Lietuvos chirurgija ISSN 1392–0995 eISSN 1648–9942
2025, vol. 24(2), pp. 98–103 DOI: https://doi.org/10.15388/LietChirur.2025.24(2).2
Parastominių išvaržų chirurginio gydymo artimieji rezultatai
Deimantė Lazauskaitė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas, Medicinos akademija, Kaunas, Lietuva
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine, Medical Academy, Kaunas, Lithuania
El. paštas deimante.lazauskaite@stud.lsmu.lt
https://ror.org/0069bkg23
Henrikas Paužas
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Chirurgijos klinika, Medicinos fakultetas, Medicinos akademija, Kaunas, Lietuva
Lithuanian University of Health Sciences, Departments of Surgery, Faculty of Medicine, Medical Academy, Kaunas, Lithuania
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Kaunas, Lietuva
Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics, Kaunas, Lithuania
El. paštas henrikas.pauzas@lsmu.lt
https://ror.org/0069bkg23
Santrauka. Įvadas. Parastominė išvarža – viena iš dažniausių komplikacijų, pasireiškiančių atlikus stomos suformavimo operaciją. Kai kurios parastominės išvaržos gali būti besimptomės, tačiau daugumai pacientų reikia chirurginio gydymo. Geriausias chirurginis metodas parastominėms išvaržoms gydyti kol kas nėra nustatytas, todėl gydymas turi būti pasirenkamas atsižvelgiant į operacinio metodo galimybes ir bendrąją paciento charakteristiką. Tikslas – apžvelgti parastominių išvaržų chirurginio gydymo artimuosius rezultatus. Metodika. Atlikta pacientų, 2001–2023 m. LSMU Kauno klinikų Chirurgijos skyriuje operuotų dėl parastominės išvaržos, retrospektyvi analizė. Analizuotas amžius, lytis, parastominių išvaržų sukelti simptomai, stomos tipas, pirminių ir recidyvinių išvaržų skaičius, planinių ir skubių operacijų skaičius, atvirųjų operacijų chirurginio gydymo metodai, operacijų trukmė, išvaržos vartų dydis, komplikacijos ir lovadienių skaičius. Taip pat vertinta rizikos veiksnių įtaka komplikacijoms atsirasti. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Excel ir SPSS (angl. Statistical Package for the Social Science) 29.0 programas. Rezultatai. Išanalizuotos 91 paciento ligos istorijos. Pacientų amžiaus vidurkis – 68±12 m. Vertinti šie atvirųjų operacijų metodai: parastominių išvaržų plastika naudojant tinklelį (48 pacientai, 52,8 %) ir paties paciento audinius (43 pacientai, 47,3 %). Pooperacinė eiga buvo sklandi 52 pacientams (57,1 %), tačiau 39 pacientams (42,9 %) pasireiškė komplikacijų. Vertinant rizikos veiksnių įtaką komplikacijoms, gauti statistiškai nereikšmingi rezultatai (p > 0,05). Apskaičiuotas vidutinis lovadienių skaičius – 9,7±7,4 d. Išvados. Atlikus retrospektyvią 2001–2023 m. gydytų parastominių išvaržų analizę, nustatyta, kad parastominių išvaržų plastikos, naudojant tinklelį, skaičius kasmet augo, tačiau plastika naudojant paties paciento audinius vis dar dažnai taikytinas operacinis metodas. Įvertinus rizikos veiksnių įtaką komplikacijoms, gauti statistiškai nereikšmingi rezultatai.
Reikšminiai žodžiai: parastominė išvarža, gydymo rezultatai, plastika naudojant tinklelį, plastika naudojant paties paciento audinius, komplikacijos.
Short-Term Outcomes of Parastomal Hernia Surgical Repair
Abstract. Background. Parastomal hernias are one of the most common complications after stoma formation surgeries. Although some parastomal hernias may be asymptomatic, most patients require surgical treatment, even though no established optimal surgical method exists. Objective – to review the outcomes of surgical treatment for parastomal hernia. Methods. A retrospective analysis of patients who underwent parastomal hernia repair at the Department of Surgery of the LSMU Kaunas Clinics between 2001 and 2023 was conducted. Age, gender, symptoms caused by parastomal hernia, type of stoma, the number of primary and recurrent hernias, the number of elective and emergency surgeries, open surgical methods, operation duration, hernia orifice size, complications and length of hospital stay were analysed. The impact of risk factors on complication rates was also evaluated. Statistical data analysis was performed using Microsoft Excel and SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) version 29.0. Results. A total of 91 patient medical records were analysed. The mean age of patients was 68±12 years. Open surgical methods were parastomal hernia repair with mesh – 48 (52.8%) and with suture repair – 43 (47.3%). Postoperative recovery was uneventful in 52 (57.1%) patients, while 39 (42.9%) patients had complications. No statistically significant differences were found in complication rates between risk factors (p > 0.05). The average length of hospital stay was 9.7±7.4 days. Conclusions. A retrospective analysis of parastomal hernias conducted between 2001 and 2023 showed that the number of parastomal hernia repair with mesh increased annually. However, the use of suture repair remained a common surgical method. Assessing the impact of risk factors on complications, no statistically significant differences were found.
Keywords: parastomal hernia, treatment outcomes, mesh repair, suture repair, complications.
Received: 2025 03 17. Accepted: 2025 04 10.
Copyright © 2025 Deimantė Lazauskaitė, Henrikas Paužas. Published by Vilnius University Press. This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.
Įvadas
Parastominė išvarža – viena iš dažniausių komplikacijų, pasireiškiančių atlikus stomos suformavimo operaciją. Apie 30 proc. išvaržų susiformuoja per pirmus 12 mėn., 40 proc. – per 2 m., daugiau negu 50 proc. – vėlesniu laikotarpiu [1, 2]. Riziką parastominei išvaržai išsivystyti lemia stomos suformavimo tipas, laikotarpis, praėjęs po atliktos operacijos, ir bendroji paciento charakteristika (vyresnis amžius, nutukimas, imunosupresija, padidėjęs intraabdominalinis slėgis, pooperacinės žaizdos infekcijos) [3]. Didžiausia yra galinių kolostomų išvaržų rizika (3–39 %), mažiau rizikingos kilpinės ileostomos (0–30,8 %) ir galinės ileostomos (1,8–28,3 %) [4].
Parastominės išvaržos gali būti besimptomės (25 %), tačiau daugumai pacientų jos neigiamai veikia gyvenimo kokybę, sukeldamos įvairių komplikacijų: išvarža didėja, jaučiamas diskomfortas, skausmas, išauga rizika išsivystyti žarnyno nepraeinamumui ir jo sukeltiems simptomams [5]. Minėtais atvejais taikytinas chirurginis gydymo būdas. Pagrindiniai chirurginiai metodai, kaip ir kitų lokalizacijų išvaržoms gydyti, išlieka plastika naudojant tinklelį ar paties paciento audinius. Geriausias chirurginis metodas parastominėms išvaržoms gydyti kol kas nėra nustatytas, tačiau žinoma, kad didžiausias recidyvų skaičius išlieka atlikus atvirąją išvaržų plastiką naudojant paties paciento audinius (46–100 %), mažiausias – atlikus atvirąją išvaržų plastiką naudojant tinklelį (0–33 %). Taip pat nėra pakankamai įrodymų, kuri parastominių išvaržų plastika, t. y. atliekama atviruoju ar laparoskopiniu būdu, yra efektyvesnis chirurginio gydymo metodas. Taigi chirurginis gydymas turi būti pasirenkamas kiekvienu atveju individualiai, atsižvelgiant į operacinio metodo galimybes ir bendrąją paciento charakteristiką [2, 3].
Metodika
Atlikta pacientų, 2001–2023 m. LSMU Kauno klinikų Chirurgijos skyriuje, Koloproktologijos sektoriuje operuotų dėl parastominių išvaržų, retrospektyvi analizė. Išanalizuotos 91 paciento, kuriems dėl susiformavusių parastominių išvaržų atlikta plastika, ligos istorijos. Analizuotas amžius, lytis, parastominių išvaržų sukelti simptomai, stomos tipas, pirminių ir recidyvinių išvaržų skaičius, operacijų tipas (planinės ir skubios operacijos), atvirųjų operacijų chirurginio gydymo metodai, operacijų trukmė, išvaržos vartų dydis, komplikacijos ir lovadienių skaičius. Taip pat vertinta rizikos veiksnių (lytis, amžius, onkologinė liga, parastominės išvaržos tipas (pirminė ir recidyvinė), operacijos tipas (skubi ir planinė), operacijos metodas (naudojant tinklelį ir jo nenaudojant)) įtaka komplikacijoms atsirasti.
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Excel ir SPSS (angl. Statistical Package for the Social Science) 29.0 programas. Rizikos veiksniai, turintys įtaką komplikacijoms atsirasti, analizuoti atliekant dvinarę logistinę regresiją. Hipotezėms tikrinti pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05.
Rezultatai
Išanalizuotos 91 paciento ligos istorijos (pacientų demografiniai duomenys ir pagrindiniai nusiskundimai pateikti 1 lentelėje). Moterų operuota daugiau negu vyrų (žr. 1 lentelę). Daugiausia nusiskundimų užfiksuota dėl kosmetinių priežasčių ir diskomforto (žr. 1 lentelę). Parastominės išvaržos dažniausiai susiformavo pacientams, turintiems kolostomą (80 atvejų, 88 %), rečiau išvaržų nustatyta pacientams, turintiems ileostomą (8 atvejai, 8,8 %) ar urostomą (3 atvejai, 3,3 %). Didžiausiai pacientų daliai pasireiškė pirminės išvaržos (76 atvejai, 83,5 %), nedidelei daliai nustatyta recidyvinių išvaržų (15 atvejų, 16,5 %).
1 lentelė. Demografiniai duomenys ir nusiskundimai
|
Atv.* = 91 |
|
|
Amžius, vid.±SD** |
68±12 |
|
Lytis, atv. (%) |
|
|
Vyras |
40 (43,96) |
|
Moteris |
51 (56,04) |
|
Nusiskundimai, atv. (%) |
|
|
Skausmas |
21 (23,1) |
|
Kosmetinės priežastys, diskomfortas |
48 (52,8) |
|
Sutrikusi stomos funkcija |
19 (20,9) |
|
Kita |
3 (3,3) |
* Atvejai; ** Vidurkis±standartinė deviacija
1 pav. 2001–2023 m. taikytų operacijų metodų skaičius
Dominavo planinės operacijos (79 atvejai, 86,8 %), skubių operacijų atlikta mažiau (12 atvejų, 13,2 %). Analizuojant taikytų atvirųjų operacijų metodų skaičių, nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu daugiausia atliktà parastominių išvaržų plastika naudojant tinklelį (48 atvejai, 52,8 %), kiek mažiau atliktà plastika naudojant paties paciento audinius (43 atvejai, 47,3 %) (2001–2023 m. taikytų operacijų metodų skaičius pateiktas 1 pav.). Vidutinė operacijos trukmė, atliekant parastominių išvaržų plastiką naudojant tinklelį, – 165,77±70,3 min., o naudojant paties paciento audinius – 123,54±54,9 min. Vidutinis išvaržos vartų dydis (skaičiuoti 37 pacientų duomenys) – 5,7±1,97 cm. Vidutinis lovadienių skaičius – 9,7±7,4 d. Daugumai pacientų pooperacinė eiga buvo sklandi (žr. 2 lentelę).
2 lentelė. Pooperacinė eiga ir komplikacijos
|
Atv. (%) |
|
|
Pooperacinė eiga |
|
|
Sklandi |
52 (57,1) |
|
Nesklandi |
39 (42,9) |
|
Komplikacijos |
|
|
Žaizdos infekcija |
3 (4,8) |
|
Seroma |
7 (11,3) |
|
Hematoma |
2 (3,2) |
|
Žarnyno nepraeinamumas |
7 (11,3) |
|
Kardiovaskulinės komplikacijos |
8 (12,9) |
|
Kvėpavimo funkcijos sutrikimas |
4 (6,5) |
|
Sepsis |
2 (3,2) |
|
Mirtis |
2 (3,2) |
|
Kita |
24 (38,7) |
Atlikus vieno kintamojo dvinarę logistinę regresinę analizę, nustatyta, kad lytis, onkologinė liga, parastominės išvaržos tipas (pirminė ir recidyvinė), operacijos tipas (skubi ir planinė) ir operacijos metodas (naudojant tinklelį ir jo nenaudojant) neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos pooperacinėms komplikacijoms atsirasti (žr. 3 lentelę).
3 lentelė. Rizikos veiksnių įtaka pooperacinėms komplikacijoms (logistinė regresija)
|
Kintamasis |
GS* |
95 % PI** |
P reikšmė |
|
Lytis (vyrai / moterys) Amžius Onkologija (neserga / serga) |
1,369 1,025 0,474 |
0,564–3,321 0,984–1,068 0,176–1,276 |
0,487 0,239 0,139 |
|
Pirminė išvarža / recidyvas |
0,526 |
0,152–1,822 |
0,311 |
|
Planinė / Skubi operacija |
2,319 |
0,594–9,044 |
0,226 |
|
Operacijos metodas (nenaudojant |
1,618 |
0,657–3,984 |
0,295 |
*GS – galimybių santykis; **PI – pasikliautinasis intervalas
Diskusija
Parastominės išvaržos išlieka vienos iš didžiausių chirurginių iššūkių dėl didelio recidyvo dažnio. Kaip jau minėta, iki šiol nėra nustatytas geriausias chirurginis metodas parastominėms išvaržoms gydyti. Europos išvaržos asociacijos 2018 m. gairėse ir kituose mokslinės literatūros šaltiniuose recidyvų prevencijai rekomenduojama naudoti profilaktinį tinklelį, taikytiną ilgalaikės galinės kolostomos suformavimo metu [2, 6]. Ammannas ir kt. [6] nurodo, kad recidyvų dažnis, palyginus operacijas, atliekamas naudojant profilaktinį tinklelį ir jo nenaudojant, skiriasi (2 atvejai (9,1 %) naudojant profilaktinį tinklelį ir 23 atvejai (42,6 %) profilaktinio tinklelio nenaudojant). Minėtina, kad atlikdami straipsnyje pristatomą analizę recidyvų dažnio netyrėme, nes trūko pacientų duomenų vėlyvuoju gydymo laikotarpiu.
Mokslinės literatūros duomenimis, dažniausiai išvaržų atsiranda suformavus kolostomą (55 pacientai, 56,7 %) [7]. Atlikto tyrimo rezultatai buvo panašūs (80 pacientų, turinčių kolostomą, 87,9 %).
Pacientų nusiskundimai, tiek išskirti atliekant analizę, tiek nustatyti mokslinėje literatūroje, nesiskyrė. Atlikto tyrimo duomenimis, dažniausi nusiskundimai – kosmetinės priežastys ir diskomfortas (48 pacientai, 52,8 %). Mokslinėje literatūroje taip pat dažniausiai nurodomos kosmetinės priežastys (25 pacientai, 35,2 %) [1].
Atlikus analizę, nustatytas planinių operacijų dominavimas (79 operacijos, 86,8 %). Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje atliktų retrospektyvinių analizių rezultatai taip pat atskleidžia, kad dažniau atliekamos planinės operacijos (Švedijoje – 49 operacijos, 69 proc.; Jungtinėje Karalystėje – 38 operacijos, 84,4 proc.) [1, 8].
Atlikto tyrimo duomenimis, vidutinė operacijos trukmė – 146,3±66,8 min. Mokslinės literatūros šaltiniuose išskirtina vidutinė operacijos trukmė daug trumpesnė – 62 min. [8].
Atlikus analizę, nustatyta, kad komplikacijų pasireiškė 39 pacientams (42,9 %). Vertinta rizikos veiksnių (lytis, amžius, onkologinė liga, parastominės išvaržos tipas (pirminė ir recidyvinė), operacijos tipas (planinė ir skubi), operacijos metodai (naudojant tinklelį ir jo nenaudojant)) įtaka komplikacijoms atsirasti, tačiau statistiškai reikšmingų rezultatų negauta. Panašius duomenis, atlikę tyrimą, nurodo Odenstenas ir kt. [1]. Europos išvaržos asociacijos 2018 m. gairėse, lyginant operacijos metodų įtaką komplikacijoms atsirasti, nepateikiama reikšmingų įrodymų, patvirtinančių vieno specifinio operacijos metodo pranašumą prieš kitus metodus, tačiau dėl didelio recidyvo dažnio rekomenduojama vengti audinių plastikos naudojant paties paciento audinius, esant planinei operacijai [2]. Atlikto tyrimo duomenimis, plastika naudojant tinklelį taikyta kiek dažniau negu plastika naudojant paties paciento audinius (naudojant tinklelį operuoti 48 pacientai (52,8 %), tinklelio nenaudojant – 43 pacientai (47,3 %)).
Bendroji hospitalizacijos trukmė, tiek išskirta atliekant analizę, tiek nustatyta mokslinėje literatūroje, gana panaši. Atlikto tyrimo duomenimis, vidutinis lovadienių skaičius – 9,7±7,4 d., mokslinėje literatūroje nurodoma maždaug 7,06 dienos [8].
Išvados
Atlikus retrospektyvią 2001–2023 m. gydytų parastominių išvaržų analizę, nustatyta, kad parastominių išvaržų plastikos, naudojant tinklelį, skaičius kasmet augo. Vis dėlto, nepaisant geresnių rezultatų, plastika naudojant paties paciento audinius vis dar dažnai taikytinas operacinis metodas.
Įvertinus rizikos veiksnių įtaką pooperacinėms komplikacijoms atsirasti, gauti statistiškai nereikšmingi rezultatai.
Literatūra
1. Odensten C, Strigård K, Dahlberg M, Gunnarsson U, Näsvall P. Parastomal hernia repair; seldom performed and seldom reported: results from a Nationwide Survey. Scand J Surg 2020; 109(2): 96–101.
2. Antoniou SA, Agresta F, Garcia Alamino JM, Berger D, Berrevoet F, Brandsma HT, Bury K, Conze J, Cuccurullo D, Dietz UA, Fortelny RH, Frei-Lanter C, Hansson B, Helgstrand F, Hotouras A, Jänes A, Kroese LF, Lambrecht JR, Kyle-Leinhase I, López-Cano M, Maggiori L, Mandalà V, Miserez M, Montgomery A, Morales-Conde S, Prudhomme M, Rautio T, Smart N, Śmietański M, Szczepkowski M, Stabilini C, Muysoms FE. European Hernia Society guidelines on prevention and treatment of parastomal hernias. Hernia 2018; 22(1): 183–198.
3. De Robles MS, Young CJ. Parastomal hernia repair with onlay mesh remains a safe and effective approach. BMC Surg 2020; 20(1).
4. Soomro FH, Azam S, Ganeshmoorthy S, Waterland P. An analysis of the risk factors for the Development of Parastomal Hernia: a single institutional experience. Cureus 2022; 14(1): e21470.
5. Rendell VR, Pauli EM. Parastomal hernia repair. Surg Clin North Am 2023; 103(5): 993–1010.
6. Ammann Y, Widmann B, Sparn M, Warschkow R, Weitzendorfer M, Brunner W. Prophylactic funnel mesh to prevent parastomal hernia in permanent end colostomy: a retrospective cohort study. Colorectal Disease 2021; 23(10): 2627–2636.
7. Holland AM, Lorenz WR, Mead BS, Scarola GT, Augenstein VA, Heniford BT, Polcz ME. Long-term outcomes after open parastomal hernia repair at a high-volume center. Surg Endosc 2025; 39(1): 639–648.
8. Reali C, Thrikandiyur AA, Begum M, Wynn G. Parastomal hernia repair: a five-year experience from a single centre in the UK. Updates Surg 2023; 75(3): 643–648.
Author Contribution
Deimantė Lazauskaitė: conceptualization, methodology, formal analysis, investigation, writing – orginal draft, visualization
Doc. Henrikas Paužas: conceptualization, methodology, formal analysis, investigation, writing – review and editing.