Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika

Valgymo sutrikimų turinčių asmenų nuostatos dėl savižudybių

2021-03-09T09:22:30+00:00

Socialiniai darbuotojai susiduria su klientais, pasižyminčiais padidėjusia savižudybės rizika. Vieni iš jų yra valgymo sutrikimų turintys asmenys. Suicidiškumas susijęs su nuostatomis dėl savižudybių. Nors valgymo sutrikimų turinčių asmenų suicidiškumas yra plačiai nagrinėjamas, stinga jų nuostatų dėl savižudybių tyrimų. Šio darbo tikslas – ištirti šias valgymo sutrikimų turinčių asmenų nuostatas. Tyrime dalyvavo 126 respondentai: 63 turintys valgymo sutrikimų (tai nervinė anoreksija, nervinė bulimija, pastovaus persivalgymo sutrikimas, kiti valgymo sutrikimai), 63 neturėjo valgymo sutrikimų. Valgymo sutrikimų turintys asmenys tyrimo metu gydėsi Valgymo sutrikimų centre (VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras). Dauguma tyrimo dalyvių moterys (92 proc.), vidutinis amžius – 25 metai. Visi respondentai pildė Nuostatų savižudybių atžvilgiu klausimyną (ATTS) ir jo priedą. Nustatyta, kad valgymo sutrikimų turintys asmenys savižudybę teigė esant sunkiau nuspėjama ir ją labiau siejo su vienatve. Sergančių nervine anoreksija ir nervine bulimija asmenų nuostatos dėl savižudybių reikšmingai nesiskyrė. Sergantys nervine anoreksija savižudybę teigė esant sunkiau nuspėjama, turėjo stipresnę nesikišimo į savižudybę nuostatą ir ją labiau siejo su vienatve nei valgymo sutrikimų neturintys asmenys. Sergančių nervine bulimija ir valgymo sutrikimų neturinčių asmenų nuostatos dėl savižudybių reikšmingai nesiskyrė. Rezultatai aiškinami remiantis valgymo sutrikimų turinčių asmenų ir šio tyrimo metodologijos ypatumais. Atsižvelgiant į gautus rezultatus orientuojamos socialinio darbo praktikos kryptys.

Socialinio verslo įtaka bendruomenių socialinio kapitalo plėtrai

2021-02-03T10:40:18+00:00

Socialinis visuomenės stabilumas ir socialinės įtraukties didinimas yra socialinės ekonomikos, kuri yra viena iš svarbiausių plėtros krypčių Europoje, siekis, o socialinis kapitalas yra puiki priemonė daryti įtaką šiems procesams. Socialinio kapitalo kūrimą ir socialinį verslą sieja teigiamas socialinis pokytis ir ekonominė nauda, kurie yra pasiekiami stiprinant asmeninius ir bendruomeninius ryšius, pasitelkiant inovacijas ir socialines iniciatyvas. Šio straipsnio tikslas – atskleisti socialinio verslo poveikį bendruomenės socialiniam kapitalui ir nustatyti galimas jų sąsajas. Straipsnyje aptariama bendruomeninė socialinio kapitalo prieiga, socialinio verslo kuriama nauda ir potencialiai didėjantis bendruomenių socialinis kapitalas socialinio verslo kontekste, pristatomas tyrimas, atskleidžiantis socialinio verslo potencialą ir perspektyvas kuriant socialinį pokytį bendruomenėje, kuris reiškiasi naujų ryšių užmezgimu, pasitikėjimu ir vertybių bei naujų normų bendruomenėje vystymusi. Socialinio verslo inicijuoti teigiami pokyčiai yra artimi socialinio darbo tikslams ir atskleidžia tolesnių šios krypties mokslinių tyrimų poreikį.

Kaip negalią turintys asmenys vertina socialinių paslaugų kokybę

2021-02-03T10:40:28+00:00

Straipsnyje analizuojama socialinių paslaugų kokybė negalią turinčių asmenų požiūrio aspektu. Analizuojami tyrimai, kuriuose socialinių paslaugų kokybė buvo tiriama taikant EQUASS sistemos kriterijus ir rodiklius bei SERVQUAL modelį. Atskleidžiamas skirtumas tarp socialinės globos įstaigose dirbančių darbuotojų aukštai įvertintos socialinių p aslaugų kokybės ir globotinių nepatenkintų lūkesčių. Argumentuojama, kad skirtumas galimas dėl metodologinių klaidų pasirenkant vieną ar kitą tyrimo metodą bei dėl tyrėjų ir socialinių darbuotojų konformizmo. Teigiama, kad socialinių paslaugų kokybė gali būti kuriama ir gerinama atsižvelgiant į paslaugų gavėjų lūkesčius. Pristatomi tyrimo rezultatai atskleidžia socialinių paslaugų kokybės vertinimą pagal 5 SERVQUAL modelio dimensijas: apčiuopiamumą, patikimumą, reagavimą, užtikrintumą (tikrumą) ir jautrumą (empatiją). Socialinių paslaugų vertinimo pobūdis nustatytas taikant statistinės analizės T porinį kriterijų. Teigiama, kad negalią turintys asmenys socialinių paslaugų kokybę vertina neigiamai.

Piniginės socialinės paramos išmokų nepaėmimas piniginės socialinės paramos sistemos reformos kontekste

2021-03-10T08:46:36+00:00

Santrauka. Straipsnio tikslas yra pristatyti piniginės socialinės paramos išmokų nepaėmimo mastų skaičiavimus Lietuvai, atsižvelgiant į piniginės socialinės paramos sistemos reformą. Teisė į adekvačias minimalių pajamų išmokas yra vienas iš 20 principų, įtvirtintų Socialinių teisių ramstyje. Naudojant mokesčių-išmokų mikrosimuliacinį modelį EUROMOD buvo siekiama identifikuoti visus teisę į piniginę socialinę paramą turinčius žmones ir išsiaiškinti, koks galėtų būti išmokų nepaėmimo mastas Lietuvoje. Rezultatai 2016 m. parodė, kad Lietuvoje išmokų nepaėmimas buvo apie 22 proc. Taip pat buvo identifikuoti du namų ūkių tipai, kuriuose piniginės socialinės paramos išmokos nepaėmimo mastas viršija 30%: vieniši asmenys bei vieniši tėvai. Pastebėta, kad piniginės socialinės paramos išmokų nepaėmimo dinamika 2007–2016 m. laikotarpiu neigiamai koreliuoja su vidutiniu metiniu piniginės socialinės paramos išmokų gavėjų skaičiumi. Tai rodo, kad piniginės socialinės paramos išmokų nepaėmimas pasižymi anticikliškumu lyginant su ekonomikos augimo ciklu. Mes patvirtiname prielaidą, jog išmokų nepaėmimo lygis Lietuvoje didėjo po pastarosios piniginės socialinės paramos sistemos reformos. Visgi, reikalinga detalesnė analizė siekiant atskirti ekonominio ciklo ir socialinės paramos reformos poveikį piniginės socialinės paramos nepaėmimui.

Asmeninės socialinės paslaugos Lietuvoje: iš sovietinio paternalistinio į rinkos modelį

2021-03-05T06:07:32+00:00

Straipsnyje analizuojama asmeninių socialinių paslaugų (ASP) sistemos raida Lietuvoje ir apžvelgiami šių paslaugų organizavimo pokyčiai. Kuriant demokratinės ir gerovės valstybės principais grindžiamą ASP sistemą šalyje, kartu formavosi prielaidos rinkos santykiams įsitvirtinti, perimant rinkodaros tendencijas, kurios tuo metu jau buvo gana ryškios Vakarų valstybių praktikoje. Analizė atskleidė, kad Lietuvos ASP sistemos atsisiejimas nuo sovietinio globos modelio ir jos kūrimas remiantis gerovės valstybės principais vyko kartu įtraukiant į šią sistemą vis daugiau rinkos modelio elementų.

Redakcinė kolegija ir turinys

2021-03-10T08:45:49+00:00

DeCovidacija = deinstitucionalizacija. Savarankiškas gyvenimas ir įtrauktis į bendruomenę

2020-09-16T09:12:29+00:00

Pasaulinė koronoviruso (COVID-19) pandemija atskleidė, kad apie pusę pasaulio žmonių mirčių fiksuojama didelėse stacionariose senyvo amžiaus asmenų žmonių globos institucijose, todėl manoma, kad šie padariniai paskatins valstybes imtis aktyvių deinstitucionalizacijos veiksmų. Tam, kad deinstitucionalizacijos veiksmai atlieptų jos idėjines ištakas, kurios glūdi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatose, svarbu tinkamai suvokti ir interpretuoti veiksmus, už kuriuos yra atsakingos valstybės. Straipsnyje atskleidžiama, kaip posocialistinėse šalyse įgyvendinami ir vertinami prasidėję deinstitucionalizacijos procesai, bei aptariama jų problematika. Turinio analizės metodu tirtos sovietinį režimą išgyvenusių šalių oficialios ir alternatyvios (šešėlinės) ataskaitos apie Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą.

Lietuvos socialinio verslo pradininkų patirtys

2020-06-09T09:05:32+00:00

Socialinio verslo fenomenas, užsienyje nagrinėjamas nuo XX a. paskutinio dešimtmečio, Lietuvoje dar yra gana naujas ir mažai paliečiamas moksliniame diskurse. Šio straipsnio tikslas yra atskleisti Lietuvoje veikiančių socialinio verslo pionierių patirtį kuriant ir plėtojant socialinio verslo modelį. Pirmose straipsnio dalyse aptariamos skirtingos socialinio verslo sampratos, jo istorija, sąsajos su verslo socialine atsakomybe ir paskirtis šiuolaikinėje visuomenėje. Tolesnėse dalyse analizuojama autentiška buvimo socialinio verslo ledlaužiais biurokratizuotoje sistemoje praktika. Remiamasi kokybiniais pusiau struktūruotais interviu, atliktais 2018–2019 metais su 14 socialinio verslo organizacijų įkūrėjų. Duomenys analizuoti pasitelkiant kokybinės turinio analizės metodą. Apibendrinus tyrimo rezultatus, galima teigti, kad socialiniai verslininkai Lietuvoje susiduria su įvairiais iššūkiais bendradarbiaudami su valstybės institucijomis ir savivaldybėmis, bandydami rasti tinkamą finansavimo modelį ir patirdami visuomenės nežinojimą ar abejingumą socialiniam verslui. Tačiau jie vis tiek imasi šios veiklos, nes jaučia ypatingą besiburiančios iniciatyvių bendraminčių bendruomenės palaikymą. Be šio palaikymo būtų sunkiai įmanomas socialinio verslo egzistavimas ir plėtra Lietuvoje.

Socialinė sveikatos nelygybė: vaikų kochlearinės implantacijos Lietuvoje rezultatai

2020-05-13T08:15:21+00:00

Šio tyrimo tikslas įvertinti vaikų su kochleariniais (klausos) implantais kalbos suvokimo raidos demografinius, šeimos ir lavinimo veiksnius. Tyrimas atliktas 2013–2018 metais Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. Klausos raida buvo įvertinta naudojant atvirojo tipo kalbos suvokimo testus, kurie atlikti tylioje aplinkoje (n=81). Informacija apie skirtingas veiksnių grupes surinkti remiantis Notingemo kochlearinės implantacijos profilio klausimynu. Tyrimo metu buvo nagrinėtos trys pagrindinės veiksnių grupės: demografiniai, šeimos ir lavinimo veiksniai. Gauti rezultatai nagrinėti sveikatos nelygybės teorinių prieigų kontekste, pasitelkiant P. Bourdieu teorines įžvalgas. Skirtingi veiksniai buvo operacionalizuoti kaip skirtingos kapitalo formos. Tyrimo rezultatai pabrėžė šeimos socialinio ir kultūrinio kapitalo svarbą vaikų su kochleariniais implantais kalbos suvokimo raidai.

Vienų motinų šeimos Lietuvos šeimos įstatymų kontekste

2020-05-12T09:57:34+00:00

The main issue analyzed in the paper is policy design and its outcome on the social construction of single mother families and its effect on their wellbeing and life opportunities. Literature review and qualitative legislation documents analysis have been conducted to demonstrate how single mothers are perceived and treated in the context of social policy in Lithuania. The main findings of the paper show that in Lithuania, social policy is concentrated on controlling demography and therefore promotes traditional families and multi-child families. Meanwhile, single mother families are rather neglected and are not recognized by family policy as a group of a specific importance.