https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/issue/feed Lietuvos chirurgija 2020-06-15T03:39:38+00:00 Narimantas Evaldas Samalavičius narimantas.samalavicius@gmail.com Open Journal Systems <p>Įkurtas 1993 m. Publikuoja mokslinius Lietuvos ir užsienio autorių chirurgijos srities straipsnius.</p> https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/18369 Primary Myeloid Sarcoma of the Ileum and Mesentery Causing Small Bowel Obstruction: Case Report and Literature Review 2020-06-11T09:06:12+00:00 Andrej Nikolovski andrejnikolovski@ymail.com Dragoslav Mladenovikj dmladenovik@hotmail.com Aleksandra Veljanovska aleksandrapivkova@yahoo.com Gordana Petrusevka gordanap61@yahoo.com <p>Myeloid sarcoma (extramedullary myeloblastoma, granulocytic sarcoma, chloroma) is an extramedullary isolated malignant tumor of myeloblasts and immature myelocytes. It can occur anywhere in the body as a solitary tumor or can be accompanied with acute myeloid leukemia. We are presenting a case of a young male patient that presented with sings of a small bowel obstruction and a palpable tumor mass in the abdomen. After uneventful postoperative period, the immunohistochemistry analysis reported an extramedullary myeloid sarcoma since a normal bone marrow biopsy was revealed.</p> 2020-06-10T10:23:42+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Andrej Nikolovski | Dragoslav Mladenovikj | Aleksandra Veljanovska | Gordana Petrusevka https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/18361 Redakcinė kolegija ir turinys 2020-06-15T03:22:36+00:00 Narimantas Evaldas Samalavičius narimantas.samalavicius@gmail.com <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2020-06-10T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/18362 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys 2020-06-15T03:39:38+00:00 Narimantas Evaldas Samalavičius narimantas.samalavicius@gmail.com <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2020-06-10T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/18363 Sarkopenija – skrandžio vėžio chirurgijoje neįvertintas rizikos veiksnys 2020-06-11T09:06:20+00:00 Martynas Lukšta lukstamartynas@gmail.com Raminta Lukšaitė-Lukštė raminta.luksaite@santa.lt Augustinas Baušys abpelikanas@gmail.com Kęstutis Strupas kestutis.strupas@santa.lt <p class="ISSN-abst-virsus" xml:lang="en-US"><span xml:lang="lt-LT">Chirurgija yra pagrindinis skrandžio vėžio gydymo metodas, leidžiantis tikėtis visiško pasveikimo. Operacijos dėl skrandžio vėžio yra didelės apimties, jos susijusios su didele pooperacinių komplikacijų rizika.&nbsp;</span><span class="char-style-override-4" xml:lang="lt-LT">Maždaug pusei sergančiųjų skrandžio vėžiu nustatoma s</span><span xml:lang="lt-LT">arkopenija. Tai reikšmingas pooperacinių komplikacijų rizikos veiksnys, lemiantis prastesnius atokiuosius gydymo rezultatus.<br></span><span xml:lang="lt-LT">Sarkopenija vis dar yra tik klinikinių tyrimų objektas, šiandienos rutininėje klinikinėje praktikoje ji nevertinama. Sarkopenijos diagnostika apima tyrimus, kuriais siekiama nustatyti raumenų jėgą, masę ir kokybę, tačiau diagnostikos metodika nėra galutinai standartizuota. Diag­nostikai taikomi plaštakos griebimo</span><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;jėgos, „sėsti&nbsp;–&nbsp;stoti“ testo, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso, ultragarso, bioimpedanso ir densitometrijos tyrimai.<br></span>Sarkopenijos reikšmė skrandžio vėžiui gydyti vis labiau auga. Tikėtina, kad netolimoje ateityje sarkopenijos vertinimas ir gydymas taps kasdienės klinikinės praktikos dalimi. Taigi tikslinga atlikti papildomus klinikinius tyrimus, kurie padėtų standartizuoti diagnostiką ir rasti efektyvius gydymo metodus.</p> 2020-06-10T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/18364 Pooperacinių pilvo sienos išvaržų operacinio gydymo, fiksuojant sintetinį tinklelį ir jo nefiksuojant, palyginimas: literatūros apžvalga 2020-06-11T09:06:19+00:00 Gintaras Varanauskas gintaras.varanauskas@gmail.com Gintautas Brimas gintautas.brimas@mf.vu.lt <p><em xml:lang="lt-LT">Tikslas.</em><strong xml:lang="lt-LT">&nbsp;</strong><span xml:lang="lt-LT">Apžvelgti mokslinius straipsnius, kuriuose nagrinėjama pooperacinių pilvo sienos išvaržų plastika, atliekama naudojant tinklelį, jo neprisiuvant.&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">Metodai.&nbsp;</em><span xml:lang="lt-LT">Atlikta mokslinių straipsnių, publikuotų nuo 2004-01-01 iki 2018-12-31, paieška&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">MEDLINE</em><span xml:lang="lt-LT">,&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">PubMed</em><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;ir&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">Cochrain Library</em><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;duomenų bazėse. Paieškai naudoti reikšminiai žodžiai:&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">postoperative hernia</em><span xml:lang="lt-LT">,</span><em xml:lang="lt-LT">&nbsp;incisional hernia</em><span xml:lang="lt-LT">,</span><em xml:lang="lt-LT">&nbsp;mesh hernioplasty</em><span xml:lang="lt-LT">,</span><em xml:lang="lt-LT">&nbsp;sutureless repair</em><span xml:lang="lt-LT">,</span><em xml:lang="lt-LT">&nbsp;sutureless hernioplasty</em><span xml:lang="lt-LT">,</span><em xml:lang="lt-LT">&nbsp;sutureless herniotomy</em><span xml:lang="lt-LT">.&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">Rezultatai.&nbsp;</em><span xml:lang="lt-LT">Į sisteminę apžvalgą įtraukti penki straipsniai. Pateikiami atliktų operacijų metodai, pagrindiniai rezultatai, išvados ir rekomendacijos.&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">Išvados.</em><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;</span><span xml:lang="lt-LT">Remiantis publikuotų straipsnių rezultatais ir išvadomis, galima teigti, kad pooperacinių pilvo sienos išvaržų operavimas naudojant tinklelį, jo neprisiuvant, yra saugus metodas, galintis pagerinti pooperacinius rezultatus. Vis dėlto patirtimi grįstos medicinos įrodymai nėra pakankami. Iki šiol nėra atlikta perspektyviųjų randomizuotų tyrimų, lyginančių „sublay“ operacijas fiksuojant sintetinį tinklelį jį prisiuvant ir jo nefiksuojant.</span></p> 2020-06-10T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/18365 Video-assisted Treatment of Rectal Fistulas: the Experience and Treatment Results 2020-06-11T09:06:18+00:00 Vitalii S. Groshilin vsgros@mail.ru Viktoria G. Brizhak vsgros@mail.ru Evgeny Y. Khoronko khoronko081@mail.ru Petr V. Tsygankov tsygankov_pv@rostgmu.ru Yuri V. Khoronko khoronko507@gmail.com <p><em>Aim.</em>&nbsp;Evaluation of the effectiveness and identification of the benefits of a video-assisted fistula treatment method using fistuloscopy, in comparison with traditional methods of surgical treatment of complex forms of chronic paraproctitis, trans- and extrasphincteric, relapsing rectal fistulas.<em>&nbsp;Patients and methods.</em>&nbsp;A complex analysis of the results of surgical treatment was carried out in 228 patients with chronic paraproctitis, transphincteric, ectrasphincteric, including recurrent rectal fistulas, divided into three groups (main and two control), depending on the surgical methods of chronic paraproctitis used.&nbsp;<em>Results.</em>&nbsp;The result of surgical treatment of pararectal fistulas in the three study groups was compared. The effectiveness of treatment was assessed by the results of immediate and long-term postoperative period. It has been established that the use of a video-assisted fistula treatment method using fistuloscopy excludes the presence of an extensive postoperative wound in the perianal region, which significantly reduces the likelihood of its secondary infection, and the sphincter trauma, and in fact virtually eliminates its insufficiency. The use of video-assisted method of treatment of fistulas made it possible to reduce the number of postoperative complications.&nbsp;<em>Conclusion.</em><strong>&nbsp;</strong>The final results (92.7% of favorable outcomes) allow us to recommend a video-assisted treatment for fistulas for wide practical implementation.</p> 2020-06-10T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/18366 Complications after Laparoscopic Appendectomy for Complicated Appendicitis 2020-06-11T09:06:17+00:00 Andrej Nikolovski andrejnikolovski@ymail.com Shenol Tahir senol_tahir2002@yahoo.com Dragoslav Mladenovikj dmladenovik@hotmail.com <p><em>Background.&nbsp;</em>Laparoscopic appendectomy is established method in the treatment of complicated appendicitis. Certain advantages of the technique do not fulfill the expectations for its superiority over the open appendectomy as when it is used for uncomplicated appendicitis. This is generally caused because of the high variety of postoperative complications reported in different series for complicated appendicitis.&nbsp;<em>Material and methods.&nbsp;</em>This prospective interventional clinical study analyzes 61&nbsp;patients operated with laparoscopic and open appendectomy due to complicated appendicitis, with an end point of comparing the intra and postoperative complications in both groups.&nbsp;<em>Results.</em>&nbsp;Conversion in open appendectomy was forced in one patient (1.63%). The operative time was significantly shorter in the laparoscopic group (p&nbsp;=&nbsp;0.048). Wound infection was significantly predominant in the open group (p&nbsp;=&nbsp;0.045). Postoperative intraabdominal abscess occurred in one patient in the laparoscopic group (p&nbsp;=&nbsp;0.52). The overall morbidity was 26.2% (7&nbsp;patients in the laparoscopic, and 9 in the open group; p&nbsp;=&nbsp;0.59). Length of stay was significantly shorter in the laparoscopic group (p&nbsp;=&nbsp;0.00001).&nbsp;<em>Conclusion.</em>&nbsp;Certain significant advantages of the laparoscopic appendectomy as low incidence of wound infection, short hospitalization, less postoperative pain and faster socialization makes the laparoscopy up to date method in the treatment of complicated appendicitis.</p> 2020-06-10T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/18367 Pacientų, turinčių lėtinių žaizdų kojose, gyvenimo kokybės vertinimas: ar gali padėti gydymas trombocitų praturtinta plazma? 2020-06-11T09:06:16+00:00 Domantas Rainys domantas.rainys@gmail.com Adas Čepas adascepas@yahoo.com Rytis Rimdeika rytis.rimdeika@kaunoklinikos.lt <p><em>Tikslai.&nbsp;</em>Įvertinti ir palyginti pacientų, turinčių lėtinių žaizdų kojose, gyvenimo kokybę, žaizdas gydant trombocitų praturtintos plazmos geliu (PRP) ir įprastiniu lėtinių žaizdų gydymo metodu.&nbsp;<em>Tyrimo metodai.&nbsp;</em>Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikoje 2014–2018&nbsp;m. atliktas randomizuotas klinikinis tyrimas, vertinantis pacientų, turinčių lėtinių žaizdų kojose, gyvenimo kokybę (SF-36 klausimynas), su žaizda susijusį skausmą ir žaizdos sekreciją, taikant gydymą PRP ir įprastiniu metodu.&nbsp;<span xml:lang="en-GB">Į tyrimą įtraukti 69 tiriamieji. Statistinė analizė atlikta&nbsp;</span><em xml:lang="en-GB">IBM SPSS 23.0</em><span xml:lang="en-GB">&nbsp;programa.&nbsp;</span><em xml:lang="en-GB">Rezultatai.&nbsp;</em><span xml:lang="en-GB">PRP metodika gydyti pacientai gydymo pabaigoje gyvenimo kokybę vertino palankiau negu įprastiniu metodu gydyti pacientai (p&nbsp;&lt;&nbsp;0,05), žaizdos skausmas, palyginti su kontroline grupe, gydymo pabaigoje buvo mažesnis&nbsp;</span>(PRP – 1,54; kontrolinė grupė&nbsp;– 2,85; p&nbsp;=&nbsp;0,015), skausmas rečiau trikdė miegą (p&nbsp;&lt;&nbsp;0,001). PRP grupėje nustatyta mažesnė žaizdų sekrecija (p&nbsp;&lt;&nbsp;0,05).&nbsp;<em>Išvados.&nbsp;</em>Gydymas PRP metodika susijęs su mažesniu žaizdos skausmu, miego trikdymu, žaizdos sekrecija ir geresne pacientų gyvenimo kokybe gydymo metu.</p> 2020-06-10T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/18368 Žarnyno mikroorganizmų įtaka jungties nesandarumui po storosios žarnos operacijų 2020-06-11T09:06:14+00:00 Justina Rugieniūtė justrugi@gmail.com Matas Pažusis ppazusis@gmail.com Aistė Mačiulaitytė aiste.maciulaityte@stud.lsmu.lt Karolis Černauskis cernauskiskarolis@gmail.com Žilvinas Saladžinskas zsaladzinskas@gmail.com <p><em xml:lang="lt-LT">Įžanga</em><span xml:lang="lt-LT">.</span><strong xml:lang="lt-LT">&nbsp;</strong><span xml:lang="lt-LT">Po rezekcinių storosios žarnos operacijų, kai formuojama jungtis, viena iš dažniausių ir pavojingiausių artimojo po­operacinio laikotarpio komplikacijų yra žarnų jungties nesandarumas (dažnis –</span><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;1–24&nbsp;proc.), todėl labai svarbu įvertinti veiksnius, galinčius lemti šios komplikacijos vystymąsi. Vienas iš etiologinių veiksnių šiai komplikacijai išsivystyti yra žarnyno mikrobiota. Pastaraisiais metais jai skiriama vis daugiau dėmesio, tačiau&nbsp;</span><span xml:lang="lt-LT">vis dar trūksta išsamių klinikinių tyrimų apie žarnyno mikrobiotos įtaką pooperaciniam žarnų jungties nesandarumui.&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">Tikslas.</em><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;Įvertinti žarnyno mikroorganizmų įtaką jungčių nesandarumui po planinių žarnų operacijų.&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">Metodika.</em><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos</span><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;(LSMUL KK) Chirurgijos klinikoje atliktas perspektyvusis tyrimas. Atrinkti pacientai, kuriems atliktos storosios žarnos operacijos: dešinioji hemikolektomija, kairioji hemikolektomija, riestinės žarnos rezekcija ir ileostomos uždarymas. Tyrimo dalyviams, prieš atkuriant žarnyno vientisumą, paimti žarnos gleivinės bioptatai, jie išsiųsti mikrobiologi</span><span xml:lang="lt-LT">niams tyrimams ir antibiotikogramai atlikti. Pacientai stebėti ir po operacijos, vertintas jungties nesandarumas</span><span xml:lang="lt-LT">.&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">Rezultatai.</em><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;Didžioji dalis pacientų stacionarizuoti ir operuoti dėl storosios žarnos vėžio (46&nbsp;pacientai, 92,0&nbsp;%). Devyniolikai pacientų (38</span><span xml:lang="lt-LT">,0&nbsp;%) išauginta viena bakterija, dviem pacientams (24,0&nbsp;%)&nbsp;– dvi,&nbsp;</span><span xml:lang="lt-LT">penkiems (10,0&nbsp;%) – trys, vienam (2,0&nbsp;%)&nbsp;</span><span xml:lang="lt-LT">– keturios skirtingos bakterijos. Didžiojoje dalyje išaugintų pasėlių rasta&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">E.</em><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;c</span><em xml:lang="lt-LT">oli</em><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;bakterija (30&nbsp;pacientų, 60,0</span><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;%), dvylikai pacientų (24,0 %) –&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">Enterococcus</em><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">spp.</em><span xml:lang="lt-LT">, 4 (8,0&nbsp;%) –&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">Bacteroides spp.</em><span xml:lang="lt-LT">, dviem (4,0&nbsp;%) –&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">Klebsiella oxytoca</em><span xml:lang="lt-LT">, dviem (4,0</span><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;%) – Beta hemolitinis streptokokas. Vienam pacientui (2,0&nbsp;%) išauginta:&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">Citrobacter fundii</em><span xml:lang="lt-LT">,&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">Citrobacter brakii</em><span xml:lang="lt-LT">,&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">Parabacteroides distasonis</em><span xml:lang="lt-LT">,&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">Proteus mirabilis</em><span xml:lang="lt-LT">,&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">Klebsiella pneumoniae</em><span xml:lang="lt-LT">,&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">Enterobacteriaceae daacea</em><span xml:lang="lt-LT">. Ankstyvasis jungties nesandarumas nustatytas dviem atvejais (4,0&nbsp;%).&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">Išvados.&nbsp;</em><span xml:lang="lt-LT">Dažniausiai nustatyta&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">E.</em><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;</span><em xml:lang="lt-LT">coli</em><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;bakterija. Dėl nedidelės tyrimo apimties negalima numatyti tolesnių tendencijų, tačiau mikroorganizmai, skatinantys smulkiųjų kraujagyslių trombozę, gali būti vienas iš veiksnių, lemiančių jungties nesandarumą.</span></p> 2020-06-10T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/18370 Dirbtinės odos Integra™ naudojimas gydant didelius melanocitinius apgamus 2020-06-11T09:06:13+00:00 Dainius Geležauskas dainius.gelezauskas@santa.lt Rūta Dubosaitė dubosaiteruta@gmail.com <p class="ISSN-abst-virsus" xml:lang="en-US"><span xml:lang="lt-LT">Melanocitiniai apgamai – įgimti gerybiniai pigmentiniai dariniai, turintys didelę piktybinio naviko išsivystymo riziką. Šie dariniai dažniausiai transformuojasi į piktybinę odos melanomą. 70&nbsp;proc. atvejų tai įvyksta per pirmąjį gyvenimo dešimtmetį.</span></p> <p class="ISSN-abst-vidus" xml:lang="en-US">Apgamų piktybiškumo rizika didėja proporcingai jų dydžiui. Norint transformacijos išvengti, būtinas ankstyvas ir radikalus šių darinių pašalinimas. 1996&nbsp;m. rinkoje pasirodžiusi dirbtinė oda Integra™ suteikė galimybę patobulinti didelių įgimtų apgamų pašalinimo metodus ir jau ankstyvoje vaikystėje smarkiai sumažinti piktybinės melanomos riziką.</p> <p class="ISSN-abst-vidus" xml:lang="en-US">2011–2019&nbsp;m. Vaikų ligoninėje, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos filiale, Integra™ panaudota gydant įgimtus melanocitinius apgamus keturiems vaikams. Odos pakaitalo Integra™ implantacija visiems pacientams buvo sėkminga, prognozė gera.</p> <p class="ISSN-abst-vidus" xml:lang="en-US">Įgimtų melanocitinių apgamų gydymas reikšmingai sumažina piktybinės melanomos išsivystymo riziką. Būklė gana reta, todėl iki šiol nėra nė vieno visiems tinkamo metodo. Integra™ dirbtinė oda yra puikus pasirinkimas gydant įgimtus melanocitinius apgamus, ypač pediatriniams pacientams.</p> 2020-06-10T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2020 Authors