https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/issue/feed Acta Paedagogica Vilnensia 2022-04-06T09:36:29+00:00 Irena Stonkuvienė irena.stonkuviene@fsf.vu.lt Open Journal Systems <p>Įkurtas 1991 m. Nagrinėja teorinius ir metodologinius švietimo ir ugdymo bei švietimo politikos ir kultūros analizės klausimus. Registruotas <em>Scopus</em> (Q4) nuo 2019 m.</p> https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/26628 Redakcinė kolegija ir turinys 2022-04-06T09:36:29+00:00 Irena Stonkuvienė info@leidykla.vu.lt 2022-04-05T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/26338 Pratarmė 2022-02-20T09:34:57+00:00 Irena Stonkuvienė info@leidykla.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/26339 Ugdymas antropoceno epochoje: nuo teoretikų iki jaunų klimato kaitos aktyvistų 2022-02-20T09:34:57+00:00 Sandra Kairė sandra.kaire@fsf.vu.lt <p>Straipsnyje tęsiama mokslinė diskusija apie ugdymą antropoceno epochoje bei parodoma ugdymo ateities problematika žvelgiant iš vaiko, kaip besimokančio asmens, perspektyvos. Pirmoje straipsnio dalyje orientuojasi į post­humanistiniam požiūriui atstovaujančių teoretikų, kaip antai Annette Gough, Nathan Snaza, Brad Petitfils, svarstymus ir siūlymus ugdymui antropoceno epochoje. Antroje dalyje susitelkiama į antropoceno vaikų, kurie yra šiandieninio ugdymo realija, problematiką. O trečioji dalis tampa jaunų klimato kaitos aktyvistų, kaip vienos iš antropoceno vaikų grupių, balsu, padedančiu apmąstyti besimokančio asmens santykio su ugdymu pokytį šioje epochoje. Straipsnyje parodoma, kad jaunuoliai klimato aktyvistai išgyvena akivaizdžias abejones, nepasitikėjimą, nusivylimą formaliuoju ugdymu, jo praktikomis ir švietimo ateitimi. O klimato aktyvizmo veiklas galima vertinti kaip unikalią ar naują mokymosi terpę, papildančią ir netgi kompensuojančią tai, ko antropoceno vaikams formaliajame ugdyme šiuo metu trūksta.</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/26340 Jaunų besimokančiųjų kalbų mokymosi požiūris: skirtumas tarp besimokančių Sirijos prieglobsčio prašytojų ir besimokančių turkų 2022-02-20T09:34:56+00:00 Mehmet Asmali mehmet.asmali@alanya.edu.tr Sanem Dilbaz Sayın sanem1406@hotmail.com <p>Turkija priėmė daugiau nei 1,7 milijono pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų vaikų ir dėjo daug pastangų, kad ši tragedija vaikams virstų jų išsilavinimo privalumu. Svarbus vaidmuo šioje iniciatyvoje tenka kalbų mokymui&nbsp;– Turkija šiems žmonėms siūlo tiek turkų, tiek anglų kalbos kursus. Atsižvelgiant į anglų, kaip globalizacijos kalbos, reikšmę socialinei integracijai ir studijoms ateityje, šiame tyrime analizuojamas Sirijos pabėgėlių moksleivių požiūris į anglų kalbą ir anglų kalbos mokymosi priežastys. Be to, jų nuostatos lyginamos su turkų moksleivių nuostatomis. Tyrime savanoriškai dalyvavo trisdešimt aštuoni penktų klasių (10–11 metų) moksleiviai iš Turkijos ir dvidešimt šeši moksleiviai iš Sirijos. Rezultatai atskleidė, kad pats anglų kalbos mokymasis sirų vaikams teikia daug džiaugsmo, o turkų moksleiviams anglų kalbos pamokose labiausiai patinka smagūs užsiėmimai. Abiem grupėms mokytis anglų kalbos atrodo gana lengva ir kartu svarbu. Šiek tiek skiriasi turkų ir sirų moksleivių pateikiamos priežastys mokytis anglų kalbos. Tyrime taip pat pateikiama siūlymų, kaip pabėgėliams moksleiviams įveikti galimus kalbų mokymosi sunkumus.</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/26341 Skaitmeninės atskirties veidai: formaliojo ugdymo dalyvių požiūris į skaitmeninę atskirtį ir jo kaita nuotolinio ugdymo laikotarpiu pandemijos sąlygomis 2022-02-20T09:34:54+00:00 Jovita Žėkaitė jovita.zekaite@fsf.vu.lt Vaiva Schoroškienė vaiva.schoroskiene@fsf.vu.lt Ieva Adomaitytė-Subačienė ieva.subaciene@fsf.vu.lt Erika Speičytė-Ruschhoff erika.ruschhoff@fsf.vu.lt <p>Prasidėjus COVID-19 pandemijai Lietuvoje ir perkėlus formalųjį ugdymą į skaitmeninę erdvę, išryškėjo iki šiol buvusios skaitmeninio raštingumo, informacinių įgūdžių trūkumų keliamos problemos. Šiame straipsnyje remiamasi 2020 m. birželio&nbsp;– gruodžio mėnesiais atlikto kokybinio tyrimo duomenimis. Apklausus 5–8 klasių mokinius, pradinių ir pagrindinių klasių mokytojus, tėvus ir mokyklų administracijų atstovus išryškėjo trijų lygmenų skaitmeninės atskirties aspektai (Scheerder et al., 2017, 2019): techninio aprūpinimo problemos (1 lygmuo), skaitmeninio raštingumo įgūdžių trūkumas (2&nbsp; lygmuo) bei kompleksinės (3 lygmens) skaitmeninės atskirties keliamos problemos, labiausiai palietusios šias ugdymosi sistemos dalyvių grupes: vaikus iš nepalankios socialinės aplinkos, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių, pabėgėlio statusą turinčių ar jo siekiančių šeimų. Atskirtį gilino tiek nauji nuotolinio mokymosi iššūkiai, tiek pandemijos sąlygomis fragmentiškai veikianti įprastos pagalbos ir socialinės paramos sistema.</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/26342 Skaitmeninis mokymas – Lietuva tarp kitų Europos Sąjungos šalių 2022-02-20T09:34:53+00:00 Julija Moskvina julija.moskvina@dsti.lt <p>Skaitmeninis mokymas pandemijos metu tapo daugelio gyventojų kasdienybe neatsižvelgiant į jų techninį ir psichologinį pasirengimą. Su neišvengiama būtinybe plačiu mastu diegti skaitmeninį mokymą susidūrė tiek labiau, tiek mažiau technologiškai pažengusios šalys. Šiame straipsnyje pateikiamas Lietuvos ir ES šalių skaitmeninio mokymo plėtros 2019 metais vertinimas, t. y. prieš prasidedant pandemijai. Vertinimas atliekamas pasitelkiant pasirengimo skaitmeniniam mokymui indeksą (angl.&nbsp;<em xml:lang="en-GB">Index of Readiness for Digital Learning</em>), kurį sukūrė Europos politikos studijų centras (CEPS) pasitelkęs oficialiuosius rodiklius ir ekspertinius vertinimus.<br>Nepaisant gausėjančio skaičiaus mokslinių tyrimų, skirtų skaitmeniniam atotrūkiui šiuolaikinėje visuomenėje ir atskirai švietimo srityje vertinti, dar trūksta empirinės medžiagos nušviesti skaitmenizacijos masto, ją lemiančių veiksnių (pavyzdžiui, nacionalinių vyriausybių vaidmens skatinant skaitmenizaciją) ryšį, taip pat skaitmenizacijos skatinamų mokymo rezultatų pokyčius. Straipsnyje pristatomo CEPS tyrimo rezultatai – pirmas bandymas ne tik įvertinti mokymo skaitmenizacijos paplitimą skirtingose Europos šalyse, bet ir kompleksiškai pažvelgti į skaitmenizacijos nulemtus mokymo pasiekimų ir dalyvavimo pokyčius, išskirtinį dėmesį teikiant skaitmeninio mokymo politikai kaip skaitmenizacijos plėtros veiksniui.<br>Straipsnio tikslas – įvertinti Lietuvos situaciją skaitmeninio mokymo srityje prieš pandemiją, atspirties tašku pasirenkant 2019 m. suformuotą pasirengimo skaitmeniniam mokymui visą gyvenimą indeksą. Straipsnyje apžvelgiama Europos Sąjungos šalių pažanga plėtojant skaitmeninį mokymą, remiantis CEPS (2019) tyrimo rezultatais, pristatyti pasirengimo skaitmeniniam mokymui visą gyvenimą indeksą bei Lietuvos situacijos vertinimo rezultatus taikant CEPS sukurtą metodologiją. Lietuvos situacijos aprašymas remiasi antruoju indekso komponentu – skaitmeninio mokymo politika ir ją įgyvendinančiomis institucijomis.<br>Siekiant kokybiškai įvertinti šalyje taikomas skaitmeninio mokymo strategines nuostatas, buvo naudojamas šalies strateginių dokumentų analizės metodas. Analizuojant Lietuvos situaciją taip pat buvo naudojami viešoje erdvėje prieinami ekspertiniai vertinimai. Pateikiama gautų indekso rezultatų lyginamosios analizės interpretacija.<br>Kombinuotam pasirengimo skaitmeniniam mokymui indeksui sukurti buvo taikomi standartiniai „Eurostato“, „Eurobarometro“, EBPO, „Bertelsmann Stiftung“, Pasaulio banko indikatoriai ir ekspertų apklausa. Indeksas konst­ruojamas kaip rodiklių, suskirstytų į tris kategorijas – mokymo rezultatai ir dalyvavimas, institucijos ir įgyvendinama politika bei galimybės naudotis skaitmeniniu mokymusi – svertinis vidurkis. Pagal parengtą metodologiją atliktas ES šalių situacijos vertinimas leido apskaičiuoti kiekvienos šalies pasirengimo skaitmeniniam mokymui visą gyvenimą indekso reikšmę. Lietuva bendroje ES 27 rikiuotėje užima 11-tą vietą su indekso reikšme 0,623.<br>Detalesnė analizė leido pamatyti, kad šalių įvertinimas pagal skirtingas indekso kategorijas gali gerokai skirtis. Skandinavijos šalys pirmauja pagal dalyvavimą rengiantis skaitmeniniam mokymui ir mokymo rezultatus bei kartu su Olandija ir Austrija – pagal skaitmeninio mokymo prieinamumą ir naudojimą. Indekso kategorijoje „skaitmeninio mokymo politika ir ją įgyvendinančios institucijos“ gana aukštų vertinimų sulaukė Pietų Europos šalys, tai rodo jų siekį stiprinti savo pozicijas skaitmeniniame pasaulyje. Tarp lyderių šioje kategorijoje taip pat atsidūrė Estija ir Olandija. Gana aukšta Lietuvos pozicija sudarytame sąraše taip pat grindžiama pozityviais antrojo indekso komponento (t. y. politika ir institucijos) rodiklių vertinimais, o dalyvavimas mokyme ir mokymo rezultatai buvo įvertinti kukliai. Remiantis Lietuvos pavyzdžiu straipsnyje pateikiama argumentų, kodėl antram indekso komponentui neturėtų būti teikiama didesnė reikšmė nei kitiems komponentams.</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/26343 Lietuvos švietimas: efektyvus, našus, kokybiškas ir socialiai teisingas? 