https://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/issue/feed Knygotyra 2022-06-28T09:39:24+00:00 Kšištof Tolkačevski ksistof.tolkacevski@kf.vu.lt Open Journal Systems <p>Publikuojamas nuo 1961 m. Skirtas tarpdisciplininiams spausdintinių ir skaitmeninių leidinių tyrimams, apimantiems knygos ir periodikos istoriją, istoriografiją ir kultūrą, tradicinę ir skaitmeninę leidybą, skaitymo, rašytinių medijų komunikacijos, spausdintinio ir rankraštinio paveldo problemas. Registruotas <em>Scopus</em> (Q1) nuo 2018 m.</p> https://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/27912 Redakcinė kolegija ir turinys 2022-06-28T09:39:24+00:00 Aušra Navickienė info@leidykla.vu.lt 2022-06-27T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/27913 Bestsellers, Digital Technologies and Their Limits in Book History 2022-06-28T09:39:23+00:00 Martyn Lyons info@leidykla.vu.lt 2022-06-27T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/27914 Bestseleriai, skaitmeninės technologijos ir jų ribos knygos istorijoje 2022-06-28T09:39:22+00:00 Martyn Lyons info@leidykla.vu.lt 2022-06-27T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/27915 Loterija knygynuose: dovanomis skatinama knygų prekyba ir spaudos bendruomenės XIX a. šeštojo dešimtmečio Amerikoje 2022-06-28T09:39:22+00:00 Kristen Highland khighland@aus.edu <p><span xml:lang="ar-SA">Šiame straipsnyje nag</span>rinėjamas<span class="char-style-override-6">&nbsp;</span>dovanomis skatinamos knygų prekybos fenomenas XIX&nbsp;a. viduryje Jungtinėse Valstijose. Ankstyvoji priedų prie esamos prekės rinkodaros forma, dovanų-knygų parduotuvės žadėjo nustebinti ir apdovanoti kiekvieną knygos pirkėją netikėta „dovana“&nbsp;– nuo pieštuko iki suknelės, stalo įrankių ir papuošalų. Ši nauja knygų rinkodaros forma balansavo ties plona riba tarp sensacijos ir apgaulės. Nors ji ir buvo viešai smerkiama kaip nelegalių loterijų forma ir apkaltinta nesąžiningumu, dovanų-knygų prekiautojai tapo nepaprastai populiarūs. Remiantis išsamiais archyviniais tyrimais apie vieną sėkmingiausių tokių įmonių, Georgo Greeliefo ir Danieliaus&nbsp;W. Evansų knygynus, veiklą vykdžiusius miestų centruose 1856–1861 m., šiame straipsnyje nagrinėjama dovanomis skatinama knygų prekyba XIX a. vidurio Amerikos spaudos kultūrų kontekste. Sumanūs verslininkai Evansai išnaudojo nacionalinę aprėptį bei suvokė plačiai cirkuliuojančių laikraščių įtaką, todėl straipsnių skiltyse sukeldavo diskusijas apie verslo moralę ir teisėtumą; tokiu būdu jie susikrovė kapitalą pasinaudodami vedamųjų straipsnių bei pakartotinio spausdinimo praktika, kad galėtų paremti savo verslo modelį ir reklamuotų savo knygynus. Be to, ilguose knygų pardavėjų kataloguose, platintuose visoje šalyje, Evansai sukūrė „spausdintą“ knygyną ir suformavo įtraukias įsivaizduojamas ir tikras skaitytojų-knygų pirkėjų bendruomenes. Nagrinėjant Evansų dovanų-knygų parduotuvių spaudos kultūrą, atsiveria naujos įžvalgos apie XIX amžiaus knygų rinkodarą ir būdus, kuriais dovanomis skatinama knygų prekyba yra glaudžiai susijusi ir neatskiriama nuo šiuolaikinių spaudos&nbsp;formų, tinklų ir praktikų. Rimtas požiūris į dovanomis skatinamą knygų prekybą praplečia amerikiečių knygų pardavimo istoriją ir į šoną nustumia dominuojantį dėmesį stambiems leidėjams. Be to, dovanų-knygų parduotuvių fenomenas išryškina tai, kaip knygų prekyba yra visuomet susipynusi su didesne kultūros dinamika.</p> 2022-06-27T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/27916 Ciceronas, Volteras ir Biblija: prancūzų bestseleriai Apšvietos amžiuje? 2022-06-28T09:39:21+00:00 Simon Burrows s.burrows@westernsydney.edu.au <p>Nuo XX a. pradžios, kai Danielis Mornet atliko savo inovatyvų privačių bibliotekų katalogų tyrimą siekdamas nustatyti, ką žmonės skaitė Apšvietos amžiuje, istorikai diskutavo, kaip atpažinti perkamiausius tekstus tolimoje praeityje. Be bibliotekų katalogų, XVIII amžiaus Prancūzijos mokslininkai įnirtingai tyrinėjo testamentų registrus, leidėjų archyvus, spaudos licencijų registrus, knygų aukcionų įrašus, skaityklose (pranc. <em>ca binets de lecture</em>) esančius kūrinius ir net nepaprastai gausią amnestuotų piratinių 1777–1781 m. knygų leidimų dokumentaciją. Šiame straipsnyje teigiama, kad nė vienas iš šių šaltinių atskirai negali suteikti mums pakankamai įžvalgų, kad galėtume pateikti patikimą prekybos knygomis ir knygų rinkos apžvalgą. Tačiau paimti kartu ir analizuoti skaitmeniniu būdu jie suteikia svarbių reprezentatyvių įžvalgų apie XVIII amžiaus geriausiai parduodamus tekstus, žanrus ir autorius. Straipsnyje lyginamos ir supriešinamos kelių didelio masto skaitmeninių projektų išvados, siekiant nustatyti ir ištirti perkamiausius arba dažniausiai aptinkamus įvairių žanrų tekstus, įskaitant mokyklinius vadovėlius, savigalbos vadovus, populiariosios medicinos tekstus, kūrybinę literatūrą ir religines knygas. Tai padės mums kritiškiau įvertinti, kokie kūriniai ankstyvajame moderniajame laikotarpyje buvo laikomi bestseleriais. Kai kurių plačių XVIII amžiaus spaudos kultūros kontūrų atskleidimas taip pat meta iššūkį esamiems Apšvietos amžiaus, sekuliarizacijos, visuotinio raštingumo ir knygų prekybos naratyvams.</p> 2022-06-27T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/27917 Kaip Christopho von Schmidto lietuviškasis Genovefos vertimas tapo devynioliktojo amžiaus bestseleriu? 2022-06-28T09:39:20+00:00 Aušra Navickienė ausra.navickiene@kf.vu.lt <p>Straipsnyje yra analizuojamas devynioliktojo amžiaus grožinės literatūros lietuvių kalba leidybos repertuaras, siekiant nustatyti didžiausią komercinį pasisekimą ir skaitytojų auditorijos pripažinimą sulaukusius leidinius ir rekonstruoti jų leidybos istoriją. Sąvoka&nbsp;<span class="char-style-override-7">devynioliktojo amžiaus lietuviškas grožinės literatūros leidinys</span>&nbsp;yra suprantama plačiai, apimant Lietuvoje, Mažojoje Lietuvoje (Prūsijoje) ir išeivijoje išleistus grožinės literatūros kūrinius lietuvių kalba laikotarpiu nuo trečiojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo 1795 m. iki spaudos draudimo panaikinimo 1904 m. Kaip atvejo tyrimas pasirinkta vokiečių rašytojo Christopho von Schmidto&nbsp;<em>Genovefos</em>&nbsp;vertimų į lietuvių kalbą ir jų leidybos istorija. Remiantis retrospektyviosios bibliografijos šaltiniais, taip pat pačiais XIX&nbsp;a. vertimų leidiniais ir juose leidėjų pateikta informacija, išlikusia knygos veikėjų korespondencija, cenzūros įstaigų dokumentais, leidybos įmonių archyviniais dokumentais, knygų prekybos katalogais, XIX a. carinėje Rusijoje valstybės iniciatyva pradėtais leisti informaciniais statistiniais rinkiniais bei susistemintomis ir apibendrintomis žiniomis iš lietuvių bibliografų, knygotyrininkų, filologų, istorikų XIX&nbsp;a. leidybos istorijos darbų, straipsnyje siekiama rekonstruoti pasirinkto leidinio leidybos istoriją ir atsakyti į klausimus: ar šis penkiolikos laidų sulaukęs leidinys gali pretenduoti į bestselerio titulą? Kokie veiksniai lėmė didelį šio leidinio kartotinių laidų skaičių? Kaip kontrafakcijos (leidiniai su tyčia suklastotais leidimo duomenimis) prisidėjo prie knygų pardavimo sėkmės spaudos draudimo lotyniškaisiais rašmenimis laikotarpiu? Tyrimo rezultatai atskleidžia leidybos tendencijas, būdingas moderniųjų laikų Europai (nauji leidybos verslo modeliai, augantis visuomenės raštingumas ir besikeičiantis skaitymo poreikis). Be to, jie parodo XIX a. knygų leidybos ir prekybos knygomis ypatumus Europos regionuose, įsitraukusiuose į kovą su okupacija ir už savo nacionalinio tapatumo išsaugojimą.</p> 2022-06-27T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/27918 Kultūriniai-skaitmeniniai literatūros žinomumo tyrinėjimai pasitelkiant „Google knygas“: bandomasis tyrimas 2022-06-28T09:39:19+00:00 Jukka Tyrkkö jukka.tyrkko@lnu.se Ilkka Mäkinen ilkkajmakinen@gmail.com <p>Suskaitmenintų literatūros duomenų bazių tokių kaip „Google knygos“, „Europeana“ ir istorinių laikraščių duomenų bazių prieinamumas sukėlė revoliuciją daugelyje disciplinų, pvz., kalbotyroje ir istorijoje. Iki šiol knygų istorijoje ir skaitymo istorijoje suskaitmenintos medžiagos naudojimas nebuvo ypač dažnas. Šiame straipsnyje pristatomos priemonės, metodikos ir praktikos, kurios suteikia naujas knygų istorijos ir skaitymo istorijos tyrimo galimybes. Šių įrankių naudojimas leidžia greitai ir efektyviai ištirti didžiulius duomenų kiekius, pateikti rezultatus pasitelkiant naudingas vizualizacijas, suteikia galimybę remtis argumentavimu ir, prireikus, nustatyti tyrimo patikimumą pateikiant duomenis patikrinimui. Surinkti pavyzdžiai yra paimti iš duomenų bazės „Google knygos“, naudojant paprastą programinę įrangą ir pasitelkiant nemokamo „Google Books Ngram Viewer“ įrankio aplikacijų programavimo sąsają (angl. API).</p> 2022-06-27T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/27919 Augimo ribų ekspertinis suvokimas: keletas paprastų įrankių knygos istorikui 2022-06-28T09:39:19+00:00 Cheryl Knott cherylknott@arizona.edu <p>Aštuntojo dešimtmečio pradžioje Masačusetso technologijos instituto tyrimų grupė ėmė taikyti naujus kompiuterinio modeliavimo metodus siekdama imituoti pasaulinius dinaminius procesus. Jų darbo rezultatas buvo nemažas skaičius prognozių apie gamtos išteklių išeikvojimą visame pasaulyje. Jos skelbė baisius padarinius aplinkai ir ekonomikai. Ataskaita apie modeliavimą ir jo prognozes buvo pristatyta 1972 m. išleistoje knygoje<span class="char-style-override-6">&nbsp;</span><em>Augimo ribos</em>&nbsp;(angl.<span class="char-style-override-6">&nbsp;</span><em>The Limits to Growth</em>). Tai iš karto sukėlė diskusijas tarp mokslininkų, politikos formuotojų ir kitų išsilavinusių skaitytojų, o publikacijų, kuriose cituojama knyga&nbsp;<em>Augimo ribos</em>&nbsp;per visą jos gyvavimo laikotarpį, yra daugybė. Ji ir toliau cituojama praėjus 50 metų nuo išleidimo. Ilgas citavimo laikotarpis ir įvairūs atsakymai laikui bėgant kelia iššūkių knygos istorikui, siekiančiam apibūdinti knygos suvokimą (recepciją). Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip<span class="char-style-override-5">&nbsp;</span>knygos istorikai gali naudoti lengvai prieinamas citatų analizės ir vizualizavimo priemones, siekdami pagilinti supratimą apie knygą, o ne kokybinius metodus, paprastai taikomus<span class="char-style-override-7">&nbsp;</span>antriniuose<span class="char-style-override-7">&nbsp;</span>šaltiniuose<span class="char-style-override-6">. „</span>Web of Science“ citatų rodyklės ir „HathiTrust“ viso teksto paieškos kolekcijos yra naudojamos identifikuoti straipsnius ir knygas, kuriose cituojama arba minima knyga&nbsp;<em>Augimo ribos</em>. Vizualizacijos pavyzdžiai, sugeneruoti iš kiekvieno paieškos rezultato, pateikiami kaip paprastų, prieinamų įrankių iliustracijos, kurias gali naudoti savarankiškas knygos istorikas, kai jo darbo mastas nereikalauja skaičiavimo analizės, skirtos dideliems tekstiniams duomenims analizuoti skaitmeninių humanitarinių mokslų projektuose.</p> 2022-06-27T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/27920 Spausdinimo senosiomis spaudos staklėmis judėjimas 2022-06-28T09:39:18+00:00 Courtney “Jet” Jacobs courtneyjacobs@library.ucla.edu Marcia McIntosh marcia.mcintosh@unt.edu Kevin M. O’Sullivan kmosullivan@library.tamu.edu <p>XX a. pabaigoje padidėjusi prieiga prie tam tikrų technologijų ir procesų tokių kaip 3D skenavimas, kompiuterinis projektavimas, sparti gamyba bei mikroschemos leido vartotojams tapti medžiagų dizaino kūrėjais. Ši veikla, kuri apibendrintai pradėta vadinti „kūrimu“ (angl.&nbsp;<span class="char-style-override-6">making</span>), apėmė viešąjį ir privatų sektorius, įskaitant knygų tyrimus. Šiame straipsnyje pateikiamas platus visos veiklos spektro diskursas, apimantis spausdinimo senosiomis spaudos staklėmis kūrėjų judėjimą, kuris pastaraisiais metais susiliejo su idėja, skelbiančia, kad kūrėjų kultūra gali būti pasitelkta siekiant pagerinti mūsų supratimą ne tik apie knygos istoriją, bet ir jos ateitį. Šių naujų technologijų taikymas kritiniams knygų tyrimams kilo iš praktika pagrįsto požiūrio į tyrimus, o mokymai pirmiausia buvo pradėti XX&nbsp;a. viduryje pasitelkiant spausdinimo senosiomis spaudos staklėmis judėjimą. Remiantis šiuo ankstesniu darbu, knygų kūrimas grindžiamas idėja, kad tam tikras žinias geriausia įgyti per asmeninę patirtį ir bandymus. Šiame straipsnyje pirmiausia apibūdinami 3D technologijų taikymo knygų istorijos tikslams pranašumai prieš nustatant ir aprašant dalyvaujančių asmenų ir institucijų trijų plačių kategorijų veiklą: holistinę, 3D skaitmeninimą; istorinių įrankių ir procesų atkūrimą; kūrybinius knygų dizaino eksperimentus. Kaip rodo straipsnis, bibliografijos kūrėjų judėjimo stiprybė ir potencialas slypi besiplečiančioje aktyvioje bendruomenėje, o kadangi tai yra atvirosios prieigos elementų tinklas, tai dabar ji pasirengusi įnešti reikšmingą ir ilgalaikį indėlį į knygų tyrimą.</p> 2022-06-27T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/27921 Skaitmeninių įrankių privalumai ir trūkumai siekiant rankraštiniuose laiškuose atkurti XIX amžiaus filosofijos skaitytojų emocijas 2022-06-28T09:39:17+00:00 Brigitte Ouvry-Vial brigitte.ouvry-vial@univ-lemans.fr Nathalie Richard nathalie.richard@univ-lemans.fr <p>Šiame straipsnyje aptariami skaitmeninių įrankių ir tyrimo metodologijos trūkumai ir pranašumai tyrinėjant XIX amžiaus rankraštinius laiškus, kuriuos skaitytojai rašė prancūzų filosofui Victorui Cousinui, bei siekiant geriau suprasti paprastų skaitytojų reakciją į tuometę filosofiją. Kalbant plačiau, straipsnyje nagrinėjami potencialūs anotacijų sąsajos privalumai, atskleisti bendrame mokslinių tyrimų projekte „Reading Europe Advance Data Investigation Tool“ (READ-IT&nbsp;<a href="https://readit-project.eu/"><span class="char-style-override-5">https://readit-project.eu/</span></a>, 2018–2021 m.), kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas atkurti prarastus ryšius apie skaitymo kultūros paveldą iš daugybės labai įvairių XVIII–XXI amžių šaltinių, skelbiamų keliomis kalbomis. Atvejo tyrime aprašomi iššūkiai, kylantys dėl bandymų aptikti ir tam tikrai kategorijai priskirti skirtumus tarp moterų ir vyrų filosofinio skaitymo patirties bei emocinių reakcijų, o tai iš esmės yra nepakankamai ištirta sritis. Be to, straipsnyje pateikiama refleksyvių ir epistemologinių įžvalgų apie didžiųjų duomenų teikiamas viltis kultūros istorijos ir literatūros archyvų tyrimams bei dabartinę žinių apie emocijas būklę.</p> 2022-06-27T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors