei skirtingų gyvenimo sričių suderinimo siekis.</span></p>
2023-12-28T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Aida Savickahttps://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/33632The Welfare State: The Challenges of Sustainability2024-01-04T09:25:05+00:00Stein Kuhnle
<p>It is nothing new that ‘the welfare state’ faces serious challenges. Ever since the 1970s, Western welfare states have by many researchers been regarded as being in crisis, but despite many policy adjustments and important variations among Western welfare states, the overall scope of the welfare state, as measured by social expenditure per capita, has by and large increased. At the same time, we can observe a globalization of social policy and the emergence of a more active social role of the state in many parts of the world during recent decades.</p> <p>But new challenges due to a variety of new security issues and new dimensions of uncertainty have appeared, not least following the unanticipated Russian large-scale invasion of and war on Ukraine and concomitant international political developments. Political unease about the future of the welfare state and scope of social policies in different parts of the world has escalated. Welfare political priorities must compete with increased priorities for defense, cyber security, and issues related to energy, climate, food, and the environment.</p> <p>Motivations for state responsibility for citizen welfare and well-being – as well as for the type and scope of responsibility - vary. The fate of the welfare state and social policies is clearly a question of political and normative commitment to what kind of socially active state is desired. The paper addresses the following topics: Why should a state be socially active? What were historical reasons for developing welfare states? What are current motivations for developing and maintaining welfare states? What are the economic, political, and moral dimensions of welfare state sustainability? In addition to possible national political responses to social challenges, it is argued that in a globalized world reinforced international cooperation, coordination and regulation may be necessary to achieve sustainability of (national) welfare states.</p>
2023-12-18T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Stein Kuhnlehttps://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/33631Skaitmeninis vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimas Lietuvoje: barjerai ir pagalbos galimybės2024-03-13T12:15:35+00:00Margarita Gedvilaitė-KordušienėGražina Rapolienė
<p><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;">Lietuvoje informacinių komunikacinių technologijų (IKT) sparti kaita vyksta paraleliai su gana dideliu vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninio dalyvavimo atotrūkiu. Remiantis Kebede ir kt. (2022) apibendrintu teoriniu modeliu, straipsnyje siekta ištirti vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninio įsitraukimo kliūtis ir jį lengvinančius veiksnius. Buvo atlikta vyresnio amžiaus interneto vartotojų nereprezentatyvi internetinė apklausa (N=289). Remiantis tyrimo rezultatais, asmeninės savybės, tokios kaip smalsumas ir ryžtas, buvo didžiausia paskata mokytis IKT. Ankstesnė darbo su skaitmeninėmis priemonėmis patirtis palengvino jų naudojimą vyresniame amžiuje. Tyrimo duomenų analizė parodė, kad dominuojančios kliūtys naudotis IKT susijusios su reflektyvios motyvacijos ir galimybių kategorijomis. Anglų kalbos nemokėjimas ir techninio žargono nesupratimas buvo pagrindinės kliūtys. Kiti reikšmingi barjerai – ribota techninė pagalba, įrenginių veikimo principų supratimo problemos, mentorystės trūkumas. Emocinės kliūtys, tokios, kaip klaidų baimė, nesaugumas ir mokymosi sunkumai, taip pat kėlė iššūkių. Skaitmeninį įtrauktumą skatinančių veiksnių analizė atskleidė formalaus ir neformalaus mokymo svarbą, bendraamžių pagalbos, žaidimų vaidmenį mokyme. Šeima, ypač vaikai ir anūkai, vaidino esminį vaidmenį mokantis. Nors asmeninė motyvacija yra svarbus veiksnys, išoriniai ištekliai ir parama yra būtini. Tyrime pabrėžiamas vyresnio amžiaus žmonėms pritaikytų strategijų poreikis, siekiant gerinti skaitmeninę įtrauktį Lietuvoje.</span></p>
