https://www.zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/issue/feed Lietuvių kalba 2021-03-23T13:09:45+00:00 Irena Smetonienė irena.smetoniene@flf.vu.lt Open Journal Systems <p>Įkurtas 2007 m. Yra recenzuojamas tarptautinis lietuvių kalbai skirtas žurnalas. Jame skelbiami įvairių kalbos lygmenų – fonetikos ir fonologijos, morfologijos ir sintaksės, leksikos ir diskurso, semantikos ir pragmatikos – tyrimai.</p> https://www.zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/view/22434 Tarmiškumas kaip išmatuojamas dydis 2021-03-23T13:09:45+00:00 Danguolė Mikulėnienė info@leidykla.vu.lt <p>Straipsnyje multimodaliosios dialektologijos požiūriu aptariamas vietinių lietuvių kalbos variantų tarmiškumas: tarminių ir naujųjų tarmiškųjų darinių samprata, tarmiškumo požymiai ir žymenys, kokybiniai ir kiekybiniai tarmiškumo įverčiai.&nbsp;</p> 2020-12-28T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/view/22435 Tarmiškumo tvarumas Lietuvos regionuose: EMIC naratyvo kūrėjo perspektyva 2021-03-23T13:09:44+00:00 Daiva Aliūkaitė info@leidykla.vu.lt <p>Straipsnyje, remiantis projekto „Regioninių variantų ir tariamosios bendrinės kalbos (kvazistandarto) sklaida XXI amžiaus pradžioje: percepcinis tyrimas“ duomenimis, svarstomas tarmiškumo tvarumo, t.&nbsp;y. tarmiškumo sąlygų, tarminių kodų potencialo, Lietuvos regionuose klausimas. Tiriama, ar ir kaip paprastojo kalbos bendruomenės nario naratyvas leidžia į regioninį variantiškumą pasižiūrėti per tarmiškumo (ne)tvarumo matmenį. &nbsp;Straipsnyje plėtojamo analitinio diskurso pagrindas – 910-ies jaunuolių iš 21 regioninio punkto,&nbsp;<em>etic&nbsp;</em>naratyvuose įvertinto kaip&nbsp;pakliūvančio į susiformavusio (ar besiformuojančio) tradicinės tarmės pagrindu varianto zoną, kalbinių nuostatų, užfiksuotų taikant perceptyviosios dialektologijos instrumentus, duomenys. Straipsnyje analizuojant kalbinės savistabos, tarmiškumo mikroaplinkoje ir makroaplinkoje pripažinimo duomenis, taip pat apriorinius tarmiškumo vaizdinius, formuluojamos apibendrinamosios įžvalgos dėl tvaraus, sąlygiškai tvaraus ir netvaraus tarmiškumo arealų.&nbsp;</p> 2020-12-28T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/view/22436 Naujojo vietinio kalbinio kodo samprata ir vertė: paribio žemaičių atvejis 2021-03-23T13:09:43+00:00 Monika Triaušytė info@leidykla.vu.lt <p>Dėl įvairių ekstralingvistinių veiksnių tarmės kinta, transformuojasi ir randasi pereiginiai, tarpiniai tarp tarmės / tarmių ir bendrinės kalbos kalbiniai kodai, kurie paprastųjų kalbos vartotojų yra vartojami, vertinami, lyginami su kitais kalbiniais kodais. Vietinio kalbinio varianto pokyčiai užfiksuoti ir Akmenės rajone, esančiame Žemaitijos paribyje (Murinienė 2018).<br>Šiame straipsnyje analizuojamos jaunųjų paribio žemaičių nuostatos dėl vietinio pereiginio kalbinio varianto, įvertinant kompetenciją jį skirti konkurencingų kalbinių variantų (tarmės, pusiau tarmės ir bendrinės kalbos) sistemoje ir jam priskiriamas vertes. Tyrimo medžiagą sudaro 147 gimnazistų apklausų duomenys, surinkti iš dviejų tyrimų, vykdytų 2019 ir 2020 metais. Pritaikius sociolingvistikos ir perceptyviosios dialektologijos metodologines prieigas išsiaiškinta, kad Akmenės rajono jaunuoliai konkurencingų kalbinių variantų (tarmė, pusiau tarmė, bendrinė kalba) sistemoje vietinį kalbinį variantą tiek verbalizuotomis, tiek vizualizuotomis nuostatomis identifikuoja kaip pusiau žemaičių tarmę, atpažįsta mažesnį tarminį žymėtumą.<br>Vietinis pereiginis kalbinis variantas įgyja aukštą vertę, palyginus su (grynąja) tarme. Pereiginio kalbinio kodo vartotojas įvardijamas kaip prisitaikantis, lankstus, kartu šiuolaikiškas, modernus, tačiau nenutolstantis nuo tradicijų. Vietinis kalbinis kodas svarbus lokaliai tapatybei išreikšti, nes bendrinės kalbos vartosena tarp tarmiškai kalbančiųjų suvokiama kaip sąmoningas atsiskyrimas nuo bendruomenės.&nbsp;</p> 2020-12-28T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/view/22437 Fundamentiniai bendrinių baltų kalbų garsyno tyrimai: fonetiniai ir fonologiniai skirtumai 2021-03-23T13:09:42+00:00 Jurgita Jaroslavienė info@leidykla.vu.lt Jolita Urbanavičienė info@leidykla.vu.lt <p>Straipsnyje aptariamos svarbiausios dabartinių lietuvių ir latvių kalbų garsinės struktūros skirtybės, mokslinė ir praktinė fundamentinių lyginamųjų instrumentinių garsų tyrimų nauda, trumpai apžvelgiamos galimos tolesnės tokio pobūdžio tyrimų perspektyvos ir uždaviniai.<br>Pietro Umberto Dini savo monografijoje „Baltų kalbų lyginamoji istorija“ (2019) pastebi, kad baltų kalbų sistemose vyksta nepaliaujamas sintetinės struktūros nykimas, mano, kad baltų kalbos vystosi suartėjimo link. Tačiau naujausias sinchroninis instrumentinis baltų kalbų garsyno tyrimas šių tendencijų nepatvirtina: lietuvių ir latvių kalbų garsinė struktūra vis dar laikytina pakankamai skirtinga (Urbanavičiene, Indričāne, Jaroslavienė, Grigorjevs 2019, 286).<br>Straipsnyje išryškinant tam tikrus tiriamųjų bendrinių kalbų garsyno panašumus ir skirtumus remiamasi naujausiais sinchroniniais lyginamaisiais baltų kalbų balsių ir priebalsių bei koartikuliacijos tyrimais – serijos „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje“ kolektyvinėmis e. monografijomis (Jaroslavienė, Grigorjevs, Urbanavičienė, Indričāne 2019; Urbanavičienė, Indričāne, Jaroslavienė, Grigorjevs 2019), kuriose lietuvių ir latvių kalbų garsai instrumentiškai ištirti ir aprašyti pagal tuos pačius principus. Tai puikus pagrindas toliau tęsti instrumentinį dabartinių baltų kalbų garsyno tyrimą (ir kalbėti apie jų svarbą) kitais aktualiais aspektais ir perspektyvomis (tokių naujų nelyginamųjų tyrimų jau esama, plg. Ledichova 2020), aktualizuoti praktinę tokių tyrimų ir garso įrašų naudą (pvz., svarbą ir pagalbą mokantis kalbų, nagrinėjant bendrinių kalbų tarties normas ir polinkius, taip pat medicinoje ir kuriant kalbos technologijų bei dirbtinio intelekto įrankius ir priemones), teorijų ir metodų inovacijas bei perspektyvas.</p> 2020-12-28T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/view/22438 Eksperimentiniai baltų kalbų tarmių priegaidžių tyrimai: naujesni metodologiniai aspektai 2021-03-23T13:09:41+00:00 Evaldas Švageris info@leidykla.vu.lt <p>Straipsnyje nagrinėjama alternatyvi toninių baltų kalbų priegaidžių požymių tyrimo metodika. Keliama darbinė hipotezė, kad kalbamuosius prozodinius elementus akustiniu požiūriu tikslingiau charakterizuoti ne pavieniais parametrais, bet jų kombinacijomis. Suponuojama, kad priegaidė yra veiksnys, sąlygojantis akustinių parametrų sąsajos pobūdį, kurį idealiu atveju galima būtų bandyti apibrėžti matematinėmis funkcijomis (skaičiuoti jų koeficientus). Empirinės medžiagos analizė patvirtina šias prielaidas. Tiek latvių (konkrečiai Valmieros tarmės), tiek lietuvių (šiaurinių žemaičių telšiškių) kalbų priegaides galima atskirti pagal pagrindinio dažnio pagreičio vidurkio (tono staigumu), pagreičio išvestinės (tono tolydumo, ang.&nbsp;<em>Jerk</em>) ir trukmės kombinaciją. Šie rezultatai ne tik palengvina fonetinės priegaidžių struktūros interpretavimą, bet ir suteikia naujų faktinių argumentų tipologiniams baltų kalbų tarmių ryšiams šiuo prozodiniu aspektu įvertinti. Be to, siūlomoji metodinė alternatyva galėtų prisidėti ir prie eksperimentinių tyrimų rezultatų pritaikymo kalbinėms technologijoms (pvz., sintezei).&nbsp;</p> 2020-12-28T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/view/22440 Daiktavardžio SAULĖ darybos lizdas 2021-03-23T13:09:40+00:00 Jolanta Vaskelienė info@leidykla.vu.lt Greta Girdvilytė info@leidykla.vu.lt <p>Straipsnyje aptariamas daiktavardžio&nbsp;<em>saulė</em>&nbsp;darybos lizdas. Empirinė medžiaga rinkta pirmiausia iš Lietuvių kalbos žodyno, pildyta remiantis Naujažodžių duomenyno, Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno duomenimis, tyrime naudotasi Dabartinės lietuvių kalbos žodynu ir Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynu. Išanalizuoti 287 šaknį&nbsp;<em>saul</em>- turtintys žodynuose pateikti dariniai ir naujadarai: iš jų 213 pirmosios pakopos (1-ojo laipsnio) įvairių kalbos dalių darinių, t.&nbsp;y. tokių, kurių pamatiniu žodžiu (arba vienu iš jų) eina daiktavardis&nbsp;<em>saulė</em>; vėliau aptariami tolesnių darybos pakopų (2-ojo, 3-ojo, 4-ojo ir 5-ojo laipsnių) dariniai. Kalbama apie tarp darinių susiklosčiusius variantiškumo, sinonimijos ir antonimijos santykius: sudaryta ir aptarta 40 darybinių variantų (DV) ir 33 darybinių sinonimų (DS) eilės, 2 antonimų eilės. Pastebėta, kad nors šaknį&nbsp;<em>saul</em>- turinčiais dariniais variantiškai pavadinami įvairūs dalykai (ypač augalai, reiškiniai), dabartinėje lietuvių kalboje paprastai vartojami tik kai kurie DV, DS eilių nariai.</p> 2020-12-28T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/view/22441 Žodžių darybos ribos. Nauji pamąstymai apie senus dalykus 2021-03-23T13:09:39+00:00 Antanas Smetona info@leidykla.vu.lt <p>Lietuvių kalbotyroje jau seniai susiformavo nuostata, kad žodžių daryba iš esmės sutampa su derivacija. Darybos priemonės, nepatenkančios į derivaciją, arba laikomos didelio dėmesio nevertais darybos paribiais, arba apskritai tai nelaikoma daryba, nors formalūs darybos požymiai akivaizdūs (<em>skruzdėlė : skruzdė</em>), arba veliamasi į absoliučiai nevaisingas preskriptyvines diskusijas apie kažin kokias darybos klaidas (<em>profsąjunga</em>&nbsp;plg.&nbsp;<em>vyrgydytojas</em>). Maža to, derivacijai skiriama dūryba, nesant tikro aiškumo, kur iš tiesų yra darybos formantas ir kaip nustatyti dūrinio darybos reikšmę (<em>nelaižytveršis : nelaižytas veršis</em>). Straipsnyje siūlomas šių problemų sprendimas, apimantis visą lietuvių kalbos darybą (ne tik derivaciją) ir sprendžiantis čia paminėtas derivacijos problemas.</p> 2020-12-28T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/view/22442 Kai tradicinio suvokimo nebeužtenka: lietuvių kalbos egzoforinių rodomųjų įvardžių atvejis 2021-03-23T13:09:39+00:00 Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė info@leidykla.vu.lt <p>Šiuo straipsniu siekiama apžvelgti lietuvių kalbos egzoforinių rodomųjų įvardžių tyrimus ir pristatyti kitus galimus parametrus, lemiančius demonstratyvų pasirinkimą (be atstumo). Straipsnyje trumpai aprašomi egzoforinių įvardžių tyrimams taikomi metodai. Taip pat pateikiami keli pagrindiniai kalbamųjų įvardžių analizės aspektai.&nbsp;</p> 2020-12-28T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/view/22443 Apie adverbialinius sakinius sakytinėje lietuvių kalboje 2021-03-23T13:09:38+00:00 Erika Jasionytė-Mikučionienė info@leidykla.vu.lt <p>Straipsnyje analizuojami adverbialiniai laiko, priežasties, sąlygos ir nuolaidos sakiniai spontaninėje privačioje komunikacijoje: siekiama nustatyti semantinius ryšius tarp pagrindinio ir priklausomojo dėmenų, pastarųjų gramatinę struktūrą, dominuojančius jungiamuosius žodžius. Lietuvių kalbotyroje tyrimų, kuriuose būtų analizuojama natūrali spontaninė lietuvių kalba, taip pat subordinacijos ar insubordinacijos reiškiniai sakytinėje kalboje, nėra daug, todėl šiuo straipsniu siekiama prisidėti prie negausių lietuvių sakytinės kalbos sintaksės tyrimų. Medžiaga rinkta iš morfologiškai anotuoto Sakytinės lietuvių kalbos tekstyno, sukurto Vytauto Didžiojo universitete. Atlikta analizė rodo, kad spontaninėje kalboje tirti finitiniai adverbialinių sakinių tipai sietini su tam tikru jungtukų rinkiniu, bet semantiniam ryšiui tarp pagrindinio ir šalutinio dėmens nustatyti padeda ir kontekstiniai rodikliai: pagrindinio predikato gramatiniai požymiai, sintaksiniame kontekste pavartotos leksinės raiškos priemonės, taip pat pragmatinė inferencija.&nbsp;</p> 2020-12-28T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/view/22444 Metaforiniai šiaurės žemaičių patarmės somatonimai: artefaktinis motyvacijos modelis 2021-03-23T13:09:37+00:00 Jūratė Lubienė info@leidykla.vu.lt Dalia Pakalniškienė info@leidykla.vu.lt <p>Straipsnyje pristatomas šiaurės žemaičių patarmės metaforinių somatonimų onomasiologinės struktūros tyrimas, koncentruojant dėmesį į metaforų ištakos srities rodiklius. Pagal ištakos srities (leksinių motyvatorių) semantiką šiaurės žemaičių metaforiniai somatonimai priklauso keliems motyvacijos modeliams, iš kurių produktyviausias yra artefaktinis motyvacijos modelis. Artefaktinės metaforos pamatą sudaro asociatyvus daikto ir kūno dalies panašumas pagal įvairius parametrus – formą, dydį, sandaros ir medžiagiškumo ypatybes, veiksmus, ypač pasikartojančius judesius.&nbsp;</p> 2020-12-28T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/view/22445 Ar kinta žodžio KAIMIETIS konotacija? 2021-03-23T13:09:36+00:00 Regina Kvašytė info@leidykla.vu.lt Kazimieras Župerka info@leidykla.vu.lt Džiuljeta Maskuliūnienė info@leidykla.vu.lt <p>Menkinamosios&nbsp;<em>kaimiečio&nbsp;</em>reikšmės fiksavimas&nbsp;<em>Bendrinės lietuvių kalbos žodyne</em>&nbsp;(BLKŽ) ir pastaruoju metu tarp kalbininkų plintantis teiginys esą atsiradusi nauja neigiama žodžio kaimietis konotacija paskatino atlikti kalbamojo žodžio vartosenos analizę. Sociolingvistinės bei stilistinės to žodžio interpretacijos tyrimui surinkta medžiaga iš&nbsp;<em>Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno&nbsp;</em>(DLKT) grožinės literatūros ir publicistikos skyrių, be to, papildomai rinkta pavyzdžių iš žodynų, žiniasklaidos, grožinių lietuvių literatūros kūrinių.<br>Pagrindine savo reikšme žodis <em>kaimietis&nbsp;</em>nuo senesnių laikų tebėra funkciniu stilistiniu ir vertinamuoju atžvilgiu neutralus kaimo gyventojo (rečiau&nbsp;– iš kaimo kilusio asmens) pavadinimas. Beveik penktadalyje išnagrinėtų kontekstų kaimiečio sąvoka, pats žodis turi vienu ar kitu būdu ryškinamą vertinamąjį atspalvį; teigiamo ir neigiamo vertinimo kontekstų skaičius skiriasi nedaug. Išnagrinėti DLKT pateikti daiktavardžių&nbsp;<em>kaimietis, kaimietė&nbsp;</em>formų pavartojimo 1204 pavyzdžiai kontekstuose pagal turinį pasiskirstė taip: neutralūs ~ 83&nbsp;proc., neigiami ~ 10&nbsp;proc., teigiami ~ 7&nbsp;proc.<br>Iš dabartinės kalbos vartosenos duomenų akivaizdu, kad apie sisteminę daiktavardžio <em>kaimietis&nbsp;</em>konotaciją tikslinga kalbėti tada, kai jo prasmėje svarbiausia ne „kaimo gyventojas“ ar „kilęs iš kaimo“, o tam tikras stereotipas, paprastai su neigiamomis neišsilavinimo ir panašiomis savybėmis. Menkinamosios&nbsp;<em>kaimiečio, kaimietės&nbsp;</em>reikšmės fiksavimas BLKŽ yra dabartinei viešajai kalbai būdingas bendrinės kalbos užribio žodžių, žemojo stiliaus raiškos priemonių skvarbos į neutraliojo stiliaus šneką ir tokių apraiškų įteisinimo atvejis. Tai, kad menkinamosios „neišmanėlio ir pan.“ reikšmės žodis kaimietis taikomas nebūtinai kaimiečiui, nė kiek nemažina kaimo žmogaus menkinimo. Vienpusis neigiamas požiūris į kaimietį kyla iš paviršutiniško kaimo pažinimo; jis plinta, įsigali dėl miestų driekos.<br>Nepalankaus vertinimo kontekstai nėra naujas reiškinys: neigiamos <em>kaimiečio&nbsp;</em>konotacijos atspindžių esama ir senojoje frazeologijoje, tarpukario ir vėlesniuose publicistikos ir grožinės literatūros tekstuose. Neigiamas kaimietiškumo vertinimas ypač įsitvirtinęs slenge, žargonuose. Tokią konotaciją stiprina ir kaimiečių kalbos menkinimas. Kita vertus, šviesuomenei visada buvo būdingas solidarumas su kaimo žmogumi, gebėjimas vertinti tai, kas kaime yra gera ir gražu.</p> 2020-12-28T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/view/22446 Senosios lietuvių raštijos veiksmažodžių daryba: intarpiniai ir sta kamieno antikauzatyvai 2021-03-23T13:09:35+00:00 Dalia Pakalniškienė dalia.pakalniskiene@gmail.com <p>Straipsnyje pristatomas XVI–XVII&nbsp;a. lietuvių raštijoje užfiksuotų intarpinių bei&nbsp;<em>sta&nbsp;</em>kamieno ir bendrašaknių&nbsp;<em>ia&nbsp;</em>kamieno veiksmažodžių porų registras ir siekiama nustatyti gramatinius-semantinius šių opozicijų santykius bei chronologiją. Tyrimas parodė, kad morfosemantinė&nbsp;opozicija&nbsp;<em>causativa / anticausativa</em>&nbsp;gausiai paliudyta jau pirmuosiuose lietuvių raštuose – užfiksuota apie 60 šio tipo koreliacijų. Daugiau nei 50 procentų užfiksuotų opozicijų atitikmenų esama ir latvių kalboje. Tai leidžia teigti, kad opozicijos&nbsp;<em>causativa / anticausativa</em>&nbsp;formavimasis skirtinas rytų baltų epochai ir buvo itin svarbus intarpinių ir&nbsp;<em>sta&nbsp;</em>kamieno veiksmažodžių klasės produktyvumui. Atitinkamos, kad ir ne tokios gausios, korespondencijos slavų ir germanų kalbose suponuoja dar ankstesnę dekauzacijos chronologiją. Opozicijų semantikos ir formaliosios struktūros reguliarumas leidžia traktuoti opozitų santykius kaip darybinius. Ypač tai pasakytina apie gausius „sunkių šaknų“ opozicijų, pavyzdžiui,&nbsp;<em>CeRC- / CiRC-</em>, refleksus. Intarpinių resp.&nbsp;<em>sta&nbsp;</em>kamieno veiksmažodžių neprezentinių ir priešdėlinių fomų gausa liudija šios fleksinės klasės specifiką akcionalumo požiūriu: inchoatyvinė, kompletyvinė, limitatyvinė ar punktatyvinė reikšmė, realizuojama atitinkamais priešdėliais, buvo svarbi dekauzatyvų kategorinės semantikos raidai ir inspiravo naujus darybos modelius – opozicijos&nbsp;<em>durativa / terminativa&nbsp;</em>ir denominatyvų formavimąsi. Senųjų lietuvių raštų veiksmažodinės opozicijos&nbsp;<em>causativa / anticausativa&nbsp;</em>tyrimas aktualus lietuvių intarpinių ir&nbsp;<em>sta</em>&nbsp;kamieno veiksmažodžių raidos ir tipologiniams pasaulio kalbų tyrimams.&nbsp;</p> 2020-12-28T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/view/22447 Veiksmažodžio EITI konstrukcijos XVI a. lietuvių kalbos raštuose 2021-03-23T13:09:34+00:00 Agnė Lisauskaitė info@leidykla.vu.lt <p>Straipsnyje tiriamos&nbsp;veiksmažodžio&nbsp;<em>eiti</em>&nbsp;konstrukcijos XVI&nbsp;a. lietuvių kalbos raštuose. 744 pavyzdžiai atrinkti iš Martyno Mažvydo&nbsp;<em>Katekizmo</em>&nbsp;ir&nbsp;<em>Formos krikštymo</em>, Jono Bretkūno&nbsp;<em>Biblijos</em>,&nbsp;<em>Giesmių Duchaunų</em>,&nbsp;<em>Kancionalo</em>&nbsp;ir&nbsp;<em>Kolektų</em>, Mikalojaus Daukšos&nbsp;<em>Katekizmo</em>&nbsp;ir&nbsp;<em>Postilės</em>. Taikant kokybinės lingvistinės analizės, kiekybinės analizės ir freimų semantikos metodus, siekiama išanalizuoti konstrukcijų, einančių su minėtu veiksmažodžiu, raišką ir reikšmę.&nbsp;Tiriant senuosius tekstus, pasitelktà LKI Raštijos paveldo tyrimo centro svetainė&nbsp;<em>Senieji raštai</em>: konstrukcijų ieškota šios svetainės paieškų sistemoje, taip pat naudotasi čia pateikiamomis senųjų tekstų elektroninėmis konkordancijomis.&nbsp;Analizuojant konstrukcijų su nagrinėjamu veiksmažodžiu semantiką, buvo naudotasi&nbsp;<em>FrameNet</em>&nbsp;sistema. Tais atvejais, kai analizuojamos situacijos neatitiko freimų duomenų bazėje pateikiamų aprašų arba apskritai nebuvo rastos, remtasi tyrimo autorės žiniomis.&nbsp;</p> 2020-12-28T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/view/22448 Biblijos citatų vertimo variantiškumas Simono Vaišnoro ŽEMČIŪGOJE TEOLOGIŠKOJE (1600) 2021-03-23T13:09:34+00:00 Samanta Kietytė info@leidykla.vu.lt <p>Šiame straipsnyje analizuojamas Biblijos citatų vertimo variantiškumas Simono Vaišnoro&nbsp;<em>Žemčiūgoje Teologiškoje</em>. Tai 1600 metais išleistas Adamo Franciscio teologinio traktato&nbsp;<em>Margarita Theologica</em>&nbsp;vertimas. Skaitant šį tekstą gali susidaryti įspūdis, jog autorius stengėsi kuo mažiau nukrypti nuo originalo – daugelyje vietų vertimas yra beveik pažodinis, dėl ko kai kurios konstrukcijos, žodžių tvarka artimesnė lotynų, o ne lietuvių kalbai. Tačiau taip pat galima pastebėti ir tai, kad tam tikrais atvejais Biblijos citatos skirtingose teksto vietose išverstos skirtingai – parenkamos kitos leksemos, kinta žodžių tvarka, morfologinės ypatybės. Kai kuriuos šiuos skirtumus lemia variacijos, esančios pačiame vertimo šaltinyje (<em>Margarita Theologica</em>), kai kuriuos – pasirinktas kitas vertimo šaltinis (Martino Lutherio Biblijos vertimas), tačiau daugiau nei pusės atvejų (16 iš 28) negalima paaiškinti vertimo šaltinių įtaka. Tai rodo, kad Vaišnoras vertė gana laisvai, kartais ir nukrypdamas nuo originalo. Taip pat straipsnyje atkreipiamas dėmesys ir į variacijų pobūdį, tai yra jos suskirstomos pagal kalbos lygmenis.&nbsp;</p> 2020-12-28T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/view/22451 Knygų ir jų autorių asmeninė ortografija XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje 2021-03-23T13:09:33+00:00 Jurgita Venckienė info@leidykla.vu.lt <p>XIX&nbsp;a. pabaigoje–XX&nbsp;a. pradžioje lietuvių kalbos ortografija dar labai įvairavo, buvo kuriami ir konkuravo skirtingi jos modeliai. Šis straipsnis skirtas knygų ir jų autorių asmeninei ortografijai: analizuojama, ar tuo laikotarpiu leistos knygos atspindi jų autorių pasirinktą ortografijos modelį. Tam tikslui lyginama knygų ir jų autorių rankraščių (asmeninė) rašyba, įvertinama spaustuvininkų ir leidėjų įtaka.<br>Svarbus veiksnys autoriaus ortografijai (ne)išlaikyti buvo ribotas spaustuvės inventorius. Originalius rašmenis vartoję autoriai rūpinosi finansuoti reikiamų spaudmenų įsigijimą. Knygų ortografijai įtakos turėjo ir leidėjai: <em>Ūkininko</em>,&nbsp;<em>Tėvynės sargo&nbsp;</em>redakcijos knygas leido tokia pačia ortografija kaip laikraščius.<br>Straipsnyje daugiau dėmesio skiriama Jono Basanavičiaus, sukūrusio savo ortografijos modelį, rankraščių ir knygų ortografijai. Basanavičiaus modelio rašmenys išlaikyti tik Otto von Mauderode’s spaustuvėje išspausdintose knygose.&nbsp;</p> 2020-12-28T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/view/22452 Kai kurios Povilo Višinskio publicistinių raštų rašybos ir kalbos ypatybės 2021-03-23T13:09:32+00:00 Bronius Maskuliūnas info@leidykla.vu.lt <p>Povilas Višinskis – svarbi XIX&nbsp;a. pab.–XX&nbsp;a. pradžios lietuvių kultūros, visuomenės, politikos figūra, aktyvus lietuvybės propaguotojas.&nbsp;Viena pagrindinių jo kūrybinio palikimo dalių – įvairūs publicistiniai raštai, pasirodę periodinėje spaudoje ar išleisti atskiromis knygelėmis ir&nbsp;iki šiol gavę palyginti nedaug dėmesio.&nbsp;Straipsnyje aptariamos kai kurios būdingesnės Višinskio publicistinių tekstų rašybos ir kalbos ypatybės.<br>Apibendrinant analizę, reziumuojama, kad Višinskio publicistikos rašybai būdingas gana didelis įvairavimas ir sporadiškumas. Kalba pasižymi žemaitybių vartojimu, archajiškų morfologinių formų (vardažodžių ir veiksmažodžių dviskaitos, siekinio, atematinių veiksmažodžių, archajinių įvardžiuotinių formų) išlaikymu, vardažodžių kamienų mišimo atvejais. Leksika gausi tarmybių, svetimybių, semantinių archaizmų. Sintaksė turi daug nelietuviškų, verstinių konstrukcijų. Kartu pasakytina, kad palaipsniui vienodėjo tiek Višinskio rašyba, tiek ir kalba. Paskutiniųjų metų publicistiniuose rašiniuose tas kalbos ir rašybos nusistovėjimas jau žymiai aiškesnis, nuosekliau vartojamos atitinkamos formos ir konstrukcijos.&nbsp;</p> 2020-12-28T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/lietuviu-kalba/article/view/22453 Seminaro SINCHRONINIAI ir DIACHRONINIAI LIETUVIŲ KALBOS TYRIMAI pranešimai 2021-03-23T13:09:31+00:00 Agnė Lisauskaitė info@leidykla.vu.lt Vilma Zubaitienė info@leidykla.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2020-12-28T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors