https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/issue/feed Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2021-07-29T09:27:41+00:00 Eugenijus Dunajevas eugenijus.dunajevas@fsf.vu.lt Open Journal Systems <p>Įkurtas 2001 m. Publikuoja straipsnius socialinio darbo ir socialinės politikos klausimais. Registruotas <em>Web of Science</em> nuo 2021.</p> https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/22918 Savanorystė Lietuvoje: komparatyvinis, dinaminis ir vertybinis aspektai 2021-07-29T09:27:39+00:00 Aida Savicka aida.savicka@gmail.com <p>Nors savanoriškas darbas nėra nauja socialinių tyrimų tema, daugelis žmonių motyvacijos įsitraukti į visuomeninę veiklą klausimų vis dar lieka atviri. Straipsnyje analizuojamas šiuolaikinėje visuomenėje besikeičiantis požiūris į savanorystę, savanorių demografinis profilis, vidinė jų motyvacija visuomeninei veiklai ir ją palaikanti kultūrinė vertybinė orientacija. Pagrindinis šio straipsnio tikslas – identifikuoti sociodemografinių ir asmenybinių veiksnių įtaką įsitraukti į savanorišką veiklą. Tuo tikslu pasitelkiami Europos vertybių tyrimų (Lietuvoje atliktų 1990, 1999, 2008 ir 2017 metais) duomenys. Savanorišką darbą lemiančių veiksnių supratimas gali būti gairės, kuriant savanorystei palankią valstybės politiką ir tinkamai motyvuojant – tiek valstybės, tiek konkrečių visuomeninių organizacijų lygmeniu – apsisprendimą imtis savanoriškos veiklos.</p> 2021-07-29T03:34:55+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Aida Savicka https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/22954 Ekosocialinė valstybė Europos Sąjungoje: šalių narių socialinės ir klimato politikos santykio analizė 2021-07-29T09:27:40+00:00 Ulijona Kaklauskaitė ulijona.kaklauskaite@gmail.com Jekaterina Navickė jekaterina.navicke@fsf.vu.lt <p>Šiame straipsnyje analizuojamas Europos Sąjungos šalių narių socialinės ir klimato politikos santykis bei nagrinėjama ekosocialinės valstybės koncepcija. Tiriama, ar didesnės valstybės pastangos socia­linėje srityje yra susijusios su labiau išplėtota klimato politika, ar kaip tik daugiau dėmesio vienai plotmei reiškia mažiau įsipareigojimo kitai. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad valstybės, kurios skiria santykinai didelį finansavimą tradicinėms socialinėms problemoms, pasiekia geresnių rezultatų prisitaikydamos prie klimato kaitos ir mažindamos bei švelnindamos jos neigiamą poveikį. ES šalių narių klasteriai pagal socialinius ir klimato rodiklius yra artimi šių šalių narystei tradicinėje gerovės valstybių klasifikacijoje. Taip pat nustatyta, kad socialdemokratinio režimo gerovės valstybės yra geriau pasirengusios spręsti klimato kaitos problemas nei kitiems gerovės valstybės tipams priskiriamos šalys. Lietuva kartu su kitomis Rytų ir Pietų Europos valstybėmis yra priskirtos nesėkmingų kylančių ekosocialinių valstybių grupei.</p> 2021-07-29T03:19:47+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Ulijona Kaklauskaitė | Jekaterina Navickė https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/24544 Redakcinė kolegija ir turinys 2021-07-29T09:27:41+00:00 Laimutė Žalimienė info@leidykla.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2021-07-29T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/23787 Didžiųjų duomenų ir dirbtinio intelekto technologijų pritaikymo galimybių viešojo valdymo srityje ir socialinėje politikoje analizė 2021-07-16T09:27:16+00:00 Adomas Vincas Rakšnys e_cnv@yahoo.com Dangis Gudelis dgudel@mruni.eu Arvydas Guogis arvydasg@mruni.eu <p>Šiame tarpdisciplininiame straipsnyje pateikiama XXI amžiaus ketvirtosios pramonės revoliucijos fenomenų – didžiųjų duomenų ir dirbtinio intelekto technologijų – samprata ir aptariamos jų naudojimo viešojo valdymo srityje ir socialinėje politikoje galimybės, nagrinėjami didžiųjų duomenų pranašumai ir trūkumai, jų rinkimo, patikimumo ir naudojimo problemos. Didieji duomenys gali būti naudojami su viešuoju valdymu ir socialine politika susijusių reiškinių analizei ir jiems modeliuoti. Didieji duomenys apima tris duomenų tipus: a) istorinius duomenis, b) dabarties duomenis su mažu pavėlavimu, c) prognostinius duomenis ateičiai prognozuoti. Galima apibrėžti šias didžiųjų duomenų kategorijas: a) duomenis iš socialinių tinklų, b) valdymo sistemų duomenis, c)<em>&nbsp;</em>mašinų generuojamus duomenis, pavyzdžiui, vandens gavybos, užterštumo, palydovų informaciją. Straipsnyje yra analizuojami didžiųjų duomenų pranašumai ir trūkumai. Galimi tokie didžiųjų duomenų iššūkiai, kaip antai: duomenų saugumas, bendradarbiavimo stoka valstybės tarnyboje, labai retai nutinkančios situacijos, duomenų fragmentacija, nebaigtumas ir klaidingumas, etiniai duomenų analizės ir naudojimo viešojo valdymo srityje ir socialinėje politikoje klausimai. Didieji duomenys ir jų analizė naudojant dirbtinio intelekto technologijas gali prisidėti prie viešojo valdymo ir socialinės politikos sprendimų adekvatumo ir objektyvumo,<em>&nbsp;</em>veiksmingai pažaboti korupciją ir nepotizmą didinant viešojo<em>&nbsp;</em>sektoriaus organizacijų autoritetą ir pasitikėjimą valdžia, o jo šiuolaikiniame pasaulyje taip trūksta.</p> 2021-07-15T09:34:12+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Arvydas Guogis | Adomas Vincas Rakšnys | Dangis Gudelis https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/19143 In Search for a Bourdieusian Approach to “Gentrification”: Looking through the Radiance of Academic Doxa 2021-06-21T09:26:40+00:00 Tadas Šarūnas tadas.sarunas@gmail.com <p class="Abstract">Despite the potential of Pierre Bourdieu’s sociology to advance debates of urban studies, this potential is so far used only superficially. In this article I take arguments from the debate on gentrification as an example to show how Bourdieu’s sociology could help us look through the common sense notions of urban studies. But despite the critique for the debate on gentrification, I argue that we should keep on approaching these empiric locations. They enable us to produce sensitive stories on the effects that social forces have on our everyday lives in cities and – in particular – to show the role that housing policy has in the reproduction of power relations.</p> 2021-06-21T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Tadas Šarūnas https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/22265 Patirto nedarbo sąsajos su vyresnio amžiaus asmenų subjektyvia gerove Baltijos šalyse 2021-06-12T09:26:28+00:00 Antanas Kairys antanas.kairys@fsf.vu.lt Raimonda Sadauskaitė raimonda.sadauskaite@fsf.vu.lt Albinas Bagdonas albinas.bagdonas@fsf.vu.lt Jonas Eimontas jonas.eimontas@fsf.vu.lt Vilmantė Pakalniškienė vilmante.pakalniskiene@fsf.vu.lt Olga Zamalijeva olga.zamalijeva@fsf.vu.lt <p>Straipsnyje, remiantis Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimo duomenimis, analizuojamos anksčiau patirto nedarbo sąsajos su vyresnio amžiaus Baltijos šalių gyventojų subjektyvia gerove. Analizuoti 2 805 Estijos, 941 Lietuvos ir 809 Latvijos gyventojų, vyresnių nei 50 metų, atsakymai. Buvo nagrinėjama subjektyvi gerovė, anksčiau patirtas nedarbas, socialiniai ir demografiniai, asmenybiniai ir sveikatos veiksniai. Atlikus regresinę analizę, svarbiausiu prediktoriumi buvo neurotiškumas, nedarbo patirtis taip pat buvo reikšmingas prediktorius, modelis bendrai paaiškino 35&nbsp;proc. subjektyvios gerovės dispersijos. Galima daryti išvadą, kad patirtas nedarbo epizodas gali palikti ilgalaikius neigiamus padarinius asmens subjektyviai gerovei, net ir kontroliuojant daugelį subjektyvios gerovės veiksnių.</p> 2021-06-11T09:27:02+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Antanas Kairys | Raimonda Sadauskaitė | Albinas Bagdonas | Jonas Eimontas | Vilmantė Pakalniškienė | Olga Zamalijeva https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/20575 Tarp gėdos ir moteriškumo: Lietuvos moterų, pasitraukusių iš prostitucijos industrijos, patirtys 2021-05-26T09:26:01+00:00 Irma Kondrataitė irmavln@gmail.com <p>Straipsnyje yra analizuojamos moterų, pasitraukusių iš prostitucijos industrijos, patirtys. Etnografinio lauko tyrimo metu keturių kalbintų moterų pasakojimuose atsikartoja gėdos naratyvas. Šio straipsnio pagrindinis tikslas yra įvertinti, dėl kokių priežasčių šiandienėje visuomenėje šios moterys patiria gėdą, ir kokią reikšmę gėdos išgyvenimas turi jų dabartiniame socialiniame gyvenime. Tyrimo metu surinkta empirinė medžiaga parodė, kad kasdienis gėdos patyrimas, nulemtas moteriškumo konstravimo ir mūsų visuomenės vertybių sistemos, lemia tam tikrą psichologinių ir socialinių aplinkybių konfigūraciją, kuri savo ruožtu lemia dabartinę moterų, pasitraukusių iš prostitucijos industrijos, atskirtį ir yra viena iš didžiausių šių moterų savęs įgalinimo kliūčių. Gėdos išgyvenimas uždelsia šių moterų reabilitaciją, jas izoliuoja ir trukdo kurti socialinę gerovę.</p> 2021-05-26T05:43:41+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Irma Kondrataitė https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/22746 Psichosocialinę negalią turinčių asmenų deinstitucionalizacija iš ekologinės sistemų teorijos perspektyvos 2021-05-21T09:26:04+00:00 Rasa Genienė rasaralyte@gmail.com Eglė Šumskienė egle.sumskiene@fsf.vu.lt Violeta Gevorgianienė violeta.gevorgianiene@fsf.vu.lt Jurga Mataitytė-Diržienė jurga.mataityte-dirziene@fsf.vu.lt <p>Pasitelkiant Bronfenbrennerio ekologinės sistemų teorijos mikro-, egzo-, mezo-, makro- chronolaukus straipsnyje analizuojami skirtingiems lygmenims atstovaujančių deinstitucionalizacijos dalyvių (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų, socialinės globos institucijų ir vietos bendruomenių) vaidmenys socialinės globos sistemos pertvarkos procese ir jų sąveikos ypatumai. Ši teorija suteikia sisteminę prieigą socialinės globos sistemos deinstitucionalizacijos analizei: deinstitucionalizacijos ir joje veikiančių dalyvių veikimo trajektorijos atskleidžia kuriamas<em>&nbsp;sąsajas su skirtingais ekologinės sistemos laukais&nbsp;</em>ir parodo, kad skirtingos sistemos sudedamosios dalys ne tik atstovauja skirtingoms sistemoms, bet ir pačios tampa mikrosistemomis, kurios daro įtaką visoms ekologinės sistemos grandims.</p> 2021-05-21T07:11:27+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Rasa Genienė | Eglė Šumskienė | Violeta Gevorgianienė | Jurga Mataitytė-Diržienė https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/19107 Valgymo sutrikimų turinčių asmenų nuostatos dėl savižudybių 2021-03-09T09:22:30+00:00 Uršulė Toleikytė ursule.toleikyte@gmail.com <p>Socialiniai darbuotojai susiduria su klientais, pasižyminčiais padidėjusia savižudybės rizika. Vieni iš jų yra valgymo sutrikimų turintys asmenys. Suicidiškumas susijęs su nuostatomis dėl savižudybių. Nors valgymo sutrikimų turinčių asmenų suicidiškumas yra plačiai nagrinėjamas, stinga jų nuostatų dėl savižudybių tyrimų. Šio darbo tikslas – ištirti šias valgymo sutrikimų turinčių asmenų nuostatas. Tyrime dalyvavo 126 respondentai: 63 turintys valgymo sutrikimų (tai nervinė anoreksija, nervinė bulimija, pastovaus persivalgymo sutrikimas, kiti valgymo sutrikimai), 63 neturėjo valgymo sutrikimų. Valgymo sutrikimų turintys asmenys tyrimo metu gydėsi Valgymo sutrikimų centre (VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras). Dauguma tyrimo dalyvių moterys (92 proc.), vidutinis amžius – 25 metai. Visi respondentai pildė&nbsp;<em>Nuostatų savižudybių atžvilgiu klausimyną</em>&nbsp;(ATTS) ir jo priedą. Nustatyta, kad valgymo sutrikimų turintys asmenys savižudybę teigė esant sunkiau nuspėjama ir ją labiau siejo su vienatve. Sergančių nervine anoreksija ir nervine bulimija asmenų nuostatos dėl savižudybių reikšmingai nesiskyrė. Sergantys nervine anoreksija savižudybę teigė esant sunkiau nuspėjama, turėjo stipresnę nesikišimo į savižudybę nuostatą ir ją labiau siejo su vienatve nei valgymo sutrikimų neturintys asmenys. Sergančių nervine bulimija ir valgymo sutrikimų neturinčių asmenų nuostatos dėl savižudybių reikšmingai nesiskyrė. Rezultatai aiškinami remiantis valgymo sutrikimų turinčių asmenų ir šio tyrimo metodologijos ypatumais. Atsižvelgiant į gautus rezultatus orientuojamos socialinio darbo praktikos kryptys.</p> 2021-03-08T11:03:40+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Uršulė Toleikytė https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/19073 Socialinio verslo įtaka bendruomenių socialinio kapitalo plėtrai 2021-02-03T10:40:18+00:00 Laura Ramaškienė ramaskiene.laura@gmail.com Eglė Šumskienė egle.sumskiene@fsf.vu.lt <p>&nbsp;Socialinis visuomenės stabilumas ir socialinės įtraukties didinimas yra socialinės ekonomikos, kuri yra viena iš svarbiausių plėtros krypčių Europoje, siekis, o socialinis kapitalas yra puiki priemonė daryti įtaką šiems procesams. Socialinio kapitalo kūrimą ir socialinį verslą sieja teigiamas socialinis pokytis ir ekonominė nauda, kurie yra pasiekiami stiprinant asmeninius ir bendruomeninius ryšius, pasitelkiant inovacijas ir socialines iniciatyvas. Šio straipsnio tikslas – atskleisti socialinio verslo poveikį bendruomenės socialiniam kapitalui ir nustatyti galimas jų sąsajas. Straipsnyje aptariama bendruomeninė socialinio kapitalo prieiga, socialinio verslo kuriama nauda ir potencialiai didėjantis bendruomenių socialinis kapitalas socialinio verslo kontekste, pristatomas tyrimas, atskleidžiantis socialinio verslo potencialą ir perspektyvas kuriant socialinį pokytį bendruomenėje, kuris reiškiasi naujų ryšių užmezgimu, pasitikėjimu ir vertybių bei naujų normų bendruomenėje vystymusi. Socialinio verslo inicijuoti teigiami pokyčiai yra artimi socialinio darbo tikslams ir atskleidžia tolesnių šios krypties mokslinių tyrimų poreikį.</p> 2020-12-28T04:16:27+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors