https://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/issue/feed Knygotyra 2021-07-07T03:48:47+00:00 Kšištof Tolkačevski ksistof.tolkacevski@kf.vu.lt Open Journal Systems <p>Publikuojamas nuo 1961 m. Skirtas tarpdisciplininiams spausdintinių ir skaitmeninių leidinių tyrimams, apimantiems knygos ir periodikos istoriją, istoriografiją ir kultūrą, tradicinę ir skaitmeninę leidybą, skaitymo, rašytinių medijų komunikacijos, spausdintinio ir rankraštinio paveldo problemas. Registruotas <em>Scopus</em> (Q1) nuo 2018 m.</p> https://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/21665 Kaip tapti autore: poetė Isa Asp ir jos vaikystės susižavėjimas rašymu žurnalams 2021-07-05T09:26:52+00:00 Sofia Kotilainen sofia.p.kotilainen@jyu.fi <p class="abstrak-reiksminiai" xml:lang="lt-LT"><em>&nbsp;</em>Šiame straipsnyje autorė nagrinėja ankstyvąją suomių kalba kalbančios poetės Lovisos (arba Isos) Asp (1853–1872) rašytojos tapatybės raidą. XIX a. 8-ajame dešimtmetyje ji kūrė dainų tekstus suomių kalba ir yra laikoma pirmąja suomių poete moterimi (kurios darbai buvo išleisti). Poeziją (iš pradžių švedų kalba) ji ėmė rašyti paauglystėje, o savo literatūrinę karjerą pradėjo būdama vaikų žurnalų bendradarbe. Siekdama tapti pradinių klasių mokytoja, 1871 m. rudenį Asp pradėjo studijuoti Juveskiulės mokytojų kolegijoje, tačiau ji taip pat svajojo kada nors tapti žinoma autore. Deja, dėl ankstyvos poetės mirties didžioji jos poezijos dalis buvo išleista tik XXI a.</p> <p class="abstrak-reiksminiai" xml:lang="lt-LT">Straipsnyje tyrinėjama, kokią literatūrą ji skaitė ir kodėl vaikystėje ji&nbsp;gebėjo skaityti ekstensyviai atokiame suomių kalba kalbančiame kaime&nbsp;tuo metu, kai vaikams skirtos literatūros suomių kalba buvo nedaug, ji buvo tik beatsirandanti ir buvo kuriama dėl nacionalistinių priežasčių; tais dešimtmečiais dauguma knygų ir leidinių vis dar buvo rašoma švedų kalba. Analizuodama autorė ypatingą dėmesį skiria skaitymo (ir rašymo) patirčiai lyčių požiūriu jaunos mergaitės ir moters iš kaimo gyvenime, nes tais laikais dauguma autorių buvo miestuose gyvenantys vyrai. Ypač daug dėmesio skiriama tekstams, kuriuos ji parašė ir redagavo vaikams skirtiems žurnalams. Autorė tiria jos autobiografinius šaltinius pasitelkdama biografinį metodą ir analizuoja, kokia literatūra ir bibliotekos įkvėpė ją tapti jaunąja poete.</p> <p class="abstrak-reiksminiai" xml:lang="lt-LT">Nacionalinis poetas Johanas Liudvikas Runebergas ir poetas bei istorikas Zacharias Topelius, pagrindiniai fenomanų judėjimo pradininkai, buvo jaunosios Isos Asp literatūriniai modeliai. Jų darbai įkvėpė ją rašyti ir siekti poetės ir autorės karjeros – užsiėmimo, kuris anuomet dar buvo retas tarp moterų. Rašymas vaikų žurnalams buvo lemiamas jos karjeros etapas, o jos rašytojos tapatybę sustiprino jai pasiūlyta galimybė išleisti savo eilėraščius ir apsakymus. Be to, kuriant šiems ranka rašytiems bei spausdinamiems žurnalams, jos svajonės tapo matomos bei paskatino tęsti savo pastangas. Visa tai rodo, kad jos kaip rašytojos augimas buvo iš anksto apgalvotas, į tikslą orientuotas procesas. Jaunajai poetei buvo svarbu publikuoti savo eilėraščius ir sulaukti bendruomenės pritarimo. Skatinimas siekti poetės karjeros bei literatūrinis talentas, su kuriais Isa susidūrė vaikystėje savo artimiausioje aplinkoje, padėjo jai sėkmingai įgyvendinti svajones.</p> 2021-07-05T05:16:51+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Sofia Kotilainen https://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/24375 Redakcinė kolegija ir turinys 2021-07-05T09:27:03+00:00 Aušra Navickienė info@leidykla.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2021-07-05T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/24376 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys 2021-07-05T09:27:02+00:00 Aušra Navickienė info@leidykla.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2021-07-05T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/24377 Pokalbis su pirmąja „Knygotyros“ vyriausiąja redaktore ir ilgamete redaktorių kolegijos nare docente Genovaite Raguotiene 2021-07-05T09:27:01+00:00 Domas Kaunas info@leidykla.vu.lt Aušra Navickienė info@leidykla.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2021-07-05T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/24378 Interview with Associate Professor Genovaitė Raguotienė, First Editor-in-Chief and a Long-Standing Member of the Editorial Board of Knygotyra 2021-07-05T09:27:00+00:00 Domas Kaunas info@leidykla.vu.lt Aušra Navickienė info@leidykla.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2021-07-05T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/24379 Valstiečių skaitymo įpročių raida Kurše ir Livonijoje XVIII a. 2021-07-05T09:27:00+00:00 Pauls Daija pauls.daija@lnb.lv <p><span xml:lang="en-US">S</span>traipsnyje nagrinėjama valstiečių skaitymo įpročių raida XVIII a. latvių apgyvendintuose Rusijos Baltijos provincijų Kuršo / Kuržemės ir Latvijos Livonijos / Vidžemės liuteronų regionuose. Analizuojant perėjimą nuo intensyvaus prie ekstensyvaus skaitymo būdo, taip pat nuo garsinio ir apeiginio prie tylaus ir privataus skaitymo, pateikiama įžvalga apie turimus statistikos šaltinius ir informaciją prenumeratos gavėjų sąrašuose bei nagrinėjami amžininkų pastebėjimai. Miesto ir vidurinės klasės atstovų skaitymo būdų kontekste aptariamos Baltijos vokiečių liuteronų dvasininkų Friedricho Bernhardo Blaufußo, Joachimo Baumanno, Christiano Davido Lenzo, Johanno Friedricho Casimiro Rosenbergerio, Alexanderio Johanno Stenderio išreikštos, taip pat Johanno Friedricho Steffenhageno publikuotos nuomonės apie latvių valstiečių skaitymo įpročius. Nors XVIII a. raštingų valstiečių skaičius buvo didelis – iki XIX a. pradžios Kuržemėje jis siekė trečdalį, o Livonijoje&nbsp;– du trečdalius, skaitymo motyvacija ir kasdieniai įpročiai skyrėsi, ir, nors ekstensyvus skaitymas populiarėjo, Baltijos jūros regiono kaimo visuomenė iki XIX&nbsp;a. 5-ojo dešimtmečio nebuvo patyrusi reiškinio, panašaus į Europos vidurinės klasės skaitymo revoliuciją. Straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas įvairių tipų skaitytojams, suskirstytiems pagal jų religinę grupę (hernhutiečiai ar Liuteronų Ortodoksų Bažnyčia), socialinę padėtį (skaitymo būdai skyrėsi atsižvelgiant į užsiėmimus kaimo vietovėse) arba kartą (vyresnioji karta buvo linkusi teikti pirmenybę garsiniam ir apeiginiam religiniam skaitymui, o jaunoji dažniau rinkosi tylų, privatų ir pasaulietišką skaitymą). Kolektyvinis knygų skaitymas buvo ištirtas atskleidžiant, kaip jis leido derinti knygų skaitymą su kita veikla bei atliko socializacijos funkciją. Turimi šaltiniai rodo, kad tylus skaitymas nepakeitė garsinio skaitymo, kaip ir ekstensyvus skaitymas nepakeitė intensyvaus, tačiau visi skaitymo būdai ir toliau egzistavo drauge kurdami vis įvairesnę ir turtingesnę skaitymo patirtį.</p> 2021-07-05T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/21196 Ar yra motyvacija skaityti? Skaitymas tarp aukštesniosios klasės vaikų Suomijoje XVII ir XVIII a. 2021-07-07T03:48:47+00:00 Tuija Laine tuija.laine@helsinki.fi <p class="abstrak-reiksminiai" xml:lang="lt-LT">Ankstyvuoju moderniuoju laikotarpiu Suomijoje nebuvo vaikų literatūros, o tik keletas vaikams skirtų katekizmų. Visų socialinių klasių vaikai buvo priversti skaityti suaugusiųjų literatūrą. Suomija buvo Švedijos dalis iki 1809 m., o švedų literatūra buvo ypač prieinama aukštesniosios klasės atstovams ir net paprastiems žmonėms švediškai kalbančiame vakariniame krante. Trys atvejų tyrimai apie XVII ir XVIII a. aukštesniosios klasės suomių vaikus byloja apie vaikų skaitymo įpročius, požiūrį į skaitymą ir motyvaciją skaityti. Richardo M. Ryano ir Edwardo L. Deci apsisprendimo teorija buvo naudojama kaip teorinis pagrindas. Ji apibrėžia trijų pagrindinių psichologinių poreikių (autonomijos, kompetencijos ir ryšių) derinį, vedantį į motyvaciją.</p> <p class="abstrak-reiksminiai" xml:lang="lt-LT">Autonomija buvo labiausiai apribota XVII a. ir laipsniškai išryškėjo XVIII a. pabaigoje. Ryšiai priklausė nuo aplinkybių šeimoje. Jei šeima gyveno aktyvų socialinį gyvenimą, tai atsispindėjo ir šeimos narių skaitymo įpročiuose. Visi šio tyrimo vaikai priklausė aukštesniajai klasei, todėl knygos jiems buvo prieinamos ir jie stropiai mokėsi, jautė turintys gebėjimų. Artimieji ragino juos mokytis, o tai išryškino jų pasitikėjimą savimi. Motyvacija pradžioje buvo daugiausia išorinė, tačiau kai kuriais atvejais ji po truputį kito judėdama vidinės motyvacijos kryptimi. Remiantis šiais atvejais galima teigti, kad aukštesniosios klasės mergaitės turėjo daugiau laisvės skaityti tai, kas joms patinka, nei berniukai. Palyginti su berniukais, jos buvo mažiau išsilavinusios, tačiau tuo pačiu metu jų pažangai raštingumo srityje buvo keliami mažesni reikalavimai. Jei pareigos namuose leisdavo, savo laisvalaikį jos galėjo naudoti grožinės literatūros skaitymui. Berniukai buvo priversti galvoti apie būsimą profesinę veiklą ir su ja susijusius svarbius dalykus.</p> 2021-07-05T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Tuija Laine https://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/24380 Kaimo mokykloms skirtas lietuviškas katekizmas (1795). Rengimo aplinkybės 2021-07-05T09:26:59+00:00 Žavinta Sidabraitė zsidabra@gmail.com <p>Lietuviškų spaudinių, išėjusių Rytų Prūsijoje paskutinį XVIII a. dešimt­metį, bibliografija tyrėjų yra nuolat pildoma. To laikotarpio leidybines iniciatyvas vietinėmis kalbomis skatino Apšvietos saulėlydyje Prūsijos valdžios institucijų vykdytos Bažnyčios ir mokyklų reformos ir krašte tolydžio stiprėjusi regioninio partikuliarizmo ideologija. Kaip aiškėja iš naujai aptiktų archyvinių dokumentų ir jau fiksuotos bibliografinės informacijos, 1795 metais Prūsijoje buvo išleisti bent keturi pradiniam krikščioniškam ugdymui skirti leidiniai – būtent Naujasis Testamentas, giesmynas, pusiau pasaulietinis skaitinių vadovėlis<em>&nbsp;Kūdikių prietelius&nbsp;</em>ir kaimo mokykloms skirtas katekizmas. Naujojo Testamento ir&nbsp;<em>Kūdikių prieteliaus&nbsp;</em>leidimai yra fiksuoti Lietuvos bibliografijoje, o apie minimus giesmyno ir katekizmo leidimus iki šiol nieko nebuvo žinoma. Jų išleidimo aplinkybės analizuojamos straipsnyje.</p> 2021-07-05T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/24381 Wilhelmo Andrėjaus Rheniaus (1753–1833) šviečiamoji veikla Klaipėdoje ir pirmieji lietuviški anglų religinės literatūros vertimai 2021-07-05T09:26:58+00:00 Inga Strungytė-Liugienė inga.strungyte@lki.lt <p><span xml:lang="en-US">Tarptautinė tarpkonfesinė organizacija Religinių raštų draugija (angl. Religious Tract Society) Londone XIX a. pirmojoje pusėje suteikė finansinę paramą religinių knygų leidybai Prūsijos Karalystės gyventojų gimtosiomis kalbomis: vokiečių, lenkų, sorbų ir lietuvių. Mažų knygelių vertimais į lietuvių kalbą, jų leidybos ir platinimo reikalais rūpinosi Prūsijos religinių raštų draugijos (angl. Prussian Religious Tract Society) filialas, įsteigtas svarbiame to meto prekybos mieste Klaipėdoje. Klaipėdos filiale darbavosi Bachmano dvaro inspektorius, Moravijos judėjimo sekėjas, surinkimų vadovas Wilhelmas Andrėjus Rhenius (Wilhelm Andreas Rhenius, 1753–1833).&nbsp;</span>Šiame straipsnyje siekiama atskleisti draugijos nario Rheniaus ryšius su tarptautine Londono organizacija, jo dalyvavimą šviečiamojoje veikloje Klaipėdoje. Taip pat aptariami Londono Religinių raštų draugijos globojami religinės anglų literatūros lietuviški vertimai, tarp kurių&nbsp;– anoniminė nedidelės apimties knygelė „<span xml:lang="en-US">Graudénimo Balsas“ (1818), išleista Prūsijos Lietuvoje, Tilžėje 4 000 egzempliorių tiražu, ir britų autoriaus, Bristolio Šventojo Jokūbo bažnyčios kunigo Thomo Tregennos Biddulpho (</span><span xml:lang="en-US">Thomas Tregenna Biddulph, 1763–1838) pamokslų rinkinėlis „Sźeßolika trumpi Kalbesei“ (1820, Tilžė).</span></p> 2021-07-05T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/24383 Vaikų bibliotekų genezė ir raida nepriklausomoje Latvijos Respublikoje (1918−1940) 2021-07-05T09:26:58+00:00 Jana Dreimane Jana.Dreimane@lnb.lv <p class="abstrak-reiksminiai" xml:lang="lt-LT">Straipsnis yra skirtas vienam iš „tuščių puslapių“ Latvijos bibliotekų istoriografijoje – vaikų skyrių viešosiose bibliotekose ir nepriklausomose vaikų bibliotekose pirmiesiems žingsniams pradedant idėja, jos įgyvendinimu ir pirmaisiais 20 veiklos nepriklausomoje Latvijos Respublikoje metų&nbsp;(1918−1940). Kadangi šia tema nėra išleistų akademinių ar populiarių leidinių, tyrime naudojamas vadinamasis istorinis metodas, leidžiantis rekonstruoti vaikų skyrių atsiradimą ir plėtrą viešosiose ir vaikų bibliotekose bibliotekų sektoriaus plėtros Europoje ir JAV kontekste. Tyrimo pagrindas: atitinkamo laikotarpio straipsniai spaudoje ir knygos, taip pat Latvijos nacionaliniame archyve saugomi dokumentai apie Rygos viešųjų bibliotekų vaikų skyrius.</p> <p class="abstrak-reiksminiai" xml:lang="lt-LT">Tyrimas rodo, kad nemokamų vaikų bibliotekų ideologinis pagrindimas Latvijoje buvo toks pat, kaip ir Rusijoje bei Švedijoje: visuomenės noras apsaugoti vaikus ir jaunimą nuo žalingos bulvarinės literatūros (tuo metu buvo vartojamas net terminas „purvinoji“ literatūra) poveikio ir vietoj jos pasiūlyti „gerų“ knygų. Tačiau XX a. pradžioje Latvijoje nebuvo pagrindinės prielaidos – nemokamų viešųjų bibliotekų tinklo, kuriame galėtų būti kuriami vaikų skyriai viešosiose bibliotekose ar nepriklausomos vaikų bibliotekos. Pirmasis viešosios bibliotekos vaikų skyrius Liepojoje (didžiausiame Latvijos Kuržemės regiono mieste) buvo atidarytas tik 1919 m. gruodžio mėn. publicisto ir politiko, bibliotekos vadovo Voldemāro Caune’ės iniciatyva. Iki sovietinės okupacijos tai buvo vienintelis provincijos viešosios bibliotekos vaikų skyrius.</p> <p class="abstrak-reiksminiai" xml:lang="lt-LT">Kitokia situacija buvo sostinėje Rygoje, kur 1922 m. vasarį Latvijos valstybinė biblioteka įsteigė pirmąjį vaikų skyrių, kurio tikslas – sumažinti „knygų badą“, tačiau netrukus kitos organizacijos įsitraukė į bibliotekos paslaugų teikimą jaunajai kartai. Per pirmąjį Latvijos Respublikos nepriklausomybės laikotarpį viešųjų bibliotekų sistemoje buvo atidaryta dešimt vaikų skyrių ir dar mažiausiai dešimt vaikų bibliotekų skirtinguose miesto rajonuose atidarė labdaros organizacijos. Svarbų vaidmenį juos kuriant suvaidino Caune’ė ir bendraminčių entuziastų, daugiausia Latvijos socialdemokratų darbininkų partijos narių (Hermanio Kaupiņio, Teodoro Līventālo, Emmos Kalniņos ir kt.), paskatinimas bei savivaldybės pasirengimas suteikti reikiamą finansinę paramą.</p> <p class="abstrak-reiksminiai" xml:lang="lt-LT">Nors Liepojos ir Rygos vaikų bibliotekos buvo lankomos labai aktyviai, nepakankamas valstybės ir vietos valdžios finansavimas bibliotekoms trukdė įkurti specialias bibliotekos paslaugas vaikams likusioje Latvijos dalyje. Taigi iki sovietų okupacijos 1940 m. viešųjų bibliotekų vaikų skyrių tinklas ir vaikų bibliotekos buvo įsteigti tik Rygoje.</p> <p class="abstrak-reiksminiai" xml:lang="lt-LT"><span xml:lang="en-US">Sovietų okupacijos metu prasidėjo naujas vaikų bibliotekos paslaugų plėtros etapas, nes visoje Latvijoje tapo privaloma įsteigti vaikų skyrius viešosiose bibliotekose arba atskiras vaikų bibliotekas.</span></p> 2021-07-05T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors