Vietos valdžios ir piliečių interakcija socialiniame tinkle „Facebook“: Lietuvos savivaldybių atvejis
Globalizacijos laikotarpiu vietos savivaldoje ėmė ryškėti politinės galios decentralizacijos proceso įtaka vietos valdžios ir piliečių politinei komunikacijai. Vykstant politinei decentralizacijai, teritorinių bendruomenių nariams bei jų išrinktiems atstovams perduodama daugiau įtakos priimant politinius sprendimus, tačiau politiniai institutai, nesuteikiantys piliečiams prieinamų būdų įsitraukti į politinių sprendimų priėmimo procesą, paskatina demokratijos deficito įsivyravimą vietos savivaldoje. Straipsnio tikslas yra atskleisti vietos valdžios (savivaldybių) ir piliečių komunikacijos specifiką socialinėse medijose. Atskleidžiant politinės galios decentralizacijos proceso įtaką vietos savivaldai, išskiriama atskaitomybės ir responsyvumo svarba formuojantis Lietuvos informacinei visuomenei. Liberalios demokratijos procedūrinių dimensijų – atskaitomybės ir responsyvumo moksliniai tyrinėjimai padeda atskleisti interesų atstovavimo galimybes priimant politinius sprendimus skaitmeninėje viešojoje erdvėje. Straipsnyje pristatoma 2015–2016 m. atlikta Lietuvos savivaldybių informacijos viešinimo strategijų socialiniame tinkle „Facebook“ kiekybinė turinio analizė. Atliekant tyrimą vertinama interakcija – viešinamos ir vartojamos informacijos santykis, padedantis atskleisti informacijos viešinimo strategijas socialiniame tinkle „Facebook“. Vertinant elektroninio dalyvavimo strategijas daugiausia dėmesio skiriama atskaitomybės ir responsyvumo kriterijams, šiuo būdu siekiama palaikyti subsidiarumo principą socialinėse medijose. Naujųjų medijų logika pasižymi abipuse komunikacija ir informacijos viešinimo operatyvumu, tačiau politinio instituto – savivaldybių skelbiama informacija yra gana formali, orientuota į vienkryptę komunikaciją. Vietos valdžia skatina piliečius įsitraukti į politinio sprendimo procesą tik tuomet, kai organizuotai viešina informaciją socialiniame tinkle „Facebook“.