Lietuvos istorijos studijos ISSN 1392-0448 eISSN 1648-9101

2025, vol. 55, pp. 157–166 DOI: https://doi.org/10.15388/LIS.2025.55.7

Šaltinio publikacija / Archival publication

Gyvenimo Puškarnioje taisyklės iš XVII amžiaus

Rules to Live by in Seventeenth-Century Puszkarnia

Povilas Andrius Stepavičius
Doktorantas
Vilniaus universitetas
Istorijos fakultetas
Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedra
El. paštas: povilas.a.stepavicius@gmail.com

__________

Copyright © 2025 Povilas Andrius Stepavičius. Published by Vilnius University Press
This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution License, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.

__________

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Retų knygų ir rankraščių skyriuje (toliau – LNB RKRS), saugomas kol kas mįslingai skambantis fondas Nr. 203 pavadinimu Vilniaus vyskupijos kunigų seminarijos biblioteka. Ilgus dešimtmečius niekieno beveik nejudintas dokumentų korpusas pagaliau yra pradėtas tvarkyti, aprašyti ir kataloguoti. Žinoma, dar prireiks ne vienerių metų, kol fonde esantys dokumentai ir rankraštinės knygos bus pasiekiami plačiajam skaitytojų ratui.

Vilniaus vyskupijos kunigų seminarijos bibliotekos fondas (F 203) į LNB buvo perkeltas iš vadinamųjų Knygų rūmų, įsikūrusių Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčioje ir senosios observancijos karmelitų vienuolyno patalpose. Fondo pavadinimas iš tiesų yra susijęs su paskutiniaisiais dokumentų savininkais – Vilniaus dvasine seminarija, kuri prie Šv. Jurgio bažnyčios veikė nuo 1798 m. iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Fondo chronologinės ribos jau yra nustatytos – jos apima XVI–XX a. pradžios laikotarpį. Kol kas tik nėra aiškus galutinis fonde esančių bylų skaičius, nes fondo tvarkymo darbai dar tik prasidėjo. Aišku tik viena, kad tai tikrai nebus vienas mažesnių fondų, saugomų LNB. Fonde esantys dokumentai yra susiję ne tik su dvasinės seminarijos veikla, jame aptinkama ir į seminarijos rankas kitais būdais – perdavimo ar paveldėjimo būdu – patekusių dokumentų.

Fonde esančių dokumentų tematika yra labai įvairi. Dokumentų masyvas neabejotinai galės būti pritaikytas įvairiausiems tyrimams. Kol kas galima išskirti tokias saugomų dokumentų tematines kategorijas:

• dokumentai, susiję su senosios observancijos karmelitų veikla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje;
• dokumentai, susiję tiek su senosios observancijos, tiek su basųjų karmelitų, jėzuitų, misionierių vienuolynų ir dvasinės seminarijos žemėvalda ir nekilnojamuoju turtu, turėtu ir įgytu Vilniaus mieste bei kitose valstybės teritorijose;
• gausus rankraštinių knygų komplektas, susijęs su Vilniaus senosios observancijos karmelitų vienuolynais, veikusiais prie Šv. Jurgio ir Visų Šventųjų bažnyčių, basųjų karmelitų vienuolynu prie Aušros vartų, Vilniaus Jėzaus Draugijos akademija ir universitetu, pavieniais XIX a. asmenimis;
• dokumentai, susiję su dvasinės seminarijos veikla iki pat Antrojo pasaulinio karo laikų.

Žinoma, fonde pasitaiko ir netikėtumų. Fonde esantys rankraštiniai dokumentai yra gana gerai išlikę, nors ilgą laiką ir buvo suvynioti į vadinamuosius fastikulus (ryšulėlius). Gerai išlikę dokumentai yra svarbus signalas heraldikos ar sfragistikos tyrinėtojams, kuriems atsiveria naujas šaltinių korpusas su nenuluptais ir nenutrintais bajorų, vienuolynų, ar kitų institucijų antspaudais.

Kitas netikėtumas yra susijęs su hebrajų kalba. Tarp dokumentų buvo rastos dvi XIX a. rankraštinės knygos hebrajų kalba. Vieną iš jų verta paminėti. Tai žymaus žydų literato Mordechajaus Arono Ginzburgo (1795–1846) veikalo „Damasko siena“ rankraštis, parašytas Vilniuje 1840 m. ir paties autoriaus pasirašytas. Pats kūrinys buvo išleistas kiek kitokiu pavadinimu – „Damasko rūstybė“ – jau po autoriaus mirties, 1860 m. Karaliaučiuje1.

Paties fondo išlikimo istorija yra verta atskiro tyrimo, kuris yra numatomas ateityje. Svarbu pažymėti, kad tiek senosios observancijos karmelitų vienuolynų, tiek dvasinės seminarijos archyvų dokumentų yra saugoma ir kitose atminties institucijose: Vilniaus universiteto bibliotekoje, Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Net neabejojama, kad fondo iškėlimas į viešumą paskatins naujus tyrimus ir, žinoma, naujus atradimus.

Senosios observancijos karmelitų dokumentų rinkinys

Tvarkant ir identifikuojant fonde esančius dokumentus, saugyklų lentynose buvo surasta rankraštinė knyga pavadinimu Collecta munimentorum conventus Vilnensis s(anctae) Mariae ad Nives, vulgo ad s(anctum) Georgium Martyrem, ordinis fratrum B(eatissimae) V(irginis) Mariae de monte Carmeli antiquae regularis observantiae <...>2. Knyga surašyta Rusios provincijos kustodo karmelito Vaclavo Giglevskio (Venceslaus Giglewski) 1745 m. Vilniuje, tame pačiame senosios observancijos karmelitų vienuolyne prie Šv. Jurgio bažnyčios. Knygos dydis: 21,5 x 34,5 x 4 cm. Knygoje tekstas surašytas raudonu ir juodu rašalu ant popieriaus ganėtinai tvarkingai. Knygą sudaro 314 numeruoti puslapiai ir 11 nenumeruotų turinio puslapių.

Trumpai tariant, ši knyga yra senosios observancijos karmelitų vienuolyno prie Šv. Jurgio bažnyčios dokumentų rinkinys. Šį rinkinį sudaro 234 dokumentų kopijos. Dokumentai yra pateikiami atskiruose 7 knygose skyriuose, kurie yra pavadinti taip: 1) Collecta prima. Rrivilegiorum [!] fundationis Radzivilianae; 2) Collecta secunda. Jurizdika funduszowa; 3) Dokumenta na cztery karczmy libertowane; 4) Dokumenta na kamienice w mieście Wilnie cedowane, legowane y na wyderkaff zapisane od rozcnych; 5) Dokumenta na place funduszowe mieyskie horodnicze, neyburskie ziemskie etc. etc.; 6) Rozne transakcye, to iest: manifesta, pozwy, dekreta grodzkie, ziemskie, trybunalskie, assesorskie. Listy zaręczne obdukcyine, aresztowe, ugodliwe etc. ab A(nn)o 1580 ad Annum 1691; 7) Collecta sum wyderkafowych obligowych.

Būtina pabrėžti, kad šiame fonde taip pat yra šios knygos kopija, kurią surašė karmelitas Andriejus Molčankovičius (Andreas Mołczankowicz). Kopija yra surašyta vien tik juodu rašalu ir nėra tokia puošni. Deja, bet pirmieji keliasdešimt šios kopijų knygos lapų yra suplėšyti. Tikėtina, kad ši knyga buvo skirta dažnesniam naudojimui.

Papildomi šių 234 dokumentų tyrimai padės atsakyti į klausimus, kaip buvo sugalvota šį dokumentų rinkinį sudaryti, kokie dokumentai yra išlikę kitose atminties saugojimo institucijose, o kokie yra išlikę tik šioje knygoje.

Šioje publikacijoje skelbiami du iki šiol nežinoti dokumentai, susiję su senosios observancijos karmelitų jurisdika Puškarnioje (Vilniuje). Šią teritoriją, esančią aplink Šv. Jurgio bažnyčią ir besidriekusią iki pat Totorių ir Vilniaus vartų bei Vilniaus gatvės, tyrinėjusi Birutė Vitkauskienė3 išsamiai panaudojo tiek Vilniuje, tiek Varšuvoje esančią medžiagą. Minėtame karmelitų dokumentų rinkinyje irgi galima aptikti šiandien Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomų dokumentų kopijas. Tačiau jau žinomus dokumentus ir žinias apie karmelitų Puškarnios jurisdiką papildo šioje knygoje aptinkami 1670 ir 1667 m. dokumentai4.

1670 metų dokumentas yra susijęs su mokesčių rinkimo iš jurisdikos gyventojų nuostatais, kurie buvo iš naujo patvirtinti pirmą kartą po Maskvos okupacijos. Šiame dokumente pateikiamas 25 jurisdikos gyventojų (vyrų) sąrašas ir jų mokestiniai įsipareigojimai karmelitų vienuolynui.

1667 metų dokumentas yra susijęs su tos pačios jurisdikos gyventojų prievolėmis ir gyvenimo Puškarnios jurisdikoje taisyklėmis. Tokio pobūdžio šaltiniai yra gana reti, tačiau jie detaliau atskleidžia gyvenimo tam tikroje vietoje detales. Šiuo atveju sužinome pačios jurisdikos valdos valdžios funkciją ir struktūrą. Pristatomas jurisdikos urėdas, kurį sudaro vaitas, du suolininkai, raštininkas ir urėdo tarnautojas.

Publikuojami dokumentai yra pateikiami iš dalies modernizuojant šaltinio kalbą, bet išlaikant lokaliam lenkų kalbos dialektui būdingas formas5. Dokumentuose esantys sutrumpinimai išskleidžiami, o praleistos raidės modernia lenkų kalbos forma rašomos lenktiniuose skliaustuose „()“. Sumoderninta didžiųjų ir mažųjų raidžių rašyba. Nors didžioji dalis rašybos yra išsaugota, pakeista raidės „y“ vartosena į labiau priimtiną „j“ (pvz., fundacy - > fundacji; nayswiętszey -> Najswiętszej ir t. t.), o jungtuko „y“ atveju rašysena pakeista į „i“. Lotyniški žodžiai yra žymimi kursyvu. Vertimo tekste paliekama šaltinyje nurodyta asmenvardžių rašyba, išskyrus tuos atvejus, kai asmens įvardijimas turi nusistovėjusią formą lietuvių kalboje (pvz., Mikalojus Radvila).

Publikacija

1.

[Vilnius], 1670 01 15

1670 Viešpaties metų mokesčių nuo sklypų dydžių nuostatai

Orig.: nežinomas.

Kopija: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Retų knygų ir rankraščių skyrius, F 203-104, p. 44–45 (popierius, lapo matmenys – 34 x 19,5 cm). Tekstas surašytas raudonu ir juodu rašalu.

[p. 44]

Ustawa i pomiara placow roku Panskiego 1670

Ustawa i pomiara placow na Puszkarni z fundacji na klasztor Najswiętszej Panny Snieżnej, albo ut vulgo fertur s(więtego) Jerzego, patrona W(ielkiego) X(ięstwa) Litewskiego i tutecznego kościoła, przez jaśnie wielmożnego Mikołaja Radziwiła6, wojewodę wileńskiego i W(ielkiego) X(ięstwa) Litewskiego kanclerza, wiecznemi czasy legowanych ojcom karmelitom, albo raczej Braci Najswiętszey Panny z gory Karmelu, i od wielu najaśniejszych krolow potwierdzonych cum plenaria jurisdictione od roku wcielenia Panskie(go) tysiącznego pięćsetnego szesnastego pod Alexandre(m), krolem, a pod najwyższą głową Kościoła Bożego Leonem dