Hibridiniai anglų kalbos kilmės veiksmažodžiai su priesaga -inti lietuvių kalbos žargone: morfologija ir adaptacinės ypatybės

Hybrid Verbs of English Origin with the Suffix -inti Lithuanian Jargon: Morphology and Adaptive Features

Abstract. The article analyses 198 hybrid verbs of English origin with the suffix -inti and 187 prefix derivatives from the Lithuanian slang and non-standard dictionary. The study reveals that borrows with affixal adaptation are always adapted to the linguistic system, because there weren’t any borrowed verbs without Lithuanian affix detected: phonetically adapted borrowed verbs from English are rare and used as adverbs. A small part of the verbs has no basic words, they are morphologically adapted with the suffix -inti. Word borrowing can be semantically based on the new meanings, but a number of verbs can be interpreted as trendy variants of non-standard language. Most of the verbs with the suffix -inti has basic words. The adaptation of the new borrowings is directly related with the popular suffixes of the Lithuanian standard language. Slang lexicon tends to copy standart language models and integrate into Lithuanian language derivative paradigms. Slang prefixes derived from basic verbs with the suffix -inti are formed regularly, slang derivatives take over the prefixes of the standard language.

Keywords: verbal borrowings, morphological adaptation, verbal derivation, slang.

Straipsnis parengtas vykdant VLKK 2019–2021 m. finansuojamą projektą „Lietuvių kalbos žargono lingvistinės ypatybės“.

Received: 08/11/2021. Accepted: 04/09/2021
Copyright © 2021 Robertas Kudirka. Published by Vilnius University Press. This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence (CC BY), which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.

Įvadas

Dėl globalizacijos reiškinių paskutiniais dešimtmečiais sunkiai valdomu srautu plūstelėjo anglybės kartu su naujųjų elektroninių ir informacinių technologijų terminija. Tarptautinio bendravimo kalbos statusas, dominuojanti anglakalbė populiarioji kultūra ir šiuolaikinės komunikacijos technologijos ypač spartina anglų kalbos sąveiką ir žodžiai originalo forma iš vienos kalbos į kitą gali patekti greitai ir tiesiogiai. Skolinių tyrimuose jie vadinami naujaisiais skoliniais (Girčienė 2012, 7; Vaicekauskienė 2007, 19). Esant tokiai situacijai svarbu atskirti, kurie kalbos pokyčiai yra natūralūs keitimosi, vystymosi padariniai, o kurie atsiradę dėl kitų kalbų invazinio poveikio, neretai stelbiančio ar trikdančio lietuvių kalbos gramatinę sandarą. Nenorminės kalbos tyrimai gali nurodyti nemažai specifinių vidinių kalbos gyvasties ypatumų, kurie įspėjantys ir aktualūs bendrinės kalbos normintojams, nes nenuosaikus skolinimasis turi savo „kainą“. Atskirų, skolinimosi procese dalyvaujančių, kalbų morfologijos sistemų lyginamoji analizė dažnai leidžia išsiaiškinti dėsningumus, taip pat padeda nustatyti, kurios kalbos yra paveikusios vieną ar kitą skolinį.

Straipsnio tikslas – ištirti anglų kalbos kilmės hibridinius veiksmažodžius su priesaga -inti morfologijos požiūriu, nustatyti jų adaptacijos polinkius. Siekiant šio tikslo iškelti tokie uždaviniai: suklasifikuoti ir aprašyti minėtus veiksmažodžius pagal adaptacinius tipus, atlikti strukūrinę analizę, atskirti adaptacines ir darybines priesagas. Atskirai išanalizuoti priešdėlinius vedinius, kurių pamatiniai žodžiai yra hibridiniai veiksmažodžiai su priesaga -inti. Straipsnio objektą sudaro 385 leksemos: 198 hibridiniai nepriešdėliniai veiksmažodžiai su priesaga -inti ir 187 priešdėliniai vediniai su šia priesaga, išrinkti iš Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyno (Kudirka 2012) ir papildyto minėto žodyno el. duomenyno.^[1] Šio žodyno medžiaga rinkta iš dviejų šaltinių: iš (a) sakytinės kalbos ir iš (b) internetinių forumų bei interaktyvių internetinių pokalbių tekstinėmis žinutėmis (mIRC, Skype ir pan.). Hibridinių vedinių pamatiniai žodžiai nurodomi iš aiškinamųjų žodynų (OEDe, CED, ODMS ir kt.).

Daugiausia dėmesio skolinių tyrimuose sulaukia vardažodžiai (Girčienė 2005; 2012; Vaicekauskienė 2007; Lanza 2011; Banuševičienė 2019) arba skolinimo reiškinys vertinamas tik bendrai (Čepienė 2006; Rudaitienė 1998). Dėl savo morfologinio specifiškumo veiksmažodžių skolinimo tyrimų nėra daug, dažniausiai analizuojami senieji slaviškos kilmės veiksmažodžiai (Kregždys 2014; Smetonienė 2005; 2019), priešdėlio da- semantika (Kozhanov 2014). Išsamia analize išsiskiria Pakerio (2014) naujųjų tarptautinių ir nenorminės kalbos veiksmažodžių morfologinės adaptacijos tyrimas. Lietuvių kalbos žargono veiksmažodžių sisteminių ir išsamių tyrimų nėra. Sistemingai išanalizavus lietuvių kalbos žargono priesaginius būdvardžius ir subūdvardėjusius dalyvius, hibridinius prieveiksmių vedinius su priesaga -ai, suaugtinius prieveiksmius, pavienius suprieveiksmėjusius žodžius ir žodžių junginius nustatyta, kad morfologinės ypatybės yra ne chaotiškos, bet specifiškai ir nuosekliai transformuotos ir nulemtos lietuvių bk ir teritorinių dialektų sisteminių ypatybių (Kudirka, 2019; 2020; 2021; 2021a).

Skolintų veiksmažodžių adaptacija

Skolintų veiksmažodžių adaptacijos prie kalbos gramatikos (ortografijos, fonologijos, morfologijos) reiškinį galima apibūdinti trimis pakopomis: nuline, daline ir visiška (plg. Filipović 1980, 2–5; Аристова 1978, 8–10). Pagal adaptacijos laipsnį skolinius galima skirstyti į: a) visiškai neadaptuotus, b) adaptuotus tik grafiškai ir fonetiškai, fonologiškai, c) adaptuotus grafiškai, fonetiškai ir morfologiškai. Skolintos leksikos adaptavimas(is) ir integravimas(is) yra universalija daugelyje kalbų (Irwin 2011, 44–53; Sunde 2018, 85–88). Veiksmažodžio morfologinis adaptavimas jau yra skolinio integravimosi į sistemą požymis ir turi 2 potipius:

(a) darybinės priesagos pridėjimas: zūminti, zoominti (ang. to zoom),

(b) darybinės priesagos keitimas (kalbos donorės darybinė priesaga pakeičiama kalbos recipientės priesaga): dubasinti mušti, daužyti (rus. šnek. дубасить); rusų kalbos veiksmažodžio priesaga -ить pakeičiama -inti (plg. Pakerys 2016, 264; Wohlgemuth 2009, 56; Valeckienė 1967, 128).

Vedinio su sava priesaga pasidarymas iš skolinio ar afiksinė adaptacija (perdirbimas pagal semantiškai artimus, analogiškus afiksinius darinius) yra jau įvykusios integracijos patvirtinimas (Urbutis 1999, 15).

Lietuvių kalbos žargono anglų kalbos kilmės ir slaviškiems veiksmažodžiams būdingi saviti požymiai. Naujiesiems anglų kalbos skoliniams būdingas raiškos formų variantiškumas, dažniausiai konkuruoja bent dvi (dažnai daugiau) tą pačią realiją įvardijančios skolinio raiškos formos: (1) adaptuota fonetiškai ir morfologiškai ir (2) autentiška grafiškai. Slaviškos kilmės veiksmažodžiai visada adaptuojami grafiškai ir tokio variantiškumo neturi.

Žargone pirmenybė teikiama grafiniam paprastumui, nes retai aktualus toks anglybių autentiškos formos tikslumas, kada priesaga rašoma po apostrofo ar po autentiškos formos netariamo balsio, pvz., decodeinti / decode’inti ‘iškoduoti’ (dažniausiai dekodinti, decodinti; plg. ang. komp. to decode), flameinti / flame’inti ‘kivirčytis’ (dažniausiai fleiminti, flaminti; plg. ang. šnek. to flame)^[2]: Nu kad visas clan flamina tai tu baik juokus aisq yra kelios asmenybes kurios megsta pasisvaidyti nemandagiais zodziais // jeigu zmogus fleimina durnus postus neatsakykime i juos, gal susimastys ka rasho? Tokie gremėzdiški variantai su apostrofais ir netariamais balsiais dažniausiai yra reti ar visai nevartojami, pvz.: crazyėti* / crazy’ėti*^[3] (vartojamas tik kreizėti ‘eiti iš proto’, plg. ang. šnek. to crazy). Tokiais atvejais nenorminėje rašytinėje kalboje autentiška grafinė forma neišlaikoma dar ir dėl įvykdomo leksemos savinimosi su keliomis adaptacinėmis pakopomis pagal vyraujančią afiksinių darinių fonetinės, fonologinės, morfologinės, semantinės integracijos analogiją:

1 pakopa; fonetinė, fonologinė, grafinė adaptacija:

kreizi, crazy bdv. ‘šaunus, originalus; keistas, beprotiškas’, prv. ‘šauniai, originaliai; keistai, beprotiškai’;

2 pakopa; afiksinė adaptacija:

bdv. su dariomis bk priesagomis -inis, -iškas: kreizinis, -ė ‘beprotiškas’, bdv. kreiziškas, -a ‘beprotiškas’, bdv. su daria slaviška žargonine priesaga -ovas: kreizovas, -a ‘beprotiškas’;

3 pakopa; iš afiksais adaptuotų pamatinių žodžių daromi kiti priesaginiai, priešdėliniai vediniai:

prv. kreiziškai (: kreiziškas) ‘beprotiškai’, kreizovai (: kreizovas) ‘beprotiškai’,

vksm. nukreizėti, pakreizėti (: kreizėti) ‘eiti iš proto’,

dkt. kreizėjimas (: kreizėti) ‘nukvakimas’, nukreizėjimas (: kreizėjimas) ‘nuprotėjimas’.

Visiškai afiksine adaptacija (būdvardiškai, prieveiksmiškai, veiksmažodiškai) morfologiškai integruoti skoliniai stumia į nuošalę darybiškai netipiškus, svetimokus pavidalus, pvz., crazy, crazyinis*, crazy’inti / crazynti* ir pan.

Žargone nemažai yra vartojama (Kudirka 2020a, 4–8) tik fonetiškai adaptuotų rusų kalbos asmenuojamų veiksmažodžio formų ir bendračių. Dažniausiai tai prieveiksmiška vartosena: abaldet’ (rus. žarg. обалде́ть)^[4] ‘puiku; puikiai’, gadyca ‘gerai’ (rus. šnek. годи́тся), jabat’ (rus. vulg. еба́ть) ‘velniop’, pajabat’ (rus. vulg. поеба́ть) ‘vienodai; velniop’ ir t. t.: Nerandu aš jų, ai, pajabat! // O jei dar ir jachta su kotedžu Ibizoje turiu tai išvis abaldet. Gali būti tik fonetiškai adaptuotos būtojo laiko formos: jabal (rus. vulg. еба́л) ‘velniop; prastai’: taip ir galvojau kad gal bus nieko gero.todel ir nejau.jabal 25lt bilietas,dar laukia ejlej trintis kokia valanda; prajabal (rus. vulg. проебал, bendratis: prajabat’, rus. vulg. проебать) ‘praradau, pamečiau’: O beje akinius jau radai ar irgi prajabal?; sjabalsa (rus. vulg. съебался, bendratis: sjabatsa, rus. vulg. съебаться) ‘pasišalino; pabėgo’: jungesi dvi politiniu lavonu gaujos, vagis abonentas sjabalsa pats pirmas is nustekento uab; zajabal (rus. vulg. заебал, bendratis: zajabat’, rus. заебать) ‘įgriso’: zajabal neverta su idiotu ginchytis. Taip pat pasitaiko esamojo laiko 3 asmens fonetiškai adaptuotų formų: nejabiot (rus. vulg. не ебёт) ‘vienodai’: ar kazkas vezesi uzkandziu uz 5 ar uz 15, manes nejebiot, as saslykais gyvas buvau ir man ju per akis uzteko.; afigel (rus. vulg. офигел: būt. l., vns. 1, 2, 3 a. (bendratis: afigiet’, rus. vulg. офигеть)) ir kt. Gali būti ir esamojo laiko formos: čiūju ‘jaučiu, manau’ (rus. чую: esam. l., vns. 1 a. (bendratis: čiuit’, rus. чуять)). Taip pat žargone paplitusios iš rusų kalbos pasiskolintos suprieveiksmėjusios liepiamosios nuosakos vienaskaitos 2 asmens formos zajabys, zajebys (rus. vulg. заеби́сь) reikšme ‘gerai, puikiai, nuostabiai’. Svarbu pastebėti, kad žargone formos afigel, jabal, sjabalsa, prajabal vartojamos specifiškai – prieveiksmiškai, nekaitomai; aktyviai kaip veiksmažodžiai vartojami jau morfologiškai priesaga -inti adaptuoti hibridai afigelinti, jabalinti, pajabalinti, zajabalinti ir pan.

Vien tik fonetiškai adaptuoti skolinti veiksmažodžiai iš anglų kalbos reti, tokios 3 a. veiksmažodžių formos žargone vartojamos prieveiksmiškai (Kudirka 2020a, 8–9): sucks, sux (ang. šnek. vulg. sucks: esam. paprast. l., vns. 3 a. (bendratis: to suck)) ‘prastai, blogai’ ir rules, rulez (ang. šnek. rules, rulez: esam. paprast. l., vns. 3 a. (bendratis: to rule)) ‘puikiai’. Retai pasitaiko liepiamosios nuosakos formos: čilaut, chill out (ang. žarg. to chill out) ‘nusiramink!’.

Anglų kalbos kilmės hibridiniai veiksmažodžiai su priesaga -inti

Pagal tarptautinių žodžių žodynų duomenis skolintų veiksmažodžių adaptacinė afiksacija bendrinėje kalboje neatsiejama nuo dariausios priesagos -uoti, tai gausiausia (785) veiksmažodžių grupė. Priesaga -inti bk reta, yra tik 35 hibridinių vedinių (Pakerys 1991, 90–91).^[5] Su priesagomis -auti, -ėti, -yti tarptautinių veiksmažodžių tik keli. Bk priesaga -uoti dažniausiai pasirenkama skolinių adaptacijai neatsitiktinai, ji labai dari daiktavardinių veiksmažodžių daryboje (Jakaitienė 1973, 40; LKG II 247).

Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyno duomenys visiškai kitokie, veiksmažodžių priesaga -inti žargone pati produktyviausia. Su priesaga -inti labai daug slaviškos kilmės veiksmažodžių: nepriešdėlinių veiksmažodžių yra 231 (priešdėlinių vedinių 394). Su priesaga -inti nepriešdėlinių anglų kalbos kilmės žargonybių yra 198 (priešdėlinių vedinių 187). Skolintų žargonybių su kitomis priesagomis žymiai mažiau, antra pagal produktyvumą yra priesaga -uoti: užfiksuota 121 leksema (slavybių be priešdėlių – 28 (priešdėlinių vedinių 33), anglybių be priešdėlių – 26 (priešdėlinių vedinių 34)). Lietuvių kalbos žargone priesagos -inti ir -uoti konkuruoja retai, pvz., printinti ir printuoti (plg. ang. to print, dar plg. printas) ‘spausdinti’, stopinti ir stopuoti (plg. ang. to stop ‘stabdyti’, ang. stop) ‘keliauti autostopu’, kaifinti ir kaifuoti (plg. rus. šnek. кайфовать, rus. nark. žarg. кайфить, dar plg. kaifas) ‘jausti malonumą’. Jau dažniau kaip darybinis sinonimas žargone konkuruoja vediniai su priesaga -yti (brauzinti / brauzyti): kame reikalas, kai ijungtas torentas negaliu brauzint nete. // Per telefona nepatogu brauzyt... Pati priesaga -inti skolinių adaptacijoje nėra nauja, LKŽe užfiksuota ir senų slavybių, kurios adaptuotos su šia priesaga: gruzinti ‘krauti’, grajinti ‘groti’, koliečinti ‘luošinti’, valninti ‘daryti laisvą’ ar perskolintų iš dar kitų kalbų fundinti ‘vaišinti’ ir pan.^[6]

Šiame tyrime anglų kalbos kilmės hibridiniai veiksmažodžiai su priesaga -inti skirstomi į dvi rūšis: darybiškai neskaidžius (adaptacinius hibridus) ir darybiškai skaidžius (derivacinius hibridus). Adaptacinių hibridų pamatiniai žodžiai yra anglų kalbos veiksmažodžiai, kurie yra adaptuojami su priesaga -inti. Derivaciniai hibridai kalboje recipientėje jau turi adaptuotus pamatinius žodžius (plg. Smetonienė 2019, 73).

Darybiškai neskaidūs veiksmažodžiai su priesaga -inti

Šiame skyriuje aptariami veiksmažodžiai, kuriems darybinė priesaga yra pridėta morfologiškai adaptuojant ir jų darybinis skaidumas yra sąlyginis. Bendrinėje kalboje tokiais atvejais pamatiniai žodžiai apibūdinami kaip „ne visada gyvi“; plg. piktžodžiauti ir piktžodis (DLKG 1994, 385), „neturi aiškaus darybos pamato“; plg. adyti, alinti (Jakaitienė 1973, 4) arba padaryti pagal kitų priesaginių vedinių analogiją. Taip pat norminės kalbos tarptautiniai žodžiai gali neturėti darybos pamato: akredituoti (plg. pranc. accrediter, dar plg. ang. accreditation, lot. accreditatio), kultivuoti (plg. pranc. cultiver), bombarduoti (plg. ang. to bombard) ir pan. (plg. Drotvinas 2001, 4). Panaši situacija aprašoma ir senų slavybių tyrime (Smetonienė 2016, 73). Aiškiais kriterijais yra atskiriami darybiškai neskaidūs veiksmažodžiai ir naujųjų skolinių tyrime (Pakerys 2013, 6).

Žargone priesaga -inti yra ne vien darybinė, bet ir adaptacinė – lietuvių kalboje tik taip įmanoma vartoti veiksmažodžius, nes be priesaginio elemento morfologinės adaptacijos funkcijos niekaip nepavyktų išreikšti laiko, nuosakos, asmens kategorijų (Urbutis 1999, 15). Kai kurie veiksmažodžiai gali turėti pamatinį žodį (daiktavardį) jau lietuvių kalbos žargone, bet tokių daiktavardžių vartosena labai reta, netipiška, sporadiška (pvz., includas, forwardas, reloadas, resaizas, tiunas, subscribas) arba visai nefiksuota (pvz., brauzas*, browsas*). Darybiškai neskaidžių leksemų yra 58, daugiausia tai elektroninių ir informacinių technologijų terminija. Visų šių veiksmažodžių pamatinis žodis yra ne lietuvių kalboje vartojamas daiktavardis ar būdvardis, bet anglų kalbos veiksmažodis:

brauzinti, browsinti (browse’inti) (ang. to browse) ‘naršyti’,

brūtinti (ang. to brute-force) ‘rasti slaptažodį nuoseklaus perrinkimo metodu būdu’,

defraginti (ang. to defrag (sutr. iš: to defragment)) ‘defragmentuoti’,

defragminti (ang. to defragment) ‘defragmentuoti’,

dekodinti, decodinti (decode’inti) (ang. to decode) ‘dekoduoti’,

delytinti, deletinti (delete’inti) (ang. to delete) ‘naikinti’,

detektinti, detectinti (ang. to detect) ‘aptikti’,

diseiblinti, disablinti (disable’inti) (ang. to disable) ‘deaktyvinti; išjungti (funkciją)’,

eksekjūtinti, executinti (execute’inti) (ang. to execute) ‘vykdyti’,

enkodinti, encodinti (encode’inti) (ang. to encode) ‘(už)koduoti’,

forvardinti, forwardinti (ang. to forward) ‘persiųsti’,

grabinti (ang. to grab) ‘paimti’,

inklūdinti, includinti (include’inti) (ang. to include) ‘įtraukti’,

kancelinti, cancelinti (ang. to cancel) ‘nutraukti’.^[7]

Formaliai be derivacinės opozicijos šių žodžių vediniais laikyti negalime, baigmuo^[8] -inti (sutampantis su priesaga) atlieka tik adaptacinę funkciją, bet adaptuoti skoliniai kalboje recipientėje dėl analogijos vartotojų iškart traktuojami kaip visaverčiai – kaitomi laikais, nuosakomis, asmenimis ir kt. – įsikomponuoja į dominuojančią derivacinę ir kaitybinę paradigmą.^[9] Pavyzdžiui, adaptuotas priesaga veiksmažodis submitinti (ang. to submit)^[10] beregint yra ir kaitomas – tampa visiškai analogiškas priesaginiam vediniui, priesagos funkcija iš adaptacinės virsta darybine: kai submitinu pataisyta koda browseriai meta klaida visai kitoj vietoj ir neuzsiloadina toolsas. Kaip iš standartinio priesaginio vedinio sudaromas priešdėlinis vedinys: stipriai siulyciau kelis printus pasubmitint! Sudaromi pusdalyviai, sangrąžinės formos, veiksmažodiniai abstraktai ir kt.: Pries submitindamas visuomet dar paspaudziu preview jog pamatyciau savo teksta kitu font'u, negu rasiau // Galbūt forma submitinasi ir tiek. Pabandyk gaudyt ne #subscribe_button paspaudimą, bet formos submit'inimą. Toks priesagos funkcijos pokytis iš adaptacinės į darybinę būdingas visiems šio skyriaus veiksmažodžiams.

Taip pat nemažai anglybių yra iš muzikos, grafičių piešėjų srities ar bendrojo žargono: bukinti(s), bookinti(s) (ang. to book) ‘užsakyti’, krosinti, crossinti (ang. to cross ‘perbraukti’) graf. ‘užpaišyti, sugadinti svetimą piešinį’,

lūzinti, losinti, lusinti (ang. to lose, plg. lūzeris) ‘elgti kaip nevykėliui, pralaimėti’, meikinti, makinti (make’inti) (ang. to make) ‘daryti’, mošinti, moshinti (ang. muz. šnek. to mosh) muz. ‘stumdytis, šėlti grojant heavy metal stiliaus muzikai’, overkrosinti, over crossinti (ang. to cross over ‘perkirsti, perskersuoti’, to cross ‘perbraukti’) graf. ‘užpaišyti, sugadinti svetimą piešinį’.

Darybiškai skaidūs veiksmažodžiai su priesaga -inti

Bendrinėje kalboje priesaga -inti išsiskiria priežastine ir padaromąja reikšmėmis (ypač dažni būdvardiniai vediniai) (LKG II 263; DLKG 387, 399). Priesagos -inti pagrindinė darybinė reikšmė „daryti tokį ar daryti tai, kas išreikšta pamatiniu žodžiu“, tai tipiškiausia ir dariausia šios darybinės kategorijos priesaga, bk daugiausia veiksmažodžių daroma iš vardažodžių (plg. Jakaitienė 1973, 21).

Žargone šie vediniai darybiškai yra saviti: pamatiniai žodžiai yra daiktavardžiai, kurie yra jau adaptuoti skoliniai. Taip pat neatmestina galimybė, kad kartais tiek daiktavardis, tiek veiksmažodis lietuvių kalbos sistemoje buvo istoriškai paraleliai pasiskolinti ir adaptuoti kartu, bet vertinant atsietai ir tik sinchroniškai įžiūrima formali derivacinė opozicija (plg. Pakerys 2013, 9). Gyvojoje kalboje gana aiškiai išryškėja formalios darybos sampratos ir derivacijos ribų problema (išsamiau žr. Smetona 2020, 5).

Kai kurie šio skyriaus skoliniai jau yra adaptuoti norminėje kalboje su priesaga -uoti ir įsitvirtinę, tokiais atvejais leksemos su -inti vartojamos kaip nenorminės, žargoninės kalbos variantai, plg.: studinti (plg. ang. to study) ‘studijuoti’, kopinti, copinti (plg. ang. to copy) ‘kopijuoti’. Dėl morfologinės adaptacijos gali atsirasti to paties žodžio variantų, kai pagal kokį nors produktyvų modelį perdaromi jau anksčiau pasiskolinti žodžiai (Urbutis 1978, 115). Darybiškai skaidžių veiksmažodžių skyriuje priesaga -uoti irgi gana aktyvi ir kartais žargone sudaro sinonimiškų vedinių priesagai -inti: muz. semplinti ir sempluoti (plg. semplas, ang. muz. to sample) muz. ‘iškirpti iš kūrinio atkarpą, fragmentą (semplą)’, graf. taginti ir taguoti (plg. tagas, ang. graf. to tag) 1. ‘pažymėti; priskirti požymį’, 2. graf. ‘piešti grafičių piešėjo ar jų komandos autografus, stilizuotus parašus (tagus)’, printinti ir printuoti (plg. printas, ang. to print) ‘spausdinti’.

Skliaustuose po pamatinio žodžio dėl aiškumo pateikiamas ir anglų kalbos veiksmažodis:

apdeitinti, updeitinti, updatinti (update’inti) (: apdeitas, plg. ang. komp. to update) komp. ‘atnaujinti (programą, duomenis)’,

apgreidinti, upgreidinti, upgradinti (upgrade’inti) (: apgreidas, plg. ang. (komp.) to upgrade) (komp.) ‘atnaujinti, patobulinti (programinę, techninę) įrangą’,

aplaudinti, uplaudinti, uploadinti (: aplaudas, plg. ang. komp. to upload) komp. ‘(nu)siųsti, išsiųsti; įkelti’,

baninti (: banas, plg. ang. komp. to ban) komp. inet. ‘blokuoti prisijungimą prie internetinių pokalbių kanalo, forumo ir pan., dėti baną’,

bekapinti(s), backupinti(s) (: bekapas, plg. ang. komp. to back up) komp. ‘padaryti atsarginę, rezervinę kopiją’,

bekdorinti, backdoorinti (: bekdoras, plg. ang. komp. backdoor) komp. ‘įdiegti prieigą, per kurią galima prisijungti prie kompiuterinės sistemos ir ja manipuliuoti’,

bekinti, backinti (: bekas, plg. ang. muz. to back) muz. ‘atlikti pritariamąjį vokalą’,

betlinti, battlinti (battle’inti) (: betlas, plg. ang. to battle) ‘dalyvauti varžybose, konkurse (breikerių, didžėjų)’,

bytboksinti, beatboxinti (: bytboksas, plg. ang. muz. to beatbox) muz. ‘lūpomis, liežuviu, balsu ir kt. imituoti būgnų ir kitų instrumentų garsus’,

bombinti (: bomba, dar plg. ang. to bomb) 1. graf. ‘piešti meniškus užrašus (bombas) kaip grafičių piešinius aerozoliniais dažais’, 2. inet. ‘užgrūsti el. paštą brukalu’,

breikinti, breakinti (: breikas, plg. ang. sport. to break) sport. ‘(tenise) laimėti geimą, kai servuoja kitas žaidėjas’,

bruteforsinti, bruteforcinti (bruteforce’inti) (: bruteforsas, plg. ang. komp. to brute-force) komp. ‘rasti slaptažodį nuoseklaus perrinkimo metodu būdu’,

burnautinti, burnoutinti (: burnautas, plg. ang. to burn out) ‘svilinti padangas (joms praslystant ant asfalto) motociklui ar automobiliui stovint vietoje’,

būtinti(s), bootinti(s) (: būtas, plg. ang. komp. to boot) komp. ‘perkrauti, pakrauti’,

čekinti(s), checkinti(s) (: čekas, plg. ang. to check) ‘tikrinti’,

čiatinti(s), chatinti(s) inet. (: čiatas, plg. ang. komp. to сhat) ‘bendrauti tekstinėmis žinutėmis internetinių pokalbių kanale; pliurpti’,

čilautintis, chilloutintis (: čilautas, plg. ang. žarg. to chill out) ‘relaksuotis’,

čilinti(s), chillinti(s) (: čilas, plg. ang. žarg. to chill) ‘relaksuotis’,

čipinti, chipinti (: čipas, plg. ang. to chip) ‘įmontuoti, įdėti lustą (čipą)’,

čytinti, cheatinti (: čytas, plg. ang. to cheat) komp. ‘(žaidimuose) sukčiauti’,

daunlaudinti, downloadinti (: daunlaudas, plg. ang. komp. to download) komp. ‘(at)siųsti; perkelti duomenis’,

debuginti (: debugas, plg. ang. komp. to debug) komp. ‘šalinti klaidas (bagus) programoje’.^[11]

Probleminiai atvejai

1. Dėl globalios anglų kalbos įtakos senieji skoliniai nenorminėje kalboje skolinami iš anglų kalbos darkart. Be globaliojo aspekto, neoficialiai vartosenai taip pat gali būti svarbu mada, kalbinis snobizmas ir noras įmantrauti, pasakyti kitoniškai. Pvz., skolinys škicas (plg. lenk. szkic, vok. Skizze < it. schizzo) ir hibridas škicuoti yra perskolinami iš anglų kalbos (ang. sketch, to sketch). Taip žargone atsiranda formos skečinti, sketchinti (taip pat vartojamas ir skečuoti, sketchuoti). Tokiu būdu nenorminėje kalboje yra atsiradę variantai:

admininti (: adminas, plg. ang. šnek. to admin) komp. ‘administruoti’ (plg. lot. administrare),

formatinti (: formatas , plg. ang. komp. to format) komp. ‘formatuoti’ (plg. pranc. format),

ignorinti, ignore’inti (: ignoras, plg. ang. to ignore) ‘ignoruoti’ (plg. pranc. ignorer),

improvaizinti (: improvaizas, plg. ang. improvise) muz. ‘improvizuoti’ (plg. pranc. improviser < lot. improvisus),

improvyzinti (: improvyzas, plg. ang. improvise) muz. ‘improvizuoti’,

instalinti(s), installinti(s) (: instalas, plg. ang. komp. to install) komp. ‘instaliuoti’,

konfigūrinti, configurinti (configure’inti) (: ang. komp. to configure) komp. ‘konfigūruoti’ (pranc. configurer),

kopinti, copinti (copy’inti) (: kopija, plg. ang. to copy) ‘kopijuoti’,

programinti (: programa, plg. ang. komp. to programme) komp. ‘programuoti’ (plg. pranc. programme < lot. programma),

registerinti (: ang. to register) ‘registruoti’,

registrinti (: registras, plg. ang. to register) komp. ‘registruoti’ (plg. lot. registrum ‘sąrašas’),

restartinti (: restartas, plg. ang. to restart) komp. ‘įjungti, paleisti iš naujo, restartuoti’,

startinti (: startas, plg. ang. to start) ‘startuoti’,

studinti (plg. studija, plg. ang. to study) ‘studijuoti’,

testinti (: testas, plg. ang. to test) ‘testuoti’.

Kai kuriais atvejais skolinimas semantiškai pagrįstas naujomis reikšmėmis, pvz., veiksmažodis kodinti, codinti (code’inti) (: ang. komp. to code, plg. kodas)^[12] vartojamas nauja reikšme komp. ‘programuoti, rašyti programos kodą’ ar stopinti ‘keliauti stabdant pakeleivingas mašinas, tranzuoti’ (plg. rus. žarg. сто́пить); senesnė reikšmė ‘stabdyti’. Greta senų filosofijos, teologijos terminų logas ‘visuotinė pasaulio tvarka, dėsningumas’ (kartu su logika, logizuoti) iš anglų paskolinti komp. terminai logas ‘registravimo žurnalas, programos veikimo protokolas’ ir veiksmažodis loginti(s) trimis naujomis reikšmėmis: 1. (ang. komp. to log in) ‘prisijungti vartotojui prie sistemos’, 2. (ang. komp. to log) ‘išsaugoti tekstą; įrašyti pokalbį iš programos lango į failą’, 3. (ang. komp. to log) ‘įrašyti į įvykių registravimo žurnalą, protokoluoti programos veikimą’. Taip pat plg. skriptai (lot. scriptum) psn. ‘teologijos vadovėliai, konspektai’ ir dabartinis skriptinti, scriptinti (: skriptas, plg. ang. komp. to script) komp. ‘rašyti iš interpretatoriaus komandų sudarytą programą’.

2. Veiksmažodžiai studinti (plg. studija, ang. to study) ‘studijuoti’, kopinti (plg. ang. to copy) ‘kopijuoti’, registrinti (: ang. to register ‘registruoti’, registry ‘registracija’) komp. ‘registruoti’ (plg. registras ‘sąrašas’, lot. registrum), registerinti (: ang. to register) ‘registruoti’, reginti (plg. ang. reg (trump. iš: to register)) ‘registruoti’ ir pan. vertintini tik kaip nenorminės kalbos madingi variantai, šlietini prie labai produktyvaus anglybių adaptacinio modelio -inti vedinių (kaip ir ne anglybės: reklaminti (pranc. reclamer), remontinti (pranc. remonter), fotkinti (plg. fotkė, rus. prast. фо́ткать ir kt.)). Jie atsiranda dėl vyraujančio tikrųjų naujųjų anglų kalbos skolinių didžiulio masyvo adaptacinės analogijos, plg., setapinti, setupinti (: ang. to set up, plg. setapas), skaipinti, skypinti (skype’inti) (: skaipas, plg. ang. to skype), skeitinti, skate’inti (: skeitas, plg. ang. to skate) ir pan.

Nenorminėje kalboje tokio adaptacinio modelio su priesaga -inti darumą liudija stichiški ir spontaniški vediniai, pvz., printerinti (atprinterinti)^[13], nes anglų kalboje tokios veiksmažodiškos vartosenos to printer* nėra. Dar nesenas ir aktyviai besibraunantis į bendrinę kalbą skolinys miksuoti (: miksas, plg. ang. muz. to mix) 1. ‘maišyti’, 2. muz. ‘suderinant ritmą jungti į vieną visumą muzikinius kūrinius, semplus’ taip pat neišvengė šio daraus modelio ir turi variantą: miksinti, mixinti. Šis darybinis modelis priesaga adaptuoja ir atrodytų tokį „emblemišką“ skolinį kaip sorry (ang. sorry) ‘atsiprašau’ hibridais sorintis, sorrintis ‘atsiprašyti, atsiprašinėti’ (dar plg. adaptuotus soris, soriukas ‘atsiprašymas’).

3. Bendrinėje kalboje ir žargone yra nemažai tokių situacijų, kada skolinimo reiškiniai istoriškai vystosi keliais etapais, yra nevienplaniai ir mišrūs, tad jų nereiktų sinchroniškai formaliai supaprastinti. Skolintinė leksika yra išsidėsčiusi tarsi skirtingais sinchroniniais sluoksniais.

Bk sistemoje sudurtinių žodžių dalis turbo- (lot. turbo ‘sūkurys’) 1. ‘turbininis’, 2. ‘spartusis’ adaptuota jau seniai. Paskutiniu metu IT srityje ir komp. žaidimuose skolinys turbo dažnai tapo vartojamas būdvardiškai reikšme ‘itin spartus; intensyvus’, susiformavo perkeltinės (greta madingų mega, super ir pan.)^[14] reikšmės ‘itin geras, nuostabus’. Šias reikšmes dabar iškart perėmęs ir veiksmažodis turbinti 1. (komp.) ‘spartinti, forsuoti’, 2. ‘gerinti, tobulinti’ (priešdėliniai: pa(si)turbinti 1. ‘paspartinti, paforsuoti’, 2. prk. ‘padaryti įmantresnį, patobulinti’, užturbinti komp. ‘paspartinti, paforsuoti’).

Bk sistemoje jau seniai adaptuoti skoliniai pumpuoti (vok. pumpen), pompa (pranc. pompe); dėl tokio šakninių morfemų skirtumo šnekamojoje kalboje vartojamas ir veiksmažodis pompuoti.^[15] Žargone skolinama dar kartą iš anglų kalbos (ang. to pump) naujomis reikšmėmis sport. ‘daryti daug pratimo su svarmens kėlimu intensyvių kartojimų’ ir komp. ‘siųsti internetu; kopijuoti programą, duomenis; kelti duomenis iš vienos sistemos dalies į kitą’, atsiranda variantai pumpinti (priešdėliniai: at(si)pumpinti, par(si)pumpinti) ir pompinti (priešdėliniai: nupompinti, par(si)pompinti). Šias reikšmes žargone, aišku, jau perėmęs ir senasis skolinys pumpuoti (atpumpuoti, par(si)pumpuoti, pripumpuoti, užpumpuoti) ir jo variantas pompuoti (parsipompuoti, perpompuoti, už(si)pompuoti). Tokias žargonines reikšmes labai palaiko dažna rusiška žargonybė kačialinti(s) (rus. žarg. качать) ‘treniruoti raumenis kilnojant svarmenis’ (veiksmažodžio качать norminė reikšmė yra ‘pumpuoti’), ji taip pat vartojama reikšme ‘siųsti’ (rus. komp. žarg. качать ‘siųsti’).

4. Kalbos vartotojai gali klaidingai etimologizuoti ar morfologiškai skaidyti skolinamus žodžius ir adaptuodami juos perkeisti. Anglų kalbos daiktavardis topas (ang. top) ‘viršūnė’ žargone klaidingai tapatinamas kaip bendrašaknis žodžiui topikas (ang. topic) ‘diskusijų tema’, klaidingai įžvelgiama dari priesaga -ic (plg. ang. nationalistic (: nationalist))^[16] – taip reikšmės ‘viršūnė’ ir ‘aktualiausias diskusijoje dalykas’ kontekstiškai lengvai susipina. Tokiu būdu šalia oftopikas, offtopicas (ang. off-topic) ‘pasisakymas, nuomonė ne į temą; nukrypimas nuo temos’ atsirado oftopas, offtopas ir veiksmažodis oftopinti, offtopinti ‘kalbėti, rašyti ne pagal temą, nukrypti nuo temos’ (plg. Pakerys 2013, 13).

Panašiai trumpinant ang. transit yra atsiradusi žargonybė tranzas ‘keliavimas pakeleivingomis mašinomis, autostopu’, o iš jos veiksmažodis tranzinti ‘keliauti autostopu’ (plg. ang. transit ‘pervažiavimas’, TTŽ tranzitas ‘krovinių ir keleivių vežimas iš vienos valstybės į kitą per trečiųjų šalių teritoriją’).

Kartais žargonybė gali formuotis veikiama tarpinių kalbų. Veiksmažodžio popsinti muz. ‘versti populiariuoju menu (ppr. apie popmuziką)’ pamatinio žodžio popsas (plg. ang. šnek. pop (sutr. iš: popular)) priebalsis -s- (pop-s-as) gali būti įterptinis dėl jau esamų žodžių popas ‘stačiatikių šventikas’, popinti ‘lepinti’ ir kt. atskyrimo. Greičiausiai jis tiesiog „geležinės uždangos“ laiku perskolintas iš rusų žarg. попс, попса́.^[17] Vėliau skolinamasi ir grynesniu pavidalu, pvz., popartas (ang. pop art), popmenas.

Žargonybė pokinti reikšme ‘areštuoti, suimti’ (taip pat priešdėlinis supokinti, dar plg. ta pačia reikšme supakuoti) yra semantizmas iš rusų kalbos žarg. пакова́ть, nes anglų kalboje tokios reikšmės nėra (ang. to pack, dar plg. vok. packen).^[18]

5. Sakytinėje žargoninėje kalboje kartais gali įsitvirtinti prastakalbės tartis pagal rašybą, pvz., hostas (ang. komp. host) pagrindinis (tinklo) kompiuteris; serveris, plg. /hoʊst/^[19], tokiais atvejais visi priesaginiai hibridai tariami analogiškai: hostinti, hostinimas. Žargoninėje sakytinėje kalboje, prastakalbėje anglybės tartis gali būti perdirbta ir keliais variantais, bet neturėti varianto pagal anglų kalbos standartinę tartį, pvz.: stuntinti (plg. ang. stunt /stʌnt/) mot. ‘atlikti akrobatines figūras (stuntus) motociklu’. Analogiškai visi bendrašakniai: stuntai (ang. stunts) dgs. mot. ‘akrobatinis važiavimas motociklu, triukai’, stunteris, -ė (ang. mot. šnek. stunter) mot. ‘atliekantis akrobatinio važiavimo su motociklu figūras’, stuntinis, -ė mot. ‘skirtas akrobatiniam važiavimui su motociklu’, stuntbaikas (ang. mot. stunt bike) mot. ‘akrobatiniam važiavimui pritaikytas, perdarytas motociklas’. Net rašytinėje „taisyklingoje“ kalboje išlaikoma tokia norma: Stuntbaikas – reiškia „užbombintas“ (paruoštas stuntint) motociklas. Apie kitus motociklus sakome „standartas“ ir viskas. // Dauguma stunterių rekomenduoja pradėti važiuoti vienetu stovint ir laikant kairę koją ant keleivio pakojų, o dešinę ant priekinių pakojų siekiant stabdžius. Ši anglybė dar turi variantus su priebalsiu š-: štuntai, štunteris, štuntinti.^[20] Yra ir priešingų reiškinių, paplitusios žargonybės jūzas, uzas komp. (ang. use /juːz/) 1. ‘(tinklo) vartotojas; vartotojo abonentas’, 2. ‘(mIRC’e) registruotas ir turintis papildomų teisių kanale vartotojas’ rašytinėje kalboje (forumuose, interaktyvių internetinių pokalbių tekstinėmis žinutėmis kanaluose) rašomos pagal tartį. Ši tendencija paveikusi ir veiksmažodišką vartoseną: be pagrindinio varianto jūzinti, usinti (use’inti) (ang. to use) komp. ‘naudoti’, yra ir variantas uzinti (: uzas).

Priešdėliniai vediniai iš veiksmažodžiai su priesaga -inti

Žargone priešdėlinių vedinių priešdėliai yra perimti iš bendrinės kalbos, bet pasitaiko ir nenorminių reikšmių, paskolintų iš rusų kalbos (žr. pra- vediniai). Taip pat pasitaiko nereguliarių atvejų, kada skolinys adaptuojamas iškart priešdėliu ir priesaga, tarsi praleidžiama darybinė pakopa,^[21] nes pamatinio priesaginio (dragsinti*) nėra, pvz.: apsidragsinti, apsidrugsinti (: dragsai, plg. ang. drugs, to drug) ‘pavartoti narkotikų’.

Priešdėlio pa- vediniai (55)^[22]. Žargone daugiausiai priešdėlio pa- vedinių su priesagos -inti pamatiniais veiksmažodžiais. Dažniausia šie vediniai reiškia „atlikti pamatiniu žodžiu pasakytą veiksmą“:

palistinti (: listinti) komp. ‘sudaryti sąrašą, išvardinti’ (gal man sawo mp3 palistint),

pahelpinti (: helpinti) ‘pagelbėti’ (Gal kas pahelpins?),

palaikinti, palikinti (palike’inti) (: laikinti) ‘pažymėti, kad patinka’ (Kas palaikins gaus FOTO!).

Nemažai vedinių, reiškiančių „atlikti veiksmą, trunkantį tam tikrą laiką“:

pabetlinti, pabattlinti (pabattle’inti) (: betlinti) ‘pasivaržyti, pakovoti dvikovoje; konkurse (breikerių, didžėjų)’ (tai susirenka daug breikerių, pasiskirsto komandom, pasibetlina tarpusavy, paskui afterparty visi tusavojas),

pageiminti (: geiminti) komp. ‘pažaisti kompiuterinius žaidimus’ (kas per daug tas nesveika, bet varyt ant zmoniu kurie po darbo pora val pageimina, tai biski graudu),

paspaminti (: spaminti) inet. ‘pasiųsti nepageidaujamų reklaminių laiškų su informacija, reklama (spamu)’ (Jei nori atsakymo i klausima, tai klausk. o jei nori tik paspaminti, tai taip ir parasyk),

paraidinti, paridinti (paride’inti) (: raidinti) ‘pavažinėti’ (Jo, šiandien gerai paraidinom :D ir iki lietaus pradžios spėjom gryžt.).

Priešdėlio už- vediniai (33). Antras pagal dažnį yra priešdėlis už-, šie vediniai reiškia „pradėti veiksmą, pasakytą pamatiniu žodžiu“:

užbaninti (: baninti) inet. ‘užblokuoti prisijungimą prie internetinių pokalbių kanalo, forumo ir pan., uždėti baną’ (tegul Sigis mane uzbanina,jei nusizengiau forumo taisyklem),

užflūdinti, užfloodinti (: flūdinti) komp. inet. ‘užversti informacija, kartojamomis užklausomis’ (tave uzfloodina nestandartniais dcc paketais),

užtiuninti, užtuninti (: tiuninti) ‘patobulinti, perdaryti’ (vis tiek vertini atlikta darba, uztiuninta aparata, o ne zmogu, kuris ji atliko!).

Priešdėlio už- vediniai taip pat rodo pamatiniu žodžiu reiškiamo veiksmo intensyvumą ar stipresnį, gausesnį veiksmą už tą, kuris pasakytas pamatiniu žodžiu:

užpumpinti (: pumpinti) sport. ‘(kultūrizme) daryti daug pakartojimų su optimaliu svoriu’ (cia pagrindinis pratimas papam nes nu istempia visa krutine, uzpumpina ir t.t.),

užtripinti (: tripinti) ‘patirti haliucinacijas (tripą)’ (Nes mane nuo havajietisku taip uztripino kad vaizdus maciau taskais bruksneliais vienu tarpu),

Išvados

1. Dėl globalios lingua franca vaidmenį atliekančios anglų kalbos įtakos iš jos intensyviai skolinami vadinamieji naujieji skoliniai, dažniausiai tai žodžiai iš elektroninių ir informacinių technologijų srities, popkultūros.

2. Nedidelė dalis veiksmažodžių vertintini kaip darybiškai neskaidūs, jie morfologiškai adaptuojami su priesaga -inti. Kai kuriais atvejais skolinimas semantiškai pagrįstas naujomis reikšmėmis, bet nemažai veiksmažodžių vertintini kaip nenorminės kalbos madingi variantai, šlietini prie labai produktyvaus anglybių adaptacinio modelio -inti vedinių.

3. Didesnioji dalis veiksmažodžių yra darybiškai skaidūs, sudaromi jau iš lietuvių kalboje adaptuotų pamatinių žodžių. Naujųjų skolinių darybinio adaptavimo modelio produktyvumas tiesiogiai susijęs su lietuvių bendrinės kalbos dariomis priesagomis.

4. Žargoniniai priešdėliniai vediniai iš pamatinių veiksmažodžių su priesaga -inti sudaromi dėsningai, žargoniniai vediniai perima bendrinės kalbos priešdėlius.

Priedas^[23]