https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/issue/feed Kriminologijos studijos 2022-10-29T09:42:51+00:00 Laima Žilinskienė laima.zilinskiene@fsf.vu.lt Open Journal Systems <p>Įkurtas 2014 m. Publikuoja kriminologijos tematikos straipsnius.</p> https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/29630 Laisvės atėmimo bausmės konstravimo prielaidos Lietuvoje kritinės kriminologijos požiūriu: įkalinimo tikslų analizė 2022-10-29T09:42:51+00:00 Jolanta Aleknevičienė Jolanta.Alekneviciene@fsf.vu.lt Ignė Kalinauskaitė Igne.Kalinauskaite@fsf.stud.vu.lt Loreta Matačiūtė Loreta.Mataciute@fsf.stud.vu.lt <p>Pasaulyje ir Lietuvoje deklaruojami laisvės atėmimo bausmės tikslai yra apsaugoti visuomenę nuo nusikaltimų ir sumažinti recidyvą; pripažįstama, kad šie tikslai gali būti pasiekti tik tuomet, jeigu laisvės atėmimo laikotarpis yra skiriamas kalinio laipsniškam grąžinimui į visuomenę (UNODC 2015). Vis dėlto naujausiuose Lietuvos strateginiuose dokumentuose pažymima, kad bausmių vykdymo sistema neskatina nuteistųjų keisti kriminalinio pobūdžio įpročių, nuteistųjų resocializacija yra fragmentuota ir tai, kad įkalinimo įstaigų darbuotojai atlieka nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą, o ne resocializaciją ir socialinės pagalbos teikimą (LR Vyriausybė 2021b). Straipsnyje remiantis socialinio konstrukcionizmo tradicijos (Berger, Luckmann 1999) ir kritinės kriminologijos (Christie 1999; Hulsman 1997; Quinney 2004; Mathiesen 2006) idėjomis nagrinėjami laisvės atėmimo bausmės tikslai Lietuvos bausmių vykdymo sistemos pertvarkos kontekste ir nurodomos galimos deklaruojamų įkalinimo tikslų įgyvendinimo problemos. Dokumentų analizė parodė, kad įkalinimo problemų iškėlimas ir įvardijimas yra sąlygotas įsipareigojimų tarptautinėms organizacijoms ir projektams bei Lietuvos politinės darbotvarkės tikslų kaskadavimo. Lietuvoje laisvės atėmimo tikslai išlieka gana bendri ir instrumentiški, siekiantys pateisinti esamas arba numatytas reformos priemones, o iš pataisos įstaigų veiklos reikalaujama ilgalaikio teigiamo poveikio asmeniui ir kiekybinių rodiklių įgyvendinimo. Daroma prielaida, kad resocializacijos ir socialinės integracijos idėjos, kaip pagrindinis deklaruojamas laisvės atėmimo bausmės tikslas, yra „įkalintos“ politiniame diskurse, stokojančiame kritinės analizės ir nesuteikiančiame daug šansų sėkmei.</p> 2022-10-28T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/29631 P. Bourdieu sociologijos įtakos kriminologijai paieškos 2022-10-29T09:42:50+00:00 Arūnas Poviliūnas Arunas.Poviliunas@fsf.vu.lt <p>-</p> 2022-10-28T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/29632 Redakcinė kolegija ir turinys 2022-10-29T09:42:50+00:00 Laima Žilinskienė info@leidykla.vu.lt <p>-</p> 2022-10-28T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/27661 Neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis bei jų platinimu kaltinamų moterų individualios charakteristikos ir baudimo praktika 2022-10-25T09:42:46+00:00 Liubovė Jarutienė liuba1989@gmail.com <p>Remiantis oficialiais statistiniais duomenimis, Lietuvoje moterys sudaro apie 10&nbsp;proc. nuteistųjų ir apie 5 proc. laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų populiacijos (Statistikos departamentas 2022). Dėl santykinai nedidelio jų skaičiaus moterys neretai lieka teisėsaugos sistemos ir bausmių vykdymo sistemos paraštėse, o moterų nusikalstamo elgesio aplinkybės ir jų baudimo praktika Lietuvoje iki šiol išlieka menkai tyrinėta tema. Šio tyrimo tikslas&nbsp;– atskleisti neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis bei jų platinimu kaltinamų moterų sociodemografines charakteristikas, nusikaltimų įvykdymo aplinkybes ir šioms moterims skiriamų bausmių tendencijas. Tyrimo metu atlikta teismų praktikos ir interviu su nuteistomis moterimis analizė atskleidė, kad moterys dažniau nei tokias pat veikas padarę vyrai neturėjo stabilaus pajamų šaltinio, privalėjo rūpintis nepilnamečiais vaikais ir išlaikyti šeimą. Be to, kitaip nei vyrai, moterys nusikalsdavo bendrininkų, o ne organizuotoje grupėje, o papildomi jų įvykdyti nusikaltimai siejosi išskirtinai su narkotikų vartojimu. Galiausiai, tyrimo rezultatai rodo, kad, lyginant su vyrams skiriamomis bausmėmis, teismai buvo linkę laikytis švelnesnės pozicijos moterų atžvilgiu. Šis tyrimas skatina gilintis į moterų nusikalstamo elgesio kontekstą ir ieškoti galimybių individualizuoti moterims skiriamas bausmes.</p> 2022-10-25T05:41:50+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Liubovė Jarutienė https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/29569 Registruotos nepilnamečių delinkvencijos apraiškų ir tendencijų Lietuvoje tarptautinis palyginimas 2022-10-19T09:42:43+00:00 Gintautas Sakalauskas Gintautas.Sakalauskas@tf.vu.lt Vaidas Kalpokas Vaidas.Kalpokas@fsf.vu.lt Jolita Buzaitytė-Kašalynienė Jolita.Kasalyniene@fsf.vu.lt Birutė Švedaitė-Sakalauskė Birute.Svedaite-Sakalauske@fsf.vu.lt <p>Straipsnyje analizuojamos registruotos nepilnamečių delinkvencijos apraiškos, jų struktūra ir tendencijos Lietuvoje, lyginant su kitų Europos šalių rodikliais. Lyginamasis tyrimas rodo didelius registruotos nepilnamečių delinkvencijos skirtumus, kuriuos pirmiausia lemia skirtingos delinkvencijos kriminalizavimo apimtys, skirtingas formaliosios kontrolės intensyvumas, taip pat skirtingos nepilnamečių delinkvencijos registravimo taisyklės. Registruoto nepilnamečių nusikalstamo elgesio absoliutūs rodikliai Lietuvoje pastaruosius du dešimtmečius mažėja, pastaruosius penkerius metus nuosekliai mažėja ir santykiniai registruoto nepilnamečių nusikalstamo elgesio rodikliai. 2020–2021&nbsp;m. sumažėjo ir nepilnamečių Lietuvoje padarytų administracinių nusižengimų skaičius, tai pirmiausia sietina su viešojo gyvenimo ribojimais, įvestais dėl COVID-19 pandemijos. Medijose dažnai plačiai aprašomi sunkūs smurtiniai nepilnamečių nusikaltimai, pasižymintys ir mažu latentiškumu, sudaro nedidelę dalį Lietuvoje nepilnamečių padarytų nusikaltimų struktūroje, o nužudymų skaičius nuosekliai mažėja&nbsp;– 2021&nbsp;m. jis buvo mažiausias per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį&nbsp;– buvo registruotas tik vienas nužudymas. Atlikus šį tyrimą galima teigti, kad, registruotos nepilnamečių delinkvencijos rodiklius lyginant su kitomis šalimis, pirmiausia reikėtų vertinti kaip kiekvienoje šalyje veikiančios nepilnamečių elgesio kontrolės mechanizmų rezultatą, kuris mažai ką pasako apie tikruosius nepilnamečių delinkvencijos mastus. Kuo nepilnamečių delinkvecija yra lengvesnė, tuo labiau turėtų būti vertinami latentinės delinkvencijos rodikliai. Sunkios delinkvencijos atvejai pasižymi daug mažesniu latentiškumu, tačiau ir šiuo atveju, norint palyginti registruotąją delinkvenciją, būtina kartu įvertinti ir kompleksinius baudžiamojo persekiojimo skirtumus tarp šalių.</p> 2022-10-19T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/28962 Taikos kupinas smurtas: kriminologinė Larso von Triero filmų interpretacija 2022-10-07T09:42:26+00:00 Salomėja Zaksaitė salomeja.zaksaite@teise.org <p>Šiame straipsnyje kino režisieriaus Larso von Triero darbai pasitelkiami kaip instrumentas įvairioms kriminologijos teorijoms paaiškinti. Dažniausiai taikomas kultūrinės kriminologijos požiūris ir kitos perspektyvos: dramaturginė-egzistencinė prieiga, taikdariška kriminologija ir (anti)pozityvizmas. Tiek dėl pateiktų temų (tokių kaip visuomenei priimtinų normų peržengimas ir kvestionavimas, smurtas, baimė, pažeminimas, deviacinis seksualumas, neviltis ir kt.), tiek dėl filmo kūrimo metodikos Larsas von Trieras, save vadinantis „geriausiu pasaulio režisieriumi“, gali būti visiškai pagrįstai apibūdinamas kaip vienas iš labiausiai susimąstyti verčiančių kriminologų Europoje. Paradoksalu, bet jo filmuose pateiktos idėjos, nors atrodo smurtinės ir destruktyvios, gali įkvėpti siekiant ramybės ir nušvitimo.</p> 2022-10-07T04:55:39+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Salomėja Zaksaitė https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/27507 Moters nusikaltėlės įvaizdis medijose: tarp realybės ir konstrukto 2022-08-11T09:40:51+00:00 Rimantė Gaičevskytė-Savickė gaicevskyte@gmail.com <p>Medijos konstruoja alternatyvų visuomenės nusikaltimų pajautimą, kuris teisėsaugos institucijų pateikiamus statistinius rodiklius nustumia į perpasakotų kriminalinių istorijų paraštes. Dažnai nesaugios, potencialų pavojų keliančios kasdienybės vaizdiniai sukuriami pasitelkiant gąsdinančias, negatyvias emocijas paaštrinančias antraštes. Kai įtariamoji arba kaltinamoji yra moteris, tokia naujiena sulaukia dar daugiau medijų dėmesio. Šiame straipsnyje apžvelgiama kriminalinių naujienų raida, o analizuojant oficialiąją statistiką ir atliekant naujienų portalo DELFI publikacijų turinio analizę, ieškoma atsakymų, kokių nusikalstamų veikų moterys įvykdo daugiausia, kurios iš jų dažniausiai patenka į kriminalinių naujienų rubriką ir koks nusikaltusios moters paveikslas konstruojamas naujienų portalo publikacijose.</p> 2022-08-10T10:59:39+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Rimantė Gaičevskytė-Savickė https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/28827 Nužudymų tendencijos ir tipai XX a. 3–4 dešimtmečio Lietuvoje: oficialios statistikos trūkumai 2022-08-08T09:40:45+00:00 Sigita Černevičiūtė info@leidykla.vu.lt <p>Šiame straipsnyje kritiškai analizuojama oficialių statistinių XX&nbsp;a. 3–4&nbsp;dešimtmečio nužudymų šaltinių patikimumas ir siekiama įvertinti jų trūkumus. Atsižvelgiant į gautus rezultatus, bus mėginama padaryti galimas prielaidas apie nužudymų tipus ir tendencijas tarpukario Lietuvoje. Straipsnyje susitelkiama į medicinos įstaigų duomenų su mirties priežastimis ir policijos skelbtų nužudymų statistikos analizę, atsiribojant nuo teismų pateikiamos nužudymų bylų kiekybinės informacijos. Nužudymų statistiniai duomenys nuo 1924&nbsp;m. buvo skelbiami&nbsp;<em>Statistikos biuleteniuose</em>&nbsp;ir&nbsp;<em>Lietuvos statistikos metraščiuose</em>. Šie statistikos šaltiniai nužudymų tyrime kelia klausimų dėl savo patikimumo, dėl neaprašytos duomenų rinkimo metodologijos, skirtingos nužudymų terminijos vartojimo, dirbtinio miesto ir kaimo vietovių apibrėžimo, Lietuvos teritorijos ir gyventojų skaičiaus kitimo. XX&nbsp;a. 3&nbsp;deš. nužudymų skaičiaus negalime nustatyti dėl nužudymų terminijos kaitos ir jos turinio. 1924–1931&nbsp;m. vartotas terminas&nbsp;<em>prievartos mirtys</em>, išskyrus savižudybes, o nužudymai nebuvo išskirti atskirai. 1932–1939&nbsp;m. prievartos nusikaltimai skirstyti į keturias grupes:&nbsp;<em>nusižudymus, nužudymus, nelaimingus atsitikimus&nbsp;</em>ir<em>&nbsp;kitokią prievartą</em>. XX&nbsp;a. 4&nbsp;deš. išsamesni duomenys atskleidė, kad vyrai buvo nužudomi 3–4 kartus dažniau nei moterys ir priklausė 15–29 ir 29–44 metų amžiaus grupėms, o moterys&nbsp;– 15–29 metų amžiaus grupei. Labiausiai paplitęs nužudymo būdas&nbsp;– nušovimas. Policijos publikuotuose nužudymų statistiniuose duomenyse taip pat išryškėja sąvokų problema. Remiantis Lietuvos baudžiamuoju statutu, kaip&nbsp;<em>gyvybės atėmimas</em>&nbsp;buvo apibrėžti&nbsp;<em>nužudymai, pavainikių kūdikių nužudymai, abortai, rengimasis ir pasikėsinimas nužudyti, suteikimas priemonių ir kalbinimas nusižudyti</em>. Tačiau policijos statistikoje ši terminija atsispindėjo tik iš dalies, 1927–1930&nbsp;m. policija vartojo&nbsp;<em>žmogžudysčių&nbsp;</em>terminą ir jas skirstė į padarytas:&nbsp;<em>pasipelnymo tikslu</em>,&nbsp;<em>per muštynes</em>&nbsp;ir&nbsp;<em>kitokias</em>.&nbsp;<em>Nesantuokinių vaikų žudymas</em>&nbsp;buvo išskirtas atskirai. Jei neskaičiuotume&nbsp;<em>kitokių</em>&nbsp;nužudymų,&nbsp;<em>infanticidas</em>&nbsp;buvo dažniausias nužudymo tipas tarpukario Lietuvoje. Nuo 1931&nbsp;m. policijos duomenyse&nbsp;<em>gyvybės atėmimas</em>&nbsp;buvo skirstytas į septynis tipus pagal įvykio motyvą:&nbsp;<em>pasipelnymo tikslu, per muštynes, ginant savo ar kitų gyvybę, per neatsargumą, pavainikių kūdikių žudymas, gemalo sunaikinimas&nbsp;</em>ir<em>&nbsp;kitais tikslais</em>. Nusižudymai, nelaimingi atsitikimai ir rasti mirusiųjų kūnai į šias kategorijas neįėjo. Išanalizavus 1931–1938&nbsp;m.