https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/issue/feed Acta Paedagogica Vilnensia 2022-11-08T14:33:24+00:00 Irena Stonkuvienė irena.stonkuviene@fsf.vu.lt Open Journal Systems <p>Įkurtas 1991 m. Nagrinėja teorinius ir metodologinius švietimo ir ugdymo bei švietimo politikos ir kultūros analizės klausimus. Registruotas <em>Scopus</em> (Q4) nuo 2019 m.</p> https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/29680 Redakcinė kolegija ir turinys 2022-11-08T09:43:09+00:00 Irena Stonkuvienė acta.paedagogica@fsf.vu.lt <p>-</p> 2022-11-07T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/24097 Kokybės užtikrinimo plėtra Bosnijos ir Hercegovinos aukštojo mokslo sektoriuje: teksto analizė 2022-11-08T09:43:03+00:00 Aleksandra Figurek aleksandra.figurek@agro.unibl.org Giuseppe T. Cirella gt.cirella@ug.edu.pl Anatoliy G. Goncharuk agg@ua.fm Enoch T. Iortyom etiortyomenoch@ebkustsl.edu.sl Una Vaskovic vaskovic1997@gmail.com Solomon T. Abebe solomtu6@gmail.com <p>Švietimas yra kiekvienos tautos pagrindas, būtinas asmens ir visuomenės augimui bei vystymuisi. Šiame tyrime analizuojamas kokybės užtikrinimo vaidmuo siekiant numatomų Bosnijos ir Hercegovinos aukštojo mokslo sektoriaus rezultatų. Nacionalinė kvalifikacijų sistema nagrinėjama pasitelkiant teksto analizės metodą – tyrimas grindžiamas dokumentuota, daugiausia kokybine studentų priėmimo ir studijų programų apžvalga bei aprašomąja analize. Tyrimas atskleidė, kad skirtingai nuo pasaulinių tendencijų, Bosnijoje ir Hercegovinoje studentų skaičius mažėja. Kokybės užtikrinimas yra nepakeičiama priemonė stiprinant aukštojo mokslo sektorių, taip pat norint pasiekti švietimo inicijuojamus pokyčius ir rezultatus. Atskleista ir tai, kad studijų programos ir ugdymo turinys turi lemiamą reikšmę mokymo ir mokymosi procesams, o unifikuota kvalifikacijų sistema yra būtina siekiant užsibrėžtų švietimo tikslų visais lygiais. Tyrime rekomenduojama įdiegti patikimas kokybės užtikrinimo sistemas, atitinkamą stebėsenos ir akreditavimo struktūrą bei jų apgalvotai laikytis, kad šalyje būtų pasiekti keliamus aukštojo mokslo tikslus atitinkantys rezultatai. Be to, tyrime aptariami labai svarbūs ir nuodugniai išanalizuoti lemiami veiksniai (demokratiniai, ekonominiai ir sisteminiai) ir trikdžiai – jie nusako epistemologinių, politinių ir institucinių kliūčių požymius Bosnijoje ir Hercegovinoje, besivystančioje šalyje, kuri yra švietimo sistemos europinimo pavyzdys.</p> 2022-11-07T09:57:24+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Aleksandra Figurek | Giuseppe T. Cirella | Anatoliy G. Goncharuk | Enoch T. Iortyom | Una Vaskovic | Solomon T. Abebe https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/21908 Metakognityvinių skaitymo strategijų įtaka magistrantūros studentų anglų kaip užsienio kalbos skaitymo įgūdžiams ir akademiniams pasiekimams 2022-11-08T14:33:24+00:00 Iryna Levchyk iralevchyk@tnpu.edu.ua Hanna Chaikovska chaicov78@tnpu.edu.ua Oksana Mazur mazur@tnpu.edu.ua Zoriana Adamska zoryanada@ukr.net Nataliia Zakordonets nataliia.zakordonets@tnpu.edu.ua <p>Straipsnyje nagrinėjama magistrantų akademinių pasiekimų ir metakognityvinių skaitymo strategijų (MSS) taikymo anglų kaip antrosios kalbos akademinio skaitymo užduotims koreliacija. Tyrimas atliktas Ternopilio Volodymyro Hnatiuko nacionaliniame pedagoginiame universitete. Duomenys buvo renkami tikslinių grupių interviu ir adaptuotomis MARSI klausimyno skalėmis. Straipsnyje pristatomas tyrimas yra aprašomasis, jis atliktas siekiant surinkti informaciją pradiniame eksperimento etape – eksperimentu tiriamas magistrantų MSS naudojimas atliekant anglų kaip antrosios kalbos akademinio skaitymo užduotis. Tyrimo dalyvių palankiausiai vertinamas MSS tipas buvo problemų sprendimo strategija, jos pritaikymo rodiklis didžiausias (bendras įverčio vidurkis 3,7), be to, keturios iš penkių dažniausiai pasirinktų strategijų irgi buvo problemų sprendimo tipo. Lyginamoji tyrimo rezultatų analizė atskleidė, kad aukštus ir žemus akademinius pasiekimus turintys magistrantai dažniausiai naudoja panašias MSS, skyrėsi tik šių dviejų respondentų grupių MSS taikymo dažnis anglų kaip antrosios kalbos akademinio skaitymo užduotims. Gerai besimokantys magistrantai (72 respondentai) MSS taikė vidutiniškai dažnai ir dažnai, jų įverčių vidurkis buvo nuo 3,0 iki 4,2, o prastai besimokantys studentai (58 dalyviai) strategijas taikė vidutiniškai dažnai ir retai, jų įverčių vidurkiai varijavo nuo 2,0 iki 3,2. Tyrimo teorinė nauda ta, kad pristatomi svarbūs rezultatai apie MSS taikymo poveikį Ternopilio Volodymyro Hnatiuko nacionalinio pedagoginio universiteto magistrantų skaitymo gebėjimams. Praktinė tyrimo implikacija ta, kad į magistrantams skirtas mokymo programas turėtų būtų įtraukiami pagrindinius arba pasirenkamuosius dalykus papildantys teksto supratimo kursai, ir jie turėtų būti kuriami vadovaujantis metakognityvinių strategijų naudojimo mokant anglų kaip antrosios kalbos teksto supratimo praktiniais mokymo vadovais.</p> 2022-11-07T09:33:07+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Iryna Levchyk | Hanna Chaikovska | Oksana Mazur | Nataliia Zakordonets https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/29681 El. mokymasis aukštosiose mokyklose pandemijos metu ir po jos 2022-11-08T09:43:08+00:00 Liudmyla Holubnycha golubnichaya11@gmail.com Tetiana Besarab besarabtp73@gmail.com Yana Pavlishcheva yapavlisheva@gmail.com Oksana Kadaner kadaneroksana@ukr.net Oksana Khodakovska oksanakhodakovska@gmail.com <p>Straipsnyje aptariami koronaviruso COVID-19 realybės sukelti iššūkiai aukštojo mokslo sistemai. Pristatoma teigiama nuotolinio anglų kalbos mokymo ir mokymosi patirtis (Ukrainos Jaroslav Mudryi nacionaliniame teisės universitete) pasirodė reikšminga pandemijos metu ir gali būti naudinga visuomenei tobulinant ugdymo procesus ir po pandemijos. Straipsnio tikslas – pasidalyti teigiama patirtimi, kaip pandemijos metu aukštajame moksle organizuoti anglų kalbos mokymąsi elektroniniu būdu, siekiant ir vėliau panaudoti el. mokymosi pasiekimus švietimo praktikoje, išryškinti ir spręsti jos problemas. Išsiaiškinti nagrinėjamo klausimo pranašumus ir trūkumus padėjo bendrieji teoriniai (analizės ir sintezės) ir empiriniai (stebėjimo ir aptarimo) metodai. Tyrimo metu padarytos šios išvados: asinchroninis nuotolinis mokymasis efektyvus labai motyvuotiems studentams; sinchroninės mokymo formos padeda lavinti visų rūšių kalbinius įgūdžius. Nuotolinio mokymo ir mokymosi pranašumai – galimybė rodyti reikiamą didaktinę medžiagą ekrane, teikti studentams geresnės kokybės garso ar vaizdo medžiagą. Su tokiu mokymu siejamos problemos – būtina stipri studentų motyvacija, ši susijusi su studentų saviorganizacija ir gebėjimu dirbti savarankiškai; kartais nepakankami techniniai akademinio personalo įgūdžiai; akademinis nesąžiningumas, dėl kurio testavimas tampa beprasmis.</p> 2022-11-07T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/27908 Rizikos ir apsauginiai veiksniai renkantis mokymosi turinį vidurinėje mokykloje: Latvijos Latgalos regiono karjeros konsultantų ir studentų požiūris 2022-11-08T09:43:02+00:00 Pāvels Pancerko pavels.pancerko@inbox.lv Anita Pipere anita.pipere@du.lv Mārīte Kravale-Pauliņa marite.kravale@du.lv <p>Straipsnyje pristatomas karjeros konsultantų ir studentų požiūrio į rizikos ir apsauginius veiksnius renkantis mokymosi turinį vidurinėje mokykloje tyrimas. Latvijos Latgalos regione atliktas kokybinis mokyklos karjeros konsultantų ir mokinių požiūrio trianguliacija grindžiamas tyrimas. Duomenys surinkti iš interviu su keturiais karjeros konsultantais ir tiksline šešių 15–16 metų mokinių iš miesto ir kaimo mokyklų grupe, duomenys analizuoti naudojant teminės analizės metodą. Tyrime atskleista, kad mokyklų karjeros konsultantai gali pasitarnauti kaip gyvybiškai svarbus Latvijos visuomenės išteklius valdant ir sprendžiant dabartinės švietimo reformos iššūkius bei įveikiant socialinių ir ekonominių skirtumų keliamą nelygybę švietimo ir karjeros valdymo srityje.</p> 2022-11-07T10:06:05+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Pāvels Pancerko | Anita Pipere | Mārīte Kravale-Pauliņa https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/24811 School Leaders’ Attitudes, Expectations, and Beliefs Starting a Character Education Training in Latvia 2022-11-08T09:43:01+00:00 Manuel Joaquín Fernández González manuels.fernandezs@lu.lv Svetlana Surikova svetlana.surikova@lu.lv <p>Straipsnyje nagrinėjami Latvijos mokyklų vadovų lūkesčiai ir įsitikinimai pradedant profesinio tobulėjimo kursą apie charakterio ugdymą (toliau – programa). Atliktame tyrime nagrinėti šie klausimai: kokios buvo mokyklų vadovų nuostatos ir lūkesčiai pradedant programą? Kokie buvo jų pirminiai įsitikinimai apie savo žinias ir lyderystės kompetenciją šioje srityje? Kokių jie turėjo pirminių įsitikinimų apie savo vaidmenį ir įtaką mokinių moraliniam brendimui ir jų pačių moraliniam tobulėjimui?<br>Norint atsakyti į šiuos klausimus, 2020 m. pavasarį ir rudenį atlikta apklausa naudojant anketą su uždarais ir atvirais klausimais. Apklausoje dalyvavo 30 Latvijos mokyklų vadovų (iš Rygos, Rygos apylinkių ir Siguldos). Mokyklų vadovų profesinės patirties įvairovė suteikė tyrimui reikšmingų įžvalgų.<br>Dalyviai pasitikėjo savo profesine patirtimi ir kompetencija, tačiau kartu buvo pasirengę tobulinti profesinę praktiką ir žinias savo srityje. Jie pabrėžė norą dalytis žiniomis ir idėjomis bei išreiškė viltį, kad turės galimybę refleksijai ir bendrautii. Tyrimo dalyviai pabrėžė, kaip svarbu sukurti draugišką, bendra vertybių ir dorybių sistema besiremiančią atmosferą. Vienas iš tvirčiausių jų įsitikinimų buvo tas, kad jie patys turi įkūnyti dorybes, kurias norėtų matyti savo mokiniuose, ir užmegzti pasitikėjimu grįstą bendravimą kaip mokinių ir jų pačių moralinio augimo sąlygą.<br>Tyrimo rezultatai buvo naudinga atspirtis apibrėžiant tolesnio programoje vykdomo veiklos tyrimo kontekstą: jie naudojami kaip orientyras vertinant dalyvių nuostatas apie programos įgyvendinamumą ir įtaką jai pasibaigus. Šie radiniai taip pat gali būti vertingi panašioms iniciatyvoms ateityje, nes atskleidžia svarbių aspektų, į kuriuos reikia atsižvelgti organizuojant charakterio ugdymo lyderystės mokymo kursus.</p> 2022-11-07T10:15:59+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Manuel Joaquín Fernández González | Svetlana Surikova https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/27346 Balansuojant tarp paidia ir ludus: kompiuteriniai žaidimai mokyklos ugdymo(si) procese 2022-11-08T09:43:00+00:00 Gintė Marija Ivanauskienė gintemgylyte@gmail.com <p>Šiuo straipsniu yra siekama aptarti kompiuterinių žaidimų dvipoliškumą (tarp žaismingumo (<em>paidia</em>) ir rimtumo (<em>ludus</em>)) – jo problematiką, ir šio bruožo suteikiamas naujas galimybes kompiuterinius žaidimus integruojant į mokymo(si) procesą bendrajame ugdyme, remiantis projekto „Dideli maži ekranai. Medijų raštingumas Lietuvos mokyklose“ atvejo studija, kuriame analizuojamos jame dalyvavusių mokytojų patirtys bei projekto dokumentai. Tyrimas parodo, jog kompiuteriniai žaidimai, nors esantys itin populiarūs mokinių tarpe, mokyklos kontekste dažniausiai yra vertinami kaip smagi atsikvėpimui skirta veikla ir retai kada yra atkreipiamas dėmesys į rimtąją kompiuterinių žaidimų pusę, galimai dėl kurios priežasties jie neturi jokios vietos Lietuvos formaliojo ugdymo procese.</p> 2022-11-07T10:25:27+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Gintė Marija Ivanauskienė https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/29682 Būsimų ikimokyklinio ugdymo pedagogų profesinės kompetencijos įsivertinimas 2022-11-08T09:43:07+00:00 Baiba Kaļķe baiba.kalke@lu.lv Sanita Baranova sanita.baranova@lu.lv Līga Āboltiņa liga.aboltina@lu.lv <p>Vienas iš Europos aukštojo mokslo erdvės tikslų yra skatinti kompetencijų ugdymą, ypatingą dėmesį skiriant toms kompetencijoms, kurių žmonėms reikia norint išlaikyti esamą gyvenimo kokybę ir aukštą įsidarbinimo lygį kintančios visuomenės ir darbo rinkos sąlygomis. Šiame tyrime analizuojamas būsimų ikimokyklinio ugdymo pedagogų profesinės kompetencijos įsivertinimas naudojant mokytojų profesinės kompetencijos vertinimo instrumentą (apklausą). Straipsnyje nagrinėjama ikimokyklinio ugdymo pedagogų profesinės kompetencijos struktūra. Rezultatai atskleidė, kad tyrimo instrumentas gali būti naudojamas kaip mokytojų profesinės kompetencijos įsivertinimo priemonė. Palankiausiai įvertintos subkompetencijos – tai bendrosios profesinės veiklos užtikrinimo užduotys, mokymosi proceso įgyvendinimas ir profesinės kompetencijos tobulinimas. Duomenų analizė rodo ir tai, kad svarbus būsimų ikimokyklinio ugdymo pedagogų profesinės kompetencijos įsivertinimo esamoje situacijoje rodiklis yra klausimas „Ar jūsų darbas susijęs su studijų sritimi?“ bei teiginiai, pateikiami apklausos dalyse „Mokymosi proceso įgyvendinimas“ ir „Profesinės kompetencijos tobulinimas“.</p> 2022-11-07T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/25031 Mokymosi analitikos nauda edukacijai: Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų patirčių analizė 2022-11-08T09:42:59+00:00 Julija Melnikova julija.melnikova@ku.lt Aleksandra Batuchina aleksandra.ro@gmail.com Gita Šakytė-Statnickė gita.statnicke@gmail.com Gražina Šmitienė g.smitiene@gmail.com <p>Straipsnyje aptariama mokymosi analitikos nauda edukacijai: teorinėje dalyje atskleidžiama mokymosi analitikos samprata, aptariama, kaip mokymosi analitikos technologijos padeda tobulinti mokymo(si) procesą. Dėmesio skiriama svarbiausiai mokymosi analitikos naudos gavėjų&nbsp;– mokytojų&nbsp;– grupei. Teoriškai atskleidžiama mokymosi analitikos nauda mokytojų pedagoginiame darbe. Empirinėje straipsnio dalyje pristatomi kokybinio tyrimo, skirto mokytojų patirčių analizei, rezultatai. Tyrime dalyvavo 17 Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų, turinčių darbo su mokymosi analitikos priemonėmis patirties. Pusiau struktūruoto interviu metodas leido surinkti tyrimo dalyvių įžvalgas apie mokymosi analitikos naudojimą Lietuvos mokyklose žvelgiant iš mokytojų perspektyvos. Kokybinė informantų atsakymų turinio analizė atskleidė mokytojų nuomonę apie mokymosi analitikos naudą mokymui(si), mokytojų kompetencijas dirbti su mokymosi analitikos priemonėmis, mokytojų įgalinimą naudoti mokymosi analitikos priemones ir priimti duomenimis grįstus pedagoginius sprendimus.</p> 2022-11-07T10:52:14+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Julija Melnikova | Aleksandra Batuchina | Gita Šakytė-Statnickė | Gražina Šmitienė https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/26271 Dešines politines pažiūras turinčios populiacijos ir globaliųjų kompetencijų ryšys: įrodymai iš PISA 2018 ir European Social Survey tyrimų 2022-11-08T09:42:59+00:00 Jogaila Vaitekaitis jogaila.vaitekaitis@fsf.vu.lt Dovilė Stumbrienė dovile.stumbriene@mif.vu.lt <p xml:lang="en-US">Šiame straipsnyje tiriamas ryšys tarp piliečių politinių pažiūrų ir penkiolikmečių rezultatų PISA 2018 globaliųjų kompetencijų tyrime. Taikant tiesinę regresiją ir skaičiuojant Spirmeno koreliacijos koeficientą, tiriamas ryšys tarp 18-os ES šalių piliečių politinių preferencijų (polinkis į politinę dešinę) ir mokinių nekognityvinių įgūdžių, vertybių ir nuostatų. Naudojami 2018 m. duomenys iš EBPO PISA globaliųjų kompetencijų ir&nbsp;<em xml:lang="en-GB">European Social Survey</em>&nbsp;tyrimų.<br>Analizės rezultatai suponuoja, kad didesnė dešiniųjų pažiūrų gyventojų dalis šalyje yra susijusi su žemesnėmis mokinių globaliomis kompetencijomis. Nustatyta, kad dešiniųjų pažiūrų gyventojų dalis šalyje paaiškina daugiau nei 40 proc. globalių kompetencijų rezultatų, sietinų su mokinių nuostatomis dėl imigrantų ir (ne)pagarba kitų kultūrų žmonėms.<br>Tyrimo išvadose teigiama, kad 15-mečių PISA 2018 globalių kompetencijų rezultatai gali būti paveikti šalies visuomenės politinio-ideologinio konteksto. Remiantis atlikta klasifikacija, Latvijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Italijoje ir Bulgarijoje, kur daugiau nei 40 proc. gyventojų laiko save politiškai dešiniaisiais, mokiniai yra dažniau linkę nesutikti su tokiais teiginiais, kaip antai:&nbsp;<em xml:lang="en-GB">aš gerbiu kitų kultūrų žmones kaip lygiaverčius žmones; su visais žmonėmis elgiuosi pagarbiai, nepaisant jų kultūrinės kilmės; ar imigrantų vaikai turėtų turėti tokias pat galimybes mokytis</em>&nbsp;ir pan.</p> <p xml:lang="en-US">Diskusijos dalyje svarstoma, ar socialinės sanglaudos išlaikymas, empatijos, demokratiškų ir humanistinių vertybių puoselėjimas nėra tai, kas prarandama dėl perdėm didelio švietimo sistemų koncentravimosi į aukštą ekonominę pridėtinę vertę kuriančias mokinių gamtos mokslų, matematikos ir skaitymo akademines žinias. Visuomenių poliarizacijos, dehumanizacijos ir augančios įtampos kontekste keliami klausimai dėl švietimo sistemų gebėjimo švelninti radikalizaciją ir ekstremizmą.</p> 2022-11-07T11:02:26+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Jogaila Vaitekaitis | Dovilė Stumbrienė https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/29683 Šiuolaikinės katalikiškojo ugdymo diskurso transformacijos: teminė Bažnyčios dokumentų analizė 2022-11-08T09:43:06+00:00 Juozapas Labokas juozapas.labokas@fsf.vu.lt <p>Straipsnyje analizuojama Katalikų Bažnyčios mokymo apie ugdymą kaita nuo XX a. pr. iki šių dienų. Tai daroma siekiant pateikti visuminį Bažnyčios ugdymo minties žemėlapį, atspindint kaitos trajektorijas ir kviečiant tolesnei diskusijai apie galimus katalikiškos ugdymo sampratos plėtotės kelius. Analizei naudojami Katalikiškojo ugdymo kongregacijos pateikiami dokumentai (iš viso&nbsp;– 9), kurių chronologinės ribos nuo 1929 iki 2013 metų. Dokumentai tyrime traktuojami kaip simbolinės reprezentacijos ir socialiniai faktai, darantys tiesioginę ir (ar) netiesioginę įtaką katalikiškojo ugdymo sampratos plėtotei, tad ir reikšmingi analizės objektai. Dokumentų turinio tyrimui naudotas teminės analizės metodas atskleidė reikšmingus turinio skirtumus ir inkrementinę sampratos kaitos specifiką, įkvėptą Vatikano II susirinkimo.</p> 2022-11-07T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/29685 Recenzija: Morgan, G. A., Liao, H. F., & Józsa, K. (2020). Assessing Mastery Motivation in Children Using the Dimensions of Mastery Questionnaire (DMQ) 2022-11-08T09:43:05+00:00 Suherman Suherman suherman@edu.u-szeged.hu <p>-</p> 2022-11-07T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors