Acta Paedagogica Vilnensia https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia <p>Įkurtas 1991 m. Nagrinėja teorinius ir metodologinius švietimo ir ugdymo bei švietimo politikos ir kultūros analizės klausimus.&nbsp;</p> en-US <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> irena.stonkuviene@fsf.vu.lt (Irena Stonkuvienė) vigintas.stancelis@kf.vu.lt (Vigintas Stancelis) Tue, 01 Sep 2020 11:23:58 +0000 OJS 3.1.2.1 http://blogs.law.harvard.edu/tech/rss 60 Redakcinė kolegija ir turinys https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/19379 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/19379 Tue, 01 Sep 2020 00:00:00 +0000 Pratarmė https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/19380 Irena Stonkuvienė Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/19380 Tue, 01 Sep 2020 00:00:00 +0000 Žinojimas ir švietimo sociologija https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/19381 <p>Straipsnyje Michael Young pateikia švietimo sociologijos debatus apie žinias ir jų perdavimą mokykloje. Analizuojama žinojimo produkavimo analizės, kuri gali būti skaidoma į žinojimo sociologiją ir švietimo sociologiją, kontekstas bei naujosios žinojimo sociologijos atsiradimas, taip pat&nbsp;<em xml:lang="en-GB">curriculum</em>&nbsp;sociologiniu aspektu istorija ir kritika. Labiausiai susitelkiama į Anglijos kontekstą. Pasitelkdamas Basilo Bernsteino ir kitų švietimo sociologų įžvalgas, straipsnio autorius persvarsto žinių perdavimo klausimą praktikoje ir kaip tai skiriasi ar nesiskiria priklausomai nuo pasirinktos teorijos. Įvertinęs Bernsteino indėlį pateikiant pedagoginio kodo, kontrolės, galių ir socialinių klasių išsamią analizę žinių perdavimo procese, autorius komentuoja savo ankstesnį ginčą su Bernsteinu ir atskleidžia dabartinį savo požiūrį, kuriuo pabrėžia „žinojimo galios“ konceptą ir sampratą. Galiausiai jis siūlo atsitraukti nuo žinių įsiminimo, prioritetą teikti santykiui su žiniomis. Pastarasis, anot autoriaus, atsiranda tik bendruomenės veikloje.</p> Michael Young Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/19381 Tue, 01 Sep 2020 00:00:00 +0000 Švietimo tikslų transformacija į rezultatų rodiklius Lietuvos ir tarptautinėje švietimo politikoje https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/19382 <p>Straipsnyje nagrinėjama švietimo tikslų daugialypiškumo ir jų redukavimo į išmatuojamus rodiklius problema. Aptariami klausimai, ar vis labiau įsivyraujanti orientacija vien tik į mokinių mokymosi pasiekimus, dažniausiai apsiribojant PISA tyrimo duomenimis, yra kintamo globalaus požiūrio į švietimo daugialypiškumą išraiška; kokia švietimo paskirties samprata vyrauja šiandieniame pasaulyje; ar galima kalbėti apie universalius globalaus švietimo tikslus; kokią ateities švietimo viziją projektuoja didžiausią įtaką švietimo politikai darančios tarptautinės organizacijos; kaip švietimo tikslų redukavimas į rezultatų rodiklius atsispindi Lietuvos švietimo politikoje.</p> Rimantas Želvys | Rita Dukynaitė | Jogaila Vaitekaitis | Audronė Jakaitienė Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/19382 Tue, 01 Sep 2020 00:00:00 +0000 Pradedančiųjų dirbti mokytojų žinios ir įsitikinimai apie švietimą darniam vystymuisi https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/19383 <p>Švietimo darniam vystymuisi (ŠDV) tikslų įtraukimas į ugdymo turinį yra vienas pagrindinių tarptautinių ir Latvijos švietimo politikos prioritetų. Vis dėlto ŠDV įgyvendinimas dažnai priklauso nuo mokytojų turimų teorinių žinių bei praktinės ekspertizės, nuo jų įsitikinimų ir entuziazmo. Visuotinai pripažįstama, kad mokytojų įsitikinimai turi įtakos jų sprendimams pasirinkti ugdymo turinį, ugdomuosius procesus ir vertinimą. Nors pedagogų ugdyme mokytojų turimos pedagoginės žinios ir įsitikinimai sulaukia daug dėmesio ir teigiama, kad mokytojų pasirengimas ir ketinimai integruoti ŠDV priklauso nuo jų įsitikimų ir turimų žinių, pradedančiųjų dirbti mokytojų žinios ir nuomonė apie darnų vystymąsi ir ŠDV yra veik nenagrinėti. Dalis tyrėjų teigia, kad pradedantys dirbti mokytojai turi ribotą supratimą apie darnumą ir ŠDV. Šis straipsnis pristato fenomenologinį tyrimą, atliktą su 32 Latvijoje pradedančiais dirbti mokytojais, kuriuo parodoma, kaip šie mokytojai supranta, priima bei patiria ŠDV ir kaip ŠDV yra susijęs su jų profesine praktika. Empirinio tyrimo duomenys surinkti pasirinkus pusiau struktūruotų interviu, klausimynų ir fokus grupių diskusijų metodus. Atliktas tyrimas parodė, kad pradedantys dirbti mokytojai skirtingai konceptualizuoja darnumą ir ŠDV. Šio tyrimo įžvalgos gali padėti geriau suprasti pirmosios ir antrosios pakopos pedagogų rengimo programose esančias mokymo ir mokymosi praktikas bei gali paskatinti mokytojus tinkamiau įgyvendinti ŠDV.</p> Olena Zhukova | Ilona Fjodorova | Dzintra Iliško Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/19383 Tue, 01 Sep 2020 00:00:00 +0000 Visos dienos mokyklos steigimas Lietuvoje: institucinė analizė https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/19384 <p>Tradicinis bendrojo ugdymo organizavimo modelis, orientuotas tik į žmogiškojo kapitalo teikimą kaip gerovės užtikrinimo garantą, negali efektyviai pasiekti šio tikslo nešalindamas kitų kliūčių vaiko vystymuisi (OECD, 2016). Žmogiškojo kapitalo įgijimas labai priklauso ir nuo asmens turimo socialinio ir kultūrinio kapitalo. Mokykla šalia savo tradicinių funkcijų gali teikti ir socialinį bei kultūrinį kapitalą, suteikti erdvę įvairiems socialiniams tinklams sąveikauti, skatinti naujas idėjas ir kultūrinę įvairovę, įtraukti socialinius partnerius į mokyklos veiklą (Healy, 2001). Visos dienos mokykla – viena iš priemonių suteikti vaikams socialinį ir kultūrinį kapitalą. Nepaisant esamų skirtumų tarp mokinių pasiekimų, jų turimo socialinio ir kultūrinio kapitalo (Shleider, 2018), visos dienos mokyklos yra steigiamos vangiai. Pagal Joną Elsterį (2000), organizacijos veiksmus pirmiausia lemia galimybės, o tada interesai. Galimybes savo ruožtu lemia ekonominiai, instituciniai ir psichologiniai apribojimai. Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti institucinius visos dienos mokyklos steigimo apribojimus. Elinor Ostrom (2009) teigia, kad visą institucijų aibę, kuri lemia veiksmo situaciją (mūsų aptariamu atveju visos dienos mokyklos steigimą arba nesteigimą), galima suskirstyti į 7 grupes: ribų, pozicijų, pasirinkimo, agregacijos, informacijos, galimų rezultatų ir išlošio (angl. <em xml:lang="en-GB">payoff</em>) institucijų. Instituciniai visos dienos mokyklos steigimo apribojimai tyrime analizuoti taikant kokybinę dokumentų turinio analizę ašinio kodavimo principu išskiriant subkategorijas ir kategorijas. Tyrimo rezultatai parodė, kad instituciniai apribojimai neriboja galimybių steigti visos dienos mokyklą, tačiau yra didelė galios koncentracija, trūksta atskaitomybės už paslaugų kokybę mechanizmų, išlaidų patiria ir tėvai, o tai gali riboti paslaugos prieinamumą mažesnes pajamas turinčių šeimų vaikams: jiems labiausiai trūksta socialinio ir kultūrinio kapitalo.</p> Asta Dilytė | Daiva Skučienė | Eugenijus Dunajevas Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/19384 Tue, 01 Sep 2020 00:00:00 +0000 Paauglių supratimas apie sveikatos informacijos įvertinimą kaip kritinis jų sveikatos raštingumo komponentas: fenomenografinė studija https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/19385 <p>Šiame straipsnyje pristatomas sveikatos raštingumo tyrimas, skirtas atskleisti sveikatos informacijos įvertinimą kaip socialinę praktiką tarp paauglių Latvijoje. Tyrimas remiasi fenomenografija kaip kokybinių tyrimų prieiga, pagal kurią aprašomas žmonių supratimas apie konkretų fenomeną. Taikant tikslinę, maksimaliai įvairių atvejų atranką, į šį tyrimą pasirinkta įtraukti dvidešimt keturis 13–16 metų amžiaus paauglius. Tyrimo duomenys surinkti atliekant pusiau struktūruotus interviu, duomenų analizė atlikta remiantis Sandberg rekomendacijomis. Duomenų analizė iškėlė septynias aprašomąsias kategorijas ir atskleidė radinių erdvę, rodančią kokybiškai skirtingą paauglių supratimą apie sveikatos informacijos įvertinimą. Straipsnyje taip pat diskutuojama apie sveikatos švietimo reikšmę mokykloje.</p> Inese Stars | Zanda Rubene Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/19385 Tue, 01 Sep 2020 00:00:00 +0000 Psichopedagoginė intervencija kaip vaikų dvasinio intelekto vystymasis: teorinio pagrindo paieškos https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/19386 <p>Mokslinis šio darbo aktualumas susijęs su poreikiu paruošti inovatyvią, teoriškai ir empiriškai pagrįstą psichopedagoginės intervencijos programą, skirtą vaikų dvasinio intelekto vystymuisi. Dvasingumo tyrimai šiuo metu remiasi moksliškai pagrįstais apibrėžimais, teoriniais modeliais ir dvasinio vystymosi konstruktais. Tačiau terminologija šiame lauke nėra visiškai apibrėžta, trūksta su dvasingumu susijusios terminologijos, skirtos tyrimų ir praktikos sritims. Šiame straipsnyje orientuojamasi į teorinę dvasingumo, dvasinio intelekto ir dvasinio vystymosi konceptų analizę bei aprašomos teorinės prieigos, kurios lemia naujausius tyrimus, orientuotus į dvasinio vystymosi procesus. Autorės orientuojasi į teorinę dvasinio vystymosi analizę remiantis kognityvine-pažintine, socialinės ekologijos bei dinaminių sistemų prieigomis. Psichopedagoginė intervencija bus pagrįsta remiantis išsamiu dvasingumo, dvasinio intelekto ir dvasinio vystymosi konceptų nagrinėjimu bei remsis siekinių ir metodų, skirtų dvasinio intelekto vystymuisi, apibrėžimu.</p> Ina Grasmane | Anita Pipere Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/19386 Tue, 01 Sep 2020 00:00:00 +0000 Žemų mokymosi pasiekimų įveikos paieška: neurodidaktinės įžvalgos https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/19387 <p>Ieškant žemų mokymosi pasiekimų priežasčių ir įveikos būdų, svarbu remtis šiuolaikinių mokymo ir mokymosi procesų ir vaikų smegenų neurostruktūros tyrimų atradimais. Straipsnyje pristatomos teorinės įžvalgos, koks mokymas gali būti efektyvus, žvelgiant iš neurodidaktinės perspektyvos, apžvelgiami vaikų, augančių nepalankioje socialinėje, ekonominėje ir kultūrinėje aplinkoje, smegenų tyrimai ir keliami diskusiniai klausimai. Akivaizdu, kad yra abipusis reiškinys: mokymasis keičia smegenų struktūrą, o ji, savo ruožtu, daro įtaką mokymuisi. Todėl ypatingą reikšmę turi mokymo pobūdis, nes nuo jo gali priklausyti, kaip keisis mokinių smegenų neurostruktūra ląsteliniu lygmeniu. Mokant svarbu atsižvelgti į tam tikrus aspektus, susijusius su mokymo neurodidaktine veikla&nbsp;– sužadinimu, suvokimo skatinimu, atmintimi ir informacijos perkėlimu. Vis dėlto pripažįstame, kad dar lieka labai daug neatsakytų klausimų. Dauguma atliktų tyrimų tik įvardija žemų pasiekimų ir vieno iš jų veiksnio&nbsp;– nepalankios socialinės, ekonominės, kultūrinės aplinkos&nbsp;– sąsajas, tačiau labai trūksta darbų, kuriuose būtų tirta, kokios galimos intervencijos, teigiamai veikiančios šių mokinių sistemines struktūrines smegenų dalis ir padedančios kompensuoti galimus neurobiologinius skirtumus.</p> Agnė Brandišauskienė | Aušra Daugirdienė | Jūratė Česnavičienė | Ramutė Bruzgelevičienė Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/19387 Tue, 01 Sep 2020 00:00:00 +0000 Istorinio laiko supratimas pradinėse klasėse: ugdymo lūkesčiai ir pasiekimai https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/19388 <p>Rengiantis atnaujinti visą mokyklinį ugdymo turinį, aktualu nagrinėti įvairius probleminius jo aspektus. Vienas iš tokių klausimų&nbsp;– kokie istorinio laiko supratimo gebėjimai turėtų būti ugdomi pradinėse klasėse? Ši problema straipsnyje sprendžiama remiantis istorinio laiko supratimo vystymosi modeliu (De Groot-Reuvekamp, Ros, Van Boxtel &amp; Oort, 2015) bei analizuojant ir apibendrinant tyrimų apie mokinių pasiekimus duomenis. Tyrimu siekta išnagrinėti, kaip pradinio ugdymo bendrosios programos reikalavimai atitinka šio modelio supratimo augimo etapus ir kokius istorinio laiko supratimo pasiekimų lūkesčius įžvelgia pedagogai ir studentai. Taip pat aiškintasi, kokius pradinių klasių mokinių pasiekimus įrodo tyrimai ir ką galima tobulinti atnaujinant istorijos mokymosi turinį pradinėse klasėse. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad programiniai pasiekimų lūkesčiai yra nepagrįstai maži. Jie skirti daugiausiai tik užuomazgų (A), bet ne pirminiam (B) ir gilesniam (C) supratimui ugdyti. Mokytojų ir studentų lūkesčiai&nbsp;– didesni. Taigi, atnaujinant ugdymo turinį, tikslinga daugiau dėmesio skirti istorinio tyrimo ir aukštesniesiems mąstymo gebėjimams ugdyti ir taip kurti sąlygas istorinio laiko supratimo pradmenims ugdyti.</p> Aušra Žemgulienė Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/19388 Tue, 01 Sep 2020 00:00:00 +0000 Mokėjimo mokytis kompetencijos aktualizavimo tyrimas chemijos pamokose https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/19389 <p>Tyrimo objektas&nbsp;– mokinių mokėjimo mokytis kompetencija. Keliami tokie uždaviniai: (1)&nbsp;išskirti mokėjimo mokytis kompetencijos aktualizavimo iššūkius vykdant gamtamokslinį ugdymą; (2) ištirti N gimnazijos dešimtos klasės mokinių turimą mokėjimo mokytis kompetenciją; (3) pateikti išvadas apie mokinių turimą mokėjimo mokytis kompetenciją ir šios kompetencijos ugdymo aktualiausius aspektus chemijos pamokose. Kiekybinio tyrimo (kuriame dalyvavo 172 mokiniai) rezultatai patvirtina hipotezę, kad mokėjimo mokytis kompetencija iš visų kitų kompetencijų išsiskiria tuo, kad glaudžiai susijusi su mokymosi rezultatais. Sėkmingai besimokantieji labiau pasitiki savimi, dažniau patiria pasitenkinimą ir pergalės pojūtį, o nuolatinė nesėkmė gali išsirutulioti į prastą savęs vertinimą, abejingumą, vengimą ir agresiją. Geriausiais pažymiais besimokantieji taip pat pasižymi stipresne valia ir savidisciplina siekdami užsibrėžtų tikslų (kuriuos jie taip pat kelia dažniau nei silpniau besimokantieji). Apklausos rezultatai rodo, kad visiems mokiniams labiausiai trūksta išmanymo apie įvairius mokymosi metodus ir gebėjimo pasirinkti tinkamiausius konkrečioms situacijoms. Vienas iš veiksmingų būdų, galinčių padėti mokiniui sėkmingai perprasti iš pirmo žvilgsnio dėl didelio abstraktumo gana komplikuotą chemijos mokslą, yra mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymo stiprinimas. Dėl šios priežasties darbe kartu su tyrimo dalyvių pateiktais mokėjimo mokytis kompetencijos iššūkiais pateikti ir galimi jų sprendimo būdai.</p> Aušra Degutytė-Kančauskienė Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/19389 Tue, 01 Sep 2020 00:00:00 +0000 Šiuolaikinės mokymo(si) strategijos aukštosiose mokyklose: komandomis grįstas mokymas(is) https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/19390 <p>Komandomis grįsto mokymo strategija, sukurta beveik prieš 40 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose, šiuo metu plačiai taikoma daugelyje pasaulio aukštųjų mokyklų. Tačiau Lietuvos aukštosiose mokyklose ši strategija taikoma itin retai, nors jos efektyvumu nėra abejojama. Straipsnyje apžvelgiami komandomis grįsto mokymo(si) strategijos ypatumai ir jos didelį paplitimą lėmusios priežastys (geresni mokymosi pasiekimai, didesnė studentų motyvacija, geresnis dalyko supratimas ir kt.), detaliai supažindinama su šios strategijos taikymo praktiniais aspektais, pateikiamos taikymo rekomendacijos.</p> Birutė Aleksandravičiūtė | Kęstutis Liekis Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/19390 Tue, 01 Sep 2020 00:00:00 +0000 Performanso pedagogika: „Fluxus“ pedagogikos metodų taikymas šiuolaikiniame Lietuvos kontekste https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/19392 <p>&nbsp;Straipsnyje pateikiama performanso pedagogikos istorinių šaknų „Fluxus“ pedagogikoje analizės ir performanso pedagogikos praktikos Lietuvoje pavyzdžių (festivaliai AN88 (1988) ir AN89 (1989). Tyrimas susijęs su performanso pedagogikos metodų taikymu šiuolaikiniame projekte „Laiko, erdvės ir veiksmo departamentas“. Šiuo tyrimu siekiama apibrėžti performanso pedagogikos sąvokų teorijas, vartojant sąvokas „Žmogaus semiotika“ (Andersenas, 2002), „Hyper Performer“ ir „InterMedia“ (Higginsas, 1984). Šis projektas buvo įgyvendintas panaudojant kritinio utopinio veiksmo tyrimo strategiją Vilniaus dailės akademijoje. Empirinė medžiaga surinkta man dirbant kviestine dėstytoja ir atliekant pedagoginę stažuotę Vilniaus dailės akademijoje.<br>Tyrimo rezultatai – apibrėžtos pagrindinės performanso pedagogikos sąvokų teorijos ir patikrintos šių sąvokų ir terminijos taikymo galimybės meno ir švietimo projektuose. Šie rezultatai gali būti naudingi dėstantiems menininkams.</p> Marija Griniuk Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/19392 Tue, 01 Sep 2020 00:00:00 +0000 Apie mokytojų rengimo būdus ir jų institucionalizavimą https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/19394 <p>Straipsnyje lyginami lygiagretusis ir nuoseklusis mokytojų rengimo modeliai ir kritiškai analizuojama jų institucionalizavimo praktika. Šios praktikos (pačių studijų, jų sertifikavimo, jas įgyvendinančių aukštųjų mokyklų, specialių stipendijų bei mokslo ir studijų klasifikavimo) analizė leidžia teigti, kad dabartinė švietimo politinė valia palaiko lygiagretųjį mokytojų rengimo modelį.</p> Arūnas Poviliūnas Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/19394 Tue, 01 Sep 2020 00:00:00 +0000 Apie Jūratės Baranovos ir Lilijos Duoblienės metodinę priemonę „Filosofija vaikams“ https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/19397 <p xml:lang="de-DE">Autorių J. Baranovos ir L. Duoblienės parengta metodinė priemonė „Filosofija vaikams“ turi labai aiškią struktūrą – kiekviena dalis pristatoma trumpa teorine apžvalga, po to pateikiamos užduotys arba, atsižvelgiant į pristatomą temą, siūloma žiūrėti filmą, toliau pateikiami klausimai pasvarstyti, diskusijos ir rekomenduojama literatūra. Pabrėžtina, kad siūlomos literatūros kiekvienai temai atskleisti yra įvairios ir daug, todėl atsiveria galimybė prieiti prie temos nagrinėjimo iš įvairiausių žiūros taškų. Tokia struktūra taip pat padeda nuosekliai pereiti nuo teorinių filosofinių ir psichologinių prie praktinių aspektų.</p> <p xml:lang="de-DE">Autorės jau įvade paaiškina&nbsp;<em xml:lang="en-GB">filosofijos vaikams</em>&nbsp;sąvokos vartojimą siaurąja ir plačiąja prasme ir taip parodo, kaip nuo ankstyvo amžiaus vaikų ir vėliau, mokykloje, gali būti analizuojamos filosofinės problemos, sprendžiamos moralinės dilemos, ugdomas kritinis ir analitinis mąstymas. Remdamasi Įvade pateikta citata, kad&nbsp;<em xml:lang="en-GB">„filosofijos mokymas ankstyvame amžiuje pagerina mokymosi rezultatus, leidžia labiau atsispirti ideologiniam poveikiui ir daro mokinius geresniais žmonėmis“</em>, galiu teigti, kad mokytojas, turėdamas tokią metodinę priemonę, tikrai turės galimybę padaryti tam tikrą įtaką vaikų mąstymui. Pasak pačių autorių:&nbsp;<em xml:lang="en-GB">„</em><em xml:lang="en-GB">ši metodika nesiūlo skaityti paskaitų mokiniams. Jos principas: ne teigti, o klausti. Ji skatina gerbti klausimus ir išmokti paklausti. Paklausti savęs, kitų, tyrimo bendruomenės narių, mokytojų, paties pasaulio. Ne į visus klausimus iki galo įmanoma atsakyti net suaugusiam, bet užklausus, pradedama mąstyti ir ieškoma atsakymo.“&nbsp;</em>Taigi šioje metodinėje priemonėje pateikiamos užduotys yra labai konkrečios, bet sykiu ir reikalaujančios nuolatinės refleksijos, skatinančios ne tik kritiškai, analitiškai mąstyti, bet tiek mokinio, tiek pedagogo mąstyme jos padeda rastis filosofinei, kūrybinei minčiai.</p> <p xml:lang="de-DE">Autorės remiasi Matthew Lipmano ir Ann Margaret Sharp metodika, taip pat pristatomos L. Degėsio, T. Sodeikos, J. Baranovos ir L. Duoblienės metodikos. Be to, siūloma daug įdomių temų analizei: Multimodalus ugdymas ir&nbsp;<em xml:lang="en-GB">Filosofija vaikams&nbsp;</em>metodika: kino filmai; Multimodalus ugdymas: kaip skaityti ir mąstyti medijas; Technikos pasiekimai ir transhumanistinis ugdymas; Įtraukusis ekologinis ir posthumanistinis ugdymas bei Transversalumas ir ugdymas.</p> <p>Prieduose pateikiami trys išsamūs pamokų planai, įtraukiant J. Noršteino animacinio filmo ,,Ežiukas rūke“, A. Žebriūno filmo ,,Gražuolė“ ir ,,Paskutinė atostogų diena“ medžiagą.</p> <p xml:lang="de-DE">Ši metodinė priemonė yra išbaigta – prisotinta turinio prasme, užduočių įvairove ir yra reali pagalba mokytojui.</p> Vita Venslovaitė Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/19397 Tue, 01 Sep 2020 00:00:00 +0000 Apie autorius https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/19398 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/19398 Tue, 01 Sep 2020 00:00:00 +0000 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/19399 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/19399 Tue, 01 Sep 2020 00:00:00 +0000