Knygotyra

Redakcinė kolegija ir turinys

Aušra Navickienė — 2020-12-28

Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys

Aušra Navickienė — 2020-12-28

Publishing in small European countries

Miha Kovač — 2020-12-28

This special issue of Knygotyra is a result of long-lasting collaboration between researchers of few small language countries. We hope this issue will contribute to better understanding the peculiarities of publishing on such markets.

Leidyba COVID-19 pandemijos metu mažose knygų rinkose: tarpinė ataskaita

Miha Kovač — 2020-12-28

Straipsnyje pristatomas tyrimas remiasi 2020 m. gegužės ir rugpjūčio mėnesiais atlikta Slovakijos, Islandijos, Lietuvos ir Slovėnijos leidėjų apklausa. Straipsnyje aptariama, kaip skirtingi leidėjai reagavo į COVID-19 krizę savo šalyse, koks pastebėtas krizės poveikis knygų pardavimams ir kaip leidėjai prisitaikė prie pasikeitusių aplinkybių leisdami naujas knygas. Straipsnyje taip pat tiriamas pasikeitęs požiūris į elektronines knygas ir kitus skaitmeninius knygų formatus, kurių populiarumas karantino sąlygomis išaugo. Tyrimas parodė, kad COVID-19 ribojimai neigiamai paveikė spausdintų knygų pardavimus visose keturiose nagrinėtose knygų rinkose. Taip pat nustatyta, kad tuo pačiu metu elektroninių ir audioknygų pardavimai nežymiai padidėjo. Skaitmeninių knygų pardavimų nežymus padidėjimas reikšmingai neprisidėjo prie bendrų leidybos industrijų pelno rezultatų dėl savo smulkios dalies visose keturių šalių knygų rinkose.

Leidyba didesnių kaimynų šešėlyje: mažų leidyklų skaitmenizacijos galimybės ir iššūkiai Austrijoje ir Škotijoje

Anna Klamet — 2020-12-28

Mažose šalyse veikiantys ir komercine veikla užsiimantys leidėjai dirba sudėtingoje rinkoje: skaitmenizacija ir plati interneto prieiga sumažino patekimo į rinką barjerus bei padidino tarptautinę konkurenciją. Tokia padėtis ypač ryški anglakalbėse ir tose leidybos rinkose, kuriose skaitytojai gana gerai įvaldę anglų kaip antrąją kalbą. Įprastos skaitytojų auditorijos nyksta, o tarptautiniai rinkų dalyviai, taikydamiesi į pasaulinę skaitytojų auditoriją, kuria didesnę prieigą prie daugiaformatės ir daugiaplatformės leidybos. Vis dėlto skaitmenizacijos poveikis mažų šalių leidėjams, veikiantiems didelėse kalbinėse rinkose, kol kas susilaukė mažai mokslininkų dėmesio. Šiame straipsnyje pasitelkiama kokybinė atvejo analizė ir tiriami mažieji Austrijos ir Škotijos leidėjai. Pristatoma šių šalių leidybos industrijos apžvalga, taip pat pateikiamas tyrimas apie internetinės leidybos teikiamas galimybes ir iššūkius. Straipsnyje daroma išvada, kad mažų šalių leidėjai naudodamiesi skaitmenizacijos teikiamais privalumais pasiekia platesnį užsienio skaitytojų ratą, tačiau tuo pačiu metu patiria ir vis didesnį iššūkį išsiskirti internetinėje erdvėje pasiekiamu turiniu. Mažieji leidėjai renkasi įsitvirtinti rinkos nišose ir pasitelkia bendradarbiavimą kurdami tvarius verslo modelius. Straipsnyje pateikiamos išvados suteikia pagrindą tolesniems skaitmeninės leidybos kitose mažose šalyse tyrimams.

Išteklių tiekimo modelis Kroatijos akademinėje leidyboje (2012–2018)

Filip Horvat — 2020-12-28

Straipsnyje pristatomi ir aptariami pastarųjų metų (2012–2018) Kroatijos akademinės leidybos mastai ir struktūra, susitelkiant į akademines knygas ir žurnalus, į institucijų ir leidėjų įsitraukimą, reikšmingiausias mokslines sritis bei disciplinas ir investuotas lėšas. Kadangi Kroatijos akademinė produkcija daugiausia kliaujasi valstybinėmis subsidijomis, straipsnyje remiamasi duomenų tyrimu, aprėpiančiu septynerių metų laikotarpį, per kurį Kroatijos mokslo ir švietimo ministerija dalijo dotacijas šalies akademiniams leidėjams nepriklausomai nuo to, ar jie yra švietimo institucijos, ar privačios įmonės. Atlikti tyrimai leidžia giliau suvokti taikomą akademinės leidybos išteklių tiekimo modelį ir nacionalinius akademinės leidybos ypatumus. Akademinės leidybos ir subsidijų sistemų temos yra mažai tirtos pastaruoju metu. Straipsnyje pateikiamos išvados bus naudingos mokslininkams, siekiantiems sukurti viešųjų subsidijų sistemos stebėsenos ir tobulinimo įrankius, ir suteiks galimybę palyginti nacionalinę akademinę leidybą platesniame Europos akademinės leidybos kontekste.

Valstybinė kultūros politika Gruzijos mažų knygų rinkoje. Vertimo dotacijų programos „Gruzinų literatūros vertimai“ atvejis (2010–2018)

Ana Kvirikashvili — 2020-12-28

Straipsnyje analizuojama vertimams teikiama parama Gruzijos literatūriniame lauke tiriant 2010–2018 m. dotacijų programą „Gruzijos literatūros vertimai“. Pateikiamas kiekybinis ir kokybinis atrinktų vertimo projektų, inicijuotų su Gruzijos nacionalinio knygų centro parama pradedant nuo 2010 m., tyrimas. Straipsnyje orientuojamasi į kelis aspektus: a) kuriuos autorius remia valstybė ir kokie kūriniai verčiami; b) kurios leidyklos gavo daugiausia naudos iš aptariamų subsidijų; c) remiantis vertimo sociologija (Heilbron, Sapiro), į kokias kalbas nukreipti projektiniai vertimai. Straipsnio hipotezės: 1) esama stipraus Frankfurto knygų mugės poveikio ir padidėjusio valstybės remiamų vertimų skaičiaus; 2) projektuose didelį vaidmenį atlieka vokiečių kalba; 3)Gruzija patenka į regioną, kur vykdoma daug vertimų. Tyrimas papildomas stebėjimo duomenimis, surinktais 2018 m. Frankfurto knygų mugėje, ir pokalbiais su agentais, dirbančiais Gruzijos literatūriniame lauke.

Verstinė literatūra dabartinėje Slovėnijoje

Andrej Blatnik — 2020-12-28

Remiantis tipologiniu, iš sociologijos mokslų pasiskolintu modeliu, straipsnyje analizuojami literatūrinių vertimų rėmimo mechanizmai, taikomi Slovėnijoje ir kitur pasaulyje. Pabrėžiama auganti tendencija įtraukti vertimo skatinimo uždavinius į nacionalinę šalių politiką ir su tuo susijęs augantis atliktų vertimų skaičius subsidijų sistemoje bei didelis šių vertimų skaičius skaitomų tekstų lauke. Remiantis statistiniais duomenimis, straipsnyje parodoma, kokia yra verstinės literatūros padėtis slovėnų skaitymo įpročių kontekste.

Tarp rankraščio ir knygos: redaktoriaus funkcijos

Jurgita Girčienė — 2020-12-28

Straipsnyje, remiantis interviu su Lietuvos leidyklų atstovais, aprašomos redaktoriaus funkcijos šiuolaikiniame knygų leidybos procese. Nustatyta, kad redaktoriai prisideda prie strateginės bei vadybinės leidyklų veiklos ir yra atsakingi už tekstų redagavimo procesą. Nors dar yra leidyklų, išlaikiusių tradiciją strategine veikla užsiimantį specialistą vadinti vyriausiuoju redaktoriumi, šiuo metu daugumoje jų leidybinio portfelio formavimu užsiima (leidinių ar leidybos projektų) vadovai. Vadybine veikla – knygos projekto kuravimu – šiandieniniai redaktoriai užsiima tik išskirtiniais atvejais. Pagrindine redaktorių atsakomybe išlieka tekstų redagavimas. Aiškiausios funkcijos – tradiciškai mikrolygmeniu su tekstu dirbančių specialistų: (kalbos) redaktorių ir korektorių, redaguojančių teksto kalbinę raišką ir tvarkančių (maketo) korektūrą. Lietuvoje nėra išsikristalizavusi turinio redaktorių, įprastų šalyse, kur, palyginti su Lietuva, leidybos verslas vystėsi tolygiau, darbo erdvė. Leidėjų nuomone, Lietuvos leidykloms labai trūksta specialistų, galinčių prisidėti prie rankraščio turinio tobulinimo, t. y. gebančių redaguoti tekstą makrolygmeniu.

Knygynai Lietuvoje 2013–2018 metais: mažiau fizinių knygynų, mažiau knygų pasirinkimo

Arūnas Gudinavičius — 2020-12-28

Nepaisant įvairių pasaulinių ir lokalių ekonominių krizių, dalies skaitytojų perėjimo prie skaitymo ekranuose, augančių pirkimo internetu įpročių, mažėjančio knygų skaitymui skiriamo laiko, fiziniai knygynai sugeba keistis ir išlaikyti savo pirkėjus. Šis tyrimas yra 2013 metų tyrimo tęsinys, siekiant užfiksuoti momentinę situaciją ir nustatyti per penkerius metus įvykusius pasikeitimus Lietuvos fiziniuose knygynuose. Tyrimo metu atnaujintas ir patikslintas 2013 metais sudarytas Lietuvoje veikiančių knygynų sąrašas, atlikta surinktų duomenų analizė bei palyginimas su 2013 metų duomenimis. Rezultatai parodė, kad nuo 2013 iki 2018 m. knygynų Lietuvoje sumažėjo 18,8 proc., iki 168. Vidutiniškai vienam Lietuvos knygynui tenkančių gyventojų skaičius padidėjo 16,2 proc. ir siekė 16 720 gyventojų vienam knygynui, iki 15-os (2013 metais buvo 9) padidėjo savivaldybių skaičius, kuriose visai nėra knygynų. Didžiausi Lietuvos knygynų tinklai išliko tie patys: „Vaga“ ir „Pegasas“, išlaikę ir beveik tokį patį knygynų skaičių – 33 knygynus 2018 metų pabaigoje. Sumenko vidutinių knygynų tinklų skaičius, o iš devynių mažų knygynų tinklų (2–3 knygynai), kuriems 2013 metais priklausė po du knygynus, išliko tik vienas. Tokie pasikeitimai rodo, kad du didieji knygynų tinklai „Vaga“ ir „Pegasas“ stiprina savo padėtį rinkoje. Skaičiuojant pagal knygynų skaičių, 2018 metais jie jau turėjo 39 proc. rinkos. Sumažėjo fiziniuose Lietuvos knygynuose prieinamas asortimentas – nuo vidutiniškai 9 tūkst. pavadinimų 2013 metais iki 6 tūkst. pavadinimų 2018 metais. Atrodo, kad fizinių knygynų 2004–2008 metų lenktynės dėl didžiausio knygų pavadinimų asortimento jau praeityje, dabar stebime papildomų prekių pasirinkimo knygynuose didėjimą, kartais jų pardavimo plotui net viršijant knygų pardavimo plotus. Nuo 2008 metų stebimą fizinių knygynų Lietuvoje skaičiaus ir jų asortimento mažėjimą bei kaitą lėmė kelios priežastys – pradedant tuo metu kilusia ekonomikos krize, tebesitęsiančiu gyventojų skaičiaus mažėjimu ir baigiant knygų skaitymo įpročių mažėjimu, dalies skaitytojų perėjimu prie skaitymo ekranuose bei apsipirkimo internetu populiarėjimu.