Lietuvos chirurgija https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija <p>Įkurtas 1993 m. Publikuoja mokslinius Lietuvos ir užsienio autorių chirurgijos srities straipsnius.</p> en-US <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> <p>&nbsp;</p> aloyza.luksiene@nvi.lt (Aloyza Audra Lukšienė) vigintas.stancelis@kf.vu.lt (Vigintas Stancelis) Sat, 12 Oct 2019 00:00:00 +0300 OJS 3.1.2.1 http://blogs.law.harvard.edu/tech/rss 60 Redakcinė kolegija ir turinys https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/16294 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/16294 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0200 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/16295 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/16295 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0200 Vilniaus universiteto klinikos įkūrimas ir pripažinimo pradžia https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/16296 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Saulius Špokevičius Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/16296 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0200 Tulžies latakų akmenligė: ligos įtarimas, diagnozė, gydymas https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/16297 <p class="ISSN-abst-virsus" xml:lang="en-US">Tulžies latakų akmenys&nbsp;– gana dažna (10–18<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;</span>%) tul<span xml:lang="ar-SA">žies pūslės akmenligės komplikacija ar savarankiška patologija. Pastaraisiais dešimtmečiais atsiradę nauji neinvaziniai diagnostikos metodai</span>&nbsp;leidžia patikslinti įtariamą tulžies latakų akmenligės diagnozę minimalizavus jatrogeninių komplikacijų riziką.<br><span xml:lang="ar-SA">Šioje literatūros apžvalgoje aptariam</span>os rizikos vertinimo sistemos, leidžiančios apsispręsti dėl papildomų tyrimų tikslingumo, pristatomi&nbsp;<span xml:lang="ar-SA">įvairūs diagnostiniai metodai, skirtingos gydymo ir tyrimo taktikos</span>, aptariamas gydymo laiko pasirinkimas.</p> Aušra Aleknaitė | Gintaras Simutis Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/16297 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0200 Transanalinė totalinė mezorektinė ekscizija (TaTME): Klaipėdos universitetinės ligoninės patirtis https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/16298 <p class="ISSN-abst-virsus" xml:lang="en-US"><em xml:lang="ar-SA">Įvadas</em><em>.</em>&nbsp;Kolorektalinis<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;vėžys yra trečias pagal dažnį navikinis susirgimas pasaulyje.&nbsp;</span>Vadinamasis auksinis standartas tiesiosios žarnos vėžiui gydyti&nbsp;– 1979<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;</span>m. R.&nbsp;J.&nbsp;Healdo aprašyta totalinė mezorektinė ekscizija (TME). Šiandien ekscizija<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;sėkmingai atliekama visame pasaulyje</span>&nbsp;tiek atviros operacijos metu, tiek operuojant laparoskopi<span xml:lang="ar-SA">škai</span>, tiek pasitelkus robot<span xml:lang="ar-SA">ą</span>. Operuojant žemos lokalizacijos tiesiosios žarnos navikus, sunkiausia operacijos dalis<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;</span>– distalinė žarnos mobilizacija. Šiai problemai spręsti rekomenduojama transanalinė abdomino-transanalinė tiesiosios žarnos rezekcija (TATA) ir transanalinė totalinė mezorektinė ekscizija (TaTME). Straipsnyje apžvelgta Klaipėdos universitetinės ligoninės patirtis ir artimieji pooperaciniai rezultatai, atliekant TaTME.<br><em>Metodai.&nbsp;</em>Pirmasis operacijos etapas atliktas pacientą paguldžius į&nbsp;<em>prone</em>&nbsp;<em>jackknife</em>&nbsp;(<em>Kraske</em>) padėt<span xml:lang="ar-SA">į</span>. Tiesioji žarna cirkuliariai elektrokoaguliuojant<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;išdal</span>yta, pradedant bent 1<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;</span>cm nuo apatinio naviko krašto. Mobilizuota iki 10<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;</span>cm tiesiosios žarnos iš apačios. Antrasis operacijos etapas&nbsp;– pacientas guldomas į litotomijos padėt<span xml:lang="ar-SA">į</span>. Laparoskopiškai atliekama TME. 11<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;pacientų</span>&nbsp;(78,57<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;</span>%) anastomozės suformuotos pavienėmis siūlėmis, vienam&nbsp;pacientui (7,17<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;</span>%) anastomozei formuoti naudotas cirkuliarus EEA aparatas, dviem pacientams (14,28<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;</span>%) atlikta Hartmanno tipo operacija&nbsp;– suformuota kolostoma.<br><em>Rezultatai.&nbsp;</em>Nuo 2018 m.&nbsp;kovo mėn. iki 2019<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;m. spalio mėn</span>. operuota 14 ligonių, kuriems atlikta TaTME. Vidutinis naviko aukštis nuo dantytosios linijos<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;–</span>&nbsp;2,54 (±1,28). 13 iš 14 pacientų operuoti praėjus 8–12 sav. po chemospindulinio gydymo. Vienam pacientui chemospindulinis gydymas nebuvo taikytas. Visos tiesiosios žarnos rezekcijos (100<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;</span>%) atliktos radikaliai (R0). Vidutiniškai pašalinta 11,43 (±3,78) limfmazgių. Komplikacij<span xml:lang="ar-SA">ų</span>&nbsp;pastebėta 5<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;pacientams</span>&nbsp;(35,71<span xml:lang="ar-SA">&nbsp;</span>%).<br><em>Išvados.&nbsp;</em>Mūsų patirtis rodo, kad TaTME yra efektyvus ir saugus žemos ir labai žemos lokalizacijos tiesiosios žarnos navikų gydymo metodas.</p> Vita Klimašauskienė | Narimantas Evaldas Samalavičius Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/16298 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0200 Ar dreno pašalinimo laikas turi įtakos pirminio spontaninio pneumotorakso pirmojo epizodo gydymo išeitims? https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/16299 <p class="ISSN-abst-vidus" xml:lang="en-US"><em xml:lang="lt-LT">Įvadas&nbsp;/&nbsp;tikslas.</em><span class="char-style-override-4" xml:lang="lt-LT">&nbsp;</span><span xml:lang="lt-LT">Pirminis spontaninis pneumotoraksas yra didelė jaunų sveikų žmonių problema. Pleuros ertmės drenavimas&nbsp;– pagrindinis pirminio spontaninio pneumotorakso pirmojo epizodo gydymo būdas. Vis dėlto nėra žinoma, ar dreno buvimo pleuros ertmėje trukmė gali turėti įtakos recidyvų dažniui.<br></span><em xml:lang="lt-LT">Metodai.</em><span class="char-style-override-4" xml:lang="lt-LT">&nbsp;</span><span xml:lang="lt-LT">Atliktas perspektyvusis tyrimas, į kurį įtraukta 50 pacientų. Tiriamiesiems diagnozuotas pirminio spontaninio pneumotorakso pirmasis epizodas. Visi pacientai gydyti drenuojant pleuros ertmę. Pacientai suskirstyti į dvi grupes, atsižvelgiant į dreno pašalinimo laiką: praėjus vienai dienai ar praėjus penkioms dienoms, kai per dreną nustojo skirtis oras. Visi pacientai atokiu laikotarpiu (mažiausiai šešis mėnesius) stebėti dėl galimo recidyvo. Atlikta abiejų grupių recidyvų dažnio ir galimų komplikacijų lyginamoji analizė.<br></span><em xml:lang="lt-LT">Rezultatai.&nbsp;</em><span xml:lang="lt-LT">Vidutinis pacientų amžius&nbsp;– 27 (23–35) metai. 78</span><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;proc. tiriamųjų&nbsp;– vyrai. Drenavus pleuros ertmę, sėkmingai išgydyti 43 ligoniai (86&nbsp;%). Kiti tiriamieji dėl besiskiriančio per dreną oro ar dėl rentgenogramoje matomo pakartotinio pneumotorakso, pašalinus dreną, buvo operuoti. Abiejų tiriamųjų grupių duomenys pagal amžių, lytį, pneumotorakso pasireiškimo krūtinės ląstoje pusę, rūkymą, alfa-1&nbsp;antitripsino koncentraciją kraujyje, ilgesnį oro skyrimąsi per dreną ar operacijos poreikį statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Statistiškai reikšmingai skyrėsi abiejų grupių hospitalizacijos trukmė: tiriamieji, kuriems, nustojus per dreną skirtis orui, drenas pašalintas praėjus vienai dienai, ligoninėje gulėjo vidutiniškai 6 (4–12) dienas, o tiriamieji, kuriems drenas pašalintas praėjus penkioms dienoms,&nbsp;– 8 (7–10)&nbsp;dienas (p&nbsp;=&nbsp;0,017). Penkiems (20</span><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;%) pirmosios grupės ir trims (12&nbsp;%) antrosios grupės pacientams pneumotoraksas recidyvavo (skirtumas statistiškai nereikšmingas (p&nbsp;=&nbsp;0,702)). Statistiškai nereikšmingas skirtumas nustatytas ir tarp abiejų grupių recidyvo laiko bei komplikacijų.<br></span><em xml:lang="lt-LT">Išvados.&nbsp;</em><span xml:lang="lt-LT">Pirminio spontaninio pneumotorakso recidyvų dažnis kiek didesnis, kai drenas ištraukiamas anksčiau, tačiau lyginamųjų grupių skirtumas statistiškai nereikšmingas. Siekiant patvirtinti gautus rezultatus, reikia atlikti didesnės apimties tyrimą, būtina ilgiau stebėti tiriamuosius.</span></p> Matas Mongirdas | Audrius Untanas | Žymantas Jagelavičius | Ričardas Janilionis Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/16299 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0200 Perkutaninė cholecistostomija – alternatyva, gydant sunkiomis gretutinėmis ligomis sergančius ligonius, kuriems diagnozuotas ūminis cholecistitas https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/16300 <p class="ISSN-abst-vidus" xml:lang="en-US"><em>&nbsp;Įvadas&nbsp;/&nbsp;tikslas.</em><span xml:lang="lt-LT"><em>&nbsp;</em>Laparoskopinė cholecistektomija yra saugi operacija ir pirmo pasirinkimo gydymo metodas, gydant sergančiuosius ūminiu cholecistitu. Sunkiomis gretutinėmis ligomis sergančius pacientus, kuriems diagnozuojamas ūminis cholecistitas, galima gydyti suformuojant perkutaninę cholecistostomą.<br></span><em xml:lang="lt-LT">Metodai.</em><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;Atliktas retrospektyvinis tyrimas, į kurį įtraukti pacientai, 2008–2017&nbsp;m. gydyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Chirurgijos klinikoje. Tiriamiesiems buvo suformuota perkutaninė cholecistostoma. Tirti ir vertinti pacientų demografiniai duomenys, laboratoriniai rodikliai, analizuota ASA klasė, komplikacijos, išeitys, gydymo trukmė ir mirštamumas.<br></span><em xml:lang="lt-LT">Rezultatai.</em><span class="char-style-override-4" xml:lang="lt-LT">&nbsp;</span><span xml:lang="lt-LT">Tyrime dalyvavo 55 pacientai. 47 pacientai (74</span><span class="char-style-override-4" xml:lang="lt-LT">&nbsp;</span><span xml:lang="lt-LT">%) atitiko ASA III klasę, 10</span><span class="char-style-override-4" xml:lang="lt-LT">&nbsp;</span><span xml:lang="lt-LT">pacientų (18,5&nbsp;%)&nbsp;– ASA IV klasę. Suformavus perkutaninę cholecistostomą, pastebėtas statistiškai reikšmingas leukocitų skaičiaus (nuo 14,26±6,61 iki 8,65±5,15) ir C reaktyvinio baltymo koncentracijos (nuo 226,22±106,60 iki 51,91±63,70) sumažėjimas. Vidutinė gydymo trukmė&nbsp;– 13,06 (intervalas 2–68) dienų. Ankstyvas mirštamumas (30 dienų) siekė 13&nbsp;proc. Mirčių, tiesiogiai susijusių su atlikta procedūra, nefiksuota. 11&nbsp;pacientų (20,4&nbsp;%) taikyta planinė cholecistektomija.<br></span><em xml:lang="lt-LT">Išvados.</em><span xml:lang="lt-LT">&nbsp;Perkutaninė cholecistostomija yra tinkama alternatyva didelės rizikos pacientams, kuriems diagnozuotas ūminis cholecistitas, gydyti. Šis gydymo metodas gali būti taikomas tiek kaip tarpinis, tiek kaip galutinis gydymo metodas.</span></p> Povilas Ignatavicius | Mindaugas Kiudelis | Inga Dekeryte | Deimante Mikuckyte | Jolita Sasnauskaite | Karina Lukasevic | Giedrius Barauskas Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/16300 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0200 Hydatid Cyst Migration in Peritoneal Cavity: A Case Report https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/16301 <p class="ISSN-abst-virsus"><em>Introduction.&nbsp;</em>Cystic echinococcosis is a zoonosis caused by the larval stage of&nbsp;<em>Echinococcus granulosus</em>. In most of cases hydatid cysts are found in the liver but in rare cases a migration of the hydatid cyst can occur following rupture of hepatal pericist.<br><em>Case.</em><span class="char-style-override-4">&nbsp;</span>A 38 year old female presented with abdominal pain, fatigue, weakness and fever for more than three months. Computed tomography show segment II and IV hepatic per-magna cystic formations with dimensions: No I: 80×60×74&nbsp;mm and No. II: 70×60×58&nbsp;mm. Per magna cystic formation in the Douglas space, with dimensions of 93×90×62&nbsp;mm with clearly expressed mass effect on surrounding organ structures.<br><em>Discussion.</em><span class="char-style-override-4">&nbsp;</span>Active hydatid disease may show migration of cysts due to rupture of hepatal pericyst, pressure difference between the anatomic cavities, and by contribution of gravity. Sudden death, anaphylactic shock and dissemination of disease can be seen with cystic content spillage into the peritoneal cavity.<br><em>Conclusion.</em><span class="char-style-override-4">&nbsp;</span>Migrated&nbsp;hydatid cysts are very rare parasitic manifestation presenting with symptoms deriving from the neighboring organs. They are diagnosed typically by CT and managed with evacuation of cysts following abdominal exploration. Full abdominal organ ultrasonography, with accent on the liver, should be performed in any case of intraabdominal simple cyst presence.</p> Petar Markov | Ilija Milev | Aleksandar Mitevski Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/16301 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0200 Dviskiltis rotacinis odos lopas didesniems kūno defektams padengti: du klinikiniai atvejai https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/16302 <p>Dviskiltis (<em>bi-lobed, bilobed</em>) odos rotacinis lopas yra gana gerai žinomas veido defektams padengti, ypač tose veido vietose, kur didesnis odos ir minkštųjų audinių tempimas. Dažniausiai dviskiltis lopas naudojamas nosies nugarėlės, nosies galiuko ir viršugalvio defektams uždengti. Ilgainiui dviskiltis odos rotacinis lopas vis dažniau pradėtas naudoti ir kitose kūno vietose. Pateikiame du retesnius klinikinius atvejus, kai, atlikus odos ir poodžio patologinių darinių ekscizij<span xml:lang="ar-SA">ą&nbsp;</span>pakinklio ir krūtinės ląstos srityse, reikėjo padengti gana didelius odos defektus. Abiem atvejais panaudotas dviskiltis lopas, kuris įgalino pirmine siūle susiūti susidariusius audinių defektus ir donorines vietas.</p> Saulius Špokevičius Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/16302 Fri, 20 Dec 2019 00:00:00 +0200 Lietuvos chirurgų asociacijos suvažiavimas 2019 2019 10 11–12 Klaipėda https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/16303 <p>Gerbiami „Lietuvos chirurgija“ žurnalo skaitytojai,<br>Džiaugiuosi, kad šis žurnalo „Lietuvos chirurgija“ numeris skirtas Lietuvos chirurgų asociacijos suvažiavimui, kuris vyksta 2019 m. spalio 11–12 d. Klaipėdos universitete.<br>Praėjo treji metai nuo ankstesniojo suvažiavimo, vykusio Kaune. Iš gausybės pasauliui tenkančių iššūkių turbūt viena sudėtingiausių užduočių – kaip suvaldyti amžiaus pradžioje prasidėjusią ketvirtąją pramonės revoliuciją. Naujos technologijos ir išradimai fizinį, skaitmeninį ir biologinį pasaulius sujungia žmoniją iš esmės keičiančiais būdais.<br>Tai matoma ir chirurgijoje – šiandien ketvirtoji pramonės revoliucija kuria efektyvią žmogaus ir roboto superkomandą, įgalinančią suteikti ypač kokybišką sveikatos priežiūrą.<br>Sparčiai vystantis medicinos technologijoms, ne mažiau svarbus mokymasis visą gyvenimą.<br>Lietuvos chirurgų asociacijos suvažiavimas, vykstantis kartu su slaugytojų sesijomis, bus puiki galimybė pasidalinti idėjomis, patirtimi ir naujausiais moksliniais tyrimais, pabūti kartu su bendraminčiais ir kolegomis.</p> Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/16303 Sat, 12 Oct 2019 00:00:00 +0300