https://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/issue/feed Archaeologia Lituana 2022-03-23T11:42:20+00:00 Violeta Vasiliauskienė violeta.vasiliauskiene@if.vu.lt Open Journal Systems <p>Įkurtas 1999 m. Nagrinėja archeologijos istorijos ir metodologijos klausimus, Baltijos regionui reikšmingus archeologinių tyrimų duomenis. Registruotas <em>Scopus</em> nuo 2021 m.</p> https://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/26380 Redakcinė kolegija ir turinys 2022-02-24T09:34:56+00:00 Albinas Kuncevičius info@leidykla.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/26381 Pratarmė 2022-02-24T09:34:56+00:00 Albinas Kuncevičius info@leidykla.vu.lt 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/26382 Preface 2022-02-24T09:34:55+00:00 Albinas Kuncevičius info@leidykla.vu.lt 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/26383 Latvijos archeologinių vietovių plėtros ypatumai 2022-03-23T11:42:20+00:00 Andris Kairišs kairiss.andris@gmail.com Irina Oļevska irina.olevska@gmail.com <p>Nekilnojamasis kultūros paveldas, įskaitant archeologines vietoves, prisideda prie kultūrinių, estetinių ar mokslo poreikių tenkinimo, be to, tai dar ir socialinis, ekonominis išteklius. Jis gerina šalies įvaizdį, pritraukia turistus, skatina regeneraciją, daro įtaką vietos bendruomenės veiklai. Konkrečios archeologinės vietovės klestėjimu suinteresuotų asmenų ratas labai platus: nuo savininkų, kurie įpareigoti išlaikyti ir tausoti savo turtą, iki valdžios institucijų, kurios atsakingos už valdymą, stebėseną ir kontrolę. Suinteresuotųjų grupių skirtingų poreikių suderinamumas – raktas į socialiai naudingą archeologinio paveldo vietovių plėtrą.<br>Latvijoje archeologinėms vietovėms taikoma valstybės apsauga, kuri apibrėžiama kultūros paminklo statusu. Toks statusas archeologinių objektų savininkams nustato daugybę administracinių ir kitų teisinių apribojimų bei uždeda finansinę naštą. Straipsnyje analizuojama Latvijos teisinė ir praktinė paminklosaugos tvarka, ji palyginama su kitų šalių paminklosaugine praktika. Derinant teisinį, socialinį ir ekonominį požiūrį, straipsnyje administraciniais ir teisiniais aspektais analizuojami paveldo nuosavybės, tinkamo jo valdymo klausimai, archeologinių vietovių savininkams suteikiama finansinė ir informacinė parama, jų tarpusavio bendradarbiavimas. Ieškoma atsakymo, ar dabartinėje situacijoje nekilnojamojo archeologinio objekto nuosavybė yra savininkui našta, ar galimybė.<br>Straipsnyje teigiama, kad, nors skirtingų rūšių archeologinės vietovės turi skirtingą ekonominį potencialą, net ir tos vietos, kurių ekonominis potencialas nedidelis, pavyzdžiui, senovės kapinynai, tinkamai prižiūrimos ir išplėtotos gali duoti pajamų. Straipsnyje pateikiama Latvijai būdingų archeologinių vietovių panaudojimo būdų įvairovė, parodoma, kaip archeo­loginės vietovės gali būti panaudojamos ne tik kaip domėjimosi objektai, bet būti ir atitinkamų įvykių fonas, informacijos ir (ar) kūrybinio įkvėpimo šaltinis.</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/26384 Kapčiamiesčio (Pinčiaragio) senovės gyvenvietė prie Baltosios Ančios upės 2022-03-23T11:42:15+00:00 Egidijus Šatavičius kretuonas@gmail.com <p><strong>&nbsp;</strong>Straipsnyje analizuojama Kapčiamiesčio senovės gyvenvietės 2006–2007&nbsp;m. archeologinių tyrimų medžiaga. Glaustai apžvelgiama objekto istorija ir paveldosaugos bei paveldo tvarkybos darbai. Straipsnyje analizuojama šios vietovės geomorfologija ir raida vėlyvajame ledynmetyje ir holocene, detaliai aprašoma tyrinėtos vietos stratigrafija bei ją intensyviai veikę įvairūs eroziniai procesai. Nors tyrimų metu radinių surasta negausiai, tai yra trumpą laiko tarpą egzistavęs objektas, pasižymintis radinių komplekso homogeniškumu. Remiantis tyrimų metu sukaupta informacija ir titnaginio inventoriaus tipologiniais-technologiniais kriterijais gyvenvietė datuojama finalinio paleolito pabaiga (X tūkstm. pr. Kr.) ir priskiriama vėlyvajai Svidrų kultūrinei tradicijai. Tai šiuo metu seniausia tyrinėta akmens amžiaus gyvenvietė Užnemunės pietiniame pakraštyje.</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/26385 Našlaičių kapinių (Vilniaus m.) archeologiniai tyrimai – Lietuvos partizanų palaikų paieškos 2022-03-23T11:42:11+00:00 Gintautas Vėlius archvelius@gmail.com <p>Straipsnyje aprašomi Vilniaus miesto Našlaičių kapinių archeologiniai tyrimai, atlikti 2017–2020 m. Lietuvos pokario partizanų, sušaudytų KGB Tardymo izoliatoriuje 1956–1963 m. laikotarpiu, palaikų ieškota ne vieną dešimtmetį. Tik 2016 m. istorikas D. Indrišionis, remdamasis archyviniais dokumentais, iškėlė rimtą dokumentuotais faktais paremtą hipotezę, kad partizanų palaikai galėjo būti slepiami kartu su mirties bausme nuteistų kriminalinių nusikaltėlių kūnais tada Vilniaus priemiestyje dar veikusiose Našlaičių kapinėse. Atlikti archeologiniai tyrimai šią versiją patvirtino, kapinėse buvo surasti visų minėtu laikotarpiu Vilniaus KGB Tardymo izoliatoriuje sušaudytų partizanų palaikai. Straipsnyje pateikiama trumpa Našlaičių kapinių istorija, analizuojami tyrime naudoti archyviniai šaltiniai ir metodika, detaliai aprašoma archeologinių tyrimų eiga bei rezultatai.</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/26386 Merkinės miesto urbanistinė raida XVI–XVIII amžiuje 2022-03-23T11:42:08+00:00 Žygimantas Buržinskas burzinskas.z@gmail.com <p>Šiame straipsnyje pristatomi duomenys, atspindintys Merkinės XVI–XVIII&nbsp;a. urbanistinę raidą. Nagrinėjami senieji miesto gatvių pavadinimai ir gatvių struktūros raida. Atlikus istorinių šaltinių analizę, pateikiama apytikrė išnykusių mūro ir kitų miesto statinių lokalizacija, taip pat pristatomi duomenys apie gyvenamuosius ir viešuosius miesto pastatus bei dvaro sodybą. XVI–XVIII&nbsp;a. mieste stovėjo daugiausia mediniai pastatai, tačiau šaltiniai, ypač iki XVII&nbsp;a. vidurio karo, liudija, kad šalia pagrindinių miesto gatvių buvo statomi ir mūriniai gyvenamieji pastatai. Be miesto rotušės, miesto struktūroje dominavo parapinė mūro bažnyčia, taip pat jėzuitų rezidencijos ir dominikonų konvento bažnyčios ir vienuolynų pastatai. Aukščiausioje miesto vietoje ant kalvos stovėjo medinė Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, kuri taip pat turėjo būti ryškiai matoma miesto panoramoje.</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/26387 Molinių pypkių analizės metodologiniai aspektai 2022-03-23T11:42:05+00:00 Atas Žvirblys archeologija@gmail.com <p>Molinės pypkės yra gana dažni radiniai tyrinėjant miestų kultūrinius sluoksnius. Lietuvos muziejų fonduose priskaičiuojama keliolika tūkstančių molinių pypkių fragmentų. Nepaisant to, Lietuvoje kol kas nėra nusistovėjusi šių dirbinių terminologija, o miestus tiriantys archeologai neturi net minimalios metodinės medžiagos, išleistos lietuvių kalba. Straipsnyje siekiama išskirti ir apibrėžti XVII–XIX&nbsp;a. pirmos pusės molinių pypkių analizės metodologinius aspektus, kurie tiktų būtent lietuviškam kontekstui. Straipsnio pradžioje analizuojama pypkių tyrinėjimų istorija per metodologinę prizmę, pateikiamos sąsajos su visa archeologijos mokslo raida, aprašomos dabartinės pypkių tyrimų tendencijos. Kituose skyriuose skiriama dėmesio molinių pypkių terminologijos klausimams, analizės ir datavimo metodams. Atsižvelgiant į Lietuvoje aptinkamas vietinės gamybos ir importines pypkes, analizuojami šių radinių fiksavimo ir aprašymo metodiniai klausimai, taip pat surinktų duomenų interpretacijos galimybės.</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/26388 Šilutės Hugo Šojaus muziejuje saugoma patranka ir artilerijos pabūklų analizė XRF tyrimų duomenimis 2022-03-23T11:42:02+00:00 Liudvikas Vasiliauskas liudvikasv@gmail.com <p>Straipsnyje aptariama 1786&nbsp;m. gamybos švediška regimentinė 3 svarų kalibro patranka. Taip pat pateikiami ir aptariami pabūklų vamzdžių lydinių rentgeno fluorescencinės (XRF) cheminių elementų analizės duomenys ir lydinių sudėties įtaka pabūklų eksploatavimui.</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/26389 Archeologijos katedros mokslinės veiklos apžvalga 2022-02-24T09:34:51+00:00 Violeta Vasiliauskienė info@leidykla.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors