https://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/issue/feed Knygotyra 2022-01-17T12:15:01+00:00 Kšištof Tolkačevski ksistof.tolkacevski@kf.vu.lt Open Journal Systems <p>Publikuojamas nuo 1961 m. Skirtas tarpdisciplininiams spausdintinių ir skaitmeninių leidinių tyrimams, apimantiems knygos ir periodikos istoriją, istoriografiją ir kultūrą, tradicinę ir skaitmeninę leidybą, skaitymo, rašytinių medijų komunikacijos, spausdintinio ir rankraštinio paveldo problemas. Registruotas <em>Scopus</em> (Q1) nuo 2018 m.</p> https://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/25277 Viršelis kaip paratekstas: Martino Lutherio Biblia Germanicolatina Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 2022-01-17T12:15:01+00:00 Milda Kvizikevičiūtė milda.kvizikeviciute@lnb.lt <p>Straipsnyje analizuojamas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomos 1565 m. Martino Lutherio<em>&nbsp;</em><em class="char-style-override-5">Biblia Germanicolatina</em><em>&nbsp;</em>viršelis. 1565 m. Saksonijos elektoriaus Augusto (1526–1586) užsakymu Vitenberge dvidešimčia tomų buvo išspausdinta M. Lutherio išversta Biblija lotynų ir vokiečių kalbomis.&nbsp;<em class="char-style-override-5">Biblia Germanicolatina</em><em xml:lang="ar-SA">&nbsp;</em><span xml:lang="ar-SA">vėliau įvairiais rinkiniais pateko į Europos bibliotekas. Straipsnyje šios Biblijos įrišas tiriamas per parateksto teorijos</span>&nbsp;prieigą. Pirmą kartą parateksto sąvoką knygotyroje 1987 m. pavartojo prancūzų literatūros teoretikas G<span xml:lang="ar-SA">é</span>rard’as Genette’as. Šia sąvoka mokslininkas apibūdino objektus bei subjektus, esančius aplink tekstą, kurie yra susiję su teksto išdėstymu, šriftu, viršeliais ar net knygų reklama. Pasitelkus proveniencinį metodą, straipsnyje yra analizuojamas M. Lutherio<span class="char-style-override-6">&nbsp;</span><em class="char-style-override-5">Biblia Germanicolatina</em>&nbsp;įrišas, jame vaizduojamos detalės, leidžiančios nustatyti įrišo kilmę bei viso rinkinio buvusius savininkus. Tyrimo duomenimis, kol kas yra žinomi 5 iš 20 rinkinio tomų, manoma, kad rinkinio knygos buvo įrištos skirtingu metu, o pats rinkinys galimai sudarytas vėliau. Tyrimo metu pavyko nustatyti Vitenbergo knygrišį, kurio dirbtuvėms 1564 m. buvo sukurta plokštelė įspaudui.</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/25278 Redakcinė kolegija ir turinys 2021-12-31T09:32:45+00:00 Aušra Navickienė info@leidykla.vu.lt 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/25279 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys 2021-12-31T09:32:45+00:00 Aušra Navickienė info@leidykla.vu.lt 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/25280 Žygimanto Augusto laikų patrankų įrašai epigrafinės kultūros aspektu 2021-12-31T09:32:44+00:00 Kšištof Tolkačevski ksistof.tolkacevski@kf.vu.lt <p>Bet koks daiktas, pažymėtas epigrafiniu raštu, tampa išskirtinis tokių pačių daiktų visumoje, įgyja paminklo statusą. O XVI&nbsp;a. įrašais (tekstais ir vaizdais) buvo ženklinamos ir patrankos: vienos kurtos karybai, kitos – tam tikram įvykiui įamžinti. Žygimanto Augusto valdymo laikais Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) buvo sukurta patrankoms lieti reikalinga infrastruktūra, kuri leido gausiai gaminti pabūklus ir ruoštis karui su Maskvos Didžiąja Kunigaikštyste. Straipsnyje pasitelkus originalius bei publikuotus archyvinius šaltinius, saugomus užsienio šalių (Lenkijos, Švedijos) atminties institucijose, bandyta rekonstruoti patrankų įrašus. Sudarytas 67 tiriamojo laikotarpio patrankų įrašus apimantis priedas leido struktūruoti ant pabūklų buvusius epigrafinius įrašus. Pasitelkus paskutiniojo Jogailaičio egodokumentinį palikimą straipsnyje ištirtas patrankų įrašų funkcionalumas epigrafinės kultūros kontekste, atkreipiant ypatingą dėmesį į įrašo atsiradimo aplinkybes. Tai iki šiol istoriografijoje buvo menkai tyrinėta. Sukaupti ir išanalizuoti duomenys leido prieiti išvadą, kad būtent pats LDK valdovas tiesiogiai darė įtaką patrankų formai, pavadinimams bei įrašų turiniui.</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/25281 Antrasis Knygos nobažnystės pirmojo leidimo postilės Suma evangelijų (1653) egzempliorius 2022-01-03T09:04:11+00:00 Mindaugas Šinkūnas mindaugas.sinkunas@lki.lt Mindaugas Šinkūnas mindaugas.sinkunas@lki.lt <p>Ilgai manyta, jog&nbsp;<span xml:lang="ar-SA">Švedijoje saugomas vienintelis žinomas&nbsp;</span>1653 m.<span class="char-style-override-4">&nbsp;</span><em>Knygos nobažnystės</em>&nbsp;pirmojo leidimo egzempliorius. Konvoliutą sudaro giesmynas, neturintis atskiro antraštinio lapo, postilė „Suma Evangelijų“ ir maldynas „Maldos krikščioniškos“ su katekizmu „Katekizmas arba trumpas pamokslas“. Krokuvos nacionalinio muziejaus Emeryko Hutteno-Czapskio muziejaus bibliotekoje saugoma viena&nbsp;<em>Knygos nobažnystės</em>&nbsp;dalis – postilė „Suma Evangelijų“. Ji iki šiol bibliografų buvo priskiriama kontrafakciniam leidimui, tačiau, atlikus lyginamąją analizę, neliko abejonių, jog tai antrasis šiuo metu žinomas pirmojo Knygos nobažnystės leidimo postilės „Suma Evangelijų“ egzempliorius.</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/25282 Sveikatos sodo Vilniaus nuorašas: kodikologinis tyrimas 2022-01-03T09:05:45+00:00 Rima Cicėnienė rima.ciceniene@mab.lt <p>Straipsnis skirtas kultūrinių LDK ir Maskvos Rusios ryšių istorijai, ją liudijantiems artefaktams. Tyrimo objektu tapo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomo <em>Sveikatos sodo</em>&nbsp;(taip straipsnyje vadinamas&nbsp;<em>Gart der Gesundheit</em>&nbsp;(1492) vertimas į rusų kalbą) Vilniaus nuorašas (LMAVB RS F22–25). Straipsniu siekiama pateikti patikslintą objekto kodikologinį aprašą, identifikuojant Vilniaus nuorašo ypatybes bei sąsajas su LDK kultūra. Tikslo siekiama pasitelkus kodikologinį, lyginamąjį bei tekstologinį metodus, sudarant detalų egzemplioriaus kodikologinį aprašą, analizuojant kodekso architektoniką bei vidines struktūras, identifikuojant&nbsp;<em>Sveikatos sodo Vilniaus</em><span class="char-style-override-4">,&nbsp;</span><em>Floro</em><span class="char-style-override-4">,&nbsp;</span><em>Uvarovo</em>&nbsp;bei&nbsp;<em xml:lang="ar-SA">Šelonino</em>&nbsp;nuorašų skirtumus ar panašumus. Remiantis gautais duomenimis tikslinamos kodekso sudarymo aplinkyb<span xml:lang="ar-SA">ė</span>s. Atlikus tyrimą, nustatytos šios kodekso ypatybės. XVII–XVIII&nbsp;a. sandūroje Maskvoje sukurtas didelės apimties kodeksas nėra vienalytis objektas. Jis yra sudarytas iš dviejų skirtingų redakcijų dalių: rodyklės yra artimesnės&nbsp;<em>Uvarovo nuorašui</em>, o pagrindinis tekstas&nbsp;–&nbsp;<em>Charkovo / Floro</em><span class="char-style-override-4">&nbsp;</span>nuorašui. Antroji ypatybė&nbsp;– kruopštus nuorašo parengimas. Kodeksas rengtas kaip pavyzdinė senoji rankraštinė knyga, gausiai iliustruotas. Puošybai naudoti spalvoti pigmentai, liko auksavimo pėdsak<span xml:lang="ar-SA">ų</span>. Kodekso bloko kraštai buvo dažyti ir puošti ornamentiniais įspaudais. Tai leidžia svarstyti apie aukštą kodekso užsakovo socialinį statusą. Trečioji ypatyb<span xml:lang="ar-SA">ė</span>&nbsp;–&nbsp;<em>Vilniaus nuorašo</em>&nbsp;teksto išsamumas. Jį sudaro išsamiausias rodyklių blokas, pagrindinis tekstas buvo papildytas naujais objektais, praturtintas naujais vaizdais, tekste net 237 vaistinių medžiagų ir 38 mineralų pavadinimai rusų kalba. Ankstesniuose nuorašuose buvusios pastabos, papildymai tapo integralia&nbsp;<em>Vilniaus nuorašo</em>&nbsp;tekstų dalimi. Nustatytos ypatybės, sutampantys formalūs požymiai ir teksto organizavimo schema, vienoda iliustravimo maniera skatino ieškoti vietos, kur visus minimus&nbsp;–&nbsp;<em>Floro</em><span class="char-style-override-4">,&nbsp;</span><em>Uvarovo</em><span class="char-style-override-4">,&nbsp;</span><em>Šelonino</em>&nbsp;– nuorašus, taip pat ir kitus senuosius spaudinius ar jų vertimus galėjo matyti&nbsp;<em>Vilniaus nuorašo</em><span xml:lang="ar-SA">&nbsp;kūrėjai.&nbsp;</span>Manytina, kad tokia vieta galėjo būti Vaistinių tarnyba. Tekste aptinkami polonizmai, vertimams panaudoti to meto Rusioje funkcionavę ATR autorių kūriniai skatina atidžiau pažvelgti į atliktus vertimus, ieškoti darbuose dalyvavusių ATR piliečių. Atliktas tyrimas patikslina turimas žinias apie Vilniuje saugomą nuorašą. Tikimasi, kad sukaupta informacija padės knygos istorikams tikslinti kodekso kilmę, gamybos aplinką, taip pat vietą&nbsp;<em>Gart der Gesundheit</em>&nbsp;vertimų ir nuorašų eilėje; sudarys galimybę identifikuoti kitus saugomus fragmentus. Straipsnis papildytas sudaryta&nbsp;<em>Sveikatos sodo Vilniaus nuorašo&nbsp;</em>struktūros ir turinio lyginamąja lentele bei kodekso bloko dekoro paveikslu.</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/25283 Rankraštinės knygos bibliotekose, archyvuose ir muziejuose Lenkijoje: informacijos apie XVII–XVIII a. LDK politinį gyvenimą rinkiniai 2021-12-31T09:32:42+00:00 Maciej Matwijów maciej.matwijow@uwr.edu.pl <p>Straipsnyje aptariamos rankraštinės knygos&nbsp;– informacijos rinkiniai apie viešą gyvenimą,&nbsp;– sukurtos XVII–XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, dabar saugomos Lenkijoje. Jas daugiausia kūrė didikai, kanceliarijos tarnautojai ir pareigūnai, dirbę magnatų ir valstybės garbingųjų asmenų teismuose, vedami troškimo kaupti arba rūpesčio dėl dokumentavimo ir istoriografijos ateities, o kartais ir vedami noro paremti visuomeninę veiklą. Juose randama įvairios informacijos apie viešą gyvenimą bei jo dokumentavimą. Medžiaga šiam tyrimui surinkta iš spausdintinių ir internetinių rankraščių katalogų ir inventorių. Galima manyti, kad yra išlikę 400–500 tokio tipo rankraščių ir maždaug 100 dokumentų pačioje Lenkijoje. Didžiausia jų kolekcija saugoma Radvilų archyve, kuris yra Centrinio istorijos archyvo Varšuvoje dalis, o pavieniai egzemplioriai yra išsibarstę po įvairias bibliotekas ir muziejus. Seniausi yra XVI a. pabaigos ir XVII a. pradžios. Didžiausios vertės yra keli XVII a. vidurio rankraščiai iš Biržų Radvilų giminės. Tarp kitų vertingų dokumentų patenka XVII a. Sapiegų, Nesvyžiaus Radvilų bei paprastų didikų aplinkoje sukurti rankraščiai, kuriuose dažnai randama unikali, kitur nežinoma informacija. Iš pastarųjų išsiskiria įvairenybės, sukurtos Lietuvos didžiojo kanclerio Karolio Stanislovo Radvilos sekretoriaus Kazimierzo Złotkowskio pirmaisiais trimis XVIII a. dešimtmečiais. Šios knygos liudija apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų ir magnatų integraciją su kitomis Abiejų Tautų Respublikos (ATR) žemėmis. Rankraščiai iš esmės yra turtingi informacijos apie ATR viešąjį gyvenimą, o kartu išsaugo lokalinį kontekstą.</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/25284 XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institucinės spaustuvės fenomenas: pranciškonų atvejis 2022-01-03T09:06:58+00:00 Ina Kažuro ina.kazuro@mb.vu.lt <p>Daugelis XVII–XVIII&nbsp;a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės spaustuvių priklausė institucijoms, iš kurių didžiausią grupę sudarė katalikų vienuolijų spaustuvės. Nepaisant priklausymo vienai grupei, kiekvienos spaustuvės raidos kelias ir indėlis į knygos kultūrą turėjo specifinių bruožų. Iš keturių institucinių spaustuvių, veikusių XVIII&nbsp;a. Vilniuje, pirmoji buvo uždaryta ir nutraukė veiklą pranciškonų konventualų vienuolyno spaustuvė. Straipsnio tikslas&nbsp;– nustatyti šios spaustuvės veiklos sunkumų ir uždarymo priežastis. Remiantis 1752–1769&nbsp;m. išlaidų ir pajamų knyga, saugoma Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje, straipsnyje nagrinėjami įvairūs Vilniaus pranciškonų konventualų vienuolyno spaustuvės veiklos aspektai: piniginių lėšų, įrangos ir popieriaus įsigijimo šaltiniai, pastato vieta, santykiai su darbuotojais ir samdomais amatininkais, užsakovai, pajamų šaltiniai, veiklos rentabilumas. Siekiant suvokti institucinės spaudos savitumą stengtasi tyrimo rezultatus susieti su platesniu kontekstu, iškeliant klausimus apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės ir pačios pranciškonų vienuolijos įtaką spaustuvės likimui. Be to, išlaidų ir pajamų knyga atskleidžia naujus biografinius duomenis apie Vilniaus graverį Franciszeką Balcewiczių.</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/25285 Draudžiamoji spauda Centriniame valstybės knygyne 1919–1940 metais 2021-12-31T09:32:41+00:00 Arida Riaubienė arida.riaubiene@lnb.lt <p class="abstrak-reiksminiai">Straipsnyje analizuojami nelegalių ir tarpukario cenzūros konfiskuotų spaudinių komplektavimo klausimai Centriniame valstybės knygyne (toliau&nbsp;– CVK), apibūdinama karo ir kitų bendrosios cenzūros institucijų, iš kurių į CVK patekdavo draudžiamoji spauda, struktūra. Pristatomame tyrime nagrinėjami teisės aktai, Piliečių apsaugos departamento aplinkraščiai, nustatę privalomojo egzemplioriaus pristatymo tvarką, turėjusią netiesioginės įtakos draudžiamosios spaudos komplektavimo ir saugojimo problemų sprendimui CVK.</p> <p class="abstrak-reiksminiai">Straipsnyje analizuojamas tuometinės bibliotekos vadovybės susirašinėjimas su Švietimo ministerija ir karo cenzūra konfiskuotų spaudinių perdavimo ir komplektavimo CVK klausimais; siekiama apytiksliai nustatyti skyriaus, saugojusio cenzūros konfiskuotus ar nelegaliai išleistus spaudinius, veiklos pradžios datą, aptariami keli cenzūros draustų ir CVK perduotų spaudinių sąrašai, analizuojami spaudiniuose išlikę spaudos priežiūros įstaigų proveniencijos ir cenzūros valdininkų įrašai.</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/25286 Socialdemokratinių organizacijų pogrindinė spauda Šiauliuose 1904–1914 metais 2021-12-31T09:32:40+00:00 Tomas Petreikis PetreikisT@gmail.com <p>Straipsnyje nagrinėjama 1904–1914&nbsp;m. Bundo, LSDDP, LSDP ir RSDDP vietinių organizacijų Šiauliuose vykdyta agitacinė veikla leidžiant atsišaukimus (20 leidinių), revoliucines dainas (1) ir pogrindinę periodinę spaudą (1). Politiniai pokyčiai Rusijoje 1904–1907&nbsp;m. socialdemokratinėms organizacijoms sudarė palankias sąlygas aktyviai vykdyti agitacinę veiklą, bet jos intensyvumas Lietuvoje nebuvo tolygus. Šiaulių proletarinis profilis ir ypač aktyvi LSDP veikla leido per trumpą laiką mobilizuoti agitatorius, parengti reikalingus atsišaukimus vietoje, apsirūpinti būtiniausiomis spaudos priemonėmis. Šiauliai 1905–1907&nbsp;m. revoliucijos metais turėjo iškilti kaip antrasis Lietuvoje socialdemokratinio judėjimo centras. Revoliucijai Rusijoje pralaimėjus, dėl socialdemokratinių jėgų padidėjusio persekiojimo pogrindininkams nepavyko sutelkti spaudos pajėgumų, išplėtoti aktyvesnės agitacinės veiklos, todėl partijoms teko net sustabdyti vietinių organizacijų veiklą Šiauliuose. Apie 1912&nbsp;m. įvykęs socialdemokratinių pažiūrų jaunimo įsijungimas į Šiaulių socialdemokratines organizacijas leido tikėtis ryškesnės agitacinės veiklos atgaivinimo. Agitacinės veiklos atnaujinimas nutrūko pirmaisiais Pirmojo pasaulinio karo metais. Pogrindžio sąlygomis didžiuliais tiražais leidžiama pogrindinė spauda išreiškė vietos gyventojų lūkesčius, atspindėjo partijų įsijungimą į miesto gyventojų politinių pažiūrų formavimą, buvo oficialiosios informacijos atsvara. Todėl jos vertinimas neatsiejamas ir nuo to meto politinio konteksto realijų.</p> 2021-12-30T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors