Kriminologijos studijos https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos <p>Įkurtas 2014 m. Siekia stiprinti kriminologų bendradarbiavimą Lietuvoje ir informuoti mokslo atstovus, kurie domisi kriminologija, apie vykdomus mokslinius darbus ir tų darbų rezultatus bei supažindinti Lietuvos mokslo bendruomenę su naujausiais užsienio šalių kriminologų darbais.&nbsp;</p> en-US <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> laima.zilinskiene@fsf.vu.lt (Laima Žilinskienė) vigintas.stancelis@kf.vu.lt (Vigintas Stancelis) Fri, 20 Mar 2020 06:30:25 +0000 OJS 3.1.2.1 http://blogs.law.harvard.edu/tech/rss 60 Redakcinė kolegija ir turinys https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/16702 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Autorių teisių (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/16702 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0000 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/16703 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Autorių teisių (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/16703 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0000 Biopolitika ir disciplinavimas Vilniaus miesto viešąsias erdves reglamentuojančiuose teisiniuose dokumentuose https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/16704 <p>Straipsnyje analizuojama specifinė socialinės kontrolės retorika, randama įstatymuose ir savivaldybės teisės aktuose, kurie reglamentuoja elgesį Vilniaus miesto viešosiose erdvėse.<br>Tyrimo teorinis pagrindas – M. Foucault galios modalumų koncepcija, taikoma dėl kritinio autoriaus požiūrio į galios problematiką ir jo įžvalgų apie miestų erdves. Šiuo pagrindu sukonstruojama interpretacinė schema, kuri remiasi dviem prielaidomis: a) teisinių dokumentų retorika atskleidžia biopolitinius ir disciplinuojančius socialinės kontrolės aspektus miesto erdvėse, ir b) miesto viešosios erdvės yra vertingas objektas, tiriant šiuos aspektus.<br>Kokybinė nacionalinio lygmens ir savivaldos teisinių dokumentų analizė atskleidė, kad nacionalinių įstatymų formuluotės atspindi biopolitinę dimensiją. Jie yra sutelkti į viešosios tvarkos, viešosios rimties, orumo palaikymą – taip apibrėžiant populiacijos interesus ir peržengiant erdviškumo ribas. Disciplinavimo dimensiją atspindi savivaldybės teisės aktai, kuriuose viešosios erdvės yra dalinamos į valdomus fragmentus, suformuluojami detalūs draudimų ir įpareigojimų sąrašai, apibrėžiamos pageidaujamų ir nepageidaujamų, abnormalių populiacijos individų hierarchijos.</p> Maryja Šupa Autorių teisių (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/16704 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0000 Naujų psichoaktyvių medžiagų kontrolės mechanizmai ir metodai https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/16705 <p>Straipsnis skirtas apžvelgti tarptautinius ir nacionalinius mechanizmus, naudojamus įtraukti naujas psichoaktyvias medžiagas į kontroliuojamų medžiagų ratą. Autoriai apžvelgia Jungtinėse Tautose, Europos Sąjungoje, Europos ir kitose valstybėse funkcionuojančias naujų psichoaktyvių medžiagų kriminalizavimo sistemas, taip pat siūlo tam tikrus teisinius būdus kaip kriminalizaciją Europos Sąjungoje padaryti paprastesne. Straipsnyje taip pat apžvelgiamos ir analizuojamos teisinės formuluotės, Europos ir kitose valstybėse vartojamos naujoms psichoaktyvioms medžiagoms apibrėžti: katalogo metodas, kriminalizacija pagal bendrus požymius, visaapimantys draudimai, reguliavimas pasitelkiant vartotojų teisių apsaugos ir sveikatos apsaugos teisės normas, teisinių rinkų naujoms psichoaktyvioms medžiagoms kūrimas.</p> Algimantas Čepas | Radosav Risimović Autorių teisių (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/16705 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0000 Problemos, susijusios su jaunų buvusių pažeidėjų reintegracija Estijoje https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/16706 <p>Remiantis 22 pusiau struktūruotais interviu su 24 jaunais buvusiais pažeidėjais Estijoje, straipsnyje analizuojama, kokį poveikį jaunų buvusių pažeidėjų reintegracijai turi stigmatizacija. Studijoje nagrinėjama, kokiu mastu ir kokiose srityse buvę pažeidėjai yra stigmatizuojami, kaip jie su tuo susidoroja ir kokį poveikį tai turi jų socialiniam gyvenimui ir įtraukčiai. Rezultatai rodo, kad jauni buvę pažeidėjai jaučia stigmatizacijos poveikį ieškodami darbo ir gyvenamojo būsto, taip pat susidurdami su kriminalinės juticijos sistema. Pagrindinės strategijos, padedančios susidoroti su stigma – slaptumas ir atsitraukimas. Šios strategijos glaudžiai susijusios su savo pačių stigmatizacija, žemu socialinio dalyvavimo lygiu ir mažu pasitikėjimu valstybės institucijomis.</p> Anna Markina Autorių teisių (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/16706 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0000 Kriminologinio žinojimo konstravimas: tarpdalykinių kriminologijos studijų formavimosi ir vykdymo patirtis Vilniaus universitete https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/16707 <p><strong>&nbsp;</strong>Straipsnyje iš socialinio konstrukcionizmo perspektyvos pristatomas dar mažai tyrinėtas modernios Lietuvos kriminologijos istorijos aspektas&nbsp;– kriminologinių studijų atsiradimas, formavimasis ir vystymasis Vilniaus universitete. Lietuvoje, kaip ir kituose Europos kontinento universitetuose, kriminologija paprastai buvo dėstoma teisės fakultetuose ir mokyklose. Tačiau Vilniaus universitete praeito šimtmečio paskutinį dešimtmetį susiklostė unikali situacija, kai Filosofijos fakultete kriminologinius kursus ėmė dėstyti sociologai ir psichologai, kurie nuo 1999&nbsp;m., padedant Teisės fakulteto dėstytojams, pradėjo vykdyti sociologinės ir psichologinės pakraipos kriminologijos magistro studijų programas.<br>Vėliau sukaupta patirtis sudarė sąlygas 2017&nbsp;m. atsirasti tarpdalykinėms kriminologijos bakalauro studijoms. Viena vertus, tokių studijų atsiradimas būtų neįmanomas be ilgamečio glaudaus ir konstruktyvaus bendradarbiavimo tarp Vilniaus universiteto sociologų, psichologų ir teisininkų, o kita vertus,&nbsp;– be aktyvaus jaunos kriminologų kartos, kurios nemaža atstovų dalis buvo minėtų magistro kriminologinių studijų absolventai, įsitraukimo į šį studijų organizavimo procesą. Straipsnyje pažymima, kad kriminologijos studijų atsiradimui ir formavimuisi didelę įtaką darė tiek bendros kriminologijos vystymosi tendencijos Europos ir Šiaurės Amerikos universitetuose, tiek konkreti Vakarų Europos akademinių institucijų bei jų atstovų metodinė pagalba ir organizacinė parama.<br>Straipsnio autoriai taip pat pristato ir detaliai aprašo tiek magistro, tiek bakalauro studijų kūrimo proceso eigą: įvardijami šių programų iniciatoriai ir rėmėjai, aptariama studijų programų sandara, analizuojama tarpdalykinė diegiamo kriminologinio žinojimo specifika bei apibrėžiamos formuojamos kriminologo profesijos kompetencijos. Straipsnyje įvardijami iššūkiai ir problemos, su kuriomis susiduriama arba artimiausiu laiku teks susidurti tiek programos vykdytojams, tiek jų studentams, taip pat ir jų galimi sprendimai, kurie leistų užtikrinti kokybiškų, šiuolaikinius poreikius atitinkančių kriminologijos studijų vystymąsi ir plėtrą.</p> Aleksandras Dobryninas | Jolanta Aleknevičienė | Aušra Pocienė Autorių teisių (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/16707 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0000 Smurto lyties pagrindu sampratos Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu ir posovietinės transformacijos metu https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/16708 <p>Straipsnio tikslas – ištirti smurto lyties pagrindu sampratą Lietuvos SSR vėlyvuoju sovietmečiu ir pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį iš idėjų istorijos ir kritinės kriminologijos perspektyvos, remiantis kriminologo Richard᾽o Quinney idėja, kad nusikaltimas yra konstruojamas, tad to paties nusikaltimo apibrėžimai skirtingose visuomenėse skiriasi, bei taikant Michel᾽io Foucault žinojimo archeologijos metodologiją. Sovietinėje ir posovietinėje Lietuvoje egzistavę smurto lyties pagrindu apibrėžimai dekonstruojami pasitelkiant filosofo Alfred᾽o Schütz᾽o suformuluotą ir Lietuvos kriminologijos moksle kriminologo Aleksandro Dobrynino adaptuotą bei tirti kriminologiniam žinojimui pritaikytą skirtingų žinojimo diskursų teoriją. Analizuojami šie smurtą lyties pagrindu sovietmečiu ir pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį atspindėję kriminologiniai diskursai: a)&nbsp;ekspertinis diskursas; b)&nbsp;vadinamasis gerai informuotų piliečių diskursas; c)&nbsp;vadinamasis žmonių iš gatvės (arba „eilinio žmogaus“) diskursas. Straipsnyje atskirai aptariama smurto lyties pagrindu aukų perspektyva, ieškant atsakymo į klausimą, kokio tipo diskursas socialiai konstravo šio smurto aukų suvokimą apie joms įvykdytus nusikaltimus, bei tiriant, kaip save konstravo smurto aukos. Analizuojamas ir sovietinių smurto lyties pagrindu sampratų tęstinumas po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo.</p> Monika Kareniauskaitė Autorių teisių (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/16708 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0000 Redakcinė kolegija ir turinys https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/12670 <p>[tekstas lietuvių kalba]</p> Kriminologijos Studijos Autorių teisių (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/12670 Thu, 20 Dec 2018 00:00:00 +0000 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/12671 <p>[tekstas lietuvių kalba]</p> Kriminologijos Studijos Autorių teisių (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/12671 Thu, 20 Dec 2018 00:00:00 +0000 Suėmimo taikymo pokyčiai Lietuvoje: teisinės kultūros perspektyva https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/12672 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Straipsnio pagrindas yra tarptautiniame moksliniame projekte „DETOUR: Towards Pre-Trial Detention as Ultima Ratio“ atlikti tyrimai. Straipsnyje bent keliais pjūviais analizuojamos kardomosios priemonės – suėmimo taikymo ikiteisminiame tyrime praktika, ypač daug dėmesio skiriant teisinės kultūros ypatumams ir pokyčiams</p> <p>Lietuvoje. Pateikiama išgryninta suėmimo taikymo statistinė dinamika, apžvelgiamos objektyvios aplinkybės, galėjusios per tiriamąjį laikotarpį (2004–2017) sudaryti prielaidas teisinės kultūros pokyčiams, ir parodomi konkretūs teisinės kultūros taikant suėmimą ypatumai bei jų raida. Galiausiai Lietuvos situacija pateikiama Europos valstybių kontekste, kuris rodo, kad, nepaisant ženklaus poslinkio europinių standartų įgyvendinimo link, Lietuvoje dar lieka nemažai erdvės teisinės kultūros taikant kardomąsias priemones plėtotei.</p> Skirmantas Bikelis Autorių teisių (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/12672 Thu, 20 Dec 2018 00:00:00 +0000