Jaunųjų mokslininkų darbai https://www.zurnalai.vu.lt/jaunuju-mokslininku-darbai <p>Įkurtas 2002. Publikuojami originalūs jaunųjų mokslininkų parengti moksliniai straipsniai, kuriuose skelbiami autorių biomedicinos, fizinių, humanitarinių, socialinių, technologijos mokslų srityse atliktų tyrimų rezultatai.&nbsp;</p> en-US diana.straksiene@sa.vu.lt (Diana Strakšienė) vigintas.stancelis@kf.vu.lt (Vigintas Stancelis) Thu, 05 Nov 2020 00:00:00 +0000 OJS 3.1.2.1 http://blogs.law.harvard.edu/tech/rss 60 Mentorystės reikšmė pradedančiųjų muzikos mokytojų profesinėje veikloje https://www.zurnalai.vu.lt/jaunuju-mokslininku-darbai/article/view/23046 <p>Pradedantieji muzikos pedagogai pirmaisiais profesinės veiklos metais susiduria su problemomis, kurias galėtų padėti spręsti labiau patyręs pedagogas – mentorius. Mentorystė yra apibrėžiama kaip bendradarbiavimas, paremtas iš anksto sudarytu planu, kuris patenkina asmenybės augimo poreikius. Tai procesas, kuris yra susijęs su patirtiniu mokymusi, formuojant globojamo asmens požiūrį į pedagoginį darbą, atsakomybę ir pareigas. Mentoriaus veikla yra įvairialypė, tad jam reikalingas platus kompetencijų, žinių, vertybių, asmeninių savybių ir gebėjimų spektras. Jo kompetencijos grindžiamos ne tik profesiniais, pedagoginiais, asmeniniais, bet ir vadybiniais, suaugusiųjų mokymo ir konsultavimo bei administravimo gebėjimais.<br>Kokybinio tyrimo metu norėta išsiaiškinti, su kokiais sunkumais ir problemomis susiduria pradedantieji muzikos mokytojai ir kas galėtų padėti jas spręsti, o kartu ir integruotis į profesinę darbo rinką. Tyrimo tikslui pasiekti buvo panaudota mokslinės ir metodinės literatūros analizė, standartizuotas atvirasis interviu. Tyrimas vyko 2020 m. balandžio mėnesį, jame dalyvavo 8 pradedantieji dirbti muzikos pedagogai.<br>Kokybinis tyrimas atskleidė, kad daugelis pradedančiųjų muzikos pedagogų susiduria su adaptacijos laikotarpiu. Adaptacijos laikotarpiu kylančias įvairias profesines problemas – praktinės patirties trūkumą, nepakankamą drausmę klasėje, nedraugišką&nbsp; kolegų požiūrį, neigiamus emocinius išgyvenimus – iš dalies galėtų&nbsp; padėti spręsti skirtas patyręs pedagogas – mentorius. Pradedančiajam muzikos pedagogui labiausiai&nbsp; reikalinga pagalba yra trijose kryptyse: profesinėje (pedagoginėje ir dalykinėje), ugdytinių pažinimo ir aktyvaus ugdymo įstaigos įsitraukimo. Sėkmingai pradedančiųjų muzikos pedagogų profesinei veiklai didžiausią įtaką turi teigiamos mentoriaus savybės, tokios kaip bendravimas ir bendradarbiavimas, motyvacija, pozityvumas, lojalumas bei atsakingumas.</p> Eglė Bušmaitė | Angelė Kavaliauskienė Autorių teisių (c) 2020 Jaunųjų mokslininkų darbai https://www.zurnalai.vu.lt/jaunuju-mokslininku-darbai/article/view/23046 Wed, 24 Mar 2021 00:00:00 +0000 Būsimųjų muzikos pedagogų požiūris į reflektyvaus mokymo(si) galimybes https://www.zurnalai.vu.lt/jaunuju-mokslininku-darbai/article/view/23045 <p>Straipsnyje analizuojamas reflektyvus mokymas(is), aptariami mokymo(si) taikant refleksiją lygmenys, reflektyvaus mokymo(si) metodai. Tyrimo tikslas - atskleisti būsimųjų muzikos pedagogų požiūrį į reflektyvaus mokymo(si) galimybes. Tyrimo tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: 1) apibrėžti reflektyvaus mokymo(si) sampratą; 2) aptarti reflektyvaus mokymo(si) metodus; 3) empiriškai ištirti būsimųjų muzikos pedagogų požiūrį į reflektyvaus mokymo(si) galimybes. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinės apklausos rezultatų analizė. Tyrimas vyko 2019 m. balandžio mėnesį, kuriame dalyvavo 37 būsimieji muzikos mokytojai. Anketinės apklausos metodu buvo siekiama atskleisti būsimųjų muzikos pedagogų požiūrį į refleksijos aktualumą jų profesinio tobulėjimo procese, į veiksmingiausius refleksijoje taikomus metodus ir refleksijos taikymo galimybes muzikiniame ugdyme.<br>Išanalizavus mokslinę literatūrą galima teigti, kad reflektyvus mokymas(is) yra procesas, kuriame patirtis paverčiama mokymusi. Reflektyvaus mokymo(si) metu galima stebėti savo asmeninį augimą ir rasti būdus tobulinti mokymo mokytis procesą. Tyrimas atskleidė, kad, pasitelkus refleksiją, analizuojant profesinę patirtį ieškoma sėkmingiausių problemos sprendimo būdų. Būsimųjų pedagogų ugdyme taikomi reflektyvaus mokymo(si) metodai užtikrina proceso individualizavimą ir asmeninio progreso įvertinimą. Sėkmingiausiai profesinė patirtis reflektuojama taikant dienoraščio rašymo, laisvosios asociacijos bei struktūruotos diskusijos metodus. Atliktas empirinis tyrimas atskleidė, kad būsimieji muzikos pedagogai mano, jog labiausiai refleksija padeda analizuoti savo mokymąsi, ugdyti kritinį mąstymą ir skatina tobulinti savo akademinius ir profesinius pasiekimus.Tiek ugdymo proceso, tiek būsimųjų muzikos pedagogų tobulėjime aktualiausias, respondentų nuomone, yra struktūruotos diskusijos metodas. Respondentai nurodė, kad refleksijos taikymas muzikiniame ugdyme leidžia mokytojui atpažinti ir įvertinti savo klaidas, moko vaikus vertinti savo muzikinius gebėjimus ir reikalauja mokytojo kūrybingumo. Tyrimas parodė, kad pedagogui, kaip nuolat besimokančiai asmenybei, reflektyvus mokymas(is) yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių nuolat atsinaujinti, permąstyti savo veiklą ir asmeniškai tobulėti.</p> Justina Šiupinytė | Angelė Kavaliauskienė Autorių teisių (c) 2020 Jaunųjų mokslininkų darbai https://www.zurnalai.vu.lt/jaunuju-mokslininku-darbai/article/view/23045 Wed, 24 Mar 2021 00:00:00 +0000 Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko savo veiklos įsivertinimo procesas: pedagogų įžvalgos https://www.zurnalai.vu.lt/jaunuju-mokslininku-darbai/article/view/23624 <p style="text-align: justify;">Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko savo veiklos įsivertinimo procesas yra svarbus, tačiau mažai tyrinėtas reiškinys. Todėl šio darbo tikslas – atskleisti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko savo veiklos įsivertinimo procesą, remiantis ikimokyklinio ugdymo pedagogų įžvalgomis. Tyrimo duomenys rinkti atliekant interviu su 8 pedagogais, dirbančiais Kauno miesto ir Kaišiadorių rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigose, o duomenų analizė atlikta naudojant kokybinės turinio analizės metodą.<br>Remiantis pedagogų įžvalgomis, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų įsivertinimo procesas gali būti apibūdinamas išryškinant jo koncepciją (tikslus ir gebėjimų sandarą) ir įsivertinimą ugdančius metodus. Pagrindiniai įsivertinimo tikslai, anot pedagogų, yra vaiko savivertės stiprinimas, atsakomybės už savo mokymąsi gebėjimų ugdymas bei vaiko savęs pažinimo auginimas. Vaikų įsivertinimo gebėjimų turinys apima keturis gebėjimus: gebėjimą vertinti savo veiklą, remiantis tam tikrais kriterijais, gebėjimą apgalvoti savo elgesio, veiklos pasekmes, gebėjimą pasidžiaugti savo veiklos rezultatais ir gebėjimą pastebėti savo pažangą.<br>Atlikus kokybinį tyrimą nustatyta, kad ikimokyklinio ugdymo procese naudojami įvairūs įsivertinimo metodai (formalūs ir neformalūs), kurie gali sudaryti prielaidas sėkmingam vaikų ugdymui(si). Tai yra svarbu, nes, anot pedagogų, įsivertinimas stiprina vaiko pasitikėjimo savimi jausmą, atsakomybę, savęs pažinimą, padeda kritinio, reflektyvaus mąstymo pagrindus ir augina mokymosi motyvaciją.</p> Sonata Lažauninkienė Autorių teisių (c) 2020 Jaunųjų mokslininkų darbai http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/jaunuju-mokslininku-darbai/article/view/23624 Mon, 07 Dec 2020 00:00:00 +0000 Islamo ir musulmonų reprezentacija kinematografijoje: filmų „Bėgantis paskui aitvarą“ ir „Nuolankumas“ analizė https://www.zurnalai.vu.lt/jaunuju-mokslininku-darbai/article/view/23625 <p style="text-align: justify;">Straipsnyje pateikiama Hirsi Ali ir Van Gogho prieštaringai vertinamo trumpametražio filmo „Nuolankumas“ (2004) ir Marco Forsterio filmo „Bėgantis paskui aitvarą“ (2007) tekstinė ir vaizdinė analizė. Akcentuojamos retorinės ir siužetinės strategijos, kuriomis siekiama sustiprinti neproduktyvius orientalistinius islamo ir musulmonų stereotipus. Šios analizės tikslas – išsiaiškinti, kaip pristatomi musulmonai ir islamas filmuose „Bėgantis paskui aitvarą“ (angl. <span style="font-style: normal !msorm;"><em>The Kite Runner</em></span>) ir „Nuolankumas“ (angl. <span style="font-style: normal !msorm;"><em>Submission)</em></span> remiantis E. Said (1978) „Orientalizmu“, ir nustatyti kinematografijos vaidmenį kuriant stereotipus skirtingose kultūrinėse terpėse. Tikslui atskleisti pasitelkiami uždaviniai: išanalizuoti orientalizmo ir stereotipų koncepciją, sąsajas su žiniasklaida ir populiariosios kultūros daromą įtaką jų raiškai; išsiaiškinti musulmonų mažumos vaidmenį socialinės realybės (stereotipų) konstravimo procese; išanalizuoti, kaip pristatomi musulmonai ir islamas filmuose „Nuolankumas“ ir „Bėgantis paskui aitvarą“.<br>Apibendrinant filmo „Nuolankumas“ analizę atkreiptinas dėmesys, kad pagrindinė veikėja (pasakojanti 4 moterų istorijas) vaizduojama kaip slegiama islamo kultūros, kur gyvenama visiškoje izoliacijoje, taip sustiprinant visuomenėje egzistuojantį neigiamą požiūrį musulmonų, ypač moterų, atžvilgiu. Vis dėlto pagrindiniu diskusijų objektu niekada netapo filmas „Nuolankumas“, feminizmas ar moterų priespauda, priešingai, tai buvo islamiškasis radikalizmas, ekstremizmas ir terorizmas. O išanalizavus filmą „Bėgantis paskui aitvarą“ pažymėtina, kad vaizduojamas „civilizacijų susidūrimas“ atskleidžia stereotipus islamo ir musulmonų atžvilgiu, egzistuojančius tiek Vakarų, tiek Rytų visuomenėse. Didžioji dalis Oriento veikėjų filme vaizduojami kaip priešiški Vakarams, pavyzdžiui, žemesnės moralės ar vertybių nei Vakarų atstovai. Filmo epizoduose akcentuojamas fanatizmo aspektas, susijęs tiek su terorizmu, tiek su islamizmu, o santykiai tarp pagrindinių veikėjų atspindi orientalistinę Afganistano kultūrą.</p> Rūta Sutkutė Autorių teisių (c) 2020 Jaunųjų mokslininkų darbai http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/jaunuju-mokslininku-darbai/article/view/23625 Mon, 07 Dec 2020 00:00:00 +0000 Elipsinių kreivių L funkcijų išvestinės diskretusis universalumas https://www.zurnalai.vu.lt/jaunuju-mokslininku-darbai/article/view/23644 <p style="text-align: justify;">Straipsnyje įrodyta elipsinių kreivių <em>L</em> funkcijų išvestinės diskrečiojo universalumo teorema silpnojo tikimybinių matų konvergavimo prasme analizinių funkcijų