2023-12-28T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Margarita Gedvilaitė-Kordušienė | Gražina Rapolienėhttps://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/33629Vyresnio amžiaus imigrantų požiūris į sveikatos priežiūrą priimančiosiose šalyse: apžvalga2024-03-13T12:15:35+00:00Aysegul Ilgaz
<p><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;">Vyresnio amžiaus imigrantai gali turėti kitokių sveikatos ir globos poreikių nei kitų amžiaus grupių atstovai. Atitinkami yra siūlomi politiniai sprendimia kaip pritaikyti sveikatos priežiūros paslaugas pagyvenusiems žmonėms ir net pagyvenusiems imigrantams taip, kad paslaugos būtų prieinamos. Tyrimai rodo, kad senstant auga lėtinių ligų skaičius ir mažėja funkcinis pajėgumas, tačiau dėl prieinamumo prie paslaugų skirtumo pagyvenusių imigrantų fizinė ir psichosocialinė sveikata yra prastesnė. Kultūriniai, socialiniai veiksniai daro įtaką pacientų sveikatos elgsenai, galimybėms gauti ir naudotis sveikatos priežiūros ir globos paslaugomis. Tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus imigrantai, nežinodami, kur kreiptis dėl sveikatos paslaugų, nemokėdami gerai kalbos, gaudami nepakankamą socialinę, bendruomenės ir šeimos paramą, susiduria su iššūkiais prieinant prie sveikatos ir globos paslaugų. Šioje apžvalgoje siekiama apžvelgti esamus tyrimus, kurie buvo atlikti siekiant išsiaiškinti vyresnio amžiaus imigrantų, formalių ir neformalių slaugytojų bei sveikatos priežiūros darbuotojų patirtį ir požiūrį į sveikatos ir globos paslaugas bei intervencines priemones, skirtas geresniam vyresnio amžiaus imigrantų sveikatos ir priežiūros paslaugų pritaikymui.</span></p>
2023-12-28T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Aysegul Ilgazhttps://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/33628Vyresnio amžiaus asmenų „išlikimas“ darbo rinkoje: Lietuvos situacija ES kontekste2024-03-13T12:15:35+00:00Jekaterina NavickėŽeimantė Straševičiūtė
<p>Sparčiai senstančios visuomenės kelia daug susirūpinimo, tačiau taip pat suteikia naujų galimybių. Šio straipsnio tikslas yra išanalizuoti veiksnius, kurie turi įtakos vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimui Lietuvos darbo rinkoje. Tyrimui atlikti pasitelkiame SHARE apklausos 7-8 bangų duomenis. Tyrimas atskleidžia, jog dalyvavimo darbo rinkoje veiksnius mūsų šalyje šiuo metu didele dalimi galima priskirti nesavanoriško „įstrigimo” darbo rinkoje grupei. Vyresnio amžiaus žmonių tarpe dominuoja noras kuo greičiau pasitraukti iš darbo rinkos, o pasilikimą joje dažnai lemia finansiniai motyvai. Iš kitos pusės, išryškėja savanoriško pasilikimo darbo rinkoje veiksnių trūkumas. Pagrindiniai vyresnio amžiaus žmonių užimtumo iššūkiai yra susiję su nesavanoriškų motyvų likti darbo rinkoje mažinimu, ir teigiamų savanoriškų motyvų plėtra.</p>
2023-12-28T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Jekaterina Navickė | Žeimantė Straševičiūtėhttps://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/33430Knygos „A European Health Union“ (Europos sveikatos sąjunga) recenzija2024-02-26T07:44:17+00:00Romas Lazutka
<p>-</p>
2023-12-28T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Romas Lazutkahttps://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/3341250 metų amžiaus ir vyresnių darbuotojų darbo kokybės ir ketinimų išeiti į pensiją ryšys: sisteminė literatūros apžvalga2024-03-13T12:15:35+00:00Antanas KairysRaimonda SadauskaitėOlga ZamalijevaHalldór S. GuðmundssonIeva ReineLuule SakkeusSigne Tomsone
<p><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;">Europoje stebimas visuomenės senėjimas, kuris veikia darbo rinką, tad darosi aktualu suprasti ketinimo išeiti į pensiją reiškinį. Tarp įvairių ketinimo išeiti į pensiją veiksnių išsiskiria darbo vietos kokybė, tačiau yra mažai informacijos apie galimas jos sąveikas su kitais veiksniais. Tikslas – atlikti sisteminę tyrimų, kuriuose analizuojamas ketinimo išeiti į pensiją ir darbo vietos kokybės ryšys, apžvalgą, skiriant dėmesio galimiems kontroliniams šio ryšio veiksniams, mediatoriams ir moderatoriams. Išanalizuota 17 straipsnių, atrinktų iš Scopus, Web of Science, ScienceDirect ir EBSCO duomenų bazių. Apžvalga suteikė įžvalgų apie ketinimo išeiti į pensiją ir darbo vietos kokybės ryšį, išryškinant šio ryšio moderatorių, mediatorių ir kontrolinių veiksnių vaidmenį.</span></p>
2024-02-01T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2024 Antanas Kairys | Raimonda Sadauskaitė | Olga Zamalijeva | Halldór S. Guðmundsson | Ieva Reine | Luule Sakkeus | Signe Tomsone