https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/issue/feed Acta Paedagogica Vilnensia 2020-02-07T09:02:42+00:00 Irena Stonkuvienė irena.stonkuviene@fsf.vu.lt Open Journal Systems <p>Įkurtas 1991 m. Nagrinėja teorinius ir metodologinius švietimo ir ugdymo bei švietimo politikos ir kultūros analizės klausimus.&nbsp;</p> https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16151 Redakcinė kolegija ir turinys 2020-02-07T09:02:42+00:00 Irena Stonkuvienė acta.paedagogica@fsf.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16153 Pratarmė 2020-02-07T09:02:40+00:00 Irena Stonkuvienė acta.paedagogica@fsf.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16155 Regioninės kultūros samprata rengiant mokytojus Latvijoje, Lietuvoje ir Norvegijoje: lyginamoji atvejo analizė 2020-02-07T09:02:39+00:00 Gunta Siliņa-Jasjukeviča gunta.silina-jasjukevica@lu.lv Ilze Briška ilze.briska@lu.lv Agnė Juškevičienė agne.juskeviciene@fsf.vu.lt <p>Straipsnyje nagrinėjama regionų kultūra, regioninių tradicijų svarba, siekiant šalies kultūrinio tvarumo. Vis dėlto regioninių tradicijų puoselėjimas dažnai laikomas kliūtimi globalizacijai ir daugiakultūriškumui. Kyla klausimas: kaip apsaugoti ir plėtoti regionų kultūrinę įvairovę, kultūros paveldą? Mokytojų rengimui tenka svarbi misija ‒ plėtoti idėjas apie regioninės kultūros svarbą, inicijuoti jos išsaugojimą bei ieškoti jungčių tarp regioninio ir globalaus konteksto.<strong>&nbsp;</strong>Tyrimu siekiama nustatyti, kokie faktoriai skatina arba trukdo plėtoti būsimųjų mokytojų&nbsp;kompetencijas, kurios leistų sėkmingai ugdyti pradinės mokyklos mokinių regioninės kultūros supratimą. &nbsp;Lyginamoji trijų šalių (Latvijos, Lietuvos ir Norvegijos) švietimo dokumentų turinio bei pusiau struktūruotų interviu su bendrojo ugdymo ir aukštųjų mokyklų atstovais, mokytojų ugdytojais analizė leido atskleisti galimų pedagoginių metodų dėsningumus, panašumus ir skirtumus.</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16156 Vilniaus kultūrinis neapibrėžtumas kaip naujosios patyrimo vietos ir erdvės lenkų jaunimo kartoje: sociokultūrinė (savi)identifikacija 2020-02-07T09:02:38+00:00 Alicja Szerląg alicja.szerlag@uwr.edu.pl <p>Vietos ir erdvės apima sociokultūrinius aspektus ir todėl jos atlieka svarbų vaidmenį formuojant asmens patirtis ir tokiu būdu išgyvenant kultūrinę (savi)identifikaciją. Įvairios specifinės sąlygos ir simboliniai požymiai skatina asmenį konceptualizuoti ir interpretuoti reikšmingas vietas, o kartu kultūriškai save identifikuoti. Todėl turimos kultūrinės šaknys, ryšiai ir sutapimai, siejami su prasmingomis vietomis, tampa tiek asmens identifikacijos, tiek buvimo bendruomenėje kūrimo pagrindu. Reikšmingos vietos, šiuo atveju Vilniaus regionas, jaunosios lenkų kartos atstovų yra įvardijamas kaip mažoji gimtinė. Atsižvelgiant į tai, galima kalbėti apie skirtingus Vilniaus regiono veidus: fizinį, psichinį ir interaktyvųjį-komunikacinį. Kiekvienas iš jų apima tam tikrus kultūrinius skirtumus, kurie gali būti priklausomi tiek nuo tarpkultūrinio, tiek nuo multikultūrinio erdvės specifiškumo. Taigi jaunosios lenkų kartos dalyvavimas Vilniaus regiono erdvėje pasireiškia per įvairialypę teigiamo pobūdžio patirtį (kognityvią, emocinę ir į veiksmą orientuotą), kuri lemia jų kultūrinę (savi)identifikaciją. Atliktas empirinis tyrimas atskleidė tris esminius šios asmenų grupės kultūrinės (savi)identifikacijos aspektus: nacionalinį, sociokultūrinį ir tarpkultūrinį. Lenkų jaunimas, būdamas Vilniaus regione kaip kultūriniame neapibrėžtume, turi galimybę formuoti daugialypį tapatumą, pilietiškumą, bendruomeniškumą, pasižymintį santykiu su skirtingomis kultūromis ir turi sąlygas išgyventi multikultūriškumą, kuris tampa svarbiu veiksniu patiriant sugyvenimą su kitais. Visi šie aspektai tampa ypač svarbūs ir ugdymo sričiai.</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16157 Įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas Lietuvoje: pagrindiniai mokytojų patiriami iššūkiai 2020-02-07T09:02:37+00:00 Suvi Lakkala suvi.lakkala@ulapland.fi Agnė Juškevičienė agne.juskeviciene@fsf.vu.lt Jūratė Česnavičienė jurate.cesnaviciene@vdu.lt Sniegina Poteliūnienė sniegina.poteliuniene@vdu.lt Stasė Ustilaitė stase.ustilaite@vdu.lt Satu Uusiautti satu.uusiautti@ulapland.fi <p>Pagrindinė įtraukiojo ugdymo idėja – kokybiškas ugdymas(is) ir lygios galimybės visiems mokiniams nepriklausomai nuo jų ugdymosi poreikių. Tarptautiniame kontekste atlikti švietimo tyrimai (Määttä, Äärelä, and Uusiautti, 2018; Shepherd and West, 2016) rodo, kad mokytojams ir mokyklai kyla iššūkių įgyvendinant įtraukiojo ugdymo idėjas, išryškėja poreikis tobulinti mokytojų kompetencijas, kurios yra svarbios, siekiant sėkmingo įtraukiojo ugdymo realizavimo mokykloje. Įtraukiojo ugdymo kontekste profesinių kompetencijų tobulinimosi poreikį įvardija ir patys Lietuvos mokyklų mokytojai. Mokytojai reflektuoja ugdymo procesą, todėl svarbu analizuoti jų patirtis, siekiant atliepti jų kompetencijų tobulinimosi poreikius.<br>Straipsnyje analizuojami iššūkiai, kuriuos patyrė pradinio ugdymo ir mokomųjų dalykų mokytojai įgyvendindami įtraukųjį ugdymą. Savo patirtis, ugdant mokinius heterogeninėse klasėse, reflektavo 86 įvairiose Lietuvos miestų ir rajonų mokyklose, įvairiose bendrojo ugdymo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) pakopose dirbantys mokytojai, turintys vyresniojo mokytojo arba mokytojo metodininko kvalifikacinę kategoriją. Straipsnyje pristatomo tyrimo duomenims rinkti taikytas sutelktųjų grupių (angl.&nbsp;<em xml:lang="en-GB">Focus group</em>) pusiau struktūruotas interviu, leidžiantis atskleisti pasirinkto tyrimo reiškinio plotmę, nes tyrimo dalyviai, atsakydami į pateiktus klausimus ir girdėdami vieni kitų atsakymus, gali papildomai komentuoti ir reaguoti į kitų tyrimo dalyvių perspektyvas (Bloor et al., 2001; Patton, 2002). Tyrimo duomenys analizuoti, taikant teminę analizę. Temos buvo konstruojamos remiantis Allday, Neilsen-Gatti ir Hudson (2013) teoriniais samprotavimais apie sėkmingam įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui būtinus mokytojo gebėjimus. Į tai atsižvelgus, straipsnyje aprašomi radiniai buvo suskirstyti į keturias temas:&nbsp;<em xml:lang="en-GB">Ugdymo diferencijavimas ir mokymosi proceso individualizavimas; Mokinių gerovė ugdymo(si) procese; Daugiaprofesinis komandinis darbas; Tėvų ir mokytojų dialogas.<br></em>Tyrimas atskleidė, kad mokytojai darbe susidūrė su tam tikrais iššūkiais: įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas buvo sudėtingas, nes individualizuoto mokymosi, mokinių gerovės, daugiaprofesinio požiūrio į mokymą ir dialogo su tėvais idėjos negalėjo būti realizuotos tradiciniais mokytojų taikomais metodais ir ribotomis žiniomis apie mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą.<br>Tyrimo rezultatai padeda geriau suprasti vaidmenis, galimybes ir kliūtis, su kuriomis susiduria pradinių klasių ir dalykų mokytojai, ugdydami mokinius heterogeninėse klasėse, numatyti būdus, kaip suteikti tikslingą paramą mokytojams, kaip pagerinti mokytojų profesinį tobulėjimą ir sprendimų priėmimo nacionaliniu, savivaldybių ir mokyklų bendruomenių lygmeniu procesą, kad tai prisidėtų prie sėkmingo įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo. Be to, tyrimas praplečia kitų tyrėjų įžvalgas apie įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą skirtinguose sociokultūriniuose kontekstuose ir skirtinguose bendrojo ugdymo etapuose. Remiantis tyrimo rezultatais mokytojams įtraukiojo ugdymo srityje siūloma tobulinti ugdymo praktikos reflektavimo kompetenciją; gebėjimą įgyvendinti socialinio konstrukty-vizmo idėjomis grįstą mokymą(si), siekiant įgyti teigiamos įtraukiojo ugdymo patirties; mokytojo emocinį intelektą, kuris vaidina svarbų vaidmenį mokytojui sąveikaujant su mokiniais ir jų tėvais; bendradarbiavimo ir komandinio darbo kompetencijas.</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16158 Gabių mergaičių mokymosi patyrimas bendrojo ugdymo mokykloje 2020-02-07T09:02:35+00:00 Evelina Undro evelina.undro@gmail.com Sigita Girdzijauskienė sigita.girdzijauskiene@fsf.vu.lt <p>Gabūs vaikai bendrojo ugdymo mokyklose ne visada atpažįstami, todėl jų ugdymosi poreikiai nėra tinkamai patenkinami. Pagal Miuncheno dinaminį gebėjimų ir pasiekimų modelį, gebėjimams ugdyti ypatingą vaidmenį turi mokyklos aplinka. Šiame tyrime analizuotas šešių intelektualiai gabių mergaičių, besimokančių skirtingų bendrojo ugdymo mokyklų aštuntose klasėse, mokymosi patyrimas. Taikant indukcinę teminę analizę, išskirtos trys jų mokymosi aplinką atskleidžiančios temos: mokytojų nuostatos dėl visų mokinių vienodų mokymosi pagalbos poreikių, mažai efektyvių tradicinių mokymo metodų ir mokytojų santykio su mokiniais klasėje.</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16159 Multimodalios strategijos mokant etikos kinu 2020-02-07T09:02:34+00:00 Jūratė Baranova jurabara@gmail.com Lilija Duoblienė lilija.duobliene@gmail.com <p>Straipsnyje yra analizuojama, kaip multimodalų ugdymą galima taikyti ugdymui kinu. Kai kurie skeptikai mano, kad tai netinkama dėl įvairių priežasčių. Autorės pateikia savo argumentų, patvirtinančių kitą – pozityvų požiūrį, aptaria šios problemos teorines prieigas ir pateikia kai kuriuos darbo su kinu pavyzdžius, fokusuojantis į etinių nuostatų ugdymą multimodalumo perspektyvoje. Teorine prieiga šiam darbui pasirinkta Williamo Jameso ir Johno Dewey patirties samprata ir jiems artima Williamo B. Russello ugdymo kinu metodologija, o iš kitos pusės&nbsp;– Gilleso Deleuze’o kino filosofija.</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16160 Apie STEM pro STS prizmę 2020-02-07T09:02:33+00:00 Arūnas Poviliūnas arunas.poviliunas@fsf.vu.lt <p>STEM sąjūdis yra tapęs gamtamokslinio ugdymo atsinaujinimo sinonimu. Tačiau jis nėra vienaly­tis. Straipsnyje išskiriamos ir aptariamos dvi viena kitai prieštaraujančios STEM interpretacijos. Viena siejama su modernybės pasaulėžiūros įsigalėjimu, kita – su modernybės kritika. Su modernybės įsigalėjimu siejama STEM versija yra traktuojama kaip ugdymo reforma, turinti gryninti gamtamokslinio ugdymo disciplinas, kartais jas integruoti ir prisidėti prie darbo rinkos, orientuotos į aukštąsias technologijas, ekstensyvios plėtros. Modernybę kritikuojanti STEM versija pabrėžia su sinkretiniu ir antropologiniu požiūriu susijusią ekologinės sąmonės ir tausojančios pasaulėžiūros svarbą. Šioje STEM versijoje, kuriai pamatus klojo STS stiprėjimas, gryninimą keičia žmonių ir ne žmonių tinklaveika ir perteikimas. Straipsnyje ieškoma atsakymo į klausimą, kaip būtų galima atnaujinti gamtamokslinį ugdymą STEM interpretacijų sankirtos akivaizdoje.</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16161 STEM ugdymas: nuo Sputniko iki mergaičių skaučių 2020-02-07T09:02:32+00:00 Jogaila Vaitekaitis jogaila.vaitekaitis@fsf.vu.lt <p>Šiuo straipsniu siekiama plėsti mokslinį diskursą STEM ugdymo tema. Straipsnyje analizuojama STEM ugdymo samprata ir jos formavimosi kontekstas. Akronimo dalykinė struktūra, integracijos ir pedagoginių paradigmų nevienareikšmiškumas teorizuojamas paliečiant ir istorines JAV gamtamokslių ugdymo pertvarkas. Nuo Šaltojo karo post-sputniko reformos iki privačių neformalaus ugdymo iniciatyvų STEM ugdymo turinys atskleidžiamas kaip turintis implikacijų migracijos, darbo jėgos, saugumo ir mokslinių tyrimų politikai, o STEM švietimo samprata kaip daugialypė ir dinamiškai kintanti.</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16162 Geros mokyklos koncepcijos įgyvendinimas Lietuvoje ar vice versa 2020-02-07T09:02:32+00:00 Vilija Targamadzė vilija.targamadze@fsf.vu.lt <p>Geros mokyklos koncepcijos įgyvendinimas yra problemiškas. Jos įgyvendinimo analizė ugdymo realybės lygmenų kontekste rodo, kad societariniu ugdymo realybės lygmeniu priimami dokumentai jau pradeda strigti sisteminiu ugdymo realybės lygmeniu, nes Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir jai pavaldžių institucijų rengiami dokumentai stokoja dermės su Geros mokyklos koncepcijos turinine erdve.<br>Atsiranda&nbsp;<em xml:lang="en-GB">modus procedendi&nbsp;</em>ir&nbsp;<em xml:lang="en-GB">modus vivendi</em>&nbsp;įtrūkis&nbsp;– gyvenimo būdas negali formuotis dėl konceptualios dokumentų sumaišties. Tam turi įtakos ir švietime veikiančių žmonių geros mokyklos ir ugdymo rezultatų savita samprata, todėl reikalingos diskusijos, skirtos Geros mokyklos koncepcijai suprasti.</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16163 Ditricho fon Hildebrando moraliai neutralaus lytinio švietimo kritika 2020-02-07T09:02:31+00:00 Tapio Puolimatka tapio.puolimatka@jyu.fi <p>Straipsnyje analizuojama Ditricho fon Hildebrando moraliai neutralaus lytinio švietimo kritika. Atsižvelgdamas į daugybę svarbių aspektų, autorius tokį švietimą mano esant klaidinantį ir netgi antišvietimu. Jo turinys yra klaidinantis todėl, kad čia atskiriamas žmogaus seksualumas nuo jo prigimtinio ryšio su santuokine meile. Dėl to asmeninė ir intymi seksualumo prigimtis nėra patvirtinama. Toks supaprastinantis ir neutralizuojantis požiūris ne tik neleidžia ugdyti jaunų žmonių gebėjimo transcendencijai, kurią numano moralinis institutas, bet ir nesudaro prielaidų jų autentiškam subjektyvumui vystytis. Užuot skatinęs objektyvumą, kritinį mąstymą ir savarankiškumą moralės atžvilgiu, moraliai neutralus lytinis švietimas nesugeba ugdyti jaunimo potencialo vertybiniam atsakui ir todėl neprisideda prie jų žmogiškojo potencialo realizavimo apskritai.</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16164 Mokykloje dirbančių karjeros konsultantų saviveiksmingumo vaidmuo pasitenkinimui karjeros konsultavimu ir tikslams pasiekti 2020-02-07T09:02:30+00:00 Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė jurgita.lazauskaite@fsf.vu.lt Birutė Pociūtė birute.pociute@fsf.vu.lt Laima Bulotaitė laima.bulotaite@fsf.vu.lt <p>Atsižvelgiant į karjeros konsultavimo svarbą moksleivių būsimos karjeros sėkmei (Lindwall &amp; Coleman, 2008), nemažai dėmesio skiriama karjeros konsultantų veiklos efektyvumo prielaidoms analizuoti, daugiausia dėmesio&nbsp;– individualiems karjeros konsultantų ypatumams, ypač saviveiksmingumo svarbai (Sawyer et al., 2013). Tačiau esami tyrimai neatskleidžia mechanizmo, leidžiančio įvardyti, kodėl didesniu saviveiksmingumu pasižymintiems karjeros konsultantams yra būdingi ir geresni veiklos rezultatai. Todėl atliktas tyrimas, kurio tikslas&nbsp;– ištirti mokykloje dirbančių karjeros konsultantų saviveiksmingumo vaidmenį darbo išteklių (galimybės tobulėti ir grįžtamojo ryšio) ir pasitenkinimo karjeros konsultanto veikla bei tikslų pasiekimo sąsajoms. Tyrimas atliktas vykdant projektą SUCCESS*. 246 karjeros konsultavimo mokykloje profesionalai apklausti 2018 m. vasario–kovo mėnesiais keturiose šalyse: Lietuvoje, Italijoje, Airijoje ir Graikijoje. Tyrimo rezultatai atskleidė saviveiksmingumo svarbą pasitenkinimui karjeros konsultavimo veikla ir tikslams pasiekti. Nustatyta, kad galimybės tobulėti ir grįžtamojo ryšio darbo ištekliai prognozuoja pasitenkinimą, o per jį ir tikslų pasiekimą tik esant dideliam saviveiksmingumui. Taigi galimybė tobulėti ir grįžtamasis ryšys yra svarbesni ir geriau panaudojami tų konsultantų, kurie labiau pasitiki savo profesiniais gebėjimais įveikti netikėtas kliūtis ir problemas darbe, jaučiasi pasirengę susidoroti su darbo reikalavimais ir pasiekti darbo tikslus.</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16165 Ikimokyklinio ugdymo įstaigos dinaminės ugdymo(si) aplinkos ir vaikų fizinio aktyvumo sinergija 2020-02-07T09:02:29+00:00 Neringa Strazdienė n.strazdiene@gmail.com Aistė Burkė aiste.burke@vda.lt <p><strong>&nbsp;</strong>Judėjimas yra itin svarbus ikimokykliniame amžiuje, nes leidžia vaikui įgyti patirties, normaliai vystytis, augti sveikam, susiformuoti judėjimo ir sveikatos įpročius, kurie dažniausiai išlieka visam gyvenimui. Pastaraisiais metais pastebimos ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos blogėjimo tendencijos, siejamos su nepakankamu fiziniu aktyvumu (toliau&nbsp;– FA). Ikimokyklinio ugdymo įstaigos ugdymo(si) aplinkos ir vaikų FA sinergija sudaro sąlygas didesniam ir efektyvesniam abiejų veiksnių veikimo kartu poveikiui vaiko asmenybei, jo brandai ir sveikatai nei šių veiksnių, veikiančių atskirai, poveikis. Keliamas tyrimo tikslas&nbsp;– išryškinti ikimokyklinio ugdymo įstaigos dinaminės ugdymo(si) aplinkos ir vaikų FA sinergijos aspektus bei atskleisti esminius dinaminės ugdymo(si) aplinkos požymius. Straipsnyje remiantis moksline literatūra ir dokumentų analize apibrėžta dinaminės ugdymo(si) aplinkos samprata, kuri traktuojama kaip erdvė, kurioje sinergiškai sąveikaujant architektūros ir edukacijos dimensijoms aktyvinama vaikų veikla ir skatinamas jų FA, stiprinantis vaikų sveikatą ir kryptingai veikiantis asmenybės brandą. Architektūros dimensijos elementai yra šie: objekto funkcija ir koncepcija (interjeras, eksterjeras, landšaftas), architektūrinė meninė&nbsp;– medžiaginė raiška, planiniai ir erdviniai sprendimai, vizualiniai ir funkciniai ryšiai, kontekstualumas, konstrukciniai sprendimai ir kt. Edukacinę dimensiją sudaro tokie elementai: ugdymo tikslas, jo turinys, mokymo(si) metodai, formos, priemonės, ugdytojo ir ugdytinio santykiai, psichologinė atmosfera ir kt. Dinaminėje ugdymo(si) aplinkoje ugdymo procesą lengva kurti siekiant veiklų integracijos įvairiose ugdymo(si) pasiekimų srityse: sveikatos saugojimo ir stiprinimo, socialinėje, pažinimo, komunikavimo, meninėje ir kt.<br>Užsienio šalių ikimokyklinio ugdymo įstaigų architektūros pavyzdžių analizė ir mokslinės įžvalgos leido išryškinti dinaminės ugdymo(si) aplinkos požymius: atitinkanti vaikų amžiaus ypatumus, lanksti;<strong>&nbsp;</strong>dinaminė; atvira; mobili ir funkcionali; tvari ir medžiagiška; su kliūtimis ir saugi; jauki ir žaisminga. Savo architektūrine koncepcija ir jos elementais kuriama dinaminė ugdymo(si) aplinka turi skatinti natūralų vaikų judėjimą net ir netaikant edukacinių fizinio aktyvinimo priemonių.</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16167 Religinis ugdymas socialiniam ir asmenybės auginimui: apgintos dvi edukologijos disertacijos 2020-02-07T09:02:28+00:00 Lilija Duoblienė info@leidykla.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16168 4-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Švietimo politika kultūriniuose kontekstuose: transmisija ir (ar) transformacija“ 2020-02-07T09:02:26+00:00 Monika Orechova info@leidykla.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16152 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys 2020-02-07T09:02:41+00:00 Irena Stonkuvienė acta.paedagogica@fsf.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2019 Authors