2022-02-20T09:34:51+00:00 Rimantas Želvys rimantas.zelvys@fsf.vu.lt Rita Dukynaitė rita.dukynaite@mif.vu.lt Dovilė Stumbrienė dovile.stumbriene@mif.vu.lt Audronė Jakaitienė audrone.jakaitiene@mf.vu.lt <p>Straipsnyje nagrinėjama švietimo kokybės problema. Kadangi kokybės sąvoka yra labai plati, tikslingiau kalbėti ne apie švietimo kokybę, bet apie švietimo efektyvumą. Švietimo efektyvumą galima išmatuoti, pasirinkus kiekybinius rodiklius, kurie atspindėtų ne tik mokinių pasiekimus, bet ir pasiektą socialinio teisingumo lygį. Svarbu įvertinti ir tai, su kokiais ištekliais šie rodikliai buvo pasiekti, t. y. švietimo sistemos našumą. Apžvalgoje pateikiami svarbiausi švietimo efektyvumo ir našumo tyrimų rezultatai. Pagrindinė straipsnio išvada – šiuo metu vyraujančius mitus apie švietimo kokybę reikia keisti duomenimis grįsta švietimo politika.</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/26344 Mokinių raštingumo problemos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino darbuose: sintaksės žinių spragos 2022-02-20T09:34:50+00:00 Laimutė Bučienė laimute.buciene@vdu.lt <p>Straipsnyje aprašomo tyrimo objektas&nbsp;– 2019 m. lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino rašinių sintaksės klaidos. Remiantis 300 silpnai ir patenkinamai įvertintų mokinių darbų iš visų 10 Lietuvos apskričių, analizuojama, dėl kurių sintaksės reiškinių vartojimo dvyliktos klasės mokiniams kyla daugiausia sunkumų kuriant nuoseklų struktūruotą tekstą. Apibendrinant tyrimo rezultatus daroma išvada, kad abiturientams daugiausia rūpesčių kelia linksnių ir padalyvio vartojimas. Mokymo(si) procese šiems dalykams turėtų būti skiriama daugiau dėmesio.</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/26345 Mokymasis: nuo universaliųjų įgūdžių iki tvaraus vystymosi 2022-02-20T09:34:49+00:00 Beata Lavrinoviča beatalavrinovica@inbox.lv <p>Transdiscipliniškumo sąvoka plačiai tiriama nuo praėjusio šimtmečio septinto dešimtmečio ir vis dar neturi vieno bendro apibrėžimo, nes manoma, kad transdiscipliniškumas labai priklauso nuo konteksto. Straipsnyje pateikiama transdisciplininių tyrimų, praktikų ir mokymosi patirčių apžvalga, identifikuojami ir trumpai aptariami transdisciplininio mokymosi bruožai atskleidžiant funkcinį ir mokomąjį transdiscipliniškumo pobūdį šiuolaikinėse švietimo sistemose. Kartu straipsnyje apmąstomas transdiscipliniškumo ryšys su darnaus vystymosi ugdymu ir universalių įgūdžių formavimu, aptariama transdiscipliniškumo reikšmė sprendžiant sudėtingas ir nevienareikšmes socialines ir aplinkos problemas. Transdiscipliniškumas kaip viena iš galimų prieigų skatina abipusį transformuojantį mokymąsi, transcendavimą, problemų sprendimą; jį rodo besimokančiųjų aktyvaus mokymosi vertybės bei siekis spręsti realaus pasaulio problemas, taip pat atskirų mokslinių disciplinų dermė ir naujų žinių, įgūdžių, kompetencijų bei vertybių formavimas bendradarbiaujant bendraamžiams, mokytojams ir platesnei visuomenei.</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/26346 Mokytojų požiūris į kritinio mąstymo ugdymą patirtinio mokymosi būdu 2022-02-20T09:34:49+00:00 Luka Pongračić lukapongracic2@gmail.com Ana Maria Marinac marinac.anamaria98@gmail.com <p>Visa tai, ko mokoma mokykloje ir už jos ribų, turi būti siejama su realiu (kasdieniu) gyvenimu. Mokytojai turi padėti mokiniams paversti mokymosi turinį patirtimi, o tai nėra lengva. Šio tyrimo tikslas – nustatyti, kiek pradinių, vidurinių ir aukštųjų mokyklų mokytojai naudoja tokį metodą siekdami ugdyti kritinį mokinių mąstymą ir kokią reikšmę jie tam skiria mokydami. Tyrime naudota kritinio mąstymo ir patirtinio mokymosi anketa (N = 168), jos rezultatai buvo analizuojami pagal lytį, išsilavinimo lygmenį, darbo patirtį ir darbo aplinką. Rezultatai atskleidė, kad mokant dažnai naudojamas patirtinio mokymosi metodas, kuriuo siekiama ugdyti kritinį mąstymą (M = 4,17, SD = 0,55). Skirtumų nustatyta tik pagal darbo patirties kintamąjį – didesnę darbo patirtį turintys mokytojai statistiškai reikšmingai labiau (F = 0,027; t = 3,31; p &lt; 0,01) stengiasi ugdyti mokinių kritinį mąstymą. Kita vertus, rezultatai atskleidė, kad ypač jaunesni mokytojai turėtų būti geriau informuoti, kaip pritaikyti patirtinį mokymąsi ir kodėl jis yra svarbus. Tyrimas parodė plačiai pripažįstamą mokinių kritinio mąstymo svarbą ir siekį jį ugdyti visais švietimo lygmenimis, nes tai padeda tobulėti ir ugdyti savivoką tiek individams, tiek visai visuomenei. Nerimą kelia tai, kad apie 40 proc. mokytojų vis dar nenaudoja interaktyvaus mokymosi metodų nuolat, tačiau džiugina, kad daugelis mokytojų pripažįsta tokio mokymosi svarbą ir naudoja jį kasdien.</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/26347 Personalizuoto mokymo(si) koncepcijos taikymas universitetinėse studijose: kaip tai veikia? 2022-02-20T09:34:47+00:00 Simona Kontrimiene simona.kontrimiene@flf.vu.lt Vita Venslovaite vita.venslovaite@fsf.vu.lt Stefanija Alisauskiene stefanija.alisauskiene@vdu.lt Lina Kaminskiene lina.kaminskiene@vdu.lt Ausra Rutkiene ausra.rutkiene@vdu.lt Catherine O’Mahony catherine.omahony@ucc.ie Laura Lee l.lee@ucc.ie Hafdís Guðjónsdóttir hafdgud@hi.is Jónína V. Kristinsdóttir joninav@hi.is Anna K. Wozniczka akw1@hi.is <p>Personalizuotą mokymą(si) sudaro keturi pagrindiniai principai: 1) abipusė mokytojo ir besimokančiojo atsakomybė; 2) lankstus turinys, priemonės ir mokymosi aplinka; 3) tikslingas mokymas(is); bei 4) duomenimis grindžiami sprendimai ir refleksija. Šiame tyrime taikant instrumentinės atvejo studijos (Stake, 1995) ir dedukcinės teminės analizės (Braun, Clarke &amp; Terry, 2015; Terry ir kt., 2017) metodus buvo tiriamos dviejų Vilniaus universiteto mokytojų rengimo studijų programų studentų savistatos apie mokymo(si) personalizavimo patirtis studijų metu. Programos buvo atnaujintos įtraukiant į jas inovatyvias personalizuoto mokymo(si) praktikas pagal „Erasmus+’ strateginių partnerysčių projekto „Inovatyvus mokytojų ugdymas taikant personalizuotą mokymą(si)’ (angl.&nbsp;<em xml:lang="en-GB">Innovative Teacher Education through Personalised Learning</em>&nbsp;(<em xml:lang="en-GB">INTERPEARL</em>) partnerių sukurtas gaires. Rezultatai atskleidė tris pagrindines temas, kurios atspindi sėkmingas ir nesėkmingas studentų patirtis: personalizavimas&nbsp;<em xml:lang="en-GB">in vivo</em>: būsimojo mokytojo augimo skatinimas; kai personalizavimo nėra: kas neveikia; ir personalizavimo tapsmas: ką daryti, o ko ne.</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/26348 Pedagogo ir ASD turinčio vaiko susitikimas ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje 2022-02-20T09:34:46+00:00 Vaiva Juškienė v.juskiene@pdf.viko.lt Viktorija Voidogaitė darzelis.mazuteliams@gmail.com <p>Straipsnyje nagrinėjamas pedagogo pirmojo susitikimo su autizmo spektro sutrikimą turinčiu (toliau&nbsp;– ASD) vaiku fenomenas.&nbsp;<em xml:lang="en-GB">Ką išgyvena pedagogas, kai pirmą kartą susitinka ASD turintį vaiką?&nbsp;</em>Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad Lietuvoje ASD turinčių vaikų daugėja. Straipsnyje aprašoma situacija, kurioje susitinka ikimokyk­linio ir priešmokyklinio ugdymo specialistas ir ASD turintis vaikas. Atliktas tyrimas atveria konkrečių pedagogų išgyvenimus (pirmąsyk susidūrus su ASD turinčiu vaiku bendroje ikimokyklinėje ugdymo grupėje). Atlikto hermeneutinio fenomenologinio tyrimo metu pedagogų išgyvenimai susitelkė ties dviem egzistencinėmis temomis:&nbsp;<em xml:lang="en-GB">išgyventas santykis&nbsp;</em>ir<em xml:lang="en-GB">&nbsp;išgyventas kūnas.&nbsp;</em>Pirmojo susitikimo su ASD turinčiu vaiku metu pedagogai stengėsi užmegzti&nbsp;<em xml:lang="en-GB">santykį&nbsp;</em>su vaiku. Kiek­vienas tyrimo dalyvis savitai išgyveno šią pradžią, tačiau patirtims bendra yra tai, kad užmezgant santykį susiduriama su komunikacijos iššūkiu. ASD turintys vaikai vengė priimti pedagogams įprastas santykio užmezgimo priemones<em xml:lang="en-GB">.&nbsp;</em>Kai pedagogai susidūrė su ASD turinčiu vaiku, jų išgyvenimai atsiskleidė ir per vaiko&nbsp;<em xml:lang="en-GB">kūno patirtį</em>&nbsp;(išvaizdą ir elgseną).</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/26349 XXI a. mokyklos architektūros modelis: tyrimų rezultatų sintezė 2022-02-20T09:34:45+00:00 Grėtė Vilbikienė grete.brukstute@gmail.com <p>Straipsnyje išskiriamos ir analizuojamos aktualiausios ir dažniausiai nagrinėjamos šių dienų tyrimų temos, apimančios pedagogiką ir fizinę mokymo(si) aplinką, stengiantis analizuoti šios sąsajos būdus, priemones, aspektus ir metodikas kitų tyrėjų mokslo darbuose. Nagrinėjant pedagogikos ir fizinės mokyklų aplinkos sąsajas buvo pasitelkta sisteminė literatūros šaltinių analizė. Remiantis sisteminės analizės rezultatais straipsnyje yra pateikiamas mokyklų architektūros ir šiuolaikinio bendrojo ugdymo(si) tikslų ir uždavinių sąveikos modelis. Tai XXI&nbsp;a. mokyklos modelis, atskleidžiantis tuos fizinės mokymo(si) aplinkos veiksnius ir savybes, kurios padėtų sukurti šiuolaikinį ugdymą(si) atitinkančią fizinę mokymo(si) aplinką.</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/26350 Meksikos akademinės bendruomenės mokymo, mokslinių tyrimų ir išorinių institucijų dalyvavimo kryptys 2022-02-20T09:34:44+00:00 Etty Haydeé Estévez-Nenniger ettyestevez@gmail.com Edgar Oswaldo González-Bello edgar.gonzalez@unison.mx Angel Alberto Valdés-Cuervo avaldes.itson@gmail.com Isabel María García-Meza isabelgarciam.96@gmail.com <p>Straipsnyje pateikiami kai kurie Meksikoje atliekamos tarptautinės apklausos „Akademinė profesija žinių visuomenėje“ (angl.&nbsp;<em xml:lang="en-GB">Academic Profession in the Knowledge based Society</em>) rezultatai. 3 757 visu krūviu dirbančių mokslininkų ir dėstytojų iš 116 aukštųjų mokyklų imties analizuojamos mokymo, mokslinių tyrimų ir išorinių institucijų dalyvavimo kryptys bei diferencijuojamasis kai kurių kintamųjų poveikis. Lyginant su 1992 ir 2007 metų tarptautinių apklausų rezultatais nustatyta, kad Meksikos akademinės bendruomenės veikloje esama pokyčių ir tęstinumo. Be to, institucijos tipo kintamuoju, kuris lemia generalizuotą diferencijuojamąjį poveikį veiklos kryptims.</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/26351 Žinių valorizacija doktorantūros studijose Latvijoje: verslumo ir mokslinių tyrimų kompetencijų ugdymas studijų procese 2022-02-20T09:34:43+00:00 Agnese Slišāne agnese.slisane@gmail.com Gatis Lāma gatis.lama@gmail.com Māra Bernande mara.bernande@lu.lv <p>Straipsnio tikslas – išanalizuoti Latvijos doktorantų įsivertinimo duomenis apie jų verslumo ir mokslinių tyrimų kompetencijas bei ištirti, kaip šie kintamieji susiję ir ką galima padaryti skatinant valorizaciją studijų procese.<br>Duomenys rinkti internetinės apklausos būdu „QuestionPro“ platformoje. Apklausos anketą užpildė 43 doktorantai iš įvairių aukštųjų mokyklų; ją sudarė 123 teiginiai, atsakydami į juos doktorantai savo kompetencijas vertino pagal 7 balų Likerto skalę. Tikintis atskleisti palankius aplinkos ir kitus įtakos verslumo ir mokslinių tyrimų kompetencijoms ugdyti turinčius veiksnius, papildomai atlikti penki struktūruoti interviu.<br>Tyrimo rezultatai atskleidė gana žemą verslumo kompetencijų įsivertinimą, o tai leidžia suprasti, kodėl doktorantai nesugeba komercializuoti savo žinių. Mokslinių tyrimų kompetencijos, kitaip nei verslumo kompetencijos, gali būti laikomos labai aukštomis. Rezultatai taip pat atskleidė, kad verslumo ir mokslinių tyrimų kompetencijos reikšmingai nekoreliuoja. Be to, siekiant žinių valorizacijos, neužtenka ugdyti tik vieną iš dviejų kompetencijų.<br>Kad duomenys būtų labiau reprezentatyvūs, tyrimui reikėtų pasitelkti didesnį respondentų skaičių ir platesnę studijų programų įvairovę, nes žinių valorizacijos metodai ir galimybės tam tikrose mokslo srityse gali gerokai skirtis. Nepaisant to, šio tyrimo rezultatai gali būti panaudoti plėtojant ir įgyvendinant aukštųjų mokyklų valorizacijos iniciatyvas.</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/26352 Apie Jūratę Baranovą: kelionė nuo filosofijos link ugdymo teorijos ir praktikos 2022-02-20T09:34:43+00:00 Lilija Duoblienė info@leidykla.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/26353 Multimodal Education: Philosophy and Practice, by Baranova, Jurate and Duobliene, Lilija 2022-02-20T09:34:42+00:00 Anckaert Luc info@leidykla.vu.lt <p>Multimodal Education: Philosophy and Practice, by Baranova, Jurate and Duobliene, Lilija, Washington: The Council for Research in Values and Philosophy, 2021, ISBN 1565183495, 9781565183490.</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors