Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika

Jaunimas pagyvenusių žmonių globos sektoriuje – misija (ne)įmanoma?

2022-11-28T09:43:31+00:00

Visuomenei senėjant, nenuilstamai auga socialinės globos sektoriaus klientų skaičius, tačiau kartu pastebimos ir senstančios darbo jėgos socialinės globos sektoriuje tendencijos. Svarbiu klausimu tampa, kaip augant globos ekonomikos svarbai, senėjančios visuomenės kontekste pritraukti bei išlaikyti jaunimą pagyvenusių asmenų globos sektoriuje. Straipsnis skirtas atskleisti jaunus asmenis (18-29 m. amžiaus) motyvuojančius dirbti veiksnius ir šių asmenų požiūrį į jaunus asmenis dirbti pagyvenusių žmonių globos sektoriuje galinčius paskatinti veiksnius bei įvertinti prosocialios motyvacijos sąsajas su Užimtumo tarnyboje užsiregistravusių nedirbančių jaunų asmenų požiūriu į darbą pagyvenusių asmenų globos sektoriuje.

Redakcinė kolegija ir turinys

2022-09-15T09:42:05+00:00

Redaktoriaus žodis

2022-09-15T09:42:05+00:00

Towards an Inclusive Society: Review of Google Trends Data of User Interest in the Deaf Comparing to the Blind and the Disabled

2022-07-28T05:52:13+00:00

The COVID-19 pandemic has brought great difficulties for the deaf, the blind and people with disabilities in general, in addition to the difficulties of everyday life. This study aims to examine the public interest in the social integration of the deaf and hard of hearing community during the pandemic and the pre-pandemic period in the context of an inclusive society. The empirical study is based on the analysis of statistical data provided by Google Trends, which is a big data analysis, relative measurement and information visualisation tool that allowed to get insight on gaps and inconstancy of information seekers’ interest within categories of science, people and society, law and government, and health. The study encourages researchers and social policy makers to pay extra attention to the social inclusion of the deaf, which, according to the research data, worsened during the pandemic more than other groups of the disabled.

Latentinės nepilnamečių delinkvencijos apraiškų ir tendencijų Lietuvoje tarptautinis palyginimas*

2022-07-20T11:40:10+00:00

Nepilnamečių delinkvencija yra universalus fenomenas, būdingas biologinio ir socialinio brendimo procesui, pasižymintis dideliu latentiškumu. Nors nepilnamečių delinkventinis elgesys dėl savo spontaniškumo ir neapgalvotumo lengvai pastebimas ir nesunkiai ištiriamas, jis dažniausiai nėra oficialiai registruojamas todėl, kad į jį pirmiausiai reaguojama neformalios socialinės kontrolės priemonėmis. Įvairūs tyrimai rodo, kad į formalios socialinės kontrolės tinklą daug didesnę tikimybę patekti turi nepalankioje socialinėje padėtyje esantys vaikai. Taigi registruota nepilnamečių delinkvencija ne tik sudaro labai nedidelę visos nepilnamečių delinkvencijos dalį, bet jos struktūrą bei kaltinamųjų socialinius ir demografinius rodiklius dar iškreipia ir socialinės kontrolės selektyvumas bei stigmatizacija. Vis dėlto Lietuvoje, aprašant nepilnamečių nusikalstamą elgesį, dar įprasta pateikti vien tik registruotų atvejų skaičius, juos analizuoti, tik jais remiantis daryti tam tikras išvadas, netgi kurti nepilnamečių delinkvencijos prevencijos programas. Tokią padėtį iš dalies lemia vis dar reikšmingą įtaką apskritai požiūriui į nusikalstamą elgesį turinti sovietinė tradicija, pagal kurią nusikalstamo elgesio latentiškumas buvo laikomas ne natūraliu ir neišvengiamu, bet neigiamu ir naikintinu reiškiniu. Kita vertus, latentinės nepilnamečių delinkvencijos tyrimų Lietuvoje taip pat nėra daug, jie atliekami pagal skirtingas metodikas, nereguliariai ir ne visada apima visą nepilnamečių delinkvencijos kompleksiškumą. Straipsnyje analizuojamos latentinės nepilnamečių delinkvencijos apraiškos, jų struktūra ir tendencijos Lietuvoje, lyginant su kitų Europos šalių rodikliais. Nepaisant tam tikrų nepilnamečių delinkvencijos struktūros skirtumų tarp šalių, galima teigti, kad delinkventinis elgesys būdingas visose šalyse gyvenantiems nepilnamečiams, dažniausiai jis yra nesunkus ir epizodinis. Lietuva pagal analizuotus rodiklius išsiskiria vienu esminiu aspektu – dažnomis patyčiomis tarp mokinių visose amžiaus grupėse.

Demografiniai nuostoliai dėl moterų savižudybių Lietuvoje 2007–2020 metais: socialinė diferenciacija ir iššūkiai psichikos sveikatos politikai

2022-07-06T09:39:37+00:00

ietuva jau kelis dešimtmečius patenka tarp šalių, kurių savižudybių rodikliai yra didžiausi pasaulyje, tačiau tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjami socialiniai ir demografiniai moterų savižudybių aspektai, Lietuvoje trūksta. Šio straipsnio tikslas – apskaičiuoti demografinius nuostolius, kuriuos patiria Lietuva dėl moterų savižudybių, ir įvertinti šių nuostolių socialinę ir demografinę diferenciaciją. Empirinė tyrimo dalis atlikta naudojant prarastų gyvenimo metų skaičiavimo metodiką. Tyrimo duomenų šaltiniai: Pasaulio sveikatos organizacija, Higienos institutas ir Human Mortality Database. Tyrimo rezultatai rodo, kad nuo 2007 iki 2020 metų prarastų potencialių gyvenimo metų skaičius Lietuvoje statistiškai reikšmingai sumažėjo nuo 376 [321; 431] iki 287 [238; 335], tačiau moterų savižudybių lygio kaita buvo nenuosekli, o demografinių nuostolių dėl savižudybių mažėjimas buvo beveik perpus lėtesnis negu vyrų.

Gimstamumo ir lyčių revoliucijos sąsajos: Lietuva lyginamojoje perspektyvoje

2022-07-06T09:39:38+00:00

Straipsnyje taikant lyginamąją perspektyvą analizuojamos Lietuvos ir dar penkių Europos šalių požiūrio į lyčių vaidmenis tendencijos, egalitariškumo ir gimstamumo pokyčių sąsajos. Analizė atliekama naudojant penkių tarptautinių tyrimų duomenis, kuriais remiantis konstruojamas požiūrio į lyčių vaidmenis egalitariškumo indeksas. Atlikta analizė rodo, kad Lietuva iš kitų analizuojamų šalių išsiskiria labiausiai tradiciniu ir lėčiausiai egalitarėjusiu požiūriu į lyčių vaidmenis bei lyčių revoliucijos stagnacija. Analizė patvirtina U formos sąsajas tarp gimstamumo lygio ir požiūrio į lyčių vaidmenis beveik visose šalyse. Gauti rezultatai atskleidžia, kad šioms sąsajoms gali turėti poveikį ne tik lyčių lygiateisiškumo lygis, bet ir požiūrio į lyčių vaidmenis variacija ir normatyviškumas.

Social Work with Individuals Having Alcohol Usage Problems: Overview of the Situation in Lithuania

2022-06-15T09:38:46+00:00

This article analyzes social work with individuals having alcohol usage problems in Lithuania. In this survey-based quantitative research, frequency data was gathered to examine the usage of methods, services, practices and challenges in this specific area. The results revealed a strong orientation towards individual intervention in social work with individuals having alcohol usage problems. Uncommon usage of group, community or network methods was observed in research data. Low usage of social action or social welfare methods might represent a weak policy-making function. Among services, providing information, consultation and representation are the most often applied. Lithuanian social workers also favor social skills development and family consultation in terms of specific practices, as those are the most often used. Finally, professionals acknowledge that low the motivation among clients to change is among the biggest challenges in this field. Improvements in social work with individuals having alcohol usage problems could be made through the enhancement of skills and practices that are the most effective in the substance abuse area, although relatively rarely used in social work in Lithuania.

Socialinis mobilumas tarp kartų Lietuvoje: skirtingo matavimo perspektyvos

2022-05-13T09:37:44+00:00

Socialinis mobilumas tarp kartų suprantamas kaip tėvų ir suaugusių vaikų socialinės ir ekonominės padėties skirtumas, t. y. asmens dabartinių aplinkybių palyginimas su tomis, iš kurių kilęs asmuo. Straipsnyje siekiama apibūdinti skirtingas socialinio mobilumo tarp kartų matavimo perspektyvas Lietuvoje ir pateikti jų empirines išraiškas. Todėl, remiantis Europos socialinio tyrimo 9 bangos duomenimis, apžvelgiama ,,natūralaus socialinio eksperimento“ 1970–1984 metų kartos socialinio mobilumo padėtis, vertinant ją išsilavinimo, profesijos, pajamų ir sveikatos požiūriu. Rezultatai rodo, kad profesinis ir išsilavinimo mobilumas tarp kartų didėja, nes vis daugiau žmonių pradeda dirbti paslaugų sektoriuje ir įgyja aukštąjį išsilavinimą. Vis dėlto, remiantis ankstesniais tyrimais, mažėja galimybės pakilti profesinio socialinio statuso pozicijose aukštyn vien dėl savo geresnio išsilavinimo. Taip pat trūksta duomenų apie sveikatos ir pajamų socialinį mobilumą tarp kartų, o galimi palyginimai suponuoja intrageneracinio mobilumo tendencijas.

Vyresnio amžiaus žmonės – vartotojiško hedonizmo atsvara visuomenėje? Vartojimo nuostatų analizė

2022-05-07T09:37:30+00:00

Lietuvos vartotojų visuomenė yra išgyvenimo visuomenė, tenkinanti funkcinius poreikius, tačiau yra ir į saviraišką linkusių vartotojų. Šio straipsnio tikslas – ištirti, ar (ir kaip) skiriasi vyresnių vartotojų vertybinės nuostatos. Reprezentatyvios apklausos „TNS Atlas“ duomenų (2012 metų, N = 1847) pagrindu atlikta vienfaktorinė dispersinė analizė, pritaikyti post hoc kriterijai ir Spearmano koeficientas, teiginių turinys analizuotas remiantis G. Wang, W. Dou ir N. Zhou (2008) vartotojų nuostatų tipologija. Nustatyta, kad Lietuvos gyventojų vartojimo nuostatos ne itin diferencijuotos pagal amžių. Vyresniems žmonėms (45–75 metų) labiau nei jaunesniems būdingas konservatyvių ir altruistinių-ekologinių nuostatų derinys, mažiau būdingas – atvirumas naujovėms ir socialinio savęs įtvirtinimo siekis.