https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/issue/feed Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2022-01-10T09:33:00+00:00 Eugenijus Dunajevas eugenijus.dunajevas@fsf.vu.lt Open Journal Systems <p>Įkurtas 2001 m. Publikuoja straipsnius socialinio darbo ir socialinės politikos klausimais. Registruotas <em>Web of Science</em> nuo 2021.</p> https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/24272 Šiuolaikinės technologijos ir socialinio darbo profesijos bei studijų transformacija: Lietuvos ir Japonijos aukštųjų mokyklų dėstytojų įžvalgos 2022-01-10T09:33:00+00:00 Laimutė Žalimienė laima.zalimiene@fsf.vu.lt Jūratė Charenkova charenkovaj@gmail.com Eglė Šumskienė egle.sumskiene@fsf.vu.lt Donata Petružytė donatai@gmail.com Miroslavas Seniutis primaveramiro@gmail.com Violeta Gevorgianienė anamaria@charity.lt Mai Yamaguchi myamaguchi@luther.ac.jp <p>Straipsnyje atskleidžiamas Lietuvos ir Japonijos socialinio darbo studijų programų dėstytojų požiūris į iššūkius, kuriuos kelia šiuolaikinės technologijos, transformuodamos socialinio darbo profesiją ir studijas. Atvejo analizė atskleidė, kad „prisijaukinti technologijas“ ir optimaliai su jomis „bendradarbiauti“ yra pagrindinis šių laikų socialinio darbo praktikos ir studijų tikslas. Nors manoma, kad technologijų plėtra suteikia daugiau galimybių įgyvendinti socialinio darbo misiją, jaučiamas nuogąstavimas, kad technologijos pakeis socialinio darbo, kaip žmogiškų santykių profesijos, esmę, sukurs modifikuotas socialinės atskirties formas. Visgi įžvelgiama ir nišų naujiems socialinio darbuotojo vaidmenims padedant technologijų „okupuotam“ pasauliui išlikti „socialiam“. Tyrimo dalyvių vertinimus galima sieti su tradicine socialumo samprata ir socialinio darbo, kaip išskirtinai žmogiškų santykių sričiai priklausančios profesijos, vizija. Šioje situacijoje vertinga prisiminti B. Latouro nuostatą, kad pastangos atsekti nežmogiškos prigimties veikėjų indėlį į tai, kas priklauso žmonių pasauliui, gali būti sėkmingesnės tada, kai į pasaulį nustojama žvelgti išskirtinai žmogaus akimis, o bandoma atskleisti vidines mišrios prigimties reiškinių perspektyvas arba asocialaus socialumo sampratą.</p> 2022-01-10T09:29:16+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Laimutė Žalimienė | Juratė Charenkova | Eglė Šumskienė | Donata Petružytė | Miroslavas Seniutis | Violeta Gevorgianienė | Mai Yamaguchi https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/22508 Globos centrai ir budintys globotojai: nuo projekto iki tvarios socialinės vaiko globos politikos 2021-12-21T15:43:24+00:00 Rasa Genienė rasaralyte@gmail.com Jovita Nedvecka jovita.nedvecka@socmin.lt <p>Lietuvoje nuo 2014 metų įgyvendinama vaikų globos namų deinstitucionalizacija, šalies politiniame kontekste labiau atpažįstama pertvarkos terminu. Pertvarkos proceso metu kuriamos įvairios alternatyvios institucinės globos paslaugos, tačiau vienos jų tapo masinėmis ir pernelyg institucinio pobūdžio (pvz., bendruomeniniai vaikų globos namai), o profesionalių globėjų institutas, lyginant vaiko globos mastą skirtingose alternatyvose, nesulaukė populiaraus dėmesio. Šiame straipsnyje pristatoma ir aptariama globos centrų, rengiančių nuolatinius globėjus (rūpintojus) ir budinčius (profesionalius) globotojus, veikla. Straipsnyje pristatomas tyrimas, kurio metu globos centro darbuotojai vertino globos centro ir budinčių globotojų veiklos veiksmingumą.</p> 2021-12-14T09:18:11+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Rasa Genienė | Jovita Nedvecka https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/24653 Kodėl emigruojama dirbti senų žmonių priežiūros sektoriuje? 2021-12-14T09:31:17+00:00 Gražina Rapolienė g.rapoliene@gmail.com Liat Ayalon liat.ayalon@biu.ac.il <p>Emigracija yra viena iš opiausių Lietuvos problemų. Emigrantai iš Lietuvos dažniausiai užpildo tikslo šalių nekvalifikuoto darbo sektorių, vienas iš tokių&nbsp;– senų žmonių priežiūra. Tiriant bendras migracijos priežastis, pabrėžiami finansiniai veiksniai, tačiau migracija vis dėlto yra kompleksinis reiškinys, tad reikia dėmesio įvairiems jo aspektams. Šio straipsnio tikslas&nbsp;– išanalizuoti subjektyvias išvykimo priežastis dirbti senų žmonių priežiūros srityje bei darbo sektoriaus ir tikslo šalies pasirinkimo motyvus. Trylikos pusiau struktūruotų interviu teminė duomenų analizė atskleidė, kad išvykimą nulėmė priežasčių visuma: šalia finansinių iškyla svarūs kiti stūmimo ir traukos veiksniai. Darbas vyresnių žmonių priežiūros sektoriuje užsienyje vertinamas kaip santykinai lengvas, prieinamas ir gerai atlyginamas.</p> 2021-12-14T09:12:15+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Gražina Rapolienė | Liat Ayalon https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/23870 Prokreaciniai lūkesčiai ir jų įgyvendinimas: tikslinių grupių su tėvais tyrimas 2021-12-21T15:43:41+00:00 Vilma Ražauskienė vilma.razauskiene@gmail.com Lina Šumskaitė lina.sumskaite@fsf.vu.lt <p style="text-align: justify; text-indent: 1.0cm; line-height: 200%; margin: 12.0pt 0cm 12.0pt 0cm;">&nbsp;Moksliniai tyrimai rodo, kad susilaukiamų vaikų skaičius neretai skiriasi nuo asmenų turėtų prokreacinių lūkesčių (Lutz 2020; Stankūnienė ir kt. 2013; Testa 2013). Šio tyrimo tikslas – išsiaiškinti galimus veiksnius, darančius poveikį įgyvendinti prokreacinius lūkesčius. Atlikus tris fokusuotų grupių diskusijas su 26–44 metų tėvais (iš viso dešimt informantų), pavyko sužinoti, kad lūkesčiai susilaukti vaikų nėra nekintami ir anksti apibrėžti: jie kinta atsižvelgiant į šeimos kūrimo aplinkybių, savirealizacijos profesinėje veikloje ir partnerių prokreacinių lūkesčių suderinamumą. Šio tyrimo rezultatai sutampa su kitų tyrimų šia tema rezultatais ir rodo, kad įgyvendinant prokreacinius lūkesčius susiduriama su socialinėmis, finansinėmis ir sveikatos kliūtimis. Be to, tyrimo duomenimis, valstybės parama šeimoms gali daryti poveikį norimų susilaukti vaikų skaičiui, jeigu šeima susiduria su finansiniais sunkumais.</p> 2021-12-14T09:06:56+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Vilma Ražauskienė | Lina Šumskaitė https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/23067 Kohabituojančių asmenų ketinimas tuoktis Lietuvoje 2021-12-14T09:31:19+00:00 Irma Dirsytė irma.dirsyte@vdu.com <p>Straipsnyje analizuojami kohabituojančių asmenų ketinimai kurti santuoką ir šiuos ketinimus lemiantys veiksniai Lietuvoje. Tyrimas yra grindžiamas 2019 m. Šeimų ir nelygybių tyrimo duomenų rinkiniu, kuriame surinkti duomenys apie 1970–1984 metais gimusiųjų kohortą. Straipsnyje remiamasi teorine prielaida, kad nesantuokinėje partnerystėje gyvenančių asmenų ketinimus ateityje įregistruoti santuoką modeliuoja skirtingi demografiniai, kultūriniai bei socialiniai ir ekonominiai veiksniai. Tyrimo duomenų analizė rodo, kad didesnė dalis tirtos kohortos kohabituojančių asmenų Lietuvoje nėra apsisprendę dėl santuokos įregistravimo ir nežino, ar ateityje tuoksis. Apsisprendusiųjų ateityje susituokti didžiausią dalį sudaro vyrai, o didesnė dalis moterų neketina ateityje registruoti santuokos. Daugianarės logistinės regresijos rezultatai rodo, kad kohabitacijoje Lietuvoje gyvenančių asmenų ketinimus ateityje susituokti lemia pasitenkinimas santykiais, lytis ir įgyto išsilavinimo lygmuo.</p> 2021-12-14T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Irma Dirsytė https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/24095 Pažeidžiamų gyventojų grupių nedarbo situacijos Baltijos šalių darbo rinkoje įvertinimas 2021-12-02T08:58:52+00:00 Laima Okunevičiūtė-Neverauskienė laima.okuneviciute@dsti.lt Arūnas Pocius Arunas.Pocius@dsti.lt Sandra Krutulienė Sandra.Krutuliene@dsi.lt <p>Straipsnyje analizuojama socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių nedarbo situacija Baltijos šalyse, atsižvelgiant į padėties darbo rinkoje kontekstą visos Europos Sąjungos mastu. Tyrimo rezultatai rodo, kad ekonomikos cikliškumo poveikis pažeidžiamas darbo rinkoje grupes ypač palietė Baltijos šalyse. Dėl ankstesnės pasaulinės ekonomikos krizės poveikio nedarbo pokyčiai ES mastu nesutapo su analogiškomis matomomis tikslinių grupių tendencijomis Baltijos šalyse. Spartus nedarbo augimas vykstant itin dideliems šio rodiklio svyravimams rodo, kad Baltijos šalyse tikslinių grupių bedarbiams buvo itin sudėtinga prisitaikyti prie kardinaliai pablogėjusių sąlygų darbo rinkoje. Tačiau kur kas geresnė situacija nei ankstesnės pasaulinės krizės (2009–2010 m.) metu matoma per dabartinę pandemijos krizę, Baltijos šalių nedarbo rodikliai 2020 m. buvo gerokai mažiau nukrypę nuo ES vidurkio.</p> 2021-11-19T10:11:32+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Laima Okunevičiūtė-Neverauskienė | Arūnas Pocius | Sandra Krutulienė https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/22918 Savanorystė Lietuvoje: komparatyvinis, dinaminis ir vertybinis aspektai 2021-07-29T09:27:39+00:00 Aida Savicka aida.savicka@gmail.com <p>Nors savanoriškas darbas nėra nauja socialinių tyrimų tema, daugelis žmonių motyvacijos įsitraukti į visuomeninę veiklą klausimų vis dar lieka atviri. Straipsnyje analizuojamas šiuolaikinėje visuomenėje besikeičiantis požiūris į savanorystę, savanorių demografinis profilis, vidinė jų motyvacija visuomeninei veiklai ir ją palaikanti kultūrinė vertybinė orientacija. Pagrindinis šio straipsnio tikslas – identifikuoti sociodemografinių ir asmenybinių veiksnių įtaką įsitraukti į savanorišką veiklą. Tuo tikslu pasitelkiami Europos vertybių tyrimų (Lietuvoje atliktų 1990, 1999, 2008 ir 2017 metais) duomenys. Savanorišką darbą lemiančių veiksnių supratimas gali būti gairės, kuriant savanorystei palankią valstybės politiką ir tinkamai motyvuojant – tiek valstybės, tiek konkrečių visuomeninių organizacijų lygmeniu – apsisprendimą imtis savanoriškos veiklos.</p> 2021-07-29T03:34:55+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Aida Savicka https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/22954 Ekosocialinė valstybė Europos Sąjungoje: šalių narių socialinės ir klimato politikos santykio analizė 2021-07-29T09:27:40+00:00 Ulijona Kaklauskaitė ulijona.kaklauskaite@gmail.com Jekaterina Navickė jekaterina.navicke@fsf.vu.lt <p>Šiame straipsnyje analizuojamas Europos Sąjungos šalių narių socialinės ir klimato politikos santykis bei nagrinėjama ekosocialinės valstybės koncepcija. Tiriama, ar didesnės valstybės pastangos socia­linėje srityje yra susijusios su labiau išplėtota klimato politika, ar kaip tik daugiau dėmesio vienai plotmei reiškia mažiau įsipareigojimo kitai. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad valstybės, kurios skiria santykinai didelį finansavimą tradicinėms socialinėms problemoms, pasiekia geresnių rezultatų prisitaikydamos prie klimato kaitos ir mažindamos bei švelnindamos jos neigiamą poveikį. ES šalių narių klasteriai pagal socialinius ir klimato rodiklius yra artimi šių šalių narystei tradicinėje gerovės valstybių klasifikacijoje. Taip pat nustatyta, kad socialdemokratinio režimo gerovės valstybės yra geriau pasirengusios spręsti klimato kaitos problemas nei kitiems gerovės valstybės tipams priskiriamos šalys. Lietuva kartu su kitomis Rytų ir Pietų Europos valstybėmis yra priskirtos nesėkmingų kylančių ekosocialinių valstybių grupei.</p> 2021-07-29T03:19:47+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Ulijona Kaklauskaitė | Jekaterina Navickė https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/24544 Redakcinė kolegija ir turinys 2021-07-29T09:27:41+00:00 Laimutė Žalimienė info@leidykla.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2021-07-29T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/23787 Didžiųjų duomenų ir dirbtinio intelekto technologijų pritaikymo galimybių viešojo valdymo srityje ir socialinėje politikoje analizė 2021-07-16T09:27:16+00:00 Adomas Vincas Rakšnys e_cnv@yahoo.com Dangis Gudelis dgudel@mruni.eu Arvydas Guogis arvydasg@mruni.eu <p>Šiame tarpdisciplininiame straipsnyje pateikiama XXI amžiaus ketvirtosios pramonės revoliucijos fenomenų – didžiųjų duomenų ir dirbtinio intelekto technologijų – samprata ir aptariamos jų naudojimo viešojo valdymo srityje ir socialinėje politikoje galimybės, nagrinėjami didžiųjų duomenų pranašumai ir trūkumai, jų rinkimo, patikimumo ir naudojimo problemos. Didieji duomenys gali būti naudojami su viešuoju valdymu ir socialine politika susijusių reiškinių analizei ir jiems modeliuoti. Didieji duomenys apima tris duomenų tipus: a) istorinius duomenis, b) dabarties duomenis su mažu pavėlavimu, c) prognostinius duomenis ateičiai prognozuoti. Galima apibrėžti šias didžiųjų duomenų kategorijas: a) duomenis iš socialinių tinklų, b) valdymo sistemų duomenis, c)<em>&nbsp;</em>mašinų generuojamus duomenis, pavyzdžiui, vandens gavybos, užterštumo, palydovų informaciją. Straipsnyje yra analizuojami didžiųjų duomenų pranašumai ir trūkumai. Galimi tokie didžiųjų duomenų iššūkiai, kaip antai: duomenų saugumas, bendradarbiavimo stoka valstybės tarnyboje, labai retai nutinkančios situacijos, duomenų fragmentacija, nebaigtumas ir klaidingumas, etiniai duomenų analizės ir naudojimo viešojo valdymo srityje ir socialinėje politikoje klausimai. Didieji duomenys ir jų analizė naudojant dirbtinio intelekto technologijas gali prisidėti prie viešojo valdymo ir socialinės politikos sprendimų adekvatumo ir objektyvumo,<em>&nbsp;</em>veiksmingai pažaboti korupciją ir nepotizmą didinant viešojo<em>&nbsp;</em>sektoriaus organizacijų autoritetą ir pasitikėjimą valdžia, o jo šiuolaikiniame pasaulyje taip trūksta.</p> 2021-07-15T09:34:12+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Arvydas Guogis | Adomas Vincas Rakšnys | Dangis Gudelis