Acta Paedagogica Vilnensia https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia <p>Įkurtas 1991 m. Nagrinėja teorinius ir metodologinius švietimo ir ugdymo bei švietimo politikos ir kultūros analizės klausimus.&nbsp;</p> en-US <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> irena.stonkuviene@fsf.vu.lt (Irena Stonkuvienė) vigintas.stancelis@kf.vu.lt (Vigintas Stancelis) Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0200 OJS 3.1.2.1 http://blogs.law.harvard.edu/tech/rss 60 Redakcinė kolegija ir turinys https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16151 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16151 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0200 Pratarmė https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16153 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Irena Stonkuvienė Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16153 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0200 Regioninės kultūros samprata rengiant mokytojus Latvijoje, Lietuvoje ir Norvegijoje: lyginamoji atvejo analizė https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16155 <p>Straipsnyje nagrinėjama regionų kultūra, regioninių tradicijų svarba, siekiant šalies kultūrinio tvarumo. Vis dėlto regioninių tradicijų puoselėjimas dažnai laikomas kliūtimi globalizacijai ir daugiakultūriškumui. Kyla klausimas: kaip apsaugoti ir plėtoti regionų kultūrinę įvairovę, kultūros paveldą? Mokytojų rengimui tenka svarbi misija ‒ plėtoti idėjas apie regioninės kultūros svarbą, inicijuoti jos išsaugojimą bei ieškoti jungčių tarp regioninio ir globalaus konteksto.<strong>&nbsp;</strong>Tyrimu siekiama nustatyti, kokie faktoriai skatina arba trukdo plėtoti būsimųjų mokytojų&nbsp;kompetencijas, kurios leistų sėkmingai ugdyti pradinės mokyklos mokinių regioninės kultūros supratimą. &nbsp;Lyginamoji trijų šalių (Latvijos, Lietuvos ir Norvegijos) švietimo dokumentų turinio bei pusiau struktūruotų interviu su bendrojo ugdymo ir aukštųjų mokyklų atstovais, mokytojų ugdytojais analizė leido atskleisti galimų pedagoginių metodų dėsningumus, panašumus ir skirtumus.</p> Gunta Siliņa-Jasjukeviča | Ilze Briška | Agnė Juškevičienė Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16155 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0200 Vilniaus kultūrinis neapibrėžtumas kaip naujosios patyrimo vietos ir erdvės lenkų jaunimo kartoje: sociokultūrinė (savi)identifikacija https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16156 <p>Vietos ir erdvės apima sociokultūrinius aspektus ir todėl jos atlieka svarbų vaidmenį formuojant asmens patirtis ir tokiu būdu išgyvenant kultūrinę (savi)identifikaciją. Įvairios specifinės sąlygos ir simboliniai požymiai skatina asmenį konceptualizuoti ir interpretuoti reikšmingas vietas, o kartu kultūriškai save identifikuoti. Todėl turimos kultūrinės šaknys, ryšiai ir sutapimai, siejami su prasmingomis vietomis, tampa tiek asmens identifikacijos, tiek buvimo bendruomenėje kūrimo pagrindu. Reikšmingos vietos, šiuo atveju Vilniaus regionas, jaunosios lenkų kartos atstovų yra įvardijamas kaip mažoji gimtinė. Atsižvelgiant į tai, galima kalbėti apie skirtingus Vilniaus regiono veidus: fizinį, psichinį ir interaktyvųjį-komunikacinį. Kiekvienas iš jų apima tam tikrus kultūrinius skirtumus, kurie gali būti priklausomi tiek nuo tarpkultūrinio, tiek nuo multikultūrinio erdvės specifiškumo. Taigi jaunosios lenkų kartos dalyvavimas Vilniaus regiono erdvėje pasireiškia per įvairialypę teigiamo pobūdžio patirtį (kognityvią, emocinę ir į veiksmą orientuotą), kuri lemia jų kultūrinę (savi)identifikaciją. Atliktas empirinis tyrimas atskleidė tris esminius šios asmenų grupės kultūrinės (savi)identifikacijos aspektus: nacionalinį, sociokultūrinį ir tarpkultūrinį. Lenkų jaunimas, būdamas Vilniaus regione kaip kultūriniame neapibrėžtume, turi galimybę formuoti daugialypį tapatumą, pilietiškumą, bendruomeniškumą, pasižymintį santykiu su skirtingomis kultūromis ir turi sąlygas išgyventi multikultūriškumą, kuris tampa svarbiu veiksniu patiriant sugyvenimą su kitais. Visi šie aspektai tampa ypač svarbūs ir ugdymo sričiai.</p> Alicja Szerląg Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16156 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0200 Įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas Lietuvoje: pagrindiniai mokytojų patiriami iššūkiai https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16157 <p>Pagrindinė įtraukiojo ugdymo idėja – kokybiškas ugdymas(is) ir lygios galimybės visiems mokiniams nepriklausomai nuo jų ugdymosi poreikių. Tarptautiniame kontekste atlikti švietimo tyrimai (Määttä, Äärelä, and Uusiautti, 2018; Shepherd and West, 2016) rodo, kad mokytojams ir mokyklai kyla iššūkių įgyvendinant įtraukiojo ugdymo idėjas, išryškėja poreikis tobulinti mokytojų kompetencijas, kurios yra svarbios, siekiant sėkmingo įtraukiojo ugdymo realizavimo mokykloje. Įtraukiojo ugdymo kontekste profesinių kompetencijų tobulinimosi poreikį įvardija ir patys Lietuvos mokyklų mokytojai. Mokytojai reflektuoja ugdymo procesą, todėl svarbu analizuoti jų patirtis, siekiant atliepti jų kompetencijų tobulinimosi poreikius.<br>Straipsnyje analizuojami iššūkiai, kuriuos patyrė pradinio ugdymo ir mokomųjų dalykų mokytojai įgyvendindami įtraukųjį ugdymą. Savo patirtis, ugdant mokinius heterogeninėse klasėse, reflektavo 86 įvairiose Lietuvos miestų ir rajonų mokyklose, įvairiose bendrojo ugdymo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) pakopose dirbantys mokytojai, turintys vyresniojo mokytojo arba mokytojo metodininko kvalifikacinę kategoriją. Straipsnyje pristatomo tyrimo duomenims rinkti taikytas sutelktųjų grupių (angl.&nbsp;<em xml:lang="en-GB">Focus group</em>) pusiau struktūruotas interviu, leidžiantis atskleisti pasirinkto tyrimo reiškinio plotmę, nes tyrimo dalyviai, atsakydami į pateiktus klausimus ir girdėdami vieni kitų atsakymus, gali papildomai komentuoti ir reaguoti į kitų tyrimo dalyvių perspektyvas (Bloor et al., 2001; Patton, 2002). Tyrimo duomenys analizuoti, taikant teminę analizę. Temos buvo konstruojamos remiantis Allday, Neilsen-Gatti ir Hudson (2013) teoriniais samprotavimais apie sėkmingam įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui būtinus mokytojo gebėjimus. Į tai atsižvelgus, straipsnyje aprašomi radiniai buvo suskirstyti į keturias temas:&nbsp;<em xml:lang="en-GB">Ugdymo diferencijavimas ir mokymosi proceso individualizavimas; Mokinių gerovė ugdymo(si) procese; Daugiaprofesinis komandinis darbas; Tėvų ir mokytojų dialogas.<br></em>Tyrimas atskleidė, kad mokytojai darbe susidūrė su tam tikrais iššūkiais: įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas buvo sudėtingas, nes individualizuoto mokymosi, mokinių gerovės, daugiaprofesinio požiūrio į mokymą ir dialogo su tėvais idėjos negalėjo būti realizuotos tradiciniais mokytojų taikomais metodais ir ribotomis žiniomis apie mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą.<br>Tyrimo rezultatai padeda geriau suprasti vaidmenis, galimybes ir kliūtis, su kuriomis susiduria pradinių klasių ir dalykų mokytojai, ugdydami mokinius heterogeninėse klasėse, numatyti būdus, kaip suteikti tikslingą paramą mokytojams, kaip pagerinti mokytojų profesinį tobulėjimą ir sprendimų priėmimo nacionaliniu, savivaldybių ir mokyklų bendruomenių lygmeniu procesą, kad tai prisidėtų prie sėkmingo įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo. Be to, tyrimas praplečia kitų tyrėjų įžvalgas apie įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą skirtinguose sociokultūriniuose kontekstuose ir skirtinguose bendrojo ugdymo etapuose. Remiantis tyrimo rezultatais mokytojams įtraukiojo ugdymo srityje siūloma tobulinti ugdymo praktikos reflektavimo kompetenciją; gebėjimą įgyvendinti socialinio konstrukty-vizmo idėjomis grįstą mokymą(si), siekiant įgyti teigiamos įtraukiojo ugdymo patirties; mokytojo emocinį intelektą, kuris vaidina svarbų vaidmenį mokytojui sąveikaujant su mokiniais ir jų tėvais; bendradarbiavimo ir komandinio darbo kompetencijas.</p> Suvi Lakkala | Agnė Juškevičienė | Jūratė Česnavičienė | Sniegina Poteliūnienė | Stasė Ustilaitė | Satu Uusiautti Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16157 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0200 Gabių mergaičių mokymosi patyrimas bendrojo ugdymo mokykloje https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16158 <p>Gabūs vaikai bendrojo ugdymo mokyklose ne visada atpažįstami, todėl jų ugdymosi poreikiai nėra tinkamai patenkinami. Pagal Miuncheno dinaminį gebėjimų ir pasiekimų modelį, gebėjimams ugdyti ypatingą vaidmenį turi mokyklos aplinka. Šiame tyrime analizuotas šešių intelektualiai gabių mergaičių, besimokančių skirtingų bendrojo ugdymo mokyklų aštuntose klasėse, mokymosi patyrimas. Taikant indukcinę teminę analizę, išskirtos trys jų mokymosi aplinką atskleidžiančios temos: mokytojų nuostatos dėl visų mokinių vienodų mokymosi pagalbos poreikių, mažai efektyvių tradicinių mokymo metodų ir mokytojų santykio su mokiniais klasėje.</p> Evelina Undro | Sigita Girdzijauskienė Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16158 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0200 Multimodalios strategijos mokant etikos kinu https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16159 <p>Straipsnyje yra analizuojama, kaip multimodalų ugdymą galima taikyti ugdymui kinu. Kai kurie skeptikai mano, kad tai netinkama dėl įvairių priežasčių. Autorės pateikia savo argumentų, patvirtinančių kitą – pozityvų požiūrį, aptaria šios problemos teorines prieigas ir pateikia kai kuriuos darbo su kinu pavyzdžius, fokusuojantis į etinių nuostatų ugdymą multimodalumo perspektyvoje. Teorine prieiga šiam darbui pasirinkta Williamo Jameso ir Johno Dewey patirties samprata ir jiems artima Williamo B. Russello ugdymo kinu metodologija, o iš kitos pusės&nbsp;– Gilleso Deleuze’o kino filosofija.</p> Jūratė Baranova | Lilija Duoblienė Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16159 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0200 Apie STEM pro STS prizmę https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16160 <p>STEM sąjūdis yra tapęs gamtamokslinio ugdymo atsinaujinimo sinonimu. Tačiau jis nėra vienaly­tis. Straipsnyje išskiriamos ir aptariamos dvi viena kitai prieštaraujančios STEM interpretacijos. Viena siejama su modernybės pasaulėžiūros įsigalėjimu, kita – su modernybės kritika. Su modernybės įsigalėjimu siejama STEM versija yra traktuojama kaip ugdymo reforma, turinti gryninti gamtamokslinio ugdymo disciplinas, kartais jas integruoti ir prisidėti prie darbo rinkos, orientuotos į aukštąsias technologijas, ekstensyvios plėtros. Modernybę kritikuojanti STEM versija pabrėžia su sinkretiniu ir antropologiniu požiūriu susijusią ekologinės sąmonės ir tausojančios pasaulėžiūros svarbą. Šioje STEM versijoje, kuriai pamatus klojo STS stiprėjimas, gryninimą keičia žmonių ir ne žmonių tinklaveika ir perteikimas. Straipsnyje ieškoma atsakymo į klausimą, kaip būtų galima atnaujinti gamtamokslinį ugdymą STEM interpretacijų sankirtos akivaizdoje.</p> Arūnas Poviliūnas Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16160 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0200 STEM ugdymas: nuo Sputniko iki mergaičių skaučių https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16161 <p>Šiuo straipsniu siekiama plėsti mokslinį diskursą STEM ugdymo tema. Straipsnyje analizuojama STEM ugdymo samprata ir jos formavimosi kontekstas. Akronimo dalykinė struktūra, integracijos ir pedagoginių paradigmų nevienareikšmiškumas teorizuojamas paliečiant ir istorines JAV gamtamokslių ugdymo pertvarkas. Nuo Šaltojo karo post-sputniko reformos iki privačių neformalaus ugdymo iniciatyvų STEM ugdymo turinys atskleidžiamas kaip turintis implikacijų migracijos, darbo jėgos, saugumo ir mokslinių tyrimų politikai, o STEM švietimo samprata kaip daugialypė ir dinamiškai kintanti.</p> Jogaila Vaitekaitis Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16161 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0200 Geros mokyklos koncepcijos įgyvendinimas Lietuvoje ar vice versa https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16162 <p>Geros mokyklos koncepcijos įgyvendinimas yra problemiškas. Jos įgyvendinimo analizė ugdymo realybės lygmenų kontekste rodo, kad societariniu ugdymo realybės lygmeniu priimami dokumentai jau pradeda strigti sisteminiu ugdymo realybės lygmeniu, nes Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir jai pavaldžių institucijų rengiami dokumentai stokoja dermės su Geros mokyklos koncepcijos turinine erdve.<br>Atsiranda&nbsp;<em xml:lang="en-GB">modus procedendi&nbsp;</em>ir&nbsp;<em xml:lang="en-GB">modus vivendi</em>&nbsp;įtrūkis&nbsp;– gyvenimo būdas negali formuotis dėl konceptualios dokumentų sumaišties. Tam turi įtakos ir švietime veikiančių žmonių geros mokyklos ir ugdymo rezultatų savita samprata, todėl reikalingos diskusijos, skirtos Geros mokyklos koncepcijai suprasti.</p> Vilija Targamadzė Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16162 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0200 Ditricho fon Hildebrando moraliai neutralaus lytinio švietimo kritika https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16163 <p>Straipsnyje analizuojama Ditricho fon Hildebrando moraliai neutralaus lytinio švietimo kritika. Atsižvelgdamas į daugybę svarbių aspektų, autorius tokį švietimą mano esant klaidinantį ir netgi antišvietimu. Jo turinys yra klaidinantis todėl, kad čia atskiriamas žmogaus seksualumas nuo jo prigimtinio ryšio su santuokine meile. Dėl to asmeninė ir intymi seksualumo prigimtis nėra patvirtinama. Toks supaprastinantis ir neutralizuojantis požiūris ne tik neleidžia ugdyti jaunų žmonių gebėjimo transcendencijai, kurią numano moralinis institutas, bet ir nesudaro prielaidų jų autentiškam subjektyvumui vystytis. Užuot skatinęs objektyvumą, kritinį mąstymą ir savarankiškumą moralės atžvilgiu, moraliai neutralus lytinis švietimas nesugeba ugdyti jaunimo potencialo vertybiniam atsakui ir todėl neprisideda prie jų žmogiškojo potencialo realizavimo apskritai.</p> Tapio Puolimatka Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16163 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0200 Mokykloje dirbančių karjeros konsultantų saviveiksmingumo vaidmuo pasitenkinimui karjeros konsultavimu ir tikslams pasiekti https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16164 <p>Atsižvelgiant į karjeros konsultavimo svarbą moksleivių būsimos karjeros sėkmei (Lindwall &amp; Coleman, 2008), nemažai dėmesio skiriama karjeros konsultantų veiklos efektyvumo prielaidoms analizuoti, daugiausia dėmesio&nbsp;– individualiems karjeros konsultantų ypatumams, ypač saviveiksmingumo svarbai (Sawyer et al., 2013). Tačiau esami tyrimai neatskleidžia mechanizmo, leidžiančio įvardyti, kodėl didesniu saviveiksmingumu pasižymintiems karjeros konsultantams yra būdingi ir geresni veiklos rezultatai. Todėl atliktas tyrimas, kurio tikslas&nbsp;– ištirti mokykloje dirbančių karjeros konsultantų saviveiksmingumo vaidmenį darbo išteklių (galimybės tobulėti ir grįžtamojo ryšio) ir pasitenkinimo karjeros konsultanto veikla bei tikslų pasiekimo sąsajoms. Tyrimas atliktas vykdant projektą SUCCESS*. 246 karjeros konsultavimo mokykloje profesionalai apklausti 2018 m. vasario–kovo mėnesiais keturiose šalyse: Lietuvoje, Italijoje, Airijoje ir Graikijoje. Tyrimo rezultatai atskleidė saviveiksmingumo svarbą pasitenkinimui karjeros konsultavimo veikla ir tikslams pasiekti. Nustatyta, kad galimybės tobulėti ir grįžtamojo ryšio darbo ištekliai prognozuoja pasitenkinimą, o per jį ir tikslų pasiekimą tik esant dideliam saviveiksmingumui. Taigi galimybė tobulėti ir grįžtamasis ryšys yra svarbesni ir geriau panaudojami tų konsultantų, kurie labiau pasitiki savo profesiniais gebėjimais įveikti netikėtas kliūtis ir problemas darbe, jaučiasi pasirengę susidoroti su darbo reikalavimais ir pasiekti darbo tikslus.</p> Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė | Birutė Pociūtė | Laima Bulotaitė Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16164 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0200 Ikimokyklinio ugdymo įstaigos dinaminės ugdymo(si) aplinkos ir vaikų fizinio aktyvumo sinergija https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16165 <p><strong>&nbsp;</strong>Judėjimas yra itin svarbus ikimokykliniame amžiuje, nes leidžia vaikui įgyti patirties, normaliai vystytis, augti sveikam, susiformuoti judėjimo ir sveikatos įpročius, kurie dažniausiai išlieka visam gyvenimui. Pastaraisiais metais pastebimos ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos blogėjimo tendencijos, siejamos su nepakankamu fiziniu aktyvumu (toliau&nbsp;– FA). Ikimokyklinio ugdymo įstaigos ugdymo(si) aplinkos ir vaikų FA sinergija sudaro sąlygas didesniam ir efektyvesniam abiejų veiksnių veikimo kartu poveikiui vaiko asmenybei, jo brandai ir sveikatai nei šių veiksnių, veikiančių atskirai, poveikis. Keliamas tyrimo tikslas&nbsp;– išryškinti ikimokyklinio ugdymo įstaigos dinaminės ugdymo(si) aplinkos ir vaikų FA sinergijos aspektus bei atskleisti esminius dinaminės ugdymo(si) aplinkos požymius. Straipsnyje remiantis moksline literatūra ir dokumentų analize apibrėžta dinaminės ugdymo(si) aplinkos samprata, kuri traktuojama kaip erdvė, kurioje sinergiškai sąveikaujant architektūros ir edukacijos dimensijoms aktyvinama vaikų veikla ir skatinamas jų FA, stiprinantis vaikų sveikatą ir kryptingai veikiantis asmenybės brandą. Architektūros dimensijos elementai yra šie: objekto funkcija ir koncepcija (interjeras, eksterjeras, landšaftas), architektūrinė meninė&nbsp;– medžiaginė raiška, planiniai ir erdviniai sprendimai, vizualiniai ir funkciniai ryšiai, kontekstualumas, konstrukciniai sprendimai ir kt. Edukacinę dimensiją sudaro tokie elementai: ugdymo tikslas, jo turinys, mokymo(si) metodai, formos, priemonės, ugdytojo ir ugdytinio santykiai, psichologinė atmosfera ir kt. Dinaminėje ugdymo(si) aplinkoje ugdymo procesą lengva kurti siekiant veiklų integracijos įvairiose ugdymo(si) pasiekimų srityse: sveikatos saugojimo ir stiprinimo, socialinėje, pažinimo, komunikavimo, meninėje ir kt.<br>Užsienio šalių ikimokyklinio ugdymo įstaigų architektūros pavyzdžių analizė ir mokslinės įžvalgos leido išryškinti dinaminės ugdymo(si) aplinkos požymius: atitinkanti vaikų amžiaus ypatumus, lanksti;<strong>&nbsp;</strong>dinaminė; atvira; mobili ir funkcionali; tvari ir medžiagiška; su kliūtimis ir saugi; jauki ir žaisminga. Savo architektūrine koncepcija ir jos elementais kuriama dinaminė ugdymo(si) aplinka turi skatinti natūralų vaikų judėjimą net ir netaikant edukacinių fizinio aktyvinimo priemonių.</p> Neringa Strazdienė | Aistė Burkė Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16165 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0200 Religinis ugdymas socialiniam ir asmenybės auginimui: apgintos dvi edukologijos disertacijos https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16167 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Lilija Duoblienė Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16167 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0200 4-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Švietimo politika kultūriniuose kontekstuose: transmisija ir (ar) transformacija“ https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16168 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Monika Orechova Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16168 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0200 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16152 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/16152 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0200