https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/gateway/plugin/WebFeedGatewayPlugin/atomActa Paedagogica Vilnensia2024-01-29T07:46:42+00:00Irena Stonkuvienėirena.stonkuviene@fsf.vu.ltOpen Journal Systems<p>Įkurtas 1991 m. Nagrinėja teorinius ir metodologinius švietimo ir ugdymo bei švietimo politikos ir kultūros analizės klausimus. Registruotas <em>Scopus</em> (Q4) nuo 2019 m.</p>https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/34420Redakcinė kolegija ir turinys2024-01-29T07:46:43+00:00Irena Stonkuvienė
<p>-</p>
2024-01-29T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/33396Savanorių patirtis švietimo apie krizines situacijas ateičiai: bendruomenių įgalinimas, iššūkių sprendimas ir atsparios ateities vizija2024-01-29T07:52:08+00:00Seyfullah GülEyup Artvinli
<p><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;">Savanoriai yra didžiulis išteklius, jų indėlis, kvalifikacija ir veiklos diapazonas – beribis. Vis dėlto savanoriai dažnai ignoruojami, ypač reaguojant į krizines situacijas. Šis realių atvejų tyrimas buvo atliktas siekiant nustatyti pagrindines problemas, kurios ateityje padėtų formuoti savanorių, dirbančių krizinėmis situacijomis, ugdymą. Tyrime naudotas kokybinis atvejo studijos metodas, siekiant sutelkti dėmesį į savanorių vykdomą veiklą nelaimių atveju ir atskleisti sunkumus, su kuriais jie susiduria. Duomenys buvo renkami iš dalyvių stebėjimų ir iš pusiau struktūruotų interviu, duomenims analizuoti naudota aprašomoji analizė. Remiantis gautais rezultatais, išskirtos šešios temos: (1) dalyvavimas, (2) kokybė, (3) požiūris, (4) poveikis, (5) problemos ir (6) pasiūlymai, apimančios savanorių, kurie reaguoja į krizines situacijas ir jas likviduoja, veiklą. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad nors savanoriai gali nesunkiai prisidėti prie savanorių organizacijų Turkijoje, jiems kyla problemų, susijusių su nelaimių aukomis, savanorių organizacijomis ir pačiais savanoriais. Todėl, nors savanoriai Turkijoje yra svarbūs nelaimių padarinių likvidavimo dalyviai, galima daryti išvadą, kad krizinėse situacijose savanorių pagalba galėtų būti daug platesnė ir kvalifikuotesnė.</span></p>
2024-01-29T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2024 Seyfullah Gül | Prof. Dr. Eyüp Artvinlihttps://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/32779Nuotolinis karo gydytojų mokymasis krizinėse situacijose: DILEMMA kryžminio tyrimo rezultatai2024-01-29T07:46:43+00:00Nataliia SydorovaValerii SavytskyiTaras Kuts
<p><span lang="lt-LT" style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">nuotolinis medicinos personalo mokymas yra patogus krizių (pandemijų, karinių operacijų) metu, tačiau toks mokymas gali netikti dėl ribotų praktikos galimybių. Pristatomos Ukrainos karo medicinos akademijos studentų apklausos apie nuotolinį mokymąsi (angl. </span><em lang="en-GB" style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">Survey on </em><strong lang="lt-LT" style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">DI</strong><em lang="en-GB" style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">stance </em><strong lang="lt-LT" style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">LE</strong><em lang="en-GB" style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">arning for students of the Ukrainian </em><strong lang="lt-LT" style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">M</strong><em lang="en-GB" style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">ilitary </em><strong lang="lt-LT" style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">M</strong><em lang="en-GB" style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">edical </em><strong lang="lt-LT" style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">A</strong><em lang="en-GB" style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">cademy</em><span lang="lt-LT" style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1"> (DILEMMA) </span><strong lang="lt-LT" style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">tikslas</strong><span lang="lt-LT" style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1"> – optimizuoti Ukrainos karo medicinos akademijoje (UKMA) studijuojančių gydytojų mokymo procesą, remiantis studentų apklausa apie mokymo internetu formas. </span><strong lang="lt-LT" style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">Metodai: </strong><span lang="lt-LT" style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">tyrimo duomenys surinkti iš 147 studentų apklausos apie jų pasitenkinimą ir nuotolinio mokymo tobulinimo būdus UKMA tokiose krizinėse situacijose kaip pandemijos ir karo veiksmai. Pirminiai ir antriniai rodikliai buvo analizuojami stažuotojų (DILEMMA-1, n = 78) ir gydytojų, turinčių praktinės patirties bei dalyvaujančių podiplominėse studijose UKMA (DILEMMA-2, n = 69), grupėse. </span><strong lang="lt-LT" style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">Rezultatai:</strong><span lang="lt-LT" style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1"> bendras nuotolinio mokymosi vertinimas, matuojamas 10 balų skale (pirminis rodiklis), buvo 5,9±3,3 DILEMMA-1 grupės ir 6,5±3,3 DILEMMA-2 grupės (p = 0,27), tai rodo vidutinį vertinimą. Patenkintų ir labai patenkintų studentų dalis buvo mažesnė DILEMMA-1 grupėje, palyginti su DILEMMA-2, tačiau vis tiek ji buvo gana didelė (atitinkamai 76,9 % ir 92,8 %, p < 0,05). DILEMMA-1 ir DILEMMA-2 grupių respondentai skirtingai atsakė į klausimus, susijusius su jų pageidaujamomis mokymosi internetu formomis, metodais ir tvarkaraščiu. Pavyzdžiui, DILEMMA-2 grupės dalyviai dažniausiai pageidavo, kad nuotoliniai užsiėmimai vyktų po 15.00 val. (67,5 %) ir truktų apie 2 valandas (56,5 %), o dauguma DILEMMA-1 grupės dalyvių (73,1 %) rinkosi laiką nuo 9.00 iki 11.00 val. ir 62,8 % manė, kad optimali nuotolinių užsiėmimų trukmė yra 3–4 valandos per dieną. Remiantis apklausos rezultatais, UKMA pavyko optimizuoti nuotolinį mokymąsi. </span><strong lang="lt-LT" style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">Išvados:</strong><span lang="lt-LT" style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1"> skirtingas praktikantų ir praktinės patirties turinčių gydytojų požiūris į nuotolinį mokymąsi lemia būtinybę taikyti diferencijuotą požiūrį į nuotolinio mokymosi taikymą šioms studentų grupėms. Be to, tyrime buvo išskirtos tam tikros studentų grupės, kurių atsakymai išryškino būtinybę pakoreguoti galimus atsakymų variantus ir lėmė kai kurių duomenų neparametriškumą bei parodė, kad, vertinant mokymo kokybę anoniminės studentų apklausos būdu, svarbu cenzūruoti itin neigiamus („neigikus“) ir itin teigiamus („pataikūnus“) respondentus, todėl pradinės imties dydį priklausomai nuo sudėties reikėtų padidinti 16–25 %.</span></p>
2024-01-29T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2024 Nataliia Sydorova | Valerii Savytskyi | Taras Kutshttps://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/32843The Unveiling the Faces of Corruption in Education: A Systematic Review of Various Forms of Corruption across Countries and Educational Levels2024-01-29T07:46:43+00:00Istiqomah As SayfulloohRusdinal RusdinalHadiyanto HadiyantoNesta OliviaAgung Marhadi
<p> </p> <p> </p>
2024-01-29T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2024 Istiqomah As Sayfullooh | Rusdinal Rusdinal | Hadiyanto Hadiyanto | Nesta Olivia | Agung Marhadihttps://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/33123Tarpkultūrinis aukštojo mokslo tarptautiškumo dėmuo bei formaliojo ir neformaliojo švietimo tarpkultūrinio mokymosi samprata: Italijos ir Ukrainos ekspertų nuomonė2024-01-29T07:46:43+00:00Iryna Sikorska Massimo PendenzaMykhailo GoncharenkoNataliia MyroshnychenkoSerhii Rtyshchev
<p><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;">Tyrimu siekiama prisidėti prie gilesnio aukštojo mokslo tarptautinimo ir tarpkultūrinio mokymosi supratimo išanalizavus Italijos ir Ukrainos pedagogų, politikos formuotojų bei pilietinės visuomenės sektoriaus atstovų nuostatas. Bandėme ištirti, ar tarptautinimas paskatino universitetus orientuotis į kokybinius mokymosi tikslus ir ar tarptautinimo proceso metu universitetai skiria daugiau dėmesio tarpkultūriniam mokymuisi. Pedagogams vis dažniau diskutuojant apie tarpkultūrinius klausimus, kyla nemažai iššūkių rengiant tarpkultūriškai kompetentingus absolventus. Taikyta metodologija: pusiau struktūruoti interviu su atrinktais abiejų šalių ekspertais. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tarpkultūrinė tarptautinimo dimensija tinkamai įsilieja į aukštojo mokslo tikslus, tačiau kokybiniai tarptautinimo proceso rezultatai abiejose šalyse nėra pakankamai vertinami nacionaliniu ir instituciniu lygmenimis. Tyrime pabrėžiama tarpkultūrinių dimensijų integravimo į aukštojo mokslo tarptautinimą svarba, atskleidžiami skirtingi požiūriai Italijoje ir Ukrainoje, rekomenduojama bendradarbiauti akademinei bendruomenei ir pilietinei visuomenei siekiant didinti tarpkultūrinį sąmoningumą ir kompetencijas bei pabrėžiamas galimų naujovių potencialas ateityje.</span></p>
2024-01-29T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2024 Iryna Sikorska | Massimo Pendenza | Mykhailo Goncharenko | Nataliia Myroshnychenko | Serhii Rtyshchevhttps://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/31747Organizacijos viduriniosios grandies vadovams kylantys tarnaujančiosios lyderystės kompetencijų ugdymo iššūkiai2024-01-29T07:46:44+00:00Ugnė SupranavičienėGenutė Gedvilienė
<p><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;">Lyderystės suvokimas ir identifikavimas yra nuolat tiriamas, tačiau pastaruoju metu lyderystės poreikis tapo vis akivaizdesnis įvairaus pobūdžio organizacijose. Šių dienų kasdienybė verčia permąstyti visas iki šiol gintas lyderystės tiesas ir teorijas. Šiame straipsnyje siekiama atskleisti organizacijos viduriniosios grandies vadovams kylančius tarnaujančiosios lyderystės kompetencijų ugdymosi iššūkius. Buvo atliktas kokybinis tyrimas. Duomenų jam gauta iš septynių tyrimo dalyvių – viduriniosios grandies vadovų, dirbančių vienoje iš „Lietuvos geležinkelių“ organizacijų „LTG Link“. Šie vadovai dalyvavo trijuose kompetencijų ugdymo (pasitikėjimo savimi, emocinio intelekto ir lyderystės motyvacijos) vertinimuose, paskui vyko fokus grupės diskusijų, kurių metu jie svarstė apie lyderystės sampratą organizacijoje, apibūdino, kaip jie suvokia save organizacijoje, kaip atpažįsta tarnaujančiosios lyderystės kompetencijas ir su kokiais iššūkiais susiduria siekdami, kad tarnaujančioji lyderystė taptų vyraujančiu vadovavimo stiliumi jų organizacijoje. Vadovų buvo prašoma reflektuoti trimis kompetencijų ugdymo lygmenimis: viduriniosios grandies vadovų lyderystės ir vadovavimo sampratos refleksija; viduriniosios grandies vadovų ir pavaldinių santykių supratimas; viduriniosios grandies vadovų ir jų vadovybės santykių supratimas. Remiantis tyrimo rezultatais, visais kompetencijų ugdymo lygmenimis viduriniosios grandies vadovams kyla iššūkių ugdantis tarnaujančiosios lyderystės kompetencijas. Dabartinė vadovavimo samprata organizacijoje orientuota į vadovo požiūrį, kai pagrindinis dėmesys skiriamas vadovui, o ne pavaldiniui, tarnaujančiojo vadovavimo koncepcijoje vyrauja į darbuotoją orientuotas požiūris. Organizacijos procesai ir procedūros kuriamos taip, kad kontroliuotų ir ribotų viduriniosios grandies vadovų sprendimų priėmimą. Organizacijoje nėra veikiančios kompetencijų ugdymo ir paramos sistemos, kuri padėtų viduriniosios grandies vadovams tapti tarnaujančiaisiais lyderiais, todėl organizacijoje susiformuoja nevientisa vadovavimo kompetencijų koncepcija, kai viduriniosios grandies vadovai turi savo individualų supratimą be jokio galimo pagrindimo. Be to, hierarchinė organizacijos struktūra riboja viduriniosios grandies vadovų motyvaciją ugdyti tarnaujančiojo vadovavimo kompetencijas.</span></p>
2024-01-29T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2024 Ugnė Supranavičienė | Genutė Gedvilienėhttps://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/32958Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų organizacinės kultūros adaptyvumo charakteristikos raiška2024-01-29T07:46:43+00:00Jovita Starkutė
<p><span lang="lt-LT" style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">Organizacinės kultūros kontekste organizacijoms, siekiančioms būti adaptyviomis, ugdyti adaptyvumą, kasdienėje veikloje tampa svarbu ieškoti sprendimų, kaip sistemiškai organizacijoje prisitaikyti nuolat kintamomis sąlygomis ir tapti labiau adaptyviomis. Tačiau tai nėra lengva ir yra problemiška, nes adaptyvumas ugdymo įstaigose yra sisteminis ir vienas iš organizacinės kultūros procesų. Todėl straipsnio tikslas – remiantis tarptautiniu mastu pripažintu Denison organizacinės kultūros instrumentu (angl.</span><em style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1"> Denison Organizational Culture Survey</em><span lang="lt-LT" style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1"> (DOCS) atskleisti adaptyvumo charakteristikos ir ją sudarančių rodiklių (pokyčių įgyvendinimo, organizacinio mokymosi, požiūrio į klientus) raišką tiriant organizacinę kultūrą bendrojo ugdymo mokyklose. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvos ugdymo įstaigose skiriama daug dėmesio organizaciniam mokymui, tačiau kyla iššūkių pokyčių įgyvendinimo ir požiūrio į klientus organizacinės kultūros srityse</span><span lang="lt-LT" style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">.</span></p>
2024-01-29T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2024 Jovita Starkutėhttps://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/32360Kokia yra mokyklų, kaip mokymosi institucijų, naujovių diegimo įgyvendinimo praktika iš vietos valdžios institucijų perspektyvos?2024-01-29T07:46:44+00:00Inese Lusena-EzeraGunta Siliņa-Jasjukeviča
<p><span lang="lt-LT" style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">Mokyklos kaip mokymosi institucijos pozicija patyrė virsmų visame pasaulyje, nes sparčiai keitėsi mokymo ir mokymosi procesai, švietimo įstaigų valdymas, mokymosi turinys ir siekiniai. Latvijos švietimo srityje taip pat matomas mokyklos kaip mokymosi institucijos pozicijos formavimasis, skatinimas ir stiprinimas. Mokymosi institucijos pozicija grindžiama įvairių suinteresuotųjų šalių grandžių bendradarbiavimu siekiant bendrų mokymosi tikslų. Latvijoje inicijuotiems pokyčiams švietimo srityje priimti, įgyvendinti ir stiprinti būtina ne tik plėtoti skirtingų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą, įskaitant švietimo įstaigos bendradarbiavimą su jos steigėju – savivaldybe, bet ir suprasti, ar visos suinteresuotosios šalys, ypač savivaldybės, visapusiškai supranta mokyklos, kaip mokymosi institucijos, poziciją sudarant sąlygas švietimo įstaigoms tapti mokymosi institucijomis. Tyrimo tikslas – išanalizuoti </span><em style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">mokyklos kaip mokymosi institucijos</em><span lang="lt-LT" style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1"> pozicijos raišką Latvijos švietimo įstaigose iš Latvijos savivaldybių perspektyvos. Rezultatai atskleidė, kad Latvijos švietimo politikos įgyvendinimas mokykloje kaip mokymosi institucijoje nevyksta vienoje, bendroje sistemoje su vietos savivaldos institucijomis. Nustatyta, kad vietos savivaldos išskiriamos kliūtys ir sunkumai, su kuriais susiduria mokykla kaip mokymosi institucija, reiškiasi tiek švietimo politikos planavimo, tiek visos mokyklos ir jos valdymo lygmenimis, be to, mokymosi lyderystės modeliavimas ir ugdymas yra viena iš silpniausių mokyklos kaip mokymosi institucijos dimensijų švietimo įstaigose.</span></p>
2024-01-29T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2024 Inese Lusena-Ezera | Gunta Siliņa-Jasjukevičahttps://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/33299Mokytojų stresas ir laisvalaikis kaip streso įveikimo erdvė2024-01-29T07:46:43+00:00Renata JukićEmanuela Ham
<p><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;">Šio straipsnio tikslas – ištirti mokytojų patiriamą stresą ir laisvalaikį kaip streso įveikimo erdvę. Mokytojų patiriamos neigiamos emocijos, tokios kaip nerimas ar nusivylimas dėl tam tikrų savo darbo ypatumų, vadinamos mokytojų stresu. Mokytojų savistatų tyrimai rodo, kad jų streso lygis nuolat didėja. Laisvalaikis – erdvė, kurioje mokytojai gali pasinaudoti išorine parama ir asmeniniais ištekliais, kad sušvelnintų neigiamą streso poveikį. Todėl pedagoginiu požiūriu svarbu kurti kokybišką laisvalaikį, kad būtų užkirstas kelias mokytojų stresui arba sumažintas jo mastas ir pagerinta mokytojų gerovė.</span></p>
2024-01-29T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2024 Renata Jukić | Emanuela Hamhttps://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/34425Mokytojavimo deprofesionalizacija: sociologinė analizė2024-01-29T07:46:43+00:00Jūratė Litvinaitė
<p><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">Straipsnyje analizuojamas mokytojo darbinės veiklos priskyrimo profesijoms pagrįstumas bei mokytojų darbinės veiklos pozicijų kaita šiuolaikiniuose kontekstuose. Įvertindami, kam – profesijai, darbui ar tarnybai – priskirtinas mokytojavimas, galime paaiškinti jo svarbą (kartu ir mokytojams) visuomenėje; įvertinti mokytojų turi</span><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">mą simbolinį kapitalą, mokytojavimui keliamų reikalavimų adekvatumą ir mokytojų galimybes juos įvykdyti. Toks įvertinimas svarbus aiškinantis mokytojavimo patrauklumo nuosmukio, matomo nuo pat XXI a. pradžios ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Vakarų šalyse, priežastis ir ieškant būdų pagerinti mokytojų profesinę savijautą ir sąlygas, kuriomis jie veikia.</span></p>
2024-01-29T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/34427Tėvų dalyvavimas vaikui ruošiant namų darbus: „Turiu padėti savo vaikui nepaisydamas jokių COVID-19“2024-01-29T07:46:43+00:00Barbora Petrů Puhrová
<p><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;">Tyrime nagrinėjamas tėvų dalyvavimas vaikui ruošiant namų darbus. Kokybinis tyrimas su pradinių klasių mokinių tėvais atskleidė tėvų požiūrį į namų darbų ruošimą ir sąlygas, atspindėjo pokyčius ir strategijas ruošiant namų darbus pandemijos metu. Nepriklausomai nuo pandemijos rezultatai atskleidė skirtumus pagal tai, kaip vaikai ruošia namų darbus; tėvų pagalba padeda siekti savarankiškumo ir didina atsakomybę už vaiko mokymąsi, ir tai nėra susiję su pandemija.</span></p>
2024-01-29T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/24350Bendrojo lavinimo mokyklos mokinių socialinės kompetencijos ugdymas neformaliojo ugdymo kontekste2024-01-29T07:46:44+00:00Hanna ChaikovskaIryna LevchykMykola FedorutsVira PolishchukOksana Mazur
<p><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;">Straipsnyje aprašomas vyresniųjų klasių mokinių socialinės kompetencijos ugdymas neformaliojo ugdymo kontekste. Eksperimentiniame tyrime dalyvavo 647 bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai iš septynių Ukrainos Ternopolio ir Ivano-Frankivsko sričių bendrojo lavinimo mokyklų. Išankstiniame eksperimento etape naudoti diagnostikos metodai buvo papildyti pagrindiniais socialinės kompetencijos komponentais, sukurti ir apibūdinti atitinkami kriterijai, rodikliai ir aprašomoji formavimosi lygių skalė. Diagnostinės apklausos išvados parodė, kad būsimiems mokyklos absolventams labai trūksta socialinės kompetencijos.</span><br style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" /><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;">Eksperimento metu nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. birželio mėn. buvo sudarytos būtinos socialinės ir pedagoginės sąlygos pagrindinėms neformaliojo ugdymo nuostatoms, kurios apėmė mokinio subjektyvios pozicijos stimuliavimą, teikiamą socialinę ir pedagoginę pagalbą bei stebėseną, neformaliojo ugdymo turinio, formų ir metodų modernizavimą, erdvės ir pagalbos organizavimą, realizuoti. Įvairios neformaliojo ugdymo realizavimo formos lėmė reikšmingą teigiamą eksperimentinių grupių dalyvių socialinės kompetencijos ugdymo poslinkį.</span><br style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" /><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;">Lyginamoji poeksperimentinės apklausos rezultatų analizė atskleidė, kad aukštą socialinės kompetencijos lygį turinčių mokinių padaugėjo 15 proc., o žemą lygį turinčių respondentų sumažėjo 11 proc. Galutinė gautų duomenų analizė patvirtino tyrimo hipotezę ir įrodė, kaip svarbu ugdant vyresniųjų klasių mokinių socialinę kompetenciją perkelti dėmesį iš neformaliojo ugdymo į formalųjį.</span></p>
2023-12-28T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Hanna Chaikovska | Iryna Levchyk | Mykola Fedoruts | Vira Polishchuk | Oksana Mazurhttps://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/32554(Ne)susvetimėjimas Lietuvos mokyklose: keturių abiturientų atvejų analizė2024-01-29T07:46:44+00:00Juozapas Labokas
<p><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">Straipsnyje analitinis dėmesys kreipiamas į mokytojo ir mokinio santykio lauke besireiškiantį susvetimėjimą. Tyrime naudojamas Morinaj, Hadjar ir Hascher (2020) kiekybinis-diagnostinis susvetimėjimo lygio nustatymo klausimynas (skalė), kuriuo iš tiriamos dvyliktokų populiacijos (n = 227) atrinkti du </span><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;" data-mce-fragment="1">didelį ir du mažą susvetimėjimą santykio su mokytojais lauke patiriantys tyrimo dalyviai. Jie pakviesti į kokybinį pusiau struktūruotą interviu, kurio metu siekta geriau suprasti mokinio ir mokytojo susvetimėjimo problemą.Tyrimu siekta geriau suprasti susvetimėjimo reiškinį atsižvelgiant į mokytojo ir mokinio santykio sritį, aptarti ir reflektuoti diagnostinio klausimyno galimybes ir atskleisti keturių tyrimo dalyvių (ne)susvetimėjimo santykyje su mokytojais patirtis. Tyrimo nustatyta, kad dalyviai skirtingai interpretavo klausimyno teiginius, pateikė skirtingus atsakymus, kas galėjo iškreipti diagnostinio tyrimo rezultatus, o atskleista pedagoginių patirčių įvairovė parodė, kad susvetimėjimas yra individualus ir daugiaplanis reiškinys, į kurio tolesnius tyrimus prasminga įtraukti ir kokybinę metodologinę perspektyvą.</span></p>
2024-01-29T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2024 Juozapas Labokas