Semiotika https://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika <p>Įkurtas 1994. Skirtas įvairių semiotikos&nbsp;problemų gvildenimui ir semiotinių prieigų taikymui kultūros diskursų analizėje.</p> Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press en-US Semiotika 1392-0219 <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/semiotika/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.</p> Redakcinė kolegija ir turinys https://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/25359 Irina Melnikova Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2021-12-30 2021-12-30 16 1 7 Reikšmių poetika: tarp kūrybos ir metodo. Pratarmė https://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/25360 Irina Melnikova Nijolė Keršytė Jurga Katkuvienė Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2021-12-30 2021-12-30 16 VIII XII 10.15388/Semiotika.2021.17 Trečiasis semiotikos išsižadėjimas https://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/25361 <p class="Basic-Paragraph"><em>Kęstučiui Nastopkai</em></p> <p class="Basic-Paragraph">Protagonistas šiemet nieko neparašė. Sausra, pusiau<br>nudžiūvęs slyvmedis, poetas, ne klasikas, bet gyvas.<br>Geria per mažai vandens, nebegauna laiškų. Už tai ir<br>negauna, kad. Visko gyvenime matė, daugiau nebenori<br>būti kritiku. Eis tiesiai prie veidrodžio, ims skustuvą.<br>Bet ir čia jau būta kažkieno gerokai anksčiau už mus.<br>Veidrodyje pakabino paveikslą iš knygos. Rėmų vidury<br>dažų sluoksniai nuskutinėti. Visi. Vaikiška akis iš ten<br>akimirką šypteli. Poetas daug dirbo šią vasarą. Krosnį<br>nugriovė pats. Protagonistas tuo metu kažkur dalyvavo.<br>Grįžo su barzda, o veidrodis jau be rėmų, vasara kažkur<br>pasiliko neatsakingai išeikvota. Astronominiai ženklai,<br>vėlyba vakarinė kava, nervai. Savo vietose. Menas<br>trumpas, įrėmintas, o gyvenimas – visoks. Amžinos tik<br>struktūros. Paskolinkit valandai protagonistui Greimo<br>kaukolę. Tą tikrąją, tą vienintelę. Ne Algirdo, ne Juliaus,<br>o va tą – su kvadratinėmis akiduobėmis. Tada jis, tada<br>jis tam poetui, tada jis tam vaikui ir tam sau<br>tam vaikui ir tam poetui<br>tada jis – tam sau</p> Donatas Petrošius Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2021-12-30 2021-12-30 16 XIII XIII 10.15388/Semiotika.2021.18 L’Ironie, un moyen d’échapper à la censure https://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/24567 <p>Bien des écrivains égyptiens, parmi d’autres auteurs arabes, ont recours à l’ironie lorsqu’il s’agit de critiquer les politiques mises en place par les autorités, L’énonciateur du texte sait parfaitement que ce qu’il écrit ou le discours qu’il fait tenir à l’un de ses personnages est un compliment mensonger à l’égard de la politique gouvernementale, puisqu’il entend dire ou faire dire le strict contraire. En même temps, il s’arrange pour placer ses propos et/ou ceux du personnage dans un contexte tel qu’il permet au lecteur de comprendre que le sens apparent des propos énoncés n’est pas ce que l’énonciateur ou le personnage veulent donner à entendre. Ce même contexte permet aussi au lecteur de décoder le sens secret, facile à trouver, vu que le sens apparent des propos et leur sens secret sont en relation de contrariété. Pour en faire la démonstration, je prendrai comme exemple une nouvelle publiée en 1980 par Yûsuf al-Qa‘îd dans son recueil Hikâyât al-zaman al-djarîh (« Histoires de l’époque blesse »).</p> Heidi Toelle Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ 2021-07-29 2021-07-29 16 8 23 10.15388/Semiotika.2021.7 (Skaitymo) ikoniškumas. Lolita https://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/24568 <p>Straipsnyje svarstomi prozinio, pasakojamojo literatūros teksto ikoniškumo klausimai ir siūloma skaitymo ikoniškumo (ar ikoninio skaitymo) idėja. Teorinių problemų svarstymas aprėpia Peirce’o ikoninio ženklo sampratą, jos vartojimo tyrimuose, skirtuose ikoniškumui kalboje ir literatūroje (Olga Fischer, Christina Ljungberg, Winfried Nöth ir kt.), ypatumus ir pačių ikoniškumo studijų paradigmų skirtumus: (1) ikoniškumas kaip stabili ženklo savybė; imitacijos modelis&nbsp;–&nbsp;<em>forma imituoja reikšmę</em>, (2)&nbsp;ikoniškumas kaip kintanti, kalbančiojo aktyvinama ženklo ypatybė; imitacijos modelis&nbsp;–&nbsp;<em>forma imituoja formą</em>, (3) ikoniškumas kaip mąstymo branduolys ir skaitymo / skaitytojo aktyvinama (ženklo) funkcija. Skirtumų aptarimas leidžia identifikuoti visų ikoniškumo studijų paradigmų nuvertinamus literatūros teksto aspektus ir skatina apibrėžti sąlygas, kuriomis spausdintas pasakojamasis tekstas atveria (ar gali atverti) šių aspektų aktyvinamą ikoninę dimensiją. Teoriniai svarstymai iliustruojami Vladimiro Nabokovo romano&nbsp;<em>Lolita</em>&nbsp;(anglų ir rusų kalbomis) analize, tiksliau, romano visumos ikonizavimo dėsnius steigiančios ir „aiškinančios“ jo „Pratarmės“ tyrimu, neapsieinančiu be nuorodų į „pagrindinę“ romano dalį. Tyrimas atskleidžia būdus, kuriais romanas įfigūrina ir ikonizuoja raštą ir konfigūruoja jo skaitymo modelį, virstantį ypatingos kognityvinės ikonos reprezentamenu. Šio mentalinio reprezentameno objektu tampa tekstas kaip apčiuopiamas medijos produktas, pasižymintis konkrečiais struktūriniais ir diskursyviais ypatumais, o imitacijos modeliu tampa Larso Elleströmo (2010) aptartas, bet gilesnės refleksijos nesulaukęs, neįprastas formos ir reikšmės mimetinio santykio variantas&nbsp;–&nbsp;<em>reikšmė imituoja formą</em>.</p> Irina Melnikova Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ 2021-07-29 2021-07-29 16 24 65 10.15388/Semiotika.2021.8 Ties reikšmės riba: dirbinio daiktiškumas https://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/24570 <p>Ir semiotika, ir filosofija pretenduoja į metakalbos statusą, todėl tarp jų užsimezga dialogas ir abi jos stengiasi išversti viena kitą į savo kalbą. Šiuolaikinę materialiosios kultūros analizę veikia struktūralizmo atliktas vadinamasis lingvistinis posūkis, palietęs visą humanitariką. Čia reiškiasi Ferdinando de Saussure‘o semiologija ir Algirdo Juliaus Greimo bei jo bendradarbių semiotika, ekstrapoliuodama teksto sampratą. Dėl archeologijos, architektūros ir kitų artefaktų problematikos iškyla uždavinys apmąstyti medžiagą. Straipsnyje įrodinėjama, kad mėgindama jį spręsti, semiotika arba lieka prie neapibrėžto statuso idealistinės semiotinės egzistencijos arba pasiremia metafiziniais liekanomis-papildais.</p> Arūnas Sverdiolas Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ 2021-07-29 2021-07-29 16 66 103 10.15388/Semiotika.2021.9 Tarptautinė Algirdo Juliaus Greimo kūrybos recepcija https://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/24571 <p>Šiame straipsnyje aptariamos kelionės, mainai ir vertimai, siekiant atskleisti tarptautinį Algirdo Juliaus Greimo kūrybos poveikį, išryškinti svarbiausius veiksnius, prisidėjusius prie kalbininko ir semiotiko idėjų sklaidos užsienyje. Dauguma Greimo metodo tyrimų skirta būtent Prancūzijai, kur jis dėstė ir vadovavo tyrimų grupei, ir publikacijoms prancūzų kalba, kuria dažnai pirmiausia skelbė savo semiotinius darbus, o šioje studijoje orientuojamasi į jo atradimų plėtojimą kitose šalyse ir kitomis kalbomis. Sociokultūrinės istorijos, tarptautinių ryšių ir intelektinės istorijos elementai ryškina kontekstą, kuriame buvo plėtojamas Greimo projektas, ir jo paplitimą įvairiose šalyse. Prancūzijos santykiai su kitomis šalimis leidžia išskirti tris stambesnius vienetus, apibūdinančius Greimo projekto recepciją; kiekvienoje jų aptariami du pavyzdiniai regionai. Pirmiausia apžvelgiamos giminiškos Prancūzijai romanų kultūros, išsamiausiai Italija ir Lotynų Amerika. Antrajam vienetui priklauso šalys, nuolat esančios prancūzų visuomenės akiratyje – germanų kalbų teritorija (anglofoniška Amerika ir vokiškai kalbančios šalys). Trečiajai triptiko daliai priskirtos šalys, kurių santykiai su Prancūzija yra tolimesni. Greimo veiklos metais tai buvo Rusija-SSRS ir Kinija. Straipsnyje stengiamasi įvertinti, kokį poveikį Greimui priimti užsienyje darė institucinės struktūros, asmeniniai ryšiai, sociokultūrinė istorija ir kontekstas, taip pat prancūzų kalbos pedagoginis ir sociolingvistinis statusas. Pasaulinės Greimo kūrybos recepcijos analizė leidžia atskleisti veiksnius, nuo kurių priklauso semiotikos sklaida visame pasaulyje.</p> Thomas F. Broden Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ 2021-07-29 2021-07-29 16 104 130 10.15388/Semiotika.2021.10 Kodėl semiotikai myli Vaižgantą, arba Nesibaigiantys metodo išbandymai https://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/24981 <p><em>&nbsp;</em>Tyrimą inspiravo Algirdo Juliaus Greimo, Juozo Tumo-Vaižganto ir Kęstučio Nastopkos jubiliejinės sukaktys, skatinusios apmąstyti santykių su tradicija klausimą, matant jį iš kelių perspektyvų: biografinių-kultūrinių sąsajų, klasikinės literatūros recepcijos ir lietuviškos semiotikos istorijos. Straipsnyje apžvelgiamas semiotikų įdirbis vaižgantistikoje, siekiama reprezentatyviausiuose pavyzdžiuose įžvelgti lietuviškos semiotinės tradicijos kaitos trajektoriją. Taip pat pateikiama nauja Vaižganto apysakos „Dėdės ir dėdienės“<em>&nbsp;</em>interpretacija, ieškanti veikėjų pasirinkimo motyvacijos mitologinių priežasčių ir atsiremianti į Perkūno–Velnio–Laumės archisiužetą. Hierogamijos (dangiškųjų vestuvių) izotopijos ir biblinių plotmių sampyna leidžia šią apysaką interpretuoti kaip Išėjimo mito variaciją. Sprendžiant Vaižganto semiotinio originalumo klausimą, atveriama parabolinio diskurso problematika.</p> Loreta Mačianskaitė Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2021-11-03 2021-11-03 16 131 163 10.15388/Semiotika.2021.11 Tarp kultūros ir barbarų: Giedrės Kazlauskaitės eilėraščio „Venecijietiška kaukė... “ semiotinė analizė https://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/24982 <p>Straipsnyje pateikiama Giedrės Kazlauskaitės eilėraščio „Venecijietiška kaukė... “ iš rinkinio&nbsp;<em>Meninos</em>&nbsp;(2014) semiotinė analizė. Šis rinkinys yra antroji autorės poezijos knyga, po jos išleisti dar du poezijos rinkiniai. Nors kritikai poetę vertina kaip vieną iš ryškiausių šiuolaikinės lietuvių literatūros kūrėjų, trūksta išsamių jos kūrybos tyrimų, poezija daugiausiai aptarta apibendrinančiose recenzijose, keletas eilėraščių paminimi straipsniuose, analizuojančiuose platesnį lietuvių literatūros lauką. Šio straipsnio tikslas&nbsp;– įsigilinti į Giedrės Kazlauskaitės poetinio pasaulio struktūras. Šio tikslo siekiama atliekant išsamią vieno eilėraščio semiotinę analizę. Tokį analizės pobūdį nulėmė ir profesoriaus Kęstučio Nastopkos atliekamų analizių pavyzdžiai, su kuriais susipažinau profesoriaus paskaitose, taip pat skaitydama literatūros kūrinių analizes jo knygose&nbsp;<em>Literatūros semiotika</em>,&nbsp;<em>Reikšmių poetika</em>. Straipsnyje pasitelkiama semiotinė analitinio tako prieiga, t. y. laikomasi prielaidos, kad poetinio teksto reikšmę kuria komponentai, einantys nuo konkretesnių prie abstraktesnių darinių, todėl nuosekliai analizuojamas turinio diskursinis, naratyvinis ir loginis-semantinis lygmenys. Atskirai aptariama eilėraštyje pastebėta pykčio ir pavydo pasijų raiška, kuri papildo eilėraščio turinio analizę. Taip pat eilėraščio turinio analizė papildoma Jurijaus Lotmano semiotikoje aptarta veidrodžio samprata.</p> Karolina Sadauskaitė-Varnelė Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2021-11-03 2021-11-03 16 164 185 10.15388/Semiotika.2021.12 Eilėraštis, kuriam trūksta konteksto. Alfonso Nykos-Niliūno „Vilnius 1943“ https://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/25033 <p>Alfonso Nykos-Niliūno eilėraštis „Vilnius 1943“ parašytas 1966&nbsp;m. poetui gyvenant JAV. Straipsnyje keliamas klausimas, kiek eilėraščio vaizdinei medžiagai turėjo įtakos autentiška gyvenimo patirtis, nes aprašomu metu poetas gyveno Lietuvoje ir didelę laiko dalį praleido Vilniuje. Eilėraštis interpretuojamas semiotiškai, ir tai leidžia tiksliau apibūdinti pasitelktos vaizdinės medžiagos funkcijas ir sąryšingumą. Semiotinis vaizdinės medžiagos apibūdinimas papildomas kontekstine analize išskiriant istorinį (karo meto realijų), kultūrinį (antikinės literatūros, Biblijos, judėjų kultūros, šiuolaikinio meno ir kt.) ir paties poeto kūrybos suformuotą kontekstą. Poeto biografijos epizodai aptariami remiantis jo ir jam artimų žmonių dienoraščiais, laiškais, atsiminimais. Šis tyrimas leidžia manyti, kad eilėraštis atsirado žvelgiant į aprašomus&nbsp;– holokausto&nbsp;– įvykius iš istorinės perspektyvos ir kiek leidžia tvirtinti apžvelgti egologiniai šaltiniai nėra reikšmingiau nulemtas gyvenimo to meto Vilniuje patirties, bet yra audžiamas remiantis universalesniais istoriniais, kultūriniais ir literatūriniais kontekstais.</p> Saulius Žukas Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2021-11-15 2021-11-15 16 186 219 Rapport de lecture. Écriture, abjection, beauté dans le Brodeck de Philippe Claudel https://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/25092 <p class="ISSN-abst-virsus">Cet article aborde des aspects de la structure générative d’un texte qui sont peu considérés par le modèle classique; parmi ceux-ci, la détermination de la ligne effective des successions dans l’arrangement sémantique, l’intégration du dispositif argumentatif et énonciatif, l’incidence de modèles culturels externes, la présence déterminante de niveaux narratifs virtuels. Je voudrais aussi souligner l’importance à accorder à l’expérience de lecture d’un roman, en relation également avec ce qui peut être considéré comme la valeur esthétique du texte.</p> <p class="ISSN-abst-vidus">On peut aussi montrer par cette voie comment, grâce à ce qu’on apprend par le contact avec les textes, la sémiotique peut croître, toujours en s’appuyant sur ses références fondamentales, mais en les enrichissant de plus grandes articulations et en y intégrant de nouveaux aspects. Le roman choisi pour l’analyse,&nbsp;<em>Le Rapport de Brodeck</em>&nbsp;de Philippe Claudel&nbsp;nous aide en ce sens : c’est un ouvrage qui, à la manière propre d’un texte littéraire et d’une expression narrative, réfléchit sur l’écriture, sur l’interaction avec le lecteur, sur les mécanismes du récit et sur la relation entre le récit d’invention, les modèles éthiques et le monde réel.</p> Guido Ferraro Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2021-11-23 2021-11-23 16 220 252 10.15388/Semiotika.2021.14 Plaidoyer pour l’esprit de création https://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/25353 <p>L’article pose la question de savoir si la recherche, par les sémioticiens, des principes régulateurs qui sont à la base de toute pensée articulée ne tend pas parfois à se transformer en une sorte de parti pris idéologique. L’intention de départ est claire&nbsp;: si nous portons notre attention sur ce qu’imposent les lois de la pensée, c’est avec l’idée que leur connaissance ne peut que favoriser le développement d’une vie intellectuelle libre et créative. C’est là notre visée et c’est ce qui fonde la sémiotique comme prise de conscience émancipatrice – comme «&nbsp;gai savoir&nbsp;», disait Greimas. Cependant, en pratique, à force de mettre systématiquement l’accent sur les contraintes de la production du sens, est-ce que nous ne sommes pas en train d’en arriver au point d’hypostasier la régularité et de nous transformer, paradoxalement, en gardiens de l’ordre obsédés par la règle, au détriment de l’esprit de création&nbsp;?</p> Eric Landowski Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2021-12-30 2021-12-30 16 253 274 10.15388/Semiotika.2021.15 Mirtis ir rašymas lietuvių prozoje: J. Biliūnas, J. Aputis, S. Parulskis https://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/25354 <p>Remiantis antroposemiotine prieiga (Edgaro Morino ir Algirdo Juliaus Greimo darbais) keliamas klausimas apie mirties nagrinėjimo literatūroje galimybes: kaip rašoma mirties perspektyvoje ir kaip suvokiamas pats rašymas? Teorinius svarstymus lydi praktinė analizė, kuria tiriama, kaip lietuvių literatūroje per tris skirtingas rašytojų kartas&nbsp;– Jono Biliūno, Juozo Apučio, Sigito Parulskio&nbsp;– keitėsi literatūrinio rašymo savivoka ir kaip ji susijusi su mirties įsisąmoninimu. Tyrimas parodė, kad individo santykis su mirtimi&nbsp;– tiek egzistencinis, tiek diskursyvinis&nbsp;– tiesiogiai determinuotas jo santykio su kolektyvu. Lygiai taip pat literatūrinė savivoka priklauso nuo rašančiojo santykio su savo bendruomene. Tai leido suabejoti Greimo semiotikoje paplitusia nuostata, esą kategorija /gyvastis&nbsp;<em>vs</em>&nbsp;mirtis/ generuoja tik individualų semantinį universumą. Be to, tyrime atsisakyta gyvasties / mirties priešpriešą laikyti vien logine, redukuojama į buvimo / nebuvimo priešpriešą, kaip tai daroma semiotikoje, antropologijoje, klasikinėje filosofijoje. Sekant Martinu Heideggeriu, ji laikoma egzistencine, nuo laiko patirties neatsiejama kategorija. Individualios (ne vien universalios) mirties sąmonės ir jos kuriamo diskurso nagrinėjimas parodė, kad laikas&nbsp;– atmintis ir jos įžodinimas&nbsp;– nėra atsitiktinis elementas, jis konstituoja naratyvinio diskurso poetiką.</p> Nijolė Keršytė Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2021-12-30 2021-12-30 16 275 336 10.15388/Semiotika.2021.16 Vaizdeliai kremtant semiotiką su komparatyvistikos prieskoniu https://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/25355 Nijolė Vaičiulėnaitė-Kašelionienė Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2021-12-30 2021-12-30 16 337 346 10.15388/Semiotika.2021.19 Semiotinis meistrautojas: Kęstutį Nastopką kalbina Arūnas Sverdiolas ir Saulius Žukas https://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/25356 Arūnas Sverdiolas Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2021-12-30 2021-12-30 16 347 388 10.15388/Semiotika.2021.20 Kęstučio Nastopkos bibliografija https://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/article/view/25357 P. Grybauskienė O. Zimareva G. Rinkevičienė E. Akstinaitė-Veličkienė Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2021-12-30 2021-12-30 16 389 483 10.15388/Semiotika.2021.21