Informacijos mokslai https://www.zurnalai.vu.lt/informacijos-mokslai <p>Įkurtas 1994 m. Nagrinėja informacijos ir žinių visuomenės, žinių vadybos, organizacijos komunikacijos vadybos, kultūros tyrimų, žiniasklaidos ir naujųjų medijų, globalios ir tarpkultūrinės komunikacijos, mokslotyros klausimus. Registruotas Scopus nuo 2018 m.</p> en-US <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/informacijos-mokslai/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.</p> zenona.atkociuniene@kf.vu.lt (Zenona Atkočiūnienė) vigintas.stancelis@kf.vu.lt (Vigintas Stancelis) Mon, 30 Dec 2019 10:56:37 +0200 OJS 3.1.2.1 http://blogs.law.harvard.edu/tech/rss 60 Išlaidų klasifikavimo informacijos naudojimas įvairiems įmonių veiklos tikslams https://www.zurnalai.vu.lt/informacijos-mokslai/article/view/14651 <p>Išlaidų esmės, reikšmės ir galimybių jas mažinti suvokimas yra vienas svarbiausių verslo įmonių sėkmės veiksnių. Straipsnyje nagrinėjama išlaidų prigimtis, svarba ir jų apibūdinimas. Pateikiama Lietuvos verslo įmonių išlaidų apimtis, dinamika ir struktūra 2013–2017 metais. Susisteminti išlaidų klasifikavimo požymiai, kuriais remiantis galima nustatyti, kokiems tikslams išlaidų informaciją panaudoti. Pateikiama išlaidų klasifikavimo informacijos naudojimo konkretiems tikslams metodika, kurią sudaro trys etapai: 1) išlaidų klasifikavimo informacijos fondo panaudojimo galimybių numatymas; 2) išlaidų klasifikavimo informacijos panaudojimo tikslų nustatymas; 3) išlaidų klasifikavimo informacijos fondo panaudojimo efektyvumo įvertinimas. Svarbiausiu šiame procese laikytinas antrasis etapas, nes formuojant ir naudojant išlaidų klasifikavimo informacijos fondą iškelti tikslai nulemia šios informacijos poreikį ir paskirtį. Atsižvelgiant į šį aspektą siūloma išskirti tris pagrindinius išlaidų klasifikavimo informacijos tikslus: buhalterinės apskaitos sistemai tvarkyti ir tobulinti, įmonės valdymo sistemai tobulinti ir įmonės veiklos rezultatams nustatyti ir gerinti.</p> Daiva Tamulevičienė | Jonas Mackevičius Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/informacijos-mokslai/article/view/14651 Mon, 30 Dec 2019 10:50:54 +0200 Motinystės diskurso paraštėse: bevaikystė 1991–1996 m. Lietuvos moterims skirtuose žurnaluose https://www.zurnalai.vu.lt/informacijos-mokslai/article/view/12660 <p>Užsienio mokslininkai pastebi, kad, nepaisant visuomeninio gyvenimo modernėjimo, kultūrinės nuostatos šeimos atžvilgiu keičiasi lėtai, o moterys išlieka glaudžiai susietos su motinystės vaidmeniu (McKennon Brody, Frey, 2017). Žiniasklaida turi galią reflektuoti visuomenėje vyraujančias nuostatas ir kartu jas keisti, taip mažindama visuomenės grupių stigmatizavimą. Nagrinėdami bevaikystės vaizdinius žiniasklaidoje, tyrėjai atranda pronatalinio diskurso dominavimą, kai visokeriopai remiama motinystė / tėvystė, o asmenys, ypač moterys, nesusilaukusios vaikų, vertinamos menkiau ir neretai yra stigmatizuojamos (Gibb, 2019; Grill, 2019). Tam, kad suprastume šiuo metu vyraujančias kultūrines nuostatas bevaikių moterų atžvilgiu ir galėtume analizuoti pokyčius lygindami su užsienio šalimis, svarbu turėti atskaitos tašką ir nagrinėti jas iš istorinės perspektyvos. Bevaikystės vaizdavimas Lietuvos žiniasklaidoje XX a. pabaigoje iki šiol nebuvo tyrinėtas. Mokslininkės (Marcinkevičienė, Praspaliauskienė, 1999; Maslauskaitė, 2001; 2002), nagrinėjusios vėlyvojo sovietmečio ir Nepriklausomybės atgavimo laikotarpio moterų žurnalus, daugiausiai dėmesio skyrė romantinių ir šeiminių santykių visuomenėje pokyčiams ir jų vaizdavimui žiniasklaidoje. Atlikus 224 straipsnių bevaikystės ir susijusiomis temomis iš 1991–1996 m. laikotarpio populiariausių moterų žurnalų ir savaitraščių kokybinę turinio analizę paaiškėjo, kad tuo laikotarpiu daugiausiai dėmesio skirta lytinio švietimo ir abortų prevencijos temoms, siekiant užpildyti moterų neišprusimo lytinės sveikatos srityje spragą. Gimstamumo mažėjimo fone motinystę siekta įtvirtinti kaip svarbiausią moteriškumo raišką, o nevaisingumas ir savanoriška bevaikystė buvo stigmatizuojami.</p> Lina Šumskaitė | Gražina Rapolienė Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/informacijos-mokslai/article/view/12660 Mon, 30 Dec 2019 10:41:03 +0200 Inovatyvios lyderystės vaidmuo žinių valdymo ir inovacijų kūrimo procesuose šiuolaikinėje organizacijoje https://www.zurnalai.vu.lt/informacijos-mokslai/article/view/15329 <p>Gebėjimas kurti inovacijas yra vienas svarbiausių kiekvienos šiuolaikinės organizacijos konkurencinio pranašumo šaltinis. Šiandienos aktualijų kontekste iškyla ypač reikšminga problema - lyderių vaidmuo, organizuojant efektyvius žinių vadybos bei inovacijų kūrimo procesus. Nors lyderystės tema buvo analizuojama gana plačiai XX a. antroje pusėje, tačiau XXI a. pripažįstama, kad šio laikmečio organizacijoms reikalinga naujos kokybės lyderystės, nes organizacijos ir jų aplinka keičiasi iš esmės. Šiame sraipsnyje yra analizuojami kintantys požiūriai į lyderystę ir jos vaidmenį šiuolaikinėje organizacijoje, susitelkiama į inovatyvios lyderystės sampratos ir jos raiškos ypatumų analizę, siekiant identifikuoti šio fenomeno dedamąsias ir jų sąsajas su žinių valdymo ir inovacijų kūrimo procesais. Išanalizavus reikšmingus šios temos aspektus, buvo nustatytos inovatyvios lyderystės, žinių valdymo ir inovacijų sąsajos ir suformuotas integralus teorinis inovatyvios lyderystės, žinių valdymo ir inovacijų kūrimo modelis organizacijoje.</p> Zenona Ona Atkočiūnienė | Daiva Siudikienė | Ingrida Girnienė Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/informacijos-mokslai/article/view/15329 Mon, 30 Dec 2019 10:21:07 +0200 A study of the attitude of generation z to cross-cultural interaction in business https://www.zurnalai.vu.lt/informacijos-mokslai/article/view/14493 <p>Background and Purpose: In a digitally globalized world cross-cultural interaction in social and business environment has become more widespread than ever before. The purpose of this paper is to explore the attitude of Generation Z representatives to different aspects of cross-cultural interaction.<br>Design/Methodology/Approach: We used an online questionnaire to collect data for our study. A sample of 324 young adults from three countries: Germany (n=113/34.9%), Romania (n=107/33.0%) and Ukraine (n=104/32.1%) participated in the online survey. The sample consists of university students aged less than 23 years to match the criteria of being representatives of Generation Z. Different statistical tools were used to check the hypotheses.<br>Results: The results of the study indicate that Generation Z representatives consider cross-cultural communication skills as highly important both in their private and business life. The main motivation factors to work in a multicultural business environment have been identified as well as major barriers for effective cross-cultural interaction.<br>Conclusion: This paper illustrates that Gen Zers are willing to work in a multicultural business environment; moreover it can give them additional motivation. This trend along with ongoing processes of globalization and digitalization fosters further interconnection of countries and regions of the world, making cross-cultural communication and cross-cultural management techniques even more important.</p> Denys Lifintsev | Cristina Fleșeriu | Wanja Wellbrock Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/informacijos-mokslai/article/view/14493 Mon, 30 Dec 2019 10:02:37 +0200 The The image of Russia in the Kosovo media discourse: comparison between the public and the private media https://www.zurnalai.vu.lt/informacijos-mokslai/article/view/14569 <p>Considering the traditional role of Russia in excluding the Kosovo territories from the Albanian state, as well as the recent role of Russia in anti-Kosovo independence diplomatic lobbying, this study aims to identify the dominant narratives in Kosovo media about Russia by comparing three media outlets: the public service broadcaster RTK, the daily newspaper Koha Ditore and the online newspaper Gazeta Express. Different types of framing, such as titles, sources and attitudes are analysed; Critical Discourse Analysis (CDA) is used to highlight participants and the kind of actions they undertake in the journalistic discourse, raising questions about narrative choices and their ideological influence in the Kosovar audience. The results of the analysis show that the private outlets and in particular the online medium, which is popular amongst young audiences, tend to construct the affirmative image of the Russian leadership, especially regarding the portrayal of Vladimir Putin. While the affirmative reading for the Kosovar audience is privileged, other kinds of readings are suppressed, thus creating the ground for broader intended strategic objectives of political discourse.</p> Lindita Tahiri | Muhamet Mavraj Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/informacijos-mokslai/article/view/14569 Mon, 30 Dec 2019 10:00:32 +0200 MCDM approach for weighted ranking of candidates in e-voting https://www.zurnalai.vu.lt/informacijos-mokslai/article/view/15145 <p>The aim of the study is the application of multi-criteria evaluation methods for ranking of candidates in e-voting. Due to the potential to enhance the electoral efficiency in e-voting multiple criteria, such as personality traits, activity and reputation in social media, opinion followers on election area and so on for the selection of qualified personnel can be considered. In this case, the number of criteria excesses in the decision-making stage directed us to the use of a multi-criteria decision making model (MCDM). This paper proposes MCDM for weighted ranking of candidates in e-voting. Criteria for the candidates’ ranking and selection are determined and each voter uses the linguistic scales for the ranking of each candidate. Candidates’ ranking is evaluated according to all criteria. In a numerical study, it is provided the candidates’ evaluation on the base of selected criteria and ranked according to the importance of criteria. To assess the importance of the criteria and to evaluate the suitability of the candidates for each of the criteria, the voters use linguistic variables. In practice, the proposed model can use different evaluation scales for the selection of candidates in e-voting. The proposed model allows selecting a candidate with the competencies based on the criteria set out in the e-voting process and making more effective decisions.</p> Rasim Alguliyev | Ramiz Aliguliyev | Farhad Yusifov Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/informacijos-mokslai/article/view/15145 Mon, 30 Dec 2019 09:50:53 +0200 Redakcinė kolegija ir turinys https://www.zurnalai.vu.lt/informacijos-mokslai/article/view/15515 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Zenona Atkočiūnienė Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/informacijos-mokslai/article/view/15515 Mon, 30 Dec 2019 00:00:00 +0200 Anglų kalba studijuojančių užsienio studentų komunikaciniai iššūkiai neanglakalbėje akademinėje aplinkoje https://www.zurnalai.vu.lt/informacijos-mokslai/article/view/15516 <p>Pastaruoju metu edukacija tapo globalia industrija, kurios varomoji jėga – studentai, nusprendę studijuoti užsienio šalyse. Tendencijos rodo, kad vis daugiau studentų pasaulyje dėl vienokių ar kitokių priežasčių renkasi studijuoti universitetuose užsienyje. Augantis tarptautinių studentų skaičius tuo pat metu reiškia ir augantį skirtingų kultūrų skaičių. Kultūriškai kompleksiškos auditorijos aukštojo mokslo institucijose tampa kasdienybe tiek akademinei grupei, tiek su ja dirbantiems dėstytojams. Kultūrinė įvairovė – itin kompleksiškas reiškinys, kuris savo elementais daro įtaką mokymosi ir mokymo procesui bei turi tiek teigiamų, tiek neigiamų padarinių.<br>Iššūkiai, su kuriais susiduria skirtingą kultūrinę patirtį turintys studentai, jų įtaka mokymosi procesams bei akademiniams pasiekimams jau kuris laikas domina tyrėjus. Pažymėtina, kad šio pobūdžio tyrimai dažniausiai atliekami universitetuose, kur ir vietiniai, ir užsienio studentai studijuoja ta pačia kalba ir veikia toje pačioje kalbinėje ir kultūrinėje terpėje. Tačiau vis daugiau universitetų, veikiančių vietinėje kultūrinėje ir kalbinėje aplinkoje, siūlo studijų programas užsienio (dažniausiai anglų) kalba. Straipsnyje pristatomas tyrimas, nagrinėjantis tarpkultūrinės komunikacijos problemas, atsirandančias šioje unikalioje ir dar mažai tyrinėtoje situacijoje. Atlikto kokybinio tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad užsienio studentai, studijuojantys tokiose programose, susiduria tiek su panašiais, tiek su unikaliais iššūkiais, palyginti su studijomis universitetuose anglakalbėse šalyse.</p> Beata Grebliauskienė Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/informacijos-mokslai/article/view/15516 Mon, 30 Dec 2019 00:00:00 +0200 Meno organizacijos auditorijų plėtra santykių rinkodaros požiūriu https://www.zurnalai.vu.lt/informacijos-mokslai/article/view/15517 <p>Straipsnyje konceptualizuojamos meno organizacijos auditorijos, pristatomos pagrindinės meno organizacijos auditorijų grupės, analizuojama santykių rinkodaros koncepcija meno organizacijų kontekste. Darbe analizuojami santykių rinkodaros instrumentai, kurie leidžia konceptualizuoti meno organizacijos auditorijų plėtrą. Atskleidžiama santykių rinkodaros svarba paslaugų teikimo sektoriui priklausančiose meno organizacijose. Akademinio diskurso analizės metu pateikiamas abstrahuotas ir susistemintas pagrindinių santykių rinkodaros dalyvių grupių vaidmuo meno organizacijoje. Analizuotas meno organizacijų kontekstas atspindi viešojo sektoriaus institucijų formuojamų auditorijų specifiką, atsižvelgus į kuriamo produkto ar paslaugos išskirtinumą sektoriuje. Daroma išvada, kad meno organizacijos, siekdamos identifikuoti, užmegzti ir palaikyti ilgalaikius santykius su auditorija, naudoja atitinkamus santykių rinkodaros instrumentus, kurių plėtrai meno organizacija numato papildomus organizacijos išteklius, susijusius su komunikacija. Straipsnyje pateikiamas 2019 m. atliktas bienalės, kaip meno platformos, plėtros santykių rinkodaros požiūriu empirinis tyrimas, kurio metu buvo analizuoti šiuolaikinio meno bienalių ,,Kauno bienalė“ ir ,,EVA International“ atvejai, pristatomos pagrindinės bienalės, kaip meno organizacijos, auditorijų grupės. Atlikus mokslinės literatūros ir empirinio tyrimo metu gautų duomenų analizę, suformuotos meno organizacijos auditorijų plėtros santykių rinkodaros požiūriu gairės.</p> Ugnė Pavlovaitė | Ingrida Griesienė Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/informacijos-mokslai/article/view/15517 Mon, 30 Dec 2019 00:00:00 +0200 Socialinio verslo poveikių vertinimo patirtys Lietuvoje socialinių verslinink(i)ų požiūriu https://www.zurnalai.vu.lt/informacijos-mokslai/article/view/15518 <p>Straipsniu siekiama atsakyti į tyrimo klausimus, kaip socialinio verslo atstovės (-ai) Lietuvoje vertina savo socialinio verslo poveikius ir kokias metodikas taiko juos vertindami ir / ar matuodami. Interviu su 20 socialinių verslininkių (-ų) duomenų analizės rezultatai rodo, kad socialinės (-iai) verslininkės (-ai) dar tik pradeda matuoti savo verslo poveikius (impact) ir juos tapatina su produktais (outputs) ar rezultatais (outcomes) – tą gali suponuoti ir kai kurios viešai prieinamos ar finansuotojų naudojamos poveikių vertinimo metodikos. Nors socialinės (-iai) verslininkės (-ai) pripažįsta, jog iš jų tikimasi poveikių vertinimo, kiekybiniu požiūriu išskiria daugiau priežasčių to nedaryti nei daryti. Poveikių vertinimo vektoriai kur kas išsamiau atsiskleidžia vidinių suinteresuotųjų (paslaugų klientų, darbuotojų) atžvilgiu; išorinių suinteresuotųjų (bendruomenės, visuomenės) atžvilgiu jų sampratos gana fragmentiškos. Pažymėtina, kad nors kai kurios (-ie) socialinės (-iai) verslininkės (-ai) supranta poreikį vertinti savo veiklą monetarine išraiška, tačiau to nedaro. Socialinio verslo atstovės (-ai) taip pat dar nevertina savo veiklos poveikių iš kompleksinės, apimančios socialinę, aplinkosaugos, kultūros ir ekonominę dimensijas, poveikių vertinimo perspektyvos. Straipsnis baigiamas rekomendacijomis, kaip stiprinti socialinių verslinink(i)ų gebėjimus vertinti teigiamus socialinio verslo poveikius.</p> Rasa Pušinaitė-Gelgotė | Raminta Pučėtaitė | Aurelija Novelskaitė Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/informacijos-mokslai/article/view/15518 Mon, 30 Dec 2019 00:00:00 +0200