Archaeologia Lituana https://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana <p>Įkurtas 1999 m. Nagrinėja archeologijos istorijos ir metodologijos klausimus bei skelbiantis Baltijos regionui reikšmingus archeologinių tyrimų duomenis.</p> <p>&nbsp;</p> Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press en-US Archaeologia Lituana 2538-8738 <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> Redakcinė kolegija ir turinys https://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/16496 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Albinas Kuncevičius Autorių teisių (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-12-20 2019-12-20 20 1 7 Reljefas eolinėje aplinkoje. Nidos senovės gyvenvietės paviršius https://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/16497 <p>Straipsnyje rekonstruojamas Nidos senovės gyvenvietės paleoreljefas. Pagrindinė tyrimo medžiaga yra 1974–1978, 2011–2013 ir 2016 m. tyrinėtose perkasose, šurfuose, gręžiniuose fiksuota stratigrafija ir georadaro profiliai. Straipsnyje pristatoma senojo paviršiaus rekonstrukcija, sudaryta interpoliuojant tyrinėtų vietų ir georadaro profilių duomenis. Senasis dirvožemis Nidos senovės gyvenvietėje išlikęs fragmentiškai, todėl paleoreljefo rekonstrukcija ne visur įmanoma. Senieji dirvožemiai fiksuoti akumuliacinėse eolinių procesų vietose&nbsp;– defliacinės duobės užpilde ir senųjų kopų šlaituose. Kai kuriose vietose formavosi labai storas (&gt;1 m) senojo dirvožemio humusingas horizontas, kurį laikome gamtinių ir antropogeninių veiksnių padariniu. Remdamiesi geofizikinių, botaninių bei geologinių tyrimų rezultatais, teigiame, kad Nidos senovės gyvenvietė buvo ne vakarinėje nerijos dalyje prie lagūnos ar protakos kaip manyta anksčiau, bet rytinėje Kuršių nerijos dalyje ant tuometinių marių kranto.</p> Mindaugas Pilkauskas Gytis Piličiauskas Rokas Vengalis Autorių teisių (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-12-20 2019-12-20 20 10 23 10.15388/ArchLit.2019.20.1 Įvadas į ekonominę archeologiją https://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/16498 <p>XX a. pabaigoje susiformavusi ekonominė archeologija apibrėžiama kaip archeologijos mokslo sritis, nagrinėjanti santykį tarp bendruomenių ir jas supančių gamtinių ar kultūrinių išteklių, aprėpianti produktų gamybos, paskirstymo, vartojimo bei socialinės diferenciacijos temas. Pasitelkus ekonomikos ir archeologijos mokslų teoriją ir taikomus metodus yra siekiama atkurti bendruomenių ekonomines strategijas ir modelius jų gyventoje gamtinėje ir kultūrinėje aplinkose, nagrinėjant tiek nesėslias, tiek dideles sudėtingos socialinės sąrangos bendruomenes. Šiuo straipsniu siekiama pristatyti ekonominės archeologijos tyrimų objektą, tikslus ir gaires bei galimybes atsakyti į teorijos keliamus klausimus. Straipsnyje taip pat apžvelgiami pagrindiniai ekonominės archeologijos formavimosi etapai, atsižvelgiant į tam tikrais laikotarpiais mokslininkų nagrinėjamą problematiką, ir pateikiamos šios archeologijos mokslo srities rizikos ir rekomendacijos.</p> Agnė Žilinskaitė Autorių teisių (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-12-20 2019-12-20 20 24 39 10.15388/ArchLit.2019.20.2 Vakarų baltų degintinių kapų kaulų ir anglies AMS 14C datavimas: teorija ir praktika https://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/16499 <p>Straipsnis skirtas degintinių (kremuotų) kaulų ir su jais susijusių anglių mėginių AMS&nbsp;<sup xml:lang="en-GB">14</sup>C datavimo metodo pritaikymui Rytų Baltijos regiono archeologinėje medžiagoje. Analizuojami trijų Lietuvos teritorijoje esančių skalvių ir kuršių kapinynų AMS&nbsp;<sup xml:lang="en-GB">14</sup>C datavimo rezultatai, kurie lyginami su radinių tipologine chronologija. Modeliuojant tikėtiniausias datas naudojamas OxCal simuliavimas (fazių funkcijos). Tyrimas sudaro pagrindą tolesnei pasirinktų duomenų erdvinei ir statistinei analizei.</p> Roman Shiroukhov Autorių teisių (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-12-20 2019-12-20 20 40 74 10.15388/ArchLit.2019.20.3 Kernavės piliakalnių funkcinė raida geležies amžiuje: naujos senų duomenų interpretacijos https://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/16500 <p>Straipsnyje analizuojami penkių Kernavės piliakalnių ankstesnių archeologinių tyrinėjimų radiniai bei ataskaitos. Atlikta detali Kernavės piliakalniuose surinktų radinių, aptiktų objektų ir struktūrų analizė leido patikslinti ir pakoreguoti tyrėjų anksčiau pateiktą jų raidos modelį, parodė, kad ši raida buvo gerokai sudėtingesnė, laikui bėgant jų funkcija ne kartą gana radikaliai keitėsi. Anksčiau atliktų piliakalnių archeologinių tyrimų radiniai nebuvo klasifikuojami į pirmines, antrines ir&nbsp;<em>de facto</em>&nbsp;atliekas. Atliekų, šiuo atveju keramikos šukių, pobūdžio tyrimas leido identifikuoti piliakalniuose vykusius įvykius, trumpalaikę veiklą ar nuolatinį apgyvendinimą, išskirti skirtingas funkcines zonas. Straipsnyje autoriai diskutuoja dėl piliakalnio termino tinkamumo mokslinėje istoriografijoje. Taip pat keliamas piliakalnių kompleksų realaus chronologinio kompleksiškumo klausimas.</p> Rokas Vengalis Gintautas Vėlius Autorių teisių (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-12-20 2019-12-20 20 75 115 10.15388/ArchLit.2019.20.4 Slepiami, nepageidaujami ar tiesiog pamiršti? Subačiaus g. 41 populiacijos bioarcheologinis profilis https://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/16501 <p xml:lang="en-GB">2014–2015 m. archeologinių tyrimų metu buvo atrastos iki šiol nežinomos XVI–XVII a. kapinės, esančios Subačiaus g. 41 sklype, Vilniuje. Šios kapinės yra laikytinos vienomis iš gausiausių ir geriausiai išlikusių antropologinės medžiagos atžvilgiu dabartinio Vilniaus miesto teritorijoje. Paradoksalu, tačiau istoriniai šaltiniai neužsimena apie šią laidojimo vietą, nors iškastų palaikų gausa suponuoja ne atsitiktinius palaidojimus, o galbūt kurį laiką funkcionavusias kapines. Neretai tokiais išskirtiniais atvejais vieninteliu informacijos šaltiniu tampa archeologinių ir antropologinių tyrimų duomenų sintezė.<br>Šiame straipsnyje publikuojami preliminarūs bioarcheologinių tyrimų (demografinių, paleopatologinių, dantų analizės, ūgio rekonstrukcijos) rezultatai ir trumpa jų apžvalga. Iš viso ištirtas 151 individas, kurių didžiąją dalį (45 %) sudarė vaikai.</p> <p xml:lang="en-GB">Šiuo tyrimu siekiama atsakyti į svarbų probleminį klausimą, kas galėtų būti šie asmenys, atsidūrę už tuometinio Vilniaus miesto sienų, ir pabandyti susisteminti vienos gausiausių Vilniaus populiacijų bioarcheologinius duomenis. Kol kas galima tik pasakyti, kad Subačiaus g. 41 populiacija neprimena tipinės miesto bendruomenės, tad pati studija yra vienas pirmųjų bandymų atskleisti šių XVI–XVII a. Vilniaus gyventojų osteobiografiją.</p> Justina Kozakaitė Žydrūnė Miliauskienė Rūta Brindzaitė Autorių teisių (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-12-20 2019-12-20 20 116 138 10.15388/ArchLit.2019.20.5 Mumijų istorijos https://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/16502 <p>Šiuo straipsniu autorius apibendrina savo pastarųjų 12 metų įvairių mumijų rinkinių tyrimus. Kadangi mumijų tyrimai plečiasi kaip biologinės antropologijos pagalbinė specialybė, svarbu išryškinti išlikusių palaikų tyrimų reikšmę tiek archeologijai, tiek istorijai.</p> Dario Piombino-Mascali Autorių teisių (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-12-20 2019-12-20 20 139 150 10.15388/ArchLit.2019.20.6 Nekilnojamojo kultūros paveldo monitoringas taikant 3D ir dirbtinio intelekto technologijas https://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/16503 <p>Kultūros paveldo apsauga yra vienas iš šiuolaikinės visuomenės iššūkių. Tačiau kultūros paveldo išsaugojimo organizacijos neturi pakankamai žmogiškųjų, technologinių ir finansinių išteklių, kurie yra gyvybiškai svarbūs norint sėkmingai įgyvendinti kultūros paveldo apsaugą.<br>Šiai problemai spręsti gali būti pasitelkta automatinė monitoringo ir jo rezultatų analizės sistema, grindžiama trimačio vaizdo ir dirbtinio intelekto technologijų taikymu. Tokia idėja remiasi teoriniu požiūriu, kad yra galimybė, naudojantis dirbtinio intelekto technologijomis, tiksliai identifikuoti to paties nekilnojamojo kultūros paveldo objekto dviejų skirtingų laikotarpių 3D taškų debesų skirtumus, kurie parodo per atitinkamą laikotarpį įvykusius pokyčius. Pasiūlytas sprendimas įgyvendinamas Lietuvos mokslo tarybos finansuojamame projekte „Urbanizuotų vietovių paveldo automatinis monitoringas panaudojant 3D vaizdo technologijas“. Straipsnyje pristatomi pirmieji projekto rezultatai.</p> Rimvydas Laužikas Albinas Kuncevičius Darius Amilevičius Tadas Žižiūnas Ramūnas Šmigelskas Autorių teisių (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-12-20 2019-12-20 20 151 166 10.15388/ArchLit.2019.20.7 Archyvuose pasidairius... https://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/16504 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Mykolas Michelbertas Autorių teisių (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-12-20 2019-12-20 20 167 170 10.15388/ArchLit.2019.20.8 Archeologijos katedros mokslinės veiklos apžvalga https://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/16505 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Violeta Vasiliauskienė Autorių teisių (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-12-20 2019-12-20 20 171 175