https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/issue/feed Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2022-06-15T09:38:46+00:00 Eugenijus Dunajevas eugenijus.dunajevas@fsf.vu.lt Open Journal Systems <p>Įkurtas 2001 m. Publikuoja straipsnius socialinio darbo ir socialinės politikos klausimais. Registruotas <em>Web of Science</em> nuo 2021.</p> https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/25172 Social Work with Individuals Having Alcohol Usage Problems: Overview of the Situation in Lithuania 2022-06-15T09:38:46+00:00 Justina Kievišienė justina.kievisiene@gmail.com <p>This article analyzes social work with individuals having alcohol usage problems in Lithuania. In this survey-based quantitative research, frequency data was gathered to examine the usage of methods, services, practices and challenges in this specific area. The results revealed a strong orientation towards individual intervention in social work with individuals having alcohol usage problems. Uncommon usage of group, community or network methods was observed in research data. Low usage of social action or social welfare methods might represent a weak policy-making function. Among services, providing information, consultation and representation are the most often applied. Lithuanian social workers also favor social skills development and family consultation in terms of specific practices, as those are the most often used. Finally, professionals acknowledge that low the motivation among clients to change is among the biggest challenges in this field. Improvements in social work with individuals having alcohol usage problems could be made through the enhancement of skills and practices that are the most effective in the substance abuse area, although relatively rarely used in social work in Lithuania.</p> 2022-06-15T05:55:40+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Justina Kievišienė https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/25109 Socialinis mobilumas tarp kartų Lietuvoje: skirtingo matavimo perspektyvos 2022-05-13T09:37:44+00:00 Tautvydas Vencius tautvydas.vencius@lstc.lt <p>Socialinis mobilumas tarp kartų suprantamas kaip tėvų ir suaugusių vaikų socialinės ir ekonominės padėties skirtumas, t. y. asmens dabartinių aplinkybių palyginimas su tomis, iš kurių kilęs asmuo. Straipsnyje siekiama apibūdinti skirtingas socialinio mobilumo tarp kartų matavimo perspektyvas Lietuvoje ir pateikti jų empirines išraiškas. Todėl, remiantis Europos socialinio tyrimo 9 bangos duomenimis, apžvelgiama ,,natūralaus socialinio eksperimento“ 1970–1984 metų kartos socialinio mobilumo padėtis, vertinant ją išsilavinimo, profesijos, pajamų ir sveikatos požiūriu. Rezultatai rodo, kad profesinis ir išsilavinimo mobilumas tarp kartų didėja, nes vis daugiau žmonių pradeda dirbti paslaugų sektoriuje ir įgyja aukštąjį išsilavinimą. Vis dėlto, remiantis ankstesniais tyrimais, mažėja galimybės pakilti profesinio socialinio statuso pozicijose aukštyn vien dėl savo geresnio išsilavinimo. Taip pat trūksta duomenų apie sveikatos ir pajamų socialinį mobilumą tarp kartų, o galimi palyginimai suponuoja intrageneracinio mobilumo tendencijas.</p> 2022-05-13T05:06:15+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Tautvydas Vencius https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/25157 Vyresnio amžiaus žmonės – vartotojiško hedonizmo atsvara visuomenėje? Vartojimo nuostatų analizė 2022-05-07T09:37:30+00:00 Gražina Rapolienė g.rapoliene@gmail.com Sarmitė Mikulionienė mikulioniene@lstc.lt <p>Lietuvos vartotojų visuomenė yra išgyvenimo visuomenė, tenkinanti funkcinius poreikius, tačiau yra ir į saviraišką linkusių vartotojų. Šio straipsnio tikslas&nbsp;– ištirti, ar (ir kaip) skiriasi vyresnių vartotojų vertybinės nuostatos. Reprezentatyvios apklausos „TNS Atlas“ duomenų (2012 metų, N = 1847) pagrindu atlikta vienfaktorinė dispersinė analizė, pritaikyti&nbsp;<em>post hoc&nbsp;</em>kriterijai ir Spearmano koeficientas, teiginių turinys analizuotas remiantis G. Wang, W. Dou ir N. Zhou (2008) vartotojų nuostatų tipologija. Nustatyta, kad Lietuvos gyventojų vartojimo nuostatos ne itin diferencijuotos pagal amžių. Vyresniems žmonėms (45–75 metų) labiau nei jaunesniems būdingas konservatyvių ir altruistinių-ekologinių nuostatų derinys, mažiau būdingas&nbsp;– atvirumas naujovėms ir socialinio savęs įtvirtinimo siekis.</p> 2022-05-06T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Gražina Rapolienė | Sarmitė Mikulionienė https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/25050 “It was a Shock to the Whole Family”: Challenges of Ukrainian Families Raising a Child with Autism 2022-04-22T09:37:06+00:00 Tetyana Semigina semigina.tv@gmail.com Olha Stoliaryk olgastolarik4@gmail.com <p class="ISSN-abst-virsus"><strong>&nbsp;</strong>Based on the family-centered approach and a consumer perspective this research examines the overall level of satisfaction with educational and social services of the families raising children with autism or autism spectrum disorders (ASD) in Lviv (Ukraine) and the challenges in interactions of such families with services. The survey (90 parents who are social work clients) and individual semi-structured interviews (30 parents) were used.</p> <p class="ISSN-abst-vidus">The findings indicate the respondents’ evaluation of the services they receive and inclusive education could not be qualified as favorable. Key challenges identified within the study are: problems of staff preparedness and lack of information about services; personal feelings of emotional burnout; unrealistic expectations from services; social stigma related to autism and social isolation of parents raising a child with ASD.</p> <p class="ISSN-abst-vidus">It is important for social workers to consider the need to collaboratively create the so-called social routers for families raising children with developmental disabilities during the early stages of family work. Verified information may reduce the parents’ stress and consolidate their efforts, help to avoid dubious treatments that are detrimental to the child’s health and are a significant financial burden to the family.</p> 2022-04-22T03:15:56+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Tetyana Semigina | Olha Stoliaryk https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/24272 Šiuolaikinės technologijos ir socialinio darbo profesijos bei studijų transformacija: Lietuvos ir Japonijos aukštųjų mokyklų dėstytojų įžvalgos 2022-01-10T09:33:00+00:00 Laimutė Žalimienė laima.zalimiene@fsf.vu.lt Jūratė Charenkova charenkovaj@gmail.com Eglė Šumskienė egle.sumskiene@fsf.vu.lt Donata Petružytė donatai@gmail.com Miroslavas Seniutis primaveramiro@gmail.com Violeta Gevorgianienė anamaria@charity.lt Mai Yamaguchi myamaguchi@luther.ac.jp <p>Straipsnyje atskleidžiamas Lietuvos ir Japonijos socialinio darbo studijų programų dėstytojų požiūris į iššūkius, kuriuos kelia šiuolaikinės technologijos, transformuodamos socialinio darbo profesiją ir studijas. Atvejo analizė atskleidė, kad „prisijaukinti technologijas“ ir optimaliai su jomis „bendradarbiauti“ yra pagrindinis šių laikų socialinio darbo praktikos ir studijų tikslas. Nors manoma, kad technologijų plėtra suteikia daugiau galimybių įgyvendinti socialinio darbo misiją, jaučiamas nuogąstavimas, kad technologijos pakeis socialinio darbo, kaip žmogiškų santykių profesijos, esmę, sukurs modifikuotas socialinės atskirties formas. Visgi įžvelgiama ir nišų naujiems socialinio darbuotojo vaidmenims padedant technologijų „okupuotam“ pasauliui išlikti „socialiam“. Tyrimo dalyvių vertinimus galima sieti su tradicine socialumo samprata ir socialinio darbo, kaip išskirtinai žmogiškų santykių sričiai priklausančios profesijos, vizija. Šioje situacijoje vertinga prisiminti B. Latouro nuostatą, kad pastangos atsekti nežmogiškos prigimties veikėjų indėlį į tai, kas priklauso žmonių pasauliui, gali būti sėkmingesnės tada, kai į pasaulį nustojama žvelgti išskirtinai žmogaus akimis, o bandoma atskleisti vidines mišrios prigimties reiškinių perspektyvas arba asocialaus socialumo sampratą.</p> 2022-01-10T09:29:16+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Laimutė Žalimienė | Juratė Charenkova | Eglė Šumskienė | Donata Petružytė | Miroslavas Seniutis | Violeta Gevorgianienė | Mai Yamaguchi https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/25509 Redakcinė kolegija ir turinys 2022-01-27T09:33:57+00:00 Laimutė Žalimienė laimute.zalimiene@fsf.vu.lt 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/22508 Globos centrai ir budintys globotojai: nuo projekto iki tvarios socialinės vaiko globos politikos 2021-12-21T15:43:24+00:00 Rasa Genienė rasaralyte@gmail.com Jovita Nedvecka jovita.nedvecka@socmin.lt <p>Lietuvoje nuo 2014 metų įgyvendinama vaikų globos namų deinstitucionalizacija, šalies politiniame kontekste labiau atpažįstama pertvarkos terminu. Pertvarkos proceso metu kuriamos įvairios alternatyvios institucinės globos paslaugos, tačiau vienos jų tapo masinėmis ir pernelyg institucinio pobūdžio (pvz., bendruomeniniai vaikų globos namai), o profesionalių globėjų institutas, lyginant vaiko globos mastą skirtingose alternatyvose, nesulaukė populiaraus dėmesio. Šiame straipsnyje pristatoma ir aptariama globos centrų, rengiančių nuolatinius globėjus (rūpintojus) ir budinčius (profesionalius) globotojus, veikla. Straipsnyje pristatomas tyrimas, kurio metu globos centro darbuotojai vertino globos centro ir budinčių globotojų veiklos veiksmingumą.</p> 2021-12-14T09:18:11+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Rasa Genienė | Jovita Nedvecka https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/24653 Kodėl emigruojama dirbti senų žmonių priežiūros sektoriuje? 2021-12-14T09:31:17+00:00 Gražina Rapolienė g.rapoliene@gmail.com Liat Ayalon liat.ayalon@biu.ac.il <p>Emigracija yra viena iš opiausių Lietuvos problemų. Emigrantai iš Lietuvos dažniausiai užpildo tikslo šalių nekvalifikuoto darbo sektorių, vienas iš tokių&nbsp;– senų žmonių priežiūra. Tiriant bendras migracijos priežastis, pabrėžiami finansiniai veiksniai, tačiau migracija vis dėlto yra kompleksinis reiškinys, tad reikia dėmesio įvairiems jo aspektams. Šio straipsnio tikslas&nbsp;– išanalizuoti subjektyvias išvykimo priežastis dirbti senų žmonių priežiūros srityje bei darbo sektoriaus ir tikslo šalies pasirinkimo motyvus. Trylikos pusiau struktūruotų interviu teminė duomenų analizė atskleidė, kad išvykimą nulėmė priežasčių visuma: šalia finansinių iškyla svarūs kiti stūmimo ir traukos veiksniai. Darbas vyresnių žmonių priežiūros sektoriuje užsienyje vertinamas kaip santykinai lengvas, prieinamas ir gerai atlyginamas.</p> 2021-12-14T09:12:15+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Gražina Rapolienė | Liat Ayalon https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/23870 Prokreaciniai lūkesčiai ir jų įgyvendinimas: tikslinių grupių su tėvais tyrimas 2021-12-21T15:43:41+00:00 Vilma Ražauskienė vilma.razauskiene@gmail.com Lina Šumskaitė lina.sumskaite@fsf.vu.lt <p style="text-align: justify; text-indent: 1.0cm; line-height: 200%; margin: 12.0pt 0cm 12.0pt 0cm;">&nbsp;Moksliniai tyrimai rodo, kad susilaukiamų vaikų skaičius neretai skiriasi nuo asmenų turėtų prokreacinių lūkesčių (Lutz 2020; Stankūnienė ir kt. 2013; Testa 2013). Šio tyrimo tikslas – išsiaiškinti galimus veiksnius, darančius poveikį įgyvendinti prokreacinius lūkesčius. Atlikus tris fokusuotų grupių diskusijas su 26–44 metų tėvais (iš viso dešimt informantų), pavyko sužinoti, kad lūkesčiai susilaukti vaikų nėra nekintami ir anksti apibrėžti: jie kinta atsižvelgiant į šeimos kūrimo aplinkybių, savirealizacijos profesinėje veikloje ir partnerių prokreacinių lūkesčių suderinamumą. Šio tyrimo rezultatai sutampa su kitų tyrimų šia tema rezultatais ir rodo, kad įgyvendinant prokreacinius lūkesčius susiduriama su socialinėmis, finansinėmis ir sveikatos kliūtimis. Be to, tyrimo duomenimis, valstybės parama šeimoms gali daryti poveikį norimų susilaukti vaikų skaičiui, jeigu šeima susiduria su finansiniais sunkumais.</p> 2021-12-14T09:06:56+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Vilma Ražauskienė | Lina Šumskaitė https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/23067 Kohabituojančių asmenų ketinimas tuoktis Lietuvoje 2021-12-14T09:31:19+00:00 Irma Dirsytė irma.dirsyte@vdu.com <p>Straipsnyje analizuojami kohabituojančių asmenų ketinimai kurti santuoką ir šiuos ketinimus lemiantys veiksniai Lietuvoje. Tyrimas yra grindžiamas 2019 m. Šeimų ir nelygybių tyrimo duomenų rinkiniu, kuriame surinkti duomenys apie 1970–1984 metais gimusiųjų kohortą. Straipsnyje remiamasi teorine prielaida, kad nesantuokinėje partnerystėje gyvenančių asmenų ketinimus ateityje įregistruoti santuoką modeliuoja skirtingi demografiniai, kultūriniai bei socialiniai ir ekonominiai veiksniai. Tyrimo duomenų analizė rodo, kad didesnė dalis tirtos kohortos kohabituojančių asmenų Lietuvoje nėra apsisprendę dėl santuokos įregistravimo ir nežino, ar ateityje tuoksis. Apsisprendusiųjų ateityje susituokti didžiausią dalį sudaro vyrai, o didesnė dalis moterų neketina ateityje registruoti santuokos. Daugianarės logistinės regresijos rezultatai rodo, kad kohabitacijoje Lietuvoje gyvenančių asmenų ketinimus ateityje susituokti lemia pasitenkinimas santykiais, lytis ir įgyto išsilavinimo lygmuo.</p> 2021-12-14T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Irma Dirsytė