https://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/gateway/plugin/WebFeedGatewayPlugin/atomSemiotika2024-03-13T11:30:46+00:00Irina Melnikovairina.melnikova.vu@gmail.comOpen Journal Systems<p>Įkurtas 1994. Skirtas įvairių semiotikos problemų gvildenimui ir semiotinių prieigų taikymui kultūros diskursų analizėje.</p>https://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/34862Introduction to the Issue2024-03-13T11:30:46+00:00Paulius Jevsejevas2023-12-28T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/34861Pratarmė2024-03-13T11:27:38+00:00Paulius Jevsejevas
<p>-</p>
2023-12-28T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/34860Bibliografiniai duomenys2024-03-13T11:19:57+00:00Irina Melnikova
<p>-</p>
2023-12-28T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/34859Redakcinė kolegija ir turinys2024-03-18T07:53:42+00:00Irina Melnikova
<p>-</p>
2023-12-28T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/34749Obituary for Göran Sonesson (1951–2023) 2024-03-06T15:28:54+00:00Fred Andersson
<p>-</p>
2023-12-28T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/34748Sensory Qualities as Signs? Meyer Schapiro as a Pioneer of the Semiotics of ‘Visual Form’2024-03-01T05:15:56+00:00Fred Andersson
<p class="ISSN-abst-virsus" style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;">The concept and nature of Form in linguistic as well as visual signs has been debated among several semioticians and art historians. Some notable analytical attempts have been put forward by Saussure, Hjelmslev, Vygotsky, and, regarding visual signs in particular, by Meyer Schapiro, Floch, Greimas, and the Groupe µ, among others. Greimas and Floch proposed a distinction between two levels of semiotic Form in visual representation, each being constitutive of a separate system of semiotic articulation: figurative language and plastic language. With arguments drawn from behavioural science, the interdisciplinary Groupe µ presented a different version of the same distinction as one between iconic and plastic signs.</p> <p class="ISSN-abst-vidus" style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;">In this paper, I shall give a short outline of these and some further proposals, especially Meyer Schapiro’s view on the formal structure of pictures and visual signs, and his analysis of visual signifiers as ‘vehicles’ of spatial meaning. Schapiro’s account of the ‘image-sign’ will be presented as coloured by his socio-historical perspective and the empirical pragmatism of Peirce. Regarding the relationship between ‘iconic’ and ‘plastic’ meaning, Schapiro’s studies of Romanesque sculpture and non-figurative painting anticipate some observations later made by the Groupe µ. However, rather than attempting to defend any specific account of the nature of visual or plastic Form, a pluralistic position will be proposed here.</p>
2023-12-28T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/34249Kūniškumas: nuo figūros prie teksto struktūros (Olgos Tokarczuk Bėgūnai)2024-03-01T05:22:48+00:00Izabelė Skikaitė
<p><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;" data-mce-fragment="1">Olgos Tokarczuk romanas </span><em style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">Bėgūnai</em><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;" data-mce-fragment="1"> (</span><em style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">Bieguni</em><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;" data-mce-fragment="1">, 2007) pasižymi fragmentiška struktūra, žanrų ir motyvų įvairove, kurioje išsiskiria kūno tema. Jos analizė atskleidė, kaip turinio plotmėje veikianti kūniškumo izotopija dalyvauja aiškinant išraiškos plotmę, t. y. romano kompoziciją. Tad straipsnis prisideda prie literatūros semiotikoje nepakankamai tirto lauko – turinio semantikos ir poetikos sąveikos. Romane aptinkami ne tik keli žmogaus kūno pavidalai – įvairiais būdais keliaujantis, sergantis kūnas, konservuotos mirusio kūno dalys – bet ir skirtingos kūniškumo ideologijos, parodančios, kokiu būdu siejasi Tokarczuk kūrinio fragmentai. Straipsnyje pristatomos romane veikiančių personažų – piligrimų, bėgūnų ir anatomų – pasaulėvokos, kurios atsiskleidžia per santykį su judėjimu ir kūnu. Taip pat sprendžiama problema, kaip romane derinamos fenomenologinė ir mechanistinė kūno sampratos ir kaip priešingi veikėjų požiūriai įtraukiami į bendrą semantinį universumą. Personažų aksiologiją išreiškianti </span><em style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">integralumo / dezintegracijos</em><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;" data-mce-fragment="1"> kategorija ir skirtingose istorijose atsikartojantys kūniški ryšiai parodė, kad Tokarczuk tekstas funkcionuoja kaip savotiškas kūnas, bei pasiūlė savitą literatūrinio teksto sampratą.</span></p>
2023-12-28T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/34247Les dynamiques du sens sensible. (Re) Sentir, percevoir et concevoir2024-03-01T05:16:20+00:00Audrey Moutat
<p><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;">À partir des différents travaux sémiotiques consacrés au monde sensible et à la perception, cet article propose de retracer le parcours génératif de la signification sensible du perçu immédiat à sa conceptualisation. Il s’agira non seulement de montrer la dynamique constitutive des sémioses engagées dans ce parcours mais également de soulever leurs relations complexes dans l’avènement de la signification sensible. Pour ce faire, nous reviendrons sur les principes constitutifs du plan de l’expression de la sémiose perceptive et de la dynamique qui l’anime avant de déterminer leur rôle sur l’articulation de la signification sensible. C’est ainsi que le concept de structure s’avérera déterminant dans la mise au jour d’une théorie de la connaissance du monde sensible. Nous verrons alors que, de l’icône au diagramme, la structure fait l’objet d’une opération d’abstraction qui reconfigure les phénomènes et leur dynamique tensive mais également les variations intentionnelles des sujets qui leur sont fonctionnellement associées. À cet égard, nous soulignerons l’importance du contraste élémentaire dans la classification du perçu et la construction du concept, entendu comme exemplaire prototypique de la classe. Enfin, nous soulèverons le caractère profondément instable de la sémiose perceptive et les jeux d’influence qui renégocient en permanence la signification élémentaire du sensible.</span></p>
2023-12-28T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/34013Diagrams as centerpiece for an enactivist epistemology2024-03-01T05:20:53+00:00Michele Cerutti
<p><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;">In the present work I will examine two semiotic contributions, Legg (2021) and Caravà (2019) respectively, that explore the possible connection between semiotics and enactivism. Both attempt to offer a semiotic interpretation of the enactivist theory of perception and cognition, with the aim of showing how semiotics can contribute to the debate on mental representations. I will argue that Legg’s proposal, based on the Peircean concept of the dicisign, assigns to basic cognition conditions that are not necessary, from the point of view of enactivism. Caravà’s, in turn, assigns non-sufficient conditions. I will argue that if we want to semiotically interpret the enactivist framework the concept that describes necessary and sufficient conditions is that of the diagram.</span></p>
2023-12-28T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/33857Kaip medžiaga medžiagą mėgdžiojo: istorinio dekoratyvinio popieriaus tyrinėjimai2024-03-01T05:16:20+00:00Ieva Rusteikaitė
<p>Straipsnyje, peržengiant kurios nors vienos humanitarinių mokslų disciplinos rėmus, įvairiais aspektais apžvelgiami kelerius metus trunkantys autorės istorinio dekoratyvinio popieriaus tyrinėjimai. Į šio iš pažiūros itin specifinio, efemeriško ir dažniausiai kitas medžiagas imituojančio popieriaus pavyzdžius, pritaikytus XVIII–XIX a. spausdintų ir rankraštinių knygų įrišuose, siūloma žvelgti kaip į anoniminius praeities dirbinius, kuriuos ryškiausiai apibūdina jų medžiagiškumas, į tyrimą įtraukiantis ir paties tyrinėtojo jusles. Greta istorinės pagrindinių popieriaus dekoravimo technikų Europoje apžvalgos, analizuojama šio taikomąją funkciją atliekančio dekoratyvaus elemento vieta trimatėje knygos struktūroje. Antroje straipsnio dalyje prisiliečiama prie aktualios, bet iki šiol semiotiniuose tyrimuose mažiau dėmesio sulaukusios plastinio ornamento diskurso problemos. Atidžiau analizuojant keletą konkrečių dekoratyvinio popieriaus ornamentavimo pavyzdžių, keliami įvairūs reikšminės ornamento sąrangos ir jos poveikio klausimai. Galiausiai, įterptas į tam tikrų XVIII a. Europos visuomenės įpročių, poreikių ir pomėgių kontekstą, dekoratyvinis popierius ir jo ornamentinė kalba išsiskleidžia kaip įvairiasluoksnis, kultūriškai apibrėžtą reikšmę turintis dirbinys.</p>
2023-12-18T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Ieva Rusteikaitėhttps://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/33856Juslumo semiotika: nuo pojūčio iki intuicijos2024-03-01T05:16:20+00:00Jacques Fontanille
<p class="ISSN-abst-virsus">Suklasifikuoti semiotikas pagal jutiminius kanalus, kuriais jos komunikuojamos, nesunku, bet apgaulinga: taip darant neatsižvelgiama, kuo būtent semiotiški skirtingi jutimų tipai. Pastaruosius – lytėjimą, klausą, regą, uoslę, sensomotoriką – reikia nagrinėti kaip fenomenus, siekiant išskirti jų skiriamąsias semiotines savybes. Taip žiūrint, kiekvieną semiotinį juslumo modusą apibūdina jam būdingas esaties laukas. Tokiu būdu aptiktos scheminės juslumo formos atveda prie juslinių „kūnų“ tipologijos (kūno-apvalkalo, kūno-ertmės, kūno-atskaitos taško, gyvojo kūno), paskui prie jų „dinamikų“ tipologijos (deformacijų, artimųjų judėjimų ir kt.) ir galiausiai prie šių dinamikų kuriamų semiotinių „atspaudų“ tipologijos. Telieka išnagrinėti, kaip tokiomis tipologijomis gali pasinaudoti konkreti analizė.</p> <p class="ISSN-abst-vidus">Pirmoji metodo taisyklė grindžiama tuo, kad analizės objektai – tekstas, paveikslas, filmas, choreografija ir t. t. – dažniausiai patiriami keliais jutimais, vadinasi, norint juos paaiškinti būtina artikuliuoti keletą juslumo modusų. Tokia artikuliacija turi lemiamą reikšmę interpretacijai. Šiuo požiūriu labai iškalbingi meno kūriniai: pavyzdžiui, paveiksle tos pãčios „vizualinės“ išraiškos substancijos gali sudaryti sąlygas sykiu ir figūratyviai bei ikoninei prezentacijai, kurios pagrindas – tipinis vizualumo laukas, ir plastiniam matmeniui, nurodančiam kitokių tipų laukus – somatinius, afektinius, simbolinius arba mitinius.</p> <p class="ISSN-abst-vidus">Dėl to juslumo modusų artikuliacija tampa antrinės schematizacijos objektu – schematizuojamas transjuslinis matmuo, kuriame intuicija kuria schemines formas, tampančias turinių, kurių jutiminiai modusai tiesiogiai neapibrėžia, išraiškomis. Transjusliniame matmenyje atliekamos juslinių modusų sintezės; kaip mokė Kantas, tokia sintezė nėra konceptualinė: ji veikia intuicijoje, pasitelkia vaizduotę, tačiau visada yra juslinė, sykiu jutiminė ir emocinė.</p>
2023-12-18T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/33855Kognityvinės semiotikos pagrindimas ženklų ir reikšmių fenomenologija2024-01-02T09:38:55+00:00Göran Sonesson
<p>Kognityvinė semiotika, pastaruoju metu įvairiose terpėse pristatoma kaip nauja humanitarinių ir socialinių mokslų paradigma, siekia sujungti kognityvinius mokslus su semiotika. Išplėsdami kognicijos sąvoką taip, kad ji aprėptų didžiąją dalį psichinio gyvenimo (o kartais – ir daugelį „subasmeninių“ [subpersonal] aspektų), kognityviniai mokslai ne kažin kiek vietos paskyrė reikšmės fenomenams ir jų savitumui. Kita vertus, semiotika ar bent jau kai kurios jos apraiškos, ypač įkvėptosios Peirce’o, turi polinkį bene viską aiškinti kaip ženklų konsteliacijas. Abi šios tendencijos veda į konceptualinę miglą ir sąmyšį. Epistemologiniu požiūriu, kognityvinės semiotikos užduotis – susieti šiuodvi vieno ir to paties akiračio tendencijas, sąmonę [mind] padedant ten, kur jai ir vieta, o ženklus – į jiems skirtą vietą. Šio straipsnio pirmoje dalyje aptariamas fenomenologinis metodas ir jo taikymas suvokimui [perception]. Konkrečiai aptarsime, ar ir kokia apimtimi galima sakyti, kad suvokime esama propozicijų [propositions]. Antroje dalyje bus pristatomas ženklas kaip elementari kognityvinės semiotikos sąvoka, didžiąja dalimi išvesta iš aprezentacijos apibrėžties fenomenologijoje, bet taip pat sudaroma pasinaudojant kai kuriomis [Jeano] Piaget idėjomis. Užuot visas reikšmės prieigas [vehicles] tapatinus su ženklais, šiame straipsnyje ženklo sąvoka susiaurinama iki labai konkrečių reikšmės atvejų, kurie skiriasi nuo kitokių reikšmės tipų, kai reikšmė labiau tiesiogiai duota suvokime. Galiausiai trečioje dalyje imsimės neograisiškos [neo-Gricean] reikšmės analizės ir tvirtinsime, kad įprasčiausiais atvejais šio pobūdžio reikšmę apims ženklo sąvoka, tačiau kai kuriais atskirais atvejais ir tam tikruose kontekstuose vis tiek prireiks graisiško tipo reikšmės sąvokos.</p>
2023-12-18T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/31701Turinys2023-03-08T09:45:41+00:00Irina Melnikova
<p>-</p>
1994-12-30T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 1994 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/31700Turinys2023-03-08T09:45:41+00:00Irina Melnikova
<p>-</p>
1994-12-30T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 1994 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/31702Turinys2023-03-08T09:45:40+00:00Irina Melnikova
<p>-</p>
1995-12-28T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 1995 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/31703Turinys2023-03-08T09:45:39+00:00Irina Melnikova
<p>-</p>
1997-12-30T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 1997 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/31704Turinys2023-03-08T09:45:39+00:00Irina Melnikova
<p>-</p>
1997-12-30T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 1997 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/31705Turinys2023-03-08T09:45:38+00:00Irina Melnikova
<p>-</p>
1999-12-01T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 1999 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/31706Turinys2023-03-08T09:45:37+00:00Irina Melnikova
<p>-</p>
1999-12-01T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 1999 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/31541Redakcinė kolegija ir turinys2023-02-16T09:45:17+00:00Irina Melnikova
<p>-</p>
2022-12-30T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2022 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/31542Modeliai ir struktūros. Pratarmė2023-02-16T09:45:16+00:00Jurgita Katkuvienė
<p>-</p>
2022-12-30T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2022 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/31543Lotman and the Baroque2023-02-16T09:45:15+00:00Inga Vidugirytė
<p>The title of this article refers to Gilles Deleuze’s work titled <em>The Fold: Leibnitz and the Baroque</em> and supposes a link, which could be established between the Baroque as a type of art, imagery, and a philosophical concept, as it was described by Deleuze, on the one hand, and the culture, its inner structure, and mechanisms (workings), as they were defined by Juri Lotman in his conception of the semiosphere, on the other. The article shows that the main concepts introduced by Leibniz and Deleuze find their counterparts in the semiotic space described by Lotman. Starting with the concept of a monad that both thinkers are concerned with, following conceptual pairs could be identified in their systems: a border – a fold, meaning-making – folding, semiosphere – total art, Deleuzian principle of cone – the hierarchy of monads in the semiosphere of Lotman. In the article, when placed side by side, both systems reveal their proximity as well as new aspects. The analysis leads to a conclusion that Lotman, who started his career as a strict structuralist, in the end, became a post-structural thinker revealing in his works the folded (Baroque) boundary between these two intellectual trends.</p>
2022-12-30T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2022 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/31544The Late Lithuanian Greimas: Intentions and Reception2023-02-16T09:45:15+00:00Loreta Mačianskaitė
<p>The main research material consists of Algirdas Julius Greimas’s texts written during the transition period, when Lithuania was parting with Soviet rule (1989–1991), mainly his “Baltos lankos”<em> </em>column in <em>Literat</em><em>ū</em><em>ra ir menas</em> weekly periodical as well as various texts by other authors on Greimas’s texts along with memoirs, letters and obituaries. The study has two aims: 1) to find a conceptual approach for analyzing Lithuanian texts by the late Greimas, 2) to identify points of change in the semiosphere of Lithuanian culture. Greimas’s own semiotic method, namely, a structure of four Senders is used to describe his texts. The theoretical context of Juri Lotman’s cultural semiotics is a more permanent intellectual context for this study, and some of the terms are useful in more than one aspect. The readers’ attitudes towards Greimas’s texts highlight how the core and periphery change in the semiosphere: the period of cultural activity and openness and the internal cultural barriers appearing at the same time, the gradual passivation of culture and cases of sporadic creative relationships.</p>
2022-12-30T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2022 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/31545Vizualiosios poezijos skaitymo strategijos: semiotinė prieiga ir praktinis pritaikymas2023-02-16T09:45:14+00:00Jurgita Katkuvienė
<p>Straipsnyje tyrinėjama, kaip greiminės semiotikos metodas gali būti taikomas analizuoti šiuolaikiniams lietuvių poezijos tekstams, konkrečiai – vizualiajai poezijai. Atsižvelgiant į vizualiosios poezijos pobūdį, svarstoma semiotinė metodologinė prieiga, kuri leidžia paaiškinti vizualiosios poezijos reikšmės kūrimo(si) strategijas. Metodologinis klausimas grąžina prie Algirdo Juliaus Greimo semiotikos ištakų, konkrečiai – Louiso Hjelmslevo darbų. Atkreipiamas dėmesys, kad semiotinei prieigai svarbu, remiantis Hjelmslevu, bet kurį reikšminį vienetą traktuoti kaip tam tikrą turinio ir išraiškos plotmių santykį, bet vizualiosios poezijos atveju ją būtina papildyti detalesniu Hjelmslevo kalbos lygmenų (forma–substancija–materija) ir jų tarpusavio santykių aprašymu. Jame iškyla ypatingą statusą vizualiojoje poezijoje turinti išraiškos plotmė. Šiame tyrime teigiama, kad viena svarbiausių vizualiosios poezijos reikšmės atsiradimo sąlygų – nestabilios koreliacijos fenomenas, tai yra semiotinis santykis tarp išraiškos ir turinio plotmių, kuris pasirodo kaip dvišalės presupozicijos gaminimo procesas, priklausantis nuo skaitančiojo žvilgsnio fokusuotės. Teoriniams svarstymams skirtoje pirmoje straipsnio dalyje, kurioje apimamos visos paminėtos temos, ieškoma, kaip kalbinis struktūrinės kalbotyros kalbos modelis gali papildyti semiotinę vizualiosios poezijos analizę. Antroje straipsnio dalyje, remiantis pasiūlytu reikšmės kūrimo modeliu, analizuojami du šiuolaikinės lietuvių vizualiosios poezijos autorių kūriniai: Gyčio Norvilo eilėraštis „PASTAZENKLAS ISLEISTAS KREPSINIO CEMPIJONATUJ“ (2006) ir Donaldo Apanavičiaus eilėraštis „om rekonstrukcija I“ iš trijų eilėraščių ciklo (1999). Analizėse atskleidžiamos nestabilių koreliacijų vietos ir perskaitymo galimybės.</p>
2022-12-30T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2022 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/31547Bibliografiniai duomenys2023-02-16T09:45:13+00:00Irina Melnikova
<p>-</p>
2022-12-30T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2022 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/31546Algirdo Juliaus Greimo portretas ir žodis2023-02-16T09:45:13+00:00Arūnas Sverdiolas
<p>-</p>
2022-12-30T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2022 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/30056Juri Lotman’s Typologies of Culture2023-02-15T11:52:01+00:00Silvi Salupere
<p>One central concept in Juri Lotman’s semiotics of culture are cultural typologies, the objective of which is to describe the basic types of cultural codes, define the universals of human culture, and to create “a grammar of culture”, i. e. a unified system of the general structure of the universal characteristics of the “culture of humankind”. Lotman compares culture with a living organism as well as with a work of art, above all emphasizing the dynamicity of culture that is effected by two poles (i. e. consciousnesses) throughout the whole of cultural history: cyclical-continual (mythological) and linear-discrete (historical). The article views Lotman’s different conceptions of cultural typologies as a whole, where one and the same binary opposition is described in different ways and with different emphases, conclusively from which two universal types of culture are drawn out.</p>
2022-12-12T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2022 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/16791Ženklas šiuolaikinės lingvistikos problemų lauke2023-01-26T15:51:59+00:00Axel Holvoet
<p>Saussure’o dvipusio kalbinio ženklo idėja turėjo fundamentinę reikšmę tiek semiotikos, tiek moderniosios lingvistikos raidai. Šioje apžvalgoje dėmesys sutelkiamas į ženklo interpretacijos evoliuciją XX a. lingvistikoje. Saussure’o ženklo teorijos implikacijos buvo įvairiapusiškai apmąstytos Prahos ir Kopenhagos struktūralistų darbuose, bet ją visiškai užgožė moduliarinė kalbos struktūros samprata Noamo Chomsky’o generatyvinėje gramatikoje. Po standartinės generatyvinės gramatikos dominavimo laikotarpio įsteigtose lingvistinėse mokyklose – kognityvinėje kalbotyroje ir konstrukcinėje gramatikoje – Saussure’o ženklo samprata buvo reabilituota ir aiškiau suvokiama definicinė šios sampratos reikšmė grynai lingvistiniams kalbos tyrimams, savo prielaidomis ir tikslais besiskiriantiems nuo kalbos filosofijos bei formaliosios semantikos. Straipsnyje apžvelgiamos naujesnėje lingvistikoje dėmesio sulaukusios ženklo teorijos problemos, tokios kaip kalboje užkoduotų ir kontekstinių reikšmės elementų skyrimas, polisemijos iššūkis, sutartinio ženklo tvermė diachroninių procesų tėkmėje, formalių ir substancinių (eminių ir etinių) reikšmių apibrėžimų santykis, ir pan.</p>
2020-04-01T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2020 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/30053Kultūros atmintis2022-12-12T09:43:55+00:00Jurij Lotman
<p>-</p>
2022-12-12T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2022 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/30054Kultūra kaip subjektas ir pati sau objektas2022-12-12T09:43:54+00:00Jurij Lotman
<p>-</p>
2022-12-12T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2022 Authors