erdvėje. Nagrinėjamas analizinės funkcijos aproksimavimas postūmiais <em>L</em>‘<sub>E</sub> (<em>s</em> + <em>imh</em>), čia kompleksinio kintamojo menamosios dalies postūmiai įgyja reikšmes iš diskrečiosios aibės, pavyzdžiui, aritmetinės progresijos. Fiksuotas skaičius <em>h</em> &gt; 0 pasirenkamas taip, kad exp{2π<em>k</em>/<em>h</em>} būtų iracionalusis skaičius visiems <em>k</em> ∈ <strong>Z</strong> \{0} . Elipsinių kreivių <em>L</em> funkcijų išvestinės diskrečiojo universalumo įrodymas remiasi diskrečiąja ribine teorema tikimybinių matų silpnojo konvergavimo prasme analizinių funkcijų erdvėje.</p> Daina Baravykienė | Antanas Garbaliauskas | Virginija Garbaliauskienė Autorių teisių (c) 2020 Jaunųjų mokslininkų darbai http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/jaunuju-mokslininku-darbai/article/view/23644 Mon, 07 Dec 2020 00:00:00 +0000 Mišrusis jungtinis Selbergo klasės L funkcijų ir periodinių Hurvico dzeta funkcijų universalumas https://www.zurnalai.vu.lt/jaunuju-mokslininku-darbai/article/view/23652 <p style="text-align: justify;">2007 m. H. Mišu (Mishou) pirmasis įrodė mišriojo universalumo teoremą Rymano ir Hurvico dzeta funkcijoms. Plačiąja prasme mišrusis universalumas suprantamas kaip jungtinis funkcijų, turinčių ir neturinčių Oilerio sandaugos pagal pirminius skaičius, universalumas.<br>Straipsnyje tęsiamas universalumo klausimo dzeta ir <em>L</em> funkcijų rinkiniams nagrinėjimas. Tiksliau, įrodoma Selbergo klasės &nbsp;funkcijų (užrašomų Dirichlė eilute ir tenkinančių tam tikras specifines sąlygas (tarp kurių ir Oilerio sandaugos egzistavimas)) ir periodinių Hurvico dzeta funkcijų (kurios neturi Oilerio sandaugos pagal pirminius skaičius) mišraus universalumo savybė. Mišraus universalumo rezultatas gali būti panaudotas nagrinėtų funkcijų funkcinio nepriklausomumo savybės įrodymui.<br>Straipsnis parengtas M. Jaso magistro darbo pagrindu [4].</p> Mindaugas Jasas | Renata Macaitienė Autorių teisių (c) 2020 Jaunųjų mokslininkų darbai http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/jaunuju-mokslininku-darbai/article/view/23652 Mon, 07 Dec 2020 00:00:00 +0000 Struktūros parametrų įtaka audinių paslankumui https://www.zurnalai.vu.lt/jaunuju-mokslininku-darbai/article/view/23661 <p style="text-align: justify;">Audinių deformacinės savybės didele dalimi priklauso nuo audinių struktūros. Drabužių deformacija yra svarbus veiksnys, užtikrinantis laisvo judėjimo sąlygas dėvėtojams. Audinių deformacijos priklauso nuo siūlų ir audinio struktūros parametrų. Yra žinoma, kad audiniai su elastaniniais verpalais turi didesnę trūkimo ištįsą nei įprasti audiniai. Šio darbo tikslas buvo išanalizuoti audinius sudarančių metmenų ir ataudų siūlų struktūros ištįsos parametrus. Eksperimentui buvo naudojama dešimt komerciškai pagamintų audinių. Kai kuriuose audiniuose elasto pluoštas yra metmenų ir ataudų arba tik ataudų kryptimi. Bandinių ištįsa buvo nustatoma standartiniu metodu. Iš tyrimų rezultatų matyti, kad bandinių ištįsos metu pagrindinis elastingo komponento trūkis gali vykti tuo pačiu metu su kitu sudedamuoju siūlu, kai elastano komponentas, arba elastano siūlai, gali ištįsti iki galutinės audinio ištįsos.</p> Ramunė Klevaitytė | Virginija Sacevičienė | Vitalija Masteikaitė | Virginijus Urbelis Autorių teisių (c) 2020 Jaunųjų mokslininkų darbai http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/jaunuju-mokslininku-darbai/article/view/23661 Mon, 07 Dec 2020 00:00:00 +0000