Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP <p>Įkurtas 2001 m. Publikuoja straipsnius socialinio darbo ir socialinės politikos klausimais. Registruotas <em>Web of Science</em> nuo 2021.</p> en-US <p>Susipažinkite su autorių teisėmis <a href="http://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/journalpolicy">Žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> eugenijus.dunajevas@fsf.vu.lt (Eugenijus Dunajevas) vigintas.stancelis@kf.vu.lt (Vigintas Stancelis) Fri, 22 Apr 2022 03:18:08 +0000 OJS 3.1.2.1 http://blogs.law.harvard.edu/tech/rss 60 Socialinis mobilumas tarp kartų Lietuvoje: skirtingo matavimo perspektyvos https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/25109 <p>Socialinis mobilumas tarp kartų suprantamas kaip tėvų ir suaugusių vaikų socialinės ir ekonominės padėties skirtumas, t. y. asmens dabartinių aplinkybių palyginimas su tomis, iš kurių kilęs asmuo. Straipsnyje siekiama apibūdinti skirtingas socialinio mobilumo tarp kartų matavimo perspektyvas Lietuvoje ir pateikti jų empirines išraiškas. Todėl, remiantis Europos socialinio tyrimo 9 bangos duomenimis, apžvelgiama ,,natūralaus socialinio eksperimento“ 1970–1984 metų kartos socialinio mobilumo padėtis, vertinant ją išsilavinimo, profesijos, pajamų ir sveikatos požiūriu. Rezultatai rodo, kad profesinis ir išsilavinimo mobilumas tarp kartų didėja, nes vis daugiau žmonių pradeda dirbti paslaugų sektoriuje ir įgyja aukštąjį išsilavinimą. Vis dėlto, remiantis ankstesniais tyrimais, mažėja galimybės pakilti profesinio socialinio statuso pozicijose aukštyn vien dėl savo geresnio išsilavinimo. Taip pat trūksta duomenų apie sveikatos ir pajamų socialinį mobilumą tarp kartų, o galimi palyginimai suponuoja intrageneracinio mobilumo tendencijas.</p> Tautvydas Vencius Autorių teisių (c) 2022 Tautvydas Vencius https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/25109 Fri, 13 May 2022 05:06:15 +0000 Vyresnio amžiaus žmonės – vartotojiško hedonizmo atsvara visuomenėje? Vartojimo nuostatų analizė https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/25157 <p>Lietuvos vartotojų visuomenė yra išgyvenimo visuomenė, tenkinanti funkcinius poreikius, tačiau yra ir į saviraišką linkusių vartotojų. Šio straipsnio tikslas&nbsp;– ištirti, ar (ir kaip) skiriasi vyresnių vartotojų vertybinės nuostatos. Reprezentatyvios apklausos „TNS Atlas“ duomenų (2012 metų, N = 1847) pagrindu atlikta vienfaktorinė dispersinė analizė, pritaikyti&nbsp;<em>post hoc&nbsp;</em>kriterijai ir Spearmano koeficientas, teiginių turinys analizuotas remiantis G. Wang, W. Dou ir N. Zhou (2008) vartotojų nuostatų tipologija. Nustatyta, kad Lietuvos gyventojų vartojimo nuostatos ne itin diferencijuotos pagal amžių. Vyresniems žmonėms (45–75 metų) labiau nei jaunesniems būdingas konservatyvių ir altruistinių-ekologinių nuostatų derinys, mažiau būdingas&nbsp;– atvirumas naujovėms ir socialinio savęs įtvirtinimo siekis.</p> Gražina Rapolienė | Sarmitė Mikulionienė Autorių teisių (c) 2022 Gražina Rapolienė | Sarmitė Mikulionienė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/25157 Fri, 06 May 2022 00:00:00 +0000 “It was a Shock to the Whole Family”: Challenges of Ukrainian Families Raising a Child with Autism https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/25050 <p class="ISSN-abst-virsus"><strong>&nbsp;</strong>Based on the family-centered approach and a consumer perspective this research examines the overall level of satisfaction with educational and social services of the families raising children with autism or autism spectrum disorders (ASD) in Lviv (Ukraine) and the challenges in interactions of such families with services. The survey (90 parents who are social work clients) and individual semi-structured interviews (30 parents) were used.</p> <p class="ISSN-abst-vidus">The findings indicate the respondents’ evaluation of the services they receive and inclusive education could not be qualified as favorable. Key challenges identified within the study are: problems of staff preparedness and lack of information about services; personal feelings of emotional burnout; unrealistic expectations from services; social stigma related to autism and social isolation of parents raising a child with ASD.</p> <p class="ISSN-abst-vidus">It is important for social workers to consider the need to collaboratively create the so-called social routers for families raising children with developmental disabilities during the early stages of family work. Verified information may reduce the parents’ stress and consolidate their efforts, help to avoid dubious treatments that are detrimental to the child’s health and are a significant financial burden to the family.</p> Tetyana Semigina | Olha Stoliaryk Autorių teisių (c) 2022 Tetyana Semigina | Olha Stoliaryk https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/25050 Fri, 22 Apr 2022 03:15:56 +0000 Šiuolaikinės technologijos ir socialinio darbo profesijos bei studijų transformacija: Lietuvos ir Japonijos aukštųjų mokyklų dėstytojų įžvalgos https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/24272 <p>Straipsnyje atskleidžiamas Lietuvos ir Japonijos socialinio darbo studijų programų dėstytojų požiūris į iššūkius, kuriuos kelia šiuolaikinės technologijos, transformuodamos socialinio darbo profesiją ir studijas. Atvejo analizė atskleidė, kad „prisijaukinti technologijas“ ir optimaliai su jomis „bendradarbiauti“ yra pagrindinis šių laikų socialinio darbo praktikos ir studijų tikslas. Nors manoma, kad technologijų plėtra suteikia daugiau galimybių įgyvendinti socialinio darbo misiją, jaučiamas nuogąstavimas, kad technologijos pakeis socialinio darbo, kaip žmogiškų santykių profesijos, esmę, sukurs modifikuotas socialinės atskirties formas. Visgi įžvelgiama ir nišų naujiems socialinio darbuotojo vaidmenims padedant technologijų „okupuotam“ pasauliui išlikti „socialiam“. Tyrimo dalyvių vertinimus galima sieti su tradicine socialumo samprata ir socialinio darbo, kaip išskirtinai žmogiškų santykių sričiai priklausančios profesijos, vizija. Šioje situacijoje vertinga prisiminti B. Latouro nuostatą, kad pastangos atsekti nežmogiškos prigimties veikėjų indėlį į tai, kas priklauso žmonių pasauliui, gali būti sėkmingesnės tada, kai į pasaulį nustojama žvelgti išskirtinai žmogaus akimis, o bandoma atskleisti vidines mišrios prigimties reiškinių perspektyvas arba asocialaus socialumo sampratą.</p> Laimutė Žalimienė | Jūratė Charenkova | Eglė Šumskienė | Donata Petružytė | Miroslavas Seniutis | Violeta Gevorgianienė | Mai Yamaguchi Autorių teisių (c) 2022 Laimutė Žalimienė | Juratė Charenkova | Eglė Šumskienė | Donata Petružytė | Miroslavas Seniutis | Violeta Gevorgianienė | Mai Yamaguchi https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/24272 Mon, 10 Jan 2022 09:29:16 +0000 Redakcinė kolegija ir turinys https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/25509 Laimutė Žalimienė Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/25509 Thu, 30 Dec 2021 00:00:00 +0000 Globos centrai ir budintys globotojai: nuo projekto iki tvarios socialinės vaiko globos politikos https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/22508 <p>Lietuvoje nuo 2014 metų įgyvendinama vaikų globos namų deinstitucionalizacija, šalies politiniame kontekste labiau atpažįstama pertvarkos terminu. Pertvarkos proceso metu kuriamos įvairios alternatyvios institucinės globos paslaugos, tačiau vienos jų tapo masinėmis ir pernelyg institucinio pobūdžio (pvz., bendruomeniniai vaikų globos namai), o profesionalių globėjų institutas, lyginant vaiko globos mastą skirtingose alternatyvose, nesulaukė populiaraus dėmesio. Šiame straipsnyje pristatoma ir aptariama globos centrų, rengiančių nuolatinius globėjus (rūpintojus) ir budinčius (profesionalius) globotojus, veikla. Straipsnyje pristatomas tyrimas, kurio metu globos centro darbuotojai vertino globos centro ir budinčių globotojų veiklos veiksmingumą.</p> Rasa Genienė | Jovita Nedvecka Autorių teisių (c) 2021 Rasa Genienė | Jovita Nedvecka https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/22508 Tue, 14 Dec 2021 09:18:11 +0000 Kodėl emigruojama dirbti senų žmonių priežiūros sektoriuje? https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/24653 <p>Emigracija yra viena iš opiausių Lietuvos problemų. Emigrantai iš Lietuvos dažniausiai užpildo tikslo šalių nekvalifikuoto darbo sektorių, vienas iš tokių&nbsp;– senų žmonių priežiūra. Tiriant bendras migracijos priežastis, pabrėžiami finansiniai veiksniai, tačiau migracija vis dėlto yra kompleksinis reiškinys, tad reikia dėmesio įvairiems jo aspektams. Šio straipsnio tikslas&nbsp;– išanalizuoti subjektyvias išvykimo priežastis dirbti senų žmonių priežiūros srityje bei darbo sektoriaus ir tikslo šalies pasirinkimo motyvus. Trylikos pusiau struktūruotų interviu teminė duomenų analizė atskleidė, kad išvykimą nulėmė priežasčių visuma: šalia finansinių iškyla svarūs kiti stūmimo ir traukos veiksniai. Darbas vyresnių žmonių priežiūros sektoriuje užsienyje vertinamas kaip santykinai lengvas, prieinamas ir gerai atlyginamas.</p> Gražina Rapolienė | Liat Ayalon Autorių teisių (c) 2021 Gražina Rapolienė | Liat Ayalon https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/24653 Tue, 14 Dec 2021 09:12:15 +0000 Prokreaciniai lūkesčiai ir jų įgyvendinimas: tikslinių grupių su tėvais tyrimas https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/23870 <p style="text-align: justify; text-indent: 1.0cm; line-height: 200%; margin: 12.0pt 0cm 12.0pt 0cm;">&nbsp;Moksliniai tyrimai rodo, kad susilaukiamų vaikų skaičius neretai skiriasi nuo asmenų turėtų prokreacinių lūkesčių (Lutz 2020; Stankūnienė ir kt. 2013; Testa 2013). Šio tyrimo tikslas – išsiaiškinti galimus veiksnius, darančius poveikį įgyvendinti prokreacinius lūkesčius. Atlikus tris fokusuotų grupių diskusijas su 26–44 metų tėvais (iš viso dešimt informantų), pavyko sužinoti, kad lūkesčiai susilaukti vaikų nėra nekintami ir anksti apibrėžti: jie kinta atsižvelgiant į šeimos kūrimo aplinkybių, savirealizacijos profesinėje veikloje ir partnerių prokreacinių lūkesčių suderinamumą. Šio tyrimo rezultatai sutampa su kitų tyrimų šia tema rezultatais ir rodo, kad įgyvendinant prokreacinius lūkesčius susiduriama su socialinėmis, finansinėmis ir sveikatos kliūtimis. Be to, tyrimo duomenimis, valstybės parama šeimoms gali daryti poveikį norimų susilaukti vaikų skaičiui, jeigu šeima susiduria su finansiniais sunkumais.</p> Vilma Ražauskienė | Lina Šumskaitė Autorių teisių (c) 2021 Vilma Ražauskienė | Lina Šumskaitė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/23870 Tue, 14 Dec 2021 09:06:56 +0000 Kohabituojančių asmenų ketinimas tuoktis Lietuvoje https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/23067 <p>Straipsnyje analizuojami kohabituojančių asmenų ketinimai kurti santuoką ir šiuos ketinimus lemiantys veiksniai Lietuvoje. Tyrimas yra grindžiamas 2019 m. Šeimų ir nelygybių tyrimo duomenų rinkiniu, kuriame surinkti duomenys apie 1970–1984 metais gimusiųjų kohortą. Straipsnyje remiamasi teorine prielaida, kad nesantuokinėje partnerystėje gyvenančių asmenų ketinimus ateityje įregistruoti santuoką modeliuoja skirtingi demografiniai, kultūriniai bei socialiniai ir ekonominiai veiksniai. Tyrimo duomenų analizė rodo, kad didesnė dalis tirtos kohortos kohabituojančių asmenų Lietuvoje nėra apsisprendę dėl santuokos įregistravimo ir nežino, ar ateityje tuoksis. Apsisprendusiųjų ateityje susituokti didžiausią dalį sudaro vyrai, o didesnė dalis moterų neketina ateityje registruoti santuokos. Daugianarės logistinės regresijos rezultatai rodo, kad kohabitacijoje Lietuvoje gyvenančių asmenų ketinimus ateityje susituokti lemia pasitenkinimas santykiais, lytis ir įgyto išsilavinimo lygmuo.</p> Irma Dirsytė Autorių teisių (c) 2021 Irma Dirsytė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/23067 Tue, 14 Dec 2021 00:00:00 +0000 Pažeidžiamų gyventojų grupių nedarbo situacijos Baltijos šalių darbo rinkoje įvertinimas https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/24095 <p>Straipsnyje analizuojama socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių nedarbo situacija Baltijos šalyse, atsižvelgiant į padėties darbo rinkoje kontekstą visos Europos Sąjungos mastu. Tyrimo rezultatai rodo, kad ekonomikos cikliškumo poveikis pažeidžiamas darbo rinkoje grupes ypač palietė Baltijos šalyse. Dėl ankstesnės pasaulinės ekonomikos krizės poveikio nedarbo pokyčiai ES mastu nesutapo su analogiškomis matomomis tikslinių grupių tendencijomis Baltijos šalyse. Spartus nedarbo augimas vykstant itin dideliems šio rodiklio svyravimams rodo, kad Baltijos šalyse tikslinių grupių bedarbiams buvo itin sudėtinga prisitaikyti prie kardinaliai pablogėjusių sąlygų darbo rinkoje. Tačiau kur kas geresnė situacija nei ankstesnės pasaulinės krizės (2009–2010 m.) metu matoma per dabartinę pandemijos krizę, Baltijos šalių nedarbo rodikliai 2020 m. buvo gerokai mažiau nukrypę nuo ES vidurkio.</p> Laima Okunevičiūtė-Neverauskienė | Arūnas Pocius | Sandra Krutulienė Autorių teisių (c) 2021 Laima Okunevičiūtė-Neverauskienė | Arūnas Pocius | Sandra Krutulienė https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/24095 Fri, 19 Nov 2021 10:11:32 +0000