https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/issue/feed Kriminologijos studijos 2020-03-20T09:03:29+00:00 Laima Žilinskienė laima.zilinskiene@fsf.vu.lt Open Journal Systems <p>Įkurtas 2014 m. Siekia stiprinti kriminologų bendradarbiavimą Lietuvoje ir informuoti mokslo atstovus, kurie domisi kriminologija, apie vykdomus mokslinius darbus ir tų darbų rezultatus bei supažindinti Lietuvos mokslo bendruomenę su naujausiais užsienio šalių kriminologų darbais.&nbsp;</p> https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/16702 Redakcinė kolegija ir turinys 2020-03-20T09:03:29+00:00 Laima Žilinskienė krimstud.redkolegija@fsf.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/16703 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys 2020-03-20T09:03:28+00:00 Laima Žilinskienė krimstud.redkolegija@fsf.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/16704 Biopolitika ir disciplinavimas Vilniaus miesto viešąsias erdves reglamentuojančiuose teisiniuose dokumentuose 2020-03-20T09:03:26+00:00 Maryja Šupa Maryja.Supa@fsf.vu.lt <p>Straipsnyje analizuojama specifinė socialinės kontrolės retorika, randama įstatymuose ir savivaldybės teisės aktuose, kurie reglamentuoja elgesį Vilniaus miesto viešosiose erdvėse.<br>Tyrimo teorinis pagrindas – M. Foucault galios modalumų koncepcija, taikoma dėl kritinio autoriaus požiūrio į galios problematiką ir jo įžvalgų apie miestų erdves. Šiuo pagrindu sukonstruojama interpretacinė schema, kuri remiasi dviem prielaidomis: a) teisinių dokumentų retorika atskleidžia biopolitinius ir disciplinuojančius socialinės kontrolės aspektus miesto erdvėse, ir b) miesto viešosios erdvės yra vertingas objektas, tiriant šiuos aspektus.<br>Kokybinė nacionalinio lygmens ir savivaldos teisinių dokumentų analizė atskleidė, kad nacionalinių įstatymų formuluotės atspindi biopolitinę dimensiją. Jie yra sutelkti į viešosios tvarkos, viešosios rimties, orumo palaikymą – taip apibrėžiant populiacijos interesus ir peržengiant erdviškumo ribas. Disciplinavimo dimensiją atspindi savivaldybės teisės aktai, kuriuose viešosios erdvės yra dalinamos į valdomus fragmentus, suformuluojami detalūs draudimų ir įpareigojimų sąrašai, apibrėžiamos pageidaujamų ir nepageidaujamų, abnormalių populiacijos individų hierarchijos.</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/16705 Naujų psichoaktyvių medžiagų kontrolės mechanizmai ir metodai 2020-03-20T09:03:25+00:00 Algimantas Čepas algimantas.cepas@vilias.lt Radosav Risimović radosav.risimovic@kpa.edu.rs <p>Straipsnis skirtas apžvelgti tarptautinius ir nacionalinius mechanizmus, naudojamus įtraukti naujas psichoaktyvias medžiagas į kontroliuojamų medžiagų ratą. Autoriai apžvelgia Jungtinėse Tautose, Europos Sąjungoje, Europos ir kitose valstybėse funkcionuojančias naujų psichoaktyvių medžiagų kriminalizavimo sistemas, taip pat siūlo tam tikrus teisinius būdus kaip kriminalizaciją Europos Sąjungoje padaryti paprastesne. Straipsnyje taip pat apžvelgiamos ir analizuojamos teisinės formuluotės, Europos ir kitose valstybėse vartojamos naujoms psichoaktyvioms medžiagoms apibrėžti: katalogo metodas, kriminalizacija pagal bendrus požymius, visaapimantys draudimai, reguliavimas pasitelkiant vartotojų teisių apsaugos ir sveikatos apsaugos teisės normas, teisinių rinkų naujoms psichoaktyvioms medžiagoms kūrimas.</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/16706 Problemos, susijusios su jaunų buvusių pažeidėjų reintegracija Estijoje 2020-03-20T09:03:23+00:00 Anna Markina Anna.Markina@ut.ee <p>Remiantis 22 pusiau struktūruotais interviu su 24 jaunais buvusiais pažeidėjais Estijoje, straipsnyje analizuojama, kokį poveikį jaunų buvusių pažeidėjų reintegracijai turi stigmatizacija. Studijoje nagrinėjama, kokiu mastu ir kokiose srityse buvę pažeidėjai yra stigmatizuojami, kaip jie su tuo susidoroja ir kokį poveikį tai turi jų socialiniam gyvenimui ir įtraukčiai. Rezultatai rodo, kad jauni buvę pažeidėjai jaučia stigmatizacijos poveikį ieškodami darbo ir gyvenamojo būsto, taip pat susidurdami su kriminalinės juticijos sistema. Pagrindinės strategijos, padedančios susidoroti su stigma – slaptumas ir atsitraukimas. Šios strategijos glaudžiai susijusios su savo pačių stigmatizacija, žemu socialinio dalyvavimo lygiu ir mažu pasitikėjimu valstybės institucijomis.</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/16707 Kriminologinio žinojimo konstravimas: tarpdalykinių kriminologijos studijų formavimosi ir vykdymo patirtis Vilniaus universitete 2020-03-20T09:03:21+00:00 Aleksandras Dobryninas Aleksandras.Dobryninas@fsf.vu.lt Jolanta Aleknevičienė Jolanta.Alekneviciene@fsf.vu.lt Aušra Pocienė Ausra.Pociene@fsf.vu.lt <p><strong>&nbsp;</strong>Straipsnyje iš socialinio konstrukcionizmo perspektyvos pristatomas dar mažai tyrinėtas modernios Lietuvos kriminologijos istorijos aspektas&nbsp;– kriminologinių studijų atsiradimas, formavimasis ir vystymasis Vilniaus universitete. Lietuvoje, kaip ir kituose Europos kontinento universitetuose, kriminologija paprastai buvo dėstoma teisės fakultetuose ir mokyklose. Tačiau Vilniaus universitete praeito šimtmečio paskutinį dešimtmetį susiklostė unikali situacija, kai Filosofijos fakultete kriminologinius kursus ėmė dėstyti sociologai ir psichologai, kurie nuo 1999&nbsp;m., padedant Teisės fakulteto dėstytojams, pradėjo vykdyti sociologinės ir psichologinės pakraipos kriminologijos magistro studijų programas.<br>Vėliau sukaupta patirtis sudarė sąlygas 2017&nbsp;m. atsirasti tarpdalykinėms kriminologijos bakalauro studijoms. Viena vertus, tokių studijų atsiradimas būtų neįmanomas be ilgamečio glaudaus ir konstruktyvaus bendradarbiavimo tarp Vilniaus universiteto sociologų, psichologų ir teisininkų, o kita vertus,&nbsp;– be aktyvaus jaunos kriminologų kartos, kurios nemaža atstovų dalis buvo minėtų magistro kriminologinių studijų absolventai, įsitraukimo į šį studijų organizavimo procesą. Straipsnyje pažymima, kad kriminologijos studijų atsiradimui ir formavimuisi didelę įtaką darė tiek bendros kriminologijos vystymosi tendencijos Europos ir Šiaurės Amerikos universitetuose, tiek konkreti Vakarų Europos akademinių institucijų bei jų atstovų metodinė pagalba ir organizacinė parama.<br>Straipsnio autoriai taip pat pristato ir detaliai aprašo tiek magistro, tiek bakalauro studijų kūrimo proceso eigą: įvardijami šių programų iniciatoriai ir rėmėjai, aptariama studijų programų sandara, analizuojama tarpdalykinė diegiamo kriminologinio žinojimo specifika bei apibrėžiamos formuojamos kriminologo profesijos kompetencijos. Straipsnyje įvardijami iššūkiai ir problemos, su kuriomis susiduriama arba artimiausiu laiku teks susidurti tiek programos vykdytojams, tiek jų studentams, taip pat ir jų galimi sprendimai, kurie leistų užtikrinti kokybiškų, šiuolaikinius poreikius atitinkančių kriminologijos studijų vystymąsi ir plėtrą.</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/16708 Smurto lyties pagrindu sampratos Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu ir posovietinės transformacijos metu 2020-03-20T09:03:20+00:00 Monika Kareniauskaitė monika.kareniauskaite@vdu.lt <p>Straipsnio tikslas – ištirti smurto lyties pagrindu sampratą Lietuvos SSR vėlyvuoju sovietmečiu ir pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį iš idėjų istorijos ir kritinės kriminologijos perspektyvos, remiantis kriminologo Richard᾽o Quinney idėja, kad nusikaltimas yra konstruojamas, tad to paties nusikaltimo apibrėžimai skirtingose visuomenėse skiriasi, bei taikant Michel᾽io Foucault žinojimo archeologijos metodologiją. Sovietinėje ir posovietinėje Lietuvoje egzistavę smurto lyties pagrindu apibrėžimai dekonstruojami pasitelkiant filosofo Alfred᾽o Schütz᾽o suformuluotą ir Lietuvos kriminologijos moksle kriminologo Aleksandro Dobrynino adaptuotą bei tirti kriminologiniam žinojimui pritaikytą skirtingų žinojimo diskursų teoriją. Analizuojami šie smurtą lyties pagrindu sovietmečiu ir pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį atspindėję kriminologiniai diskursai: a)&nbsp;ekspertinis diskursas; b)&nbsp;vadinamasis gerai informuotų piliečių diskursas; c)&nbsp;vadinamasis žmonių iš gatvės (arba „eilinio žmogaus“) diskursas. Straipsnyje atskirai aptariama smurto lyties pagrindu aukų perspektyva, ieškant atsakymo į klausimą, kokio tipo diskursas socialiai konstravo šio smurto aukų suvokimą apie joms įvykdytus nusikaltimus, bei tiriant, kaip save konstravo smurto aukos. Analizuojamas ir sovietinių smurto lyties pagrindu sampratų tęstinumas po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo.</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/12670 Redakcinė kolegija ir turinys 2019-05-27T13:42:05+00:00 Kriminologijos Studijos vigintas.stancelis@kf.vu.lt <p>[tekstas lietuvių kalba]</p> 2018-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/12671 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys 2019-05-27T13:42:05+00:00 Kriminologijos Studijos vigintas.stancelis@kf.vu.lt <p>[tekstas lietuvių kalba]</p> 2018-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/12672 Suėmimo taikymo pokyčiai Lietuvoje: teisinės kultūros perspektyva 2019-09-17T20:33:27+00:00 Skirmantas Bikelis skirmantas.bikelis@teise.org <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Straipsnio pagrindas yra tarptautiniame moksliniame projekte „DETOUR: Towards Pre-Trial Detention as Ultima Ratio“ atlikti tyrimai. Straipsnyje bent keliais pjūviais analizuojamos kardomosios priemonės – suėmimo taikymo ikiteisminiame tyrime praktika, ypač daug dėmesio skiriant teisinės kultūros ypatumams ir pokyčiams</p> <p>Lietuvoje. Pateikiama išgryninta suėmimo taikymo statistinė dinamika, apžvelgiamos objektyvios aplinkybės, galėjusios per tiriamąjį laikotarpį (2004–2017) sudaryti prielaidas teisinės kultūros pokyčiams, ir parodomi konkretūs teisinės kultūros taikant suėmimą ypatumai bei jų raida. Galiausiai Lietuvos situacija pateikiama Europos valstybių kontekste, kuris rodo, kad, nepaisant ženklaus poslinkio europinių standartų įgyvendinimo link, Lietuvoje dar lieka nemažai erdvės teisinės kultūros taikant kardomąsias priemones plėtotei.</p> 2018-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press