Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP <p>Įkurtas 2001 m. Publikuoja straipsnius socialinio darbo ir socialinės politikos klausimais.</p> en-US <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> eugenijus.dunajevas@fsf.vu.lt (Eugenijus Dunajevas) vigintas.stancelis@kf.vu.lt (Vigintas Stancelis) Mon, 08 Mar 2021 11:05:10 +0000 OJS 3.1.2.1 http://blogs.law.harvard.edu/tech/rss 60 Didžiųjų duomenų ir dirbtinio intelekto technologijų pritaikymo galimybių viešojo valdymo srityje ir socialinėje politikoje analizė https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/23787 <p>Šiame tarpdisciplininiame straipsnyje pateikiama XXI amžiaus ketvirtosios pramonės revoliucijos fenomenų – didžiųjų duomenų ir dirbtinio intelekto technologijų – samprata ir aptariamos jų naudojimo viešojo valdymo srityje ir socialinėje politikoje galimybės, nagrinėjami didžiųjų duomenų pranašumai ir trūkumai, jų rinkimo, patikimumo ir naudojimo problemos. Didieji duomenys gali būti naudojami su viešuoju valdymu ir socialine politika susijusių reiškinių analizei ir jiems modeliuoti. Didieji duomenys apima tris duomenų tipus: a) istorinius duomenis, b) dabarties duomenis su mažu pavėlavimu, c) prognostinius duomenis ateičiai prognozuoti. Galima apibrėžti šias didžiųjų duomenų kategorijas: a) duomenis iš socialinių tinklų, b) valdymo sistemų duomenis, c)<em>&nbsp;</em>mašinų generuojamus duomenis, pavyzdžiui, vandens gavybos, užterštumo, palydovų informaciją. Straipsnyje yra analizuojami didžiųjų duomenų pranašumai ir trūkumai. Galimi tokie didžiųjų duomenų iššūkiai, kaip antai: duomenų saugumas, bendradarbiavimo stoka valstybės tarnyboje, labai retai nutinkančios situacijos, duomenų fragmentacija, nebaigtumas ir klaidingumas, etiniai duomenų analizės ir naudojimo viešojo valdymo srityje ir socialinėje politikoje klausimai. Didieji duomenys ir jų analizė naudojant dirbtinio intelekto technologijas gali prisidėti prie viešojo valdymo ir socialinės politikos sprendimų adekvatumo ir objektyvumo,<em>&nbsp;</em>veiksmingai pažaboti korupciją ir nepotizmą didinant viešojo<em>&nbsp;</em>sektoriaus organizacijų autoritetą ir pasitikėjimą valdžia, o jo šiuolaikiniame pasaulyje taip trūksta.</p> Adomas Vincas Rakšnys | Dangis Gudelis | Arvydas Guogis Autorių teisių (c) 2021 Arvydas Guogis | Adomas Vincas Rakšnys | Dangis Gudelis https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/23787 Thu, 15 Jul 2021 09:34:12 +0000 In Search for a Bourdieusian Approach to “Gentrification”: Looking through the Radiance of Academic Doxa https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/19143 <p class="Abstract">Despite the potential of Pierre Bourdieu’s sociology to advance debates of urban studies, this potential is so far used only superficially. In this article I take arguments from the debate on gentrification as an example to show how Bourdieu’s sociology could help us look through the common sense notions of urban studies. But despite the critique for the debate on gentrification, I argue that we should keep on approaching these empiric locations. They enable us to produce sensitive stories on the effects that social forces have on our everyday lives in cities and – in particular – to show the role that housing policy has in the reproduction of power relations.</p> Tadas Šarūnas Autorių teisių (c) 2021 Tadas Šarūnas https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/19143 Mon, 21 Jun 2021 00:00:00 +0000 Patirto nedarbo sąsajos su vyresnio amžiaus asmenų subjektyvia gerove Baltijos šalyse https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/22265 <p>Straipsnyje, remiantis Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimo duomenimis, analizuojamos anksčiau patirto nedarbo sąsajos su vyresnio amžiaus Baltijos šalių gyventojų subjektyvia gerove. Analizuoti 2 805 Estijos, 941 Lietuvos ir 809 Latvijos gyventojų, vyresnių nei 50 metų, atsakymai. Buvo nagrinėjama subjektyvi gerovė, anksčiau patirtas nedarbas, socialiniai ir demografiniai, asmenybiniai ir sveikatos veiksniai. Atlikus regresinę analizę, svarbiausiu prediktoriumi buvo neurotiškumas, nedarbo patirtis taip pat buvo reikšmingas prediktorius, modelis bendrai paaiškino 35&nbsp;proc. subjektyvios gerovės dispersijos. Galima daryti išvadą, kad patirtas nedarbo epizodas gali palikti ilgalaikius neigiamus padarinius asmens subjektyviai gerovei, net ir kontroliuojant daugelį subjektyvios gerovės veiksnių.</p> Antanas Kairys | Raimonda Sadauskaitė | Albinas Bagdonas | Jonas Eimontas | Vilmantė Pakalniškienė | Olga Zamalijeva Autorių teisių (c) 2021 Antanas Kairys | Raimonda Sadauskaitė | Albinas Bagdonas | Jonas Eimontas | Vilmantė Pakalniškienė | Olga Zamalijeva https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/22265 Fri, 11 Jun 2021 09:27:02 +0000 Tarp gėdos ir moteriškumo: Lietuvos moterų, pasitraukusių iš prostitucijos industrijos, patirtys https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/20575 <p>Straipsnyje yra analizuojamos moterų, pasitraukusių iš prostitucijos industrijos, patirtys. Etnografinio lauko tyrimo metu keturių kalbintų moterų pasakojimuose atsikartoja gėdos naratyvas. Šio straipsnio pagrindinis tikslas yra įvertinti, dėl kokių priežasčių šiandienėje visuomenėje šios moterys patiria gėdą, ir kokią reikšmę gėdos išgyvenimas turi jų dabartiniame socialiniame gyvenime. Tyrimo metu surinkta empirinė medžiaga parodė, kad kasdienis gėdos patyrimas, nulemtas moteriškumo konstravimo ir mūsų visuomenės vertybių sistemos, lemia tam tikrą psichologinių ir socialinių aplinkybių konfigūraciją, kuri savo ruožtu lemia dabartinę moterų, pasitraukusių iš prostitucijos industrijos, atskirtį ir yra viena iš didžiausių šių moterų savęs įgalinimo kliūčių. Gėdos išgyvenimas uždelsia šių moterų reabilitaciją, jas izoliuoja ir trukdo kurti socialinę gerovę.</p> Irma Kondrataitė Autorių teisių (c) 2021 Irma Kondrataitė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/20575 Wed, 26 May 2021 05:43:41 +0000 Psichosocialinę negalią turinčių asmenų deinstitucionalizacija iš ekologinės sistemų teorijos perspektyvos https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/22746 <p>Pasitelkiant Bronfenbrennerio ekologinės sistemų teorijos mikro-, egzo-, mezo-, makro- chronolaukus straipsnyje analizuojami skirtingiems lygmenims atstovaujančių deinstitucionalizacijos dalyvių (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų, socialinės globos institucijų ir vietos bendruomenių) vaidmenys socialinės globos sistemos pertvarkos procese ir jų sąveikos ypatumai. Ši teorija suteikia sisteminę prieigą socialinės globos sistemos deinstitucionalizacijos analizei: deinstitucionalizacijos ir joje veikiančių dalyvių veikimo trajektorijos atskleidžia kuriamas<em>&nbsp;sąsajas su skirtingais ekologinės sistemos laukais&nbsp;</em>ir parodo, kad skirtingos sistemos sudedamosios dalys ne tik atstovauja skirtingoms sistemoms, bet ir pačios tampa mikrosistemomis, kurios daro įtaką visoms ekologinės sistemos grandims.</p> Rasa Genienė | Eglė Šumskienė | Violeta Gevorgianienė | Jurga Mataitytė-Diržienė Autorių teisių (c) 2021 Rasa Genienė | Eglė Šumskienė | Violeta Gevorgianienė | Jurga Mataitytė-Diržienė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/22746 Fri, 21 May 2021 07:11:27 +0000 Valgymo sutrikimų turinčių asmenų nuostatos dėl savižudybių https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/19107 <p>Socialiniai darbuotojai susiduria su klientais, pasižyminčiais padidėjusia savižudybės rizika. Vieni iš jų yra valgymo sutrikimų turintys asmenys. Suicidiškumas susijęs su nuostatomis dėl savižudybių. Nors valgymo sutrikimų turinčių asmenų suicidiškumas yra plačiai nagrinėjamas, stinga jų nuostatų dėl savižudybių tyrimų. Šio darbo tikslas – ištirti šias valgymo sutrikimų turinčių asmenų nuostatas. Tyrime dalyvavo 126 respondentai: 63 turintys valgymo sutrikimų (tai nervinė anoreksija, nervinė bulimija, pastovaus persivalgymo sutrikimas, kiti valgymo sutrikimai), 63 neturėjo valgymo sutrikimų. Valgymo sutrikimų turintys asmenys tyrimo metu gydėsi Valgymo sutrikimų centre (VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras). Dauguma tyrimo dalyvių moterys (92 proc.), vidutinis amžius – 25 metai. Visi respondentai pildė&nbsp;<em>Nuostatų savižudybių atžvilgiu klausimyną</em>&nbsp;(ATTS) ir jo priedą. Nustatyta, kad valgymo sutrikimų turintys asmenys savižudybę teigė esant sunkiau nuspėjama ir ją labiau siejo su vienatve. Sergančių nervine anoreksija ir nervine bulimija asmenų nuostatos dėl savižudybių reikšmingai nesiskyrė. Sergantys nervine anoreksija savižudybę teigė esant sunkiau nuspėjama, turėjo stipresnę nesikišimo į savižudybę nuostatą ir ją labiau siejo su vienatve nei valgymo sutrikimų neturintys asmenys. Sergančių nervine bulimija ir valgymo sutrikimų neturinčių asmenų nuostatos dėl savižudybių reikšmingai nesiskyrė. Rezultatai aiškinami remiantis valgymo sutrikimų turinčių asmenų ir šio tyrimo metodologijos ypatumais. Atsižvelgiant į gautus rezultatus orientuojamos socialinio darbo praktikos kryptys.</p> Uršulė Toleikytė Autorių teisių (c) 2021 Uršulė Toleikytė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/19107 Mon, 08 Mar 2021 11:03:40 +0000 Socialinio verslo įtaka bendruomenių socialinio kapitalo plėtrai https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/19073 <p>&nbsp;Socialinis visuomenės stabilumas ir socialinės įtraukties didinimas yra socialinės ekonomikos, kuri yra viena iš svarbiausių plėtros krypčių Europoje, siekis, o socialinis kapitalas yra puiki priemonė daryti įtaką šiems procesams. Socialinio kapitalo kūrimą ir socialinį verslą sieja teigiamas socialinis pokytis ir ekonominė nauda, kurie yra pasiekiami stiprinant asmeninius ir bendruomeninius ryšius, pasitelkiant inovacijas ir socialines iniciatyvas. Šio straipsnio tikslas – atskleisti socialinio verslo poveikį bendruomenės socialiniam kapitalui ir nustatyti galimas jų sąsajas. Straipsnyje aptariama bendruomeninė socialinio kapitalo prieiga, socialinio verslo kuriama nauda ir potencialiai didėjantis bendruomenių socialinis kapitalas socialinio verslo kontekste, pristatomas tyrimas, atskleidžiantis socialinio verslo potencialą ir perspektyvas kuriant socialinį pokytį bendruomenėje, kuris reiškiasi naujų ryšių užmezgimu, pasitikėjimu ir vertybių bei naujų normų bendruomenėje vystymusi. Socialinio verslo inicijuoti teigiami pokyčiai yra artimi socialinio darbo tikslams ir atskleidžia tolesnių šios krypties mokslinių tyrimų poreikį.</p> Laura Ramaškienė | Eglė Šumskienė Autorių teisių (c) 2020 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/19073 Mon, 28 Dec 2020 04:16:27 +0000 Kaip negalią turintys asmenys vertina socialinių paslaugų kokybę https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/19274 <p>Straipsnyje analizuojama socialinių paslaugų kokybė negalią turinčių asmenų požiūrio aspektu. Analizuojami tyrimai, kuriuose socialinių paslaugų kokybė buvo tiriama taikant EQUASS sistemos kriterijus ir rodiklius bei SERVQUAL modelį. Atskleidžiamas skirtumas tarp socialinės globos įstaigose dirbančių darbuotojų aukštai įvertintos socialinių p aslaugų kokybės ir globotinių nepatenkintų lūkesčių. Argumentuojama, kad skirtumas galimas dėl metodologinių klaidų pasirenkant vieną ar kitą tyrimo metodą bei dėl tyrėjų ir socialinių darbuotojų konformizmo. Teigiama, kad socialinių paslaugų kokybė gali būti kuriama ir gerinama atsižvelgiant į paslaugų gavėjų lūkesčius. Pristatomi tyrimo rezultatai atskleidžia socialinių paslaugų kokybės vertinimą pagal 5 SERVQUAL modelio dimensijas: apčiuopiamumą, patikimumą, reagavimą, užtikrintumą (tikrumą) ir jautrumą (empatiją). Socialinių paslaugų vertinimo pobūdis nustatytas taikant statistinės analizės T porinį kriterijų. Teigiama, kad negalią turintys asmenys socialinių paslaugų kokybę vertina neigiamai.</p> Laurita Čiapaitė | Asta Vaitkevičienė Autorių teisių (c) 2020 Laurita Čiapaitė | Asta Vaitkevičienė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/19274 Mon, 28 Dec 2020 04:10:35 +0000 Piniginės socialinės paramos išmokų nepaėmimas piniginės socialinės paramos sistemos reformos kontekste https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/19265 <p class="ISSN-abst-vidus"><strong>Santrauka.</strong>&nbsp;Straipsnio tikslas yra pristatyti piniginės socialinės paramos išmokų nepaėmimo mastų skaičiavimus Lietuvai, atsižvelgiant į piniginės socialinės paramos sistemos reformą. Teisė į adekvačias minimalių pajamų išmokas yra vienas iš 20 principų, įtvirtintų Socialinių teisių ramstyje. Naudojant mokesčių-išmokų mikrosimuliacinį modelį EUROMOD buvo siekiama identifikuoti visus teisę į piniginę socialinę paramą turinčius žmones ir išsiaiškinti, koks galėtų būti išmokų nepaėmimo mastas Lietuvoje. Rezultatai 2016 m. parodė, kad Lietuvoje išmokų nepaėmimas buvo apie 22 proc. Taip pat buvo identifikuoti du namų ūkių tipai, kuriuose piniginės socialinės paramos išmokos nepaėmimo mastas viršija 30%: vieniši asmenys bei vieniši tėvai. Pastebėta, kad piniginės socialinės paramos išmokų nepaėmimo dinamika 2007–2016 m. laikotarpiu neigiamai koreliuoja su vidutiniu metiniu piniginės socialinės paramos išmokų gavėjų skaičiumi. Tai rodo, kad piniginės socialinės paramos išmokų nepaėmimas pasižymi anticikliškumu lyginant su ekonomikos augimo ciklu. Mes patvirtiname prielaidą, jog išmokų nepaėmimo lygis Lietuvoje didėjo po pastarosios piniginės socialinės paramos sistemos reformos. Visgi, reikalinga detalesnė analizė siekiant atskirti ekonominio ciklo ir socialinės paramos reformos poveikį piniginės socialinės paramos nepaėmimui.</p> Vitalija Gabnytė | Tautvydas Vencius | Jekaterina Navickė Autorių teisių (c) 2020 Tautvydas Vencius https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/19265 Mon, 28 Dec 2020 00:00:00 +0000 Asmeninės socialinės paslaugos Lietuvoje: iš sovietinio paternalistinio į rinkos modelį https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/16777 <p class="ISSN-abst-vidus">Straipsnyje analizuojama asmeninių socialinių paslaugų (ASP) sistemos raida Lietuvoje ir apžvelgiami šių paslaugų organizavimo pokyčiai. Kuriant demokratinės ir gerovės valstybės principais grindžiamą ASP sistemą šalyje, kartu formavosi prielaidos rinkos santykiams įsitvirtinti, perimant rinkodaros tendencijas, kurios tuo metu jau buvo gana ryškios Vakarų valstybių praktikoje. Analizė atskleidė, kad Lietuvos ASP sistemos atsisiejimas nuo sovietinio globos modelio ir jos kūrimas remiantis gerovės valstybės principais vyko kartu įtraukiant į šią sistemą vis daugiau rinkos modelio elementų.</p> Laimutė Žalimienė Autorių teisių (c) 2020 Laimutė Žalimienė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/16777 Mon, 28 Dec 2020 00:00:00 +0000