Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP <p>Įkurtas 2001 m. Publikuoja straipsnius socialinio darbo ir socialinės politikos klausimais.</p> Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press en-US Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 1648-2425 <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> Socialinė sveikatos nelygybė: vaikų kochlearinės implantacijos Lietuvoje rezultatai https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/15077 <p>&nbsp;Šio tyrimo tikslas įvertinti vaikų su kochleariniais (klausos) implantais kalbos suvokimo raidos demografinius, šeimos ir lavinimo veiksnius. Tyrimas atliktas 2013–2018 metais Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. Klausos raida buvo įvertinta naudojant atvirojo tipo kalbos suvokimo testus, kurie atlikti tylioje aplinkoje (n=81). Informacija apie skirtingas veiksnių grupes surinkti remiantis Notingemo kochlearinės implantacijos profilio klausimynu. Tyrimo metu buvo nagrinėtos trys pagrindinės veiksnių grupės: demografiniai, šeimos ir lavinimo veiksniai. Gauti rezultatai nagrinėti sveikatos nelygybės teorinių prieigų kontekste, pasitelkiant P. Bourdieu teorines įžvalgas. Skirtingi veiksniai buvo operacionalizuoti kaip skirtingos kapitalo formos. Tyrimo rezultatai pabrėžė šeimos socialinio ir kultūrinio kapitalo svarbą vaikų su kochleariniais implantais kalbos suvokimo raidai.</p> Daumantas Stumbrys Jekaterina Byčkova Eugenijus Lesinskas Jurga Mataitytė-Diržienė Jolita Norkūnienė Autorių teisių (c) 2020 Vilniaus universiteto leidykla https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2020-05-12 2020-05-12 20 67 78 10.15388/STEPP.2020.19 Vienų motinų šeimos Lietuvos šeimos įstatymų kontekste https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/15392 <p>The main issue analyzed in the paper is policy design and its outcome on the social construction of single mother families and its effect on their wellbeing and life opportunities. Literature review and qualitative legislation documents analysis have been conducted to demonstrate how single mothers are perceived and treated in the context of social policy in Lithuania. The main findings of the paper show that in Lithuania, social policy is concentrated on controlling demography and therefore promotes traditional families and multi-child families. Meanwhile, single mother families are rather neglected and are not recognized by family policy as a group of a specific importance.</p> Greta Skubiejutė Autorių teisių (c) 2020 Vilniaus universiteto leidykla https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2020-05-12 2020-05-12 20 8 21 10.15388/STEPP.2020.15 Bendruomeninis socialinis darbas Ukrainoje: naujų praktikos modelių plėtojimas https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/15079 <p>Įgyvendinant decentralizacijos reformas Ukrainoje buvo reorganizuota socialinės gerovės sistema. Reformos paskatino plėtoti ir įgyvendinti naujus bendruomeninių paslaugų teikimo praktikos modelius. Darbe yra analizuojami Ukrianoje įgyvendinamų bendruomeinio socialinio darbo praktikos modelių ir kitose šalyse egzistuojanĊių praktikos modelių skirtumai ir panašumai. Taip pat atliekama reikalingų kompetencijų teikaint paslaugas bendruomenei apžvalga. Galiausiai yra pateikiamos įžvalgos tolimesniems tyrimams bendruomeninio socialinio darbo kontekste.</p> Hanna Ivanivna Slozanska Nadia Horishna Lyudmila Romanovska Autorių teisių (c) 2020 Vilniaus universiteto leidykla https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2020-05-12 2020-05-12 20 53 66 10.15388/10.15388/STEPP.20.18 Socialinių darbuotojų, kurie teikia paslaugas migrantų vaikams, poreikis ir preferencijos mokymams https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/14787 <p class="ISSN-abst-vidus">Su pastarąja migracijos banga į Europos Sąjungą atvyko daug vaikų. Vaikai migrantai patiria didesnę smurto, fizinio ar seksualinio išnaudojimo, prekybos žmonėmis riziką. Dažniausiai priimančiose šalyse būtent socialiniai darbuotojai teikia paslaugas šiems vaikams. 2018 m., naudojant fokus grupių metodiką, 7 ES šalyse buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – identifikuoti socialinių darbuotojų mokymų poreikius ir preferencijas šiame kontekste.</p> <p class="ISSN-abst-vidus">Rezultatai atskleidė, kad pagrindinė problema yra tokių specifinių sisteminių mokymų, skirtų tobulinti socialinių darbuotojų, dirbančių su migrantais, žinias ir įgūdžius, trūkumas. Viešojo sektoriaus bei valstybinės institucijos nebuvo suinteresuotos tokius mokymus organizuoti, juos šiuo atveju rengė NVO. Identifikuoti pagrindiniai trūkumai, susiję su mokymų turiniu, – tai žinių apie teisines sistemas stoka, skirtumas tarp teorinio mokymo ir praktikos bei patirties dirbant su nepilnamečiais migrantais trūkumas.</p> Jurga Mataitytė-Diržienė Vaida Ališauskaitė Autorių teisių (c) 2020 Vilniaus universiteto leidykla https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2020-05-12 2020-05-12 20 40 52 10.15388/STEPP.2020.17 Vyresnio amžiaus asmenų nuostatos dėl darbinės karjeros tęstinumo https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/16563 <p>Šiame straipsnyje analizuojamos vyresnio amžiaus asmenų nuostatos dėl darbinės karjeros tęstinumo skirtinguose darbo rinkos sektoriuose. Tiriami dalyvavimą darbo rinkoje lemiantys veiksniai ir kokią įtaką jie turi skirtinguose darbo rinkos segmentuose. Naudojami Europos darbo sąlygų tyrimo (2015) pirminiai duomenys, atliekami krostabuliacijos ir χ<sup class="char-style-override-1" xml:lang="en-US">2</sup>&nbsp;testai, faktorinė analizė ir logistinė regresija. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vyresnio amžiaus asmenų nuostatoms dirbti turi įtakos lyties aspektas, jis svarbus žemės ūkio, statybų, viešbučių ir švietimo srityse. Finansų, viešojo administravimo, švietimo ir sveikatos paslaugų sektoriuose svarbus išsilavinimas. Kenksmingi veiksniai turėjo įtakos finansų ir švietimo, gamybos ir žemės ūkio veikloje. Tolesniam vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimui visuose sektoriuose itin svarbus pasitenkinimas darbu ir sveikata.</p> Violeta Vilkoitytė Daiva Skučienė Autorių teisių (c) 2020 Vilniaus universiteto leidykla https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2020-05-12 2020-05-12 20 22 39 10.15388/STEPP.2020.16 Redakcinė kolegija ir turinys https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/17821 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Laimutė Žalimienė Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2020-05-12 2020-05-12 20 1 7 Socialinė ir akademinė segregacija naujųjų ES narių švietimo sistemose https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/14334 <p>Straipsnyje atlikta lyginamoji ES šalių švietimo sistemų analizė iš socioekonominės perspektyvos, daugiausia dėmesio skiriant naujosioms ES narėms. Analizuojama mokslinė problema: ar posocialistinės šalys socialinės ir akademinės segregacijos prasme juda link skirtingų švietimo „režimų“, ar artėja prie skandinaviškojo, kontinentinio arba anglosaksiškojo modelių? Analizei panaudota hierarchinė regresinė PISA 2015 duomenų analizė. Rezultatai parodė, kad posocialistinės ES narės akademinės ir socialinės segregacijos prasme nesudaro atskiro švietimo „režimo“. Vienintelis rodiklis, kur posocialistinės šalys atrodo daugmaž panašiai, yra SEKS indeksas. Galima išskirti dvi posocialistinių šalių grupes. Vienoje (Vengrija, Bulgarija, Čekija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija) vyrauja skirtumai tarp mokyklų, kitoje (Lenkija, Latvija ir Estija) – mokyklų viduje. Analizuojant moksleivių ir bendraamžių socioekonominio statuso įtaką akademiniams pasiekimams, skirtumai nėra tokie ryškūs. Slovėnijoje, Čekijoje, Kroatijoje, Bulgarijoje ir Vengrijoje bendraamžių įtaka yra didesnė už vidutinę, o Lenkijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje ir Rumunijoje – mažesnė už vidutinę. Tyrimo rezultatai patvirtina kitų autorių prielaidą, kad, jeigu konvergencija tarp šalių iš tiesų vyksta, pereinamasis laikotarpis yra ilgesnis, negu buvo manyta.</p> Dovilė Stumbrienė Audronė Jakaitienė Rimantas Želvys Autorių teisių (c) 2019 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-09-16 2019-09-16 20 8 25 10.15388/STEPP.2019.8 Mokesčių moralė ir viešojo sektoriaus pajamos Baltijos šalyse https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/14337 <p>Straipsnyje yra analizuojama aktuali daugeliui valstybių prastos mokesčių mokėtojų moralės ir dėl to atsirandančios mokesčių spragos problematika. Atsižvelgus į tai yra siūloma priemonių mokesčių moralei stiprinti ir pateikiamas netradicinis – nacionalinių sąskaitų pagrindu parengtų socialinės apskaitos matricų – metodas mokesčių moralės pokyčiams ir viešojo sektoriaus pajamoms įvertinti. Gyventojų mokesčių moralei reikšmingiausią įtaką daro tokie veiksniai korupcijos toleravimas, pasitikėjimas valdžia, nacionalinis pasididžiavimas ir religingumas. Apskritai atliktas tyrimas patvirtina ekonominės elgsenos svarbą vertinant mokesčių surinkimą. Kaip pavyzdys yra pasitelktos Baltijos šalys, kuriose mokesčių spragos problema yra itin aktuali.</p> Virgilijus Rutkauskas Autorių teisių (c) 2019 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-09-16 2019-09-16 20 26 43 10.15388/STEPP.2019.9 Psichosocialinių paslaugų onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems teikimą lemiantys veiksniai Lietuvoje https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/14338 <p><span class="normaltextrun">Onkologinių ligų gydymo kontekste vis labiau akcentuojamas psichologinių ir socialinių (psichosocialinių) sergančiųjų ir jų artimųjų poreikių tenkinimas. Psichosocialinės pagalbos paslaugos leidžia spręsti šių poreikių tenkinimo problemą. Tyrėjai ir ekspertai pažymi, kad psichosocialinės pagalbos paslaugų onkologinėmis ligomis sergantiems asmenims teikimas yra nepakankamas. Tyrimo tikslas – nustatyti veiksnius, kurie lemia nepakankamą šių paslaugų teikimą. Visų pirma sukurtas psichosocialinės pagalbos paslaugų teikimo modelis, kurio pagrindas –</span><span class="apple-converted-space">&nbsp;</span><span class="spellingerror">Jono Elsterio</span><span class="apple-converted-space">&nbsp;</span><span class="normaltextrun">veiksmo modelis. Remiantis modeliu, išskirti šie psichosocialinės pagalbos teikimą lemiantys veiksniai: institucinis kontekstas, ekonominės galimybės, socialinės ir politinės preferencijos. Institucinio konteksto analizei buvo naudojama dokumentų analizė; ekonominių galimybių ir socialinių preferencijų analizei pasitelktas ekspertinis interviu ir antrinių duomenų analizė.</span><span class="apple-converted-space">&nbsp;</span>Tyrimo rezultatai parodė, kad psichosocialinės pagalbos teikimas Lietuvos sveikatos politikoje yra institucionalizuotas. Nepaisant to, teikiant psichosocialinę pagalbą dominuoja ne pelno savanoriškas sektorius ir tai yra tiesiogiai susiję su tuo, kad viešųjų išteklių psichosocialinei pagalbai beveik neskiriama. Tyrimas parodė, kad skiriasi požiūris į tai, kas gali teikti psichosocialinę pagalbą. Socialinės preferencijos iliustruoja, kad daugiausia dėmesio gydant onkologines ligas skiriama medicininėms paslaugoms, o politinės preferencijos rodo, kad psichosocialinių paslaugų teikimas nėra prioritetinė sveikatos politikos kryptis.</p> Emilija Gaidytė Eugenijus Dunajevas Autorių teisių (c) 2019 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-09-16 2019-09-16 20 44 57 10.15388/STEPP.2019.10 Gerovės šovinizmas https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/14339 <p>Straipsnyje atskleidžiama, kaip amžių sandūroje Vakarų pasaulyje, taip pat Vidurio ir Rytų Europoje pozicionavo save dešiniosios ekstremistinės politinės partijos, kurių ideologinį pagrindą sudarė nacionalizmo ir gerovės šovinizmo samplaika, o praktinėje veikloje buvo akivaizdus imigrantų atmetimas arba noras jų neprileisti prie savo šalių gerovės sistemų išmokų ir paslaugų. Autoriai, remdamiesi antriniais socialinių tyrimų, tokių kaip&nbsp;<em>European Social</em>&nbsp;<em>Survey</em>, Tarptautinio valiutos fondo ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenys bei tam tikrų užsienio autorių interpretacijomis, atskleidžia šiuolaikiniam pasauliui ypač aktualų ekstremistinių dešiniųjų partijų stiprėjimą, kai jos nėra nusiteikusios dalytis savo valstybių gerovės sistemų vaisiais su imigrantais iš Rytų ir Pietų šalių. Straipsnio pabaigoje autoriai iškelia vieną iš esminių dabartinio socialinio mokslo ir praktikos klausimų&nbsp;– kodėl „socialiai atskirtųjų“ ir gaunančių mažas pajamas elektorato vieta šiuolaikinėje Vakarų visuomenėje slenka nuo kairiųjų partijų į dešiniųjų ekstremistinių partijų pusę? Šiam atsakymui rasti būtini tolesni nuodugnūs tyrimai. Šis straipsnis yra pirmasis gerovės šovinizmo tematikos straipsnis Lietuvoje.</p> Giedrė Svirbutaitė-Krutkienė Arvydas Guogis Autorių teisių (c) 2019 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-09-16 2019-09-16 20 58 70 10.15388/STEPP.2019.11