Remiantis kitų muzikinį kirtį turinčių kalbų patirtimi, dėl lietuvių kalbos priegaidžių tyrinėjimo prieita prie šių išvadų: 1) negalima nagrinėti t, OT ir I atskirai, nes šie parametrai labai glaudžiai tarp savęs susiję; 2) būtina atsižvelgti į diktorių tarminę priklausomybę, nes ir literatūrine kalba kalbantys diktoriai išlaiko savo patarmės priegaidžių realizavimo būdą; 3) inherentinių požymių lemiamą vaidmenį priegaidei suvokti nuneigia pati šių požymių esmė ir iki šiolei pateiktų argumentų nepagrįstumas.