https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/issue/feed Kriminologijos studijos 2021-10-28T09:30:11+00:00 Laima Žilinskienė laima.zilinskiene@fsf.vu.lt Open Journal Systems <p>Įkurtas 2014 m. Publikuoja kriminologijos tematikos straipsnius.</p> https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/24960 Redakcinė kolegija 2021-10-28T09:30:11+00:00 Laima Žilinskienė crimstudies@fsf.vu.lt 2021-10-28T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/24959 Socialiniai tyrimai apie elektroninius nusikaltimus: globalus temų diapazonas ir Lietuvoje atliktų tyrimų sisteminė analizė 2021-10-27T09:29:54+00:00 Maryja Šupa maryja.supa@fsf.vu.lt <p>Socialiniai tyrimai apie elektroninius nusikaltimus sudaro lauką, apimantį platų temų diapazoną ir jungiantį įvairias disciplinas. Straipsnyje, remiantis išsamia literatūros analize ir egzistuojančiuose apžvalginiuose straipsniuose (Holt, Bossler 2014; Stratton, Powell, Cameron 2017; Maimon, Louderback 2019) identifikuotais trūkumais, išskirta 41 elektroninių nusikaltimų socialinių tyrimų tema, suklasifikuota į keturias kategorijas: 1) tyrimai, charakterizuojantys atskirus nusikaltimų tipus; 2) tyrimai, sutelkti į pažeidėjus, nukentėjusiuosius ir teisėsaugą; 3) tyrimai apie elektroninių nusikaltimų diskursus; 4) tyrimai apie lokalius ir globalius elektroninių nusikaltimų ypatumus. Remiantis sudaryta temų schema, buvo atlikta sisteminė publikacijų apžvalga apie Lietuvoje įgyvendintus socialinių mokslų empirinius tyrimus apie elektroninius nusikaltimus. Rezultatai parodė, kad Lietuvoje tokių tyrimų atliekama mažai. Nuo 2004&nbsp;m. iki 2020&nbsp;m. iš viso rastos 26&nbsp;publikacijos, iš kurių 10 yra teorinio pobūdžio, o 16 pristato atliktus empirinius tyrimus. Iš 41 išskirtos temos 14 temų turėjo teorinių arba empirinių publikacijų, o 27, arba du trečdaliai visų temų, Lietuvoje buvo nenagrinėtos. Kaupiant savalaikes, pagrįstas, kritinį mąstymą skatinančias, krizinėse situacijose reikalingas žinias apie elektroninius nusikaltimus, būtina plėtoti šią tyrimų sritį, didinti joje nagrinėjamų temų įvairovę ir skirtingų disciplinų indėlį, pildyti susikaupusias spragas, ypatingą dėmesį skiriant išsamiems, kompleksiniams ir validžiais empiriniais duomenimis pagrįstiems tyrimams plėtoti.</p> 2021-10-27T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/24855 Pakartotinis įtartinos turto kilmės vertinimas – pateisinama viešojo intereso apsaugos priemonė ar žmogaus teisių pažeidimas? 2021-10-07T09:29:10+00:00 Skirmantas Bikelis skirmantas.bikelis@teise.org <p>Valstybės kūrybiškai siekia išspręsti nusikalstamu būdu įgyto turto identifikavimo ir konfiskavimo efektyvumo problemą, įdiegdamos įvairių tam skirtų teisinių įrankių. Tokių įrankių gausa Lietuva išsiskiria net tarptautiniu mastu. Straipsnyje analizuojama teisiniame reguliavime užprogramuota turto konfiskavimui skirtų teisinių įrankių konkurencijos problema, konkrečiai&nbsp;– pakartotinio turto tyrimo ir vertinimo galimybė naudojant skirtingus teisinius įrankius ir iš jos kylančios dilemos. Dilemų kelia tokiose situacijose konkuruojantys teisinio apibrėžtumo ir visuomenės saugumo užtikrinimo principai. Nors savo teisine prigimtimi analogiškų teisinių priemonių pakartotinio pritaikymo nesuderinamumas su teisinio apibrėžtumo principu kelia mažiau abejonių, vis dėlto situacijų, kai nenustačius neteisėtos turto kilmės baudžiamojo persekiojimo priemonėmis siekiama perspręsti turto kilmės klausimą kitokia tvarka, taikant valstybei palankesnes įrodinėjimo taisykles ir standartus, sprendimas yra labai nevienareikšmis.</p> 2021-10-06T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/24883 Sukčiavimas šachmatuose: integruoto teisinio reguliavimo poreikis 2021-10-13T09:29:15+00:00 Salomėja Zaksaitė salomeja.zaksaite@teise.org <p>Moksliniame straipsnyje šachmatų sporto pagrindu analizuojamos dvi nesąžiningo elgesio formos: kompiuterinis sukčiavimas ir manipuliacijos sporto varžybomis. Kompiuterinio sukčiavimo įrodinėjimo procesas vyksta pasitelkiant statistinę amerikiečių profesoriaus K.&nbsp;Regano programą, kuria remiantis nustatomi nuokrypiai nuo vadinamojo žmogiškojo žaidimo. Tokio įrodinėjimo keblumas yra tas, kad šiuo metu pasaulyje yra labai nedaug ekspertų, gebančių taikyti šią programą. Todėl tyrimo pabaigoje formuojamos rekomendacijos išplėsti šią programą iki globalaus masto, apmokyti minėto profesoriaus asistentus ir įdiegti reikalingą techninę infrastruktūrą tam, kad šią programą gebėtų taikyti daugiau žmonių. Manipuliacijos sporto varžybomis šachmatų sporte kol kas buvo įrodytos tik vieną kartą&nbsp;– precedentinėje Kenijos byloje. To priežastys yra santykinai lakoniška aptariamosios srities teisinė bazė, ribotos drausminių institucijų tyrimo galimybės, pranešėjų apsaugos nebuvimas. Atsižvelgiant į šias spragas tyrime siūloma įvesti inovatyvią taisyklę,&nbsp;<em>de facto</em>&nbsp;leisiančią bausti už prielaidas manipuliacijoms: turnyrų organizatoriai turėtų patys įrodyti, kad varžybos nebuvo sutartos (t.&nbsp;y. nebuvo manipuliuojamos), kitu atveju turnyras nebūtų reitinguojamas Tarptautinės šachmatų federacijos (FIDE) ir nebūtų suteikiami tarptautiniai titulai juos įvykdžiusiems sportininkams. Svarbu pažymėti, jog panašią taisyklę jau yra įvedusi Lietuvos futbolo federacija, ir Tarptautinis sporto arbitražo teismas tokią inovatyvią teisėkūros praktiką toleravo. Taigi tyrimas parodė, kad šachmatų sportas susiduria su rimtomis grėsmėmis. Tam, kad būtų deramai kovojama su galimomis korupcijos ir sukčiavimo apraiškomis, būtinas ne vien teisinės bazės tobulinimas, bet ir ekspertinis švietimas bei suvokimas, jog šio sporto specifika reikalauja tiek teisinių, tiek statistinių, tiek techninių sprendimų.</p> 2020-12-23T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/24932 Neuromokslų išvados apie smegenų brendimą – argumentai išskirtinei jaunimo baudžiamajai atsakomybei 2021-10-20T09:29:35+00:00 Frieder Dünkel Duenkel@uni-greifswald.de Bernd Geng Geng@uni-greifswald.de Daniel Passow Daniel.Passow@uni-rostock.de Gintautas Sakalauskas Gintautas.Sakalauskas@tf.vu.lt <p>&nbsp;Vertindami bendrai visus mokslu grįstus įrodymus apie delinkventinio elgesio etiologiją, vystymąsi ir diferencijuotus procesus nuo vaikystės iki pilnametystės, mes disponuojame svarbiais naujais neuromokslų įrodymais, kurie, palyginus su tradiciniais kriminologiniais, raidos psichologiniais ir sociologiniais įrodymais, suteikia papildomų mokslinių argumentų aiškinant netolygų nusikalstančių asmenų pasiskirstymą amžiaus kreivėje. Būtent dešinioji padidėjusio nusikalstamo elgesio dažnumo šioje kreivėje atkarpa, vaizduojanti nusikalstamo elgesio dinamiką nuo vėlyvosios paauglystės (maždaug nuo 18 metų) iki jaunų suaugusiųjų amžiaus (maždaug iki 25 metų), gali būti pagrįsta naujomis neurologinių mokslinių tyrimų, susijusių su smegenų brendimu ir savikontrolės mechanizmais, įžvalgomis. Todėl būtina iš naujo kelti klausimą, kokia turėtų būti baudžiamoji teisinė reakcija ir intervencijos šio amžiaus žmonių atžvilgiu. Jei smegenys visiškai subręsta tik žmogaus gyvenimo trečiojo dešimtmečio viduryje, suaugusiesiems numatytos (bendrosios) baudžiamosios atsakomybės taikymas gali būti neproporcingas ir neatitikti individualių poreikių, o vietoj to turėtų būti taikomos specialios nepilnamečiams ir jauniems suaugusiesiems numatytos normos, kuriomis atsižvelgiama į pereinamuosius asmens brendimo procesus ir mažesnę jaunų suaugusių nusikaltėlių kaltę. Daugelio Europos šalių baudžiamosios justicijos sistemose įtvirtinta galimybė nepilnamečiams numatytus ypatumus taikyti asmenims iki 18–20 metų, Nyderlanduose&nbsp;– net iki nesulaukusiems 23 metų&nbsp;– šis baudžiamasis politinis sprendimas buvo priimtas remiantis būtent naujais neuromokslų įrodymais, kurie šiame straipsnyje ir analizuojami.</p> 2020-12-23T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/24933 Redakcinė kolegija ir turinys 2021-10-20T09:29:34+00:00 Laima Žilinskienė laima.zilinskiene@fsf.vu.lt 2020-12-23T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/24934 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys 2021-10-20T09:29:34+00:00 Laima Žilinskienė laima.zilinskiene@fsf.vu.lt 2020-12-23T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/24840 Etinės prieštaros internetinių bendruomenių kriminologiniuose tyrimuose 2021-10-02T09:29:02+00:00 Ingrida Kruopštaitė ingrida.kruopstaite@fsf.stud.vu.lt Maryja Šupa maryja.supa@fsf.vu.lt <p>The aim of this paper is to outline and critically analyse the ethical dilemmas faced by criminologists tasked with online community research. Online communities and online content serve as a valuable sources of criminological knowledge about online crime and deviance as well as formal and informal norm-making and means of social control. From discussion forum texts and blogs to multimedia posts in open and closed social networking groups, from visual and video materials on Instagram, Youtube, or Tiktok to organized crime group data exchanges in publicly inaccessible communication channels, there is great diversity and variety of the contents and forms of online communication enacted by online communities. Correspondingly, research projects are different – some focusing on the content as a linguistic object, others focusing on social relations, social network structure, and its ethnographic characteristics, while many fall in between. In addition, depending on the research goals and sensitivity of the research questions, researchers may opt for active interaction or passive (and sometimes covert) observation. Therefore there is no one-size-fits-all ethical solution for approaching online communities in criminology. Based on an in-depth analysis of methodological literature, the paper suggests that online community research is largely a matter of situational ethics, wherein researchers must make situation-aware ethical decisions about several key issues. In particular, they should aim to choose and provide arguments regarding: 1) expectations of publicity or privacy in publicly accessible information; 2) the need for informed consent or absence of such need; 3)&nbsp;ensuring balance between anonymity and authorship attribution; 4) securing collected data; and 5) correctly assessing risks to the researched individuals and communities, and the researchers themselves.</p> 2020-12-21T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2021 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/16702 Redakcinė kolegija ir turinys 2020-03-20T09:03:29+00:00 Laima Žilinskienė krimstud.redkolegija@fsf.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2019 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/16703 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys 2020-03-20T09:03:28+00:00 Laima Žilinskienė krimstud.redkolegija@fsf.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2019-12-20T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2019 Authors