https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/issue/feed Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2020-06-09T09:05:32+00:00 Eugenijus Dunajevas eugenijus.dunajevas@fsf.vu.lt Open Journal Systems <p>Įkurtas 2001 m. Publikuoja straipsnius socialinio darbo ir socialinės politikos klausimais.</p> https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/16277 Lietuvos socialinio verslo pradininkų patirtys 2020-06-09T09:05:32+00:00 Ieva Adomaitytė-Subačienė ieva.adomaityte.s@gmail.com Agnė Girkontaitė agne.girkontaite@fsf.vu.lt Donata Petružytė donatai@gmail.com Eglė Šumskienė egle.sumskiene@fsf.vu.lt <p>Socialinio verslo fenomenas, užsienyje nagrinėjamas nuo XX a. paskutinio dešimtmečio, Lietuvoje dar yra gana naujas ir mažai paliečiamas moksliniame diskurse. Šio straipsnio tikslas yra atskleisti Lietuvoje veikiančių socialinio verslo pionierių patirtį kuriant ir plėtojant socialinio verslo modelį. Pirmose straipsnio dalyse aptariamos skirtingos socialinio verslo sampratos, jo istorija, sąsajos su verslo socialine atsakomybe ir paskirtis šiuolaikinėje visuomenėje. Tolesnėse dalyse analizuojama autentiška buvimo socialinio verslo led­laužiais biurokratizuotoje sistemoje praktika. Remiamasi kokybiniais pusiau struktūruotais interviu, atliktais 2018–2019 metais su 14 socialinio verslo organizacijų įkūrėjų. Duomenys analizuoti pasitelkiant kokybinės turinio analizės metodą. Apibendrinus tyrimo rezultatus, galima teigti, kad socialiniai verslininkai Lietuvoje susiduria su įvairiais iššūkiais bendradarbiaudami su valstybės institucijomis ir savivaldybėmis, bandydami rasti tinkamą finansavimo modelį ir patirdami visuomenės nežinojimą ar abejingumą socialiniam verslui. Tačiau jie vis tiek imasi šios veiklos, nes jaučia ypatingą besiburiančios iniciatyvių bendraminčių bendruomenės palaikymą. Be šio palaikymo būtų sunkiai įmanomas socialinio verslo egzistavimas ir plėtra Lietuvoje.</p> 2020-06-08T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/18226 Redakcinė kolegija 2020-06-09T09:05:31+00:00 Laimutė Žalimienė eugenijus.dunajevas@fsf.vu.lt <p>&nbsp; &nbsp;&nbsp;</p> 2020-06-08T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/15077 Socialinė sveikatos nelygybė: vaikų kochlearinės implantacijos Lietuvoje rezultatai 2020-05-13T08:15:21+00:00 Daumantas Stumbrys dstumbrys@gmail.com Jekaterina Byčkova jekaterina.byckova@gmail.com Eugenijus Lesinskas eugenijus.lesinskas@santa.lt Jurga Mataitytė-Diržienė jurga.mataityte-dirziene@fsf.vu.lt Jolita Norkūnienė jolita.norkuniene@vgtu.lt <p>&nbsp;Šio tyrimo tikslas įvertinti vaikų su kochleariniais (klausos) implantais kalbos suvokimo raidos demografinius, šeimos ir lavinimo veiksnius. Tyrimas atliktas 2013–2018 metais Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. Klausos raida buvo įvertinta naudojant atvirojo tipo kalbos suvokimo testus, kurie atlikti tylioje aplinkoje (n=81). Informacija apie skirtingas veiksnių grupes surinkti remiantis Notingemo kochlearinės implantacijos profilio klausimynu. Tyrimo metu buvo nagrinėtos trys pagrindinės veiksnių grupės: demografiniai, šeimos ir lavinimo veiksniai. Gauti rezultatai nagrinėti sveikatos nelygybės teorinių prieigų kontekste, pasitelkiant P. Bourdieu teorines įžvalgas. Skirtingi veiksniai buvo operacionalizuoti kaip skirtingos kapitalo formos. Tyrimo rezultatai pabrėžė šeimos socialinio ir kultūrinio kapitalo svarbą vaikų su kochleariniais implantais kalbos suvokimo raidai.</p> 2020-05-12T08:22:14+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Vilniaus universiteto leidykla https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/15392 Vienų motinų šeimos Lietuvos šeimos įstatymų kontekste 2020-05-12T09:57:34+00:00 Greta Skubiejutė gretaskubiejute@gmail.com <p>The main issue analyzed in the paper is policy design and its outcome on the social construction of single mother families and its effect on their wellbeing and life opportunities. Literature review and qualitative legislation documents analysis have been conducted to demonstrate how single mothers are perceived and treated in the context of social policy in Lithuania. The main findings of the paper show that in Lithuania, social policy is concentrated on controlling demography and therefore promotes traditional families and multi-child families. Meanwhile, single mother families are rather neglected and are not recognized by family policy as a group of a specific importance.</p> 2020-05-12T08:09:35+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Vilniaus universiteto leidykla https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/15079 Bendruomeninis socialinis darbas Ukrainoje: naujų praktikos modelių plėtojimas 2020-05-12T09:57:38+00:00 Hanna Ivanivna Slozanska kulynyak@elr.tnpu.edu.ua Nadia Horishna nadiahorishna@yahoo.com Lyudmila Romanovska lroman@online.ua <p>Įgyvendinant decentralizacijos reformas Ukrainoje buvo reorganizuota socialinės gerovės sistema. Reformos paskatino plėtoti ir įgyvendinti naujus bendruomeninių paslaugų teikimo praktikos modelius. Darbe yra analizuojami Ukrianoje įgyvendinamų bendruomeinio socialinio darbo praktikos modelių ir kitose šalyse egzistuojanĊių praktikos modelių skirtumai ir panašumai. Taip pat atliekama reikalingų kompetencijų teikaint paslaugas bendruomenei apžvalga. Galiausiai yra pateikiamos įžvalgos tolimesniems tyrimams bendruomeninio socialinio darbo kontekste.</p> 2020-05-12T08:01:06+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Vilniaus universiteto leidykla https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/14787 Socialinių darbuotojų, kurie teikia paslaugas migrantų vaikams, poreikis ir preferencijos mokymams 2020-05-12T09:57:42+00:00 Jurga Mataitytė-Diržienė jurga.mataityte-dirziene@fsf.vu.lt Vaida Ališauskaitė vaida.alisauskaitee@gmail.com <p class="ISSN-abst-vidus">Su pastarąja migracijos banga į Europos Sąjungą atvyko daug vaikų. Vaikai migrantai patiria didesnę smurto, fizinio ar seksualinio išnaudojimo, prekybos žmonėmis riziką. Dažniausiai priimančiose šalyse būtent socialiniai darbuotojai teikia paslaugas šiems vaikams. 2018 m., naudojant fokus grupių metodiką, 7 ES šalyse buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – identifikuoti socialinių darbuotojų mokymų poreikius ir preferencijas šiame kontekste.</p> <p class="ISSN-abst-vidus">Rezultatai atskleidė, kad pagrindinė problema yra tokių specifinių sisteminių mokymų, skirtų tobulinti socialinių darbuotojų, dirbančių su migrantais, žinias ir įgūdžius, trūkumas. Viešojo sektoriaus bei valstybinės institucijos nebuvo suinteresuotos tokius mokymus organizuoti, juos šiuo atveju rengė NVO. Identifikuoti pagrindiniai trūkumai, susiję su mokymų turiniu, – tai žinių apie teisines sistemas stoka, skirtumas tarp teorinio mokymo ir praktikos bei patirties dirbant su nepilnamečiais migrantais trūkumas.</p> 2020-05-12T07:52:30+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Vilniaus universiteto leidykla https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/16563 Vyresnio amžiaus asmenų nuostatos dėl darbinės karjeros tęstinumo 2020-05-12T09:57:46+00:00 Violeta Vilkoitytė violeta.vilkoityte@gmail.com Daiva Skučienė daiva.skuciene@fsf.vu.lt <p>Šiame straipsnyje analizuojamos vyresnio amžiaus asmenų nuostatos dėl darbinės karjeros tęstinumo skirtinguose darbo rinkos sektoriuose. Tiriami dalyvavimą darbo rinkoje lemiantys veiksniai ir kokią įtaką jie turi skirtinguose darbo rinkos segmentuose. Naudojami Europos darbo sąlygų tyrimo (2015) pirminiai duomenys, atliekami krostabuliacijos ir χ<sup class="char-style-override-1" xml:lang="en-US">2</sup>&nbsp;testai, faktorinė analizė ir logistinė regresija. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vyresnio amžiaus asmenų nuostatoms dirbti turi įtakos lyties aspektas, jis svarbus žemės ūkio, statybų, viešbučių ir švietimo srityse. Finansų, viešojo administravimo, švietimo ir sveikatos paslaugų sektoriuose svarbus išsilavinimas. Kenksmingi veiksniai turėjo įtakos finansų ir švietimo, gamybos ir žemės ūkio veikloje. Tolesniam vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimui visuose sektoriuose itin svarbus pasitenkinimas darbu ir sveikata.</p> 2020-05-12T07:41:20+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Vilniaus universiteto leidykla https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/17821 Redakcinė kolegija ir turinys 2020-05-12T09:45:36+00:00 Laimutė Žalimienė redakcija.stepp@fsf.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2020-05-12T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/14334 Socialinė ir akademinė segregacija naujųjų ES narių švietimo sistemose 2019-09-16T19:41:11+00:00 Dovilė Stumbrienė dovile.stumbriene@mii.vu.lt Audronė Jakaitienė audrone.jakaitiene@mii.vu.lt Rimantas Želvys rimantas.zelvys@fsf.vu.lt <p>Straipsnyje atlikta lyginamoji ES šalių švietimo sistemų analizė iš socioekonominės perspektyvos, daugiausia dėmesio skiriant naujosioms ES narėms. Analizuojama mokslinė problema: ar posocialistinės šalys socialinės ir akademinės segregacijos prasme juda link skirtingų švietimo „režimų“, ar artėja prie skandinaviškojo, kontinentinio arba anglosaksiškojo modelių? Analizei panaudota hierarchinė regresinė PISA 2015 duomenų analizė. Rezultatai parodė, kad posocialistinės ES narės akademinės ir socialinės segregacijos prasme nesudaro atskiro švietimo „režimo“. Vienintelis rodiklis, kur posocialistinės šalys atrodo daugmaž panašiai, yra SEKS indeksas. Galima išskirti dvi posocialistinių šalių grupes. Vienoje (Vengrija, Bulgarija, Čekija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija) vyrauja skirtumai tarp mokyklų, kitoje (Lenkija, Latvija ir Estija) – mokyklų viduje. Analizuojant moksleivių ir bendraamžių socioekonominio statuso įtaką akademiniams pasiekimams, skirtumai nėra tokie ryškūs. Slovėnijoje, Čekijoje, Kroatijoje, Bulgarijoje ir Vengrijoje bendraamžių įtaka yra didesnė už vidutinę, o Lenkijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje ir Rumunijoje – mažesnė už vidutinę. Tyrimo rezultatai patvirtina kitų autorių prielaidą, kad, jeigu konvergencija tarp šalių iš tiesų vyksta, pereinamasis laikotarpis yra ilgesnis, negu buvo manyta.</p> 2019-09-16T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/14337 Mokesčių moralė ir viešojo sektoriaus pajamos Baltijos šalyse 2019-09-16T19:41:10+00:00 Virgilijus Rutkauskas virgis.rutkauskas@gmail.com <p>Straipsnyje yra analizuojama aktuali daugeliui valstybių prastos mokesčių mokėtojų moralės ir dėl to atsirandančios mokesčių spragos problematika. Atsižvelgus į tai yra siūloma priemonių mokesčių moralei stiprinti ir pateikiamas netradicinis – nacionalinių sąskaitų pagrindu parengtų socialinės apskaitos matricų – metodas mokesčių moralės pokyčiams ir viešojo sektoriaus pajamoms įvertinti. Gyventojų mokesčių moralei reikšmingiausią įtaką daro tokie veiksniai korupcijos toleravimas, pasitikėjimas valdžia, nacionalinis pasididžiavimas ir religingumas. Apskritai atliktas tyrimas patvirtina ekonominės elgsenos svarbą vertinant mokesčių surinkimą. Kaip pavyzdys yra pasitelktos Baltijos šalys, kuriose mokesčių spragos problema yra itin aktuali.</p> 2019-09-16T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2019 Authors