&nbsp;<em>gyvybės atėmimo</em>&nbsp;duomenis, neskaičiuojant abortų, nužudymai varijavo tarp 200–300 atvejų per metus, tačiau palyginus visus gyvybės atėmimus su nužudymais pagal mirties priežastį darytina išvada, kad šie skaičiai pateikti su rengimusi ir pasikėsinimu nužudyti bei suteikimu priemonių ir kalbinimu nusižudyti. Taigi, dėl sąvokų kaitos ir pasikėsinimų priskaičiavimo prie nužudymų policijos statistinius duomenis galima laikyti nepatikimais. Tiksliausiai kiekybiškai nužudymus apibrėžia mirties priežasčių rodikliai, kurie 1932–1938&nbsp;m. Lietuvoje fiksavo gana stabilią 93–139 nužudymų per metus amplitudę. Remiantis policijos statistinių duomenų analize galima identifikuoti bent keturis pagrindinius nužudymų tipus tarpukario Lietuvoje: reprodukcinį&nbsp;– nesantuokinių kūdikių žudymą ir abortus, agresyvųjį&nbsp;– nužudymai muštynių metu, ekonominį&nbsp;– siekiant pasipelnyti, netyčinius nužudymus per nelaimingus atsitikimus.</p> 2022-08-08T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/27837 Persekiojimo kriminalizavimo ir teismų praktikos ypatumai Lietuvoje 2022-06-16T09:38:44+00:00 Ilona Laurinaitytė ilona.laurinaityte@fsf.vu.lt Ilona Michailovič ilona.michailovic@tf.vu.lt Liubovė Jarutienė liubove.jarutiene@teise.org Justina Zokaitė justina.zokaite@tf.stud.vu.lt <p>&nbsp;Persekiojimas yra rimta visuomenės sveikatos problema ir žalinga viktimizacijos forma, sukelianti sunkias pasekmes persekiojamam žmogui. Nors nėra vieno persekiojimo apibrėžimo, sutariama, kad tokiu pasikartojančiu elgesiu sąmoningai siekiama sukelti persekiojamo asmens baimę. Dėl sparčios skaitmeninių technologijų kaitos atsiranda vis didesnė persekiojimo elgesio pasireiškimo įvairovė, į kurią reaguoti teisinėmis priemonėmis nėra paprasta. Persekiojimas Lietuvoje kriminalizuotas 2021&nbsp;m., kuomet tai jau buvo padariusios 23 Europos Sąjungos šalys. Atitinkamai šio straipsnio tikslas yra aptarti persekiojimo sampratą, palyginti šio reiškinio paplitimą bei kriminalizavimo pobūdį Lietuvoje ir užsienio šalyse ir aptarti teismų praktikos ypatumus, nagrinėjant persekiojimo atvejus.</p> 2022-06-16T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/27783 Instituciniai patriarchatai? Policijos ir baudžiamosios justicijos reakcijos į smurtą artimoje aplinkoje Škotijoje 1960–1990 metais 2022-06-15T09:38:43+00:00 Anni Donaldson anni.donaldson@strath.ac.uk <p>Pokario Škotija išliko giliai patriarchalinė šalis. Smurtas artimoje aplinkoje buvo plačiai paplitęs, tačiau jo aukos&nbsp;– moterys – apie tai pranešdavo retai. Šiame straipsnyje teigiama, kad policija ir baudžiamosios justicijos organai Škotijoje 1960–1990&nbsp;m. buvo „instituciniai patriarchatai“, sukūrę reikšmingų kliūčių pranešimams apie smurtą. Smurtą artimoje aplinkoje patyrusių aukų, policijos ir baudžiamosios justicijos specialistų žodinės istorijos naratyvai parodo, kiek giliai patriarchatas buvo įsišaknijęs darbovietėse ir praktikose, sukurtose tam, kad išlaikytų ilgametes patriarchalinės šeimos tradicijas. Tai trukdė moterims pranešti, apribojo jų saugumą ir teisingumo siekį privačiame gyvenime ir prisidėjo prie moterų nelygybės pokario Škotijos visuomenėje tęstinumo.</p> 2022-06-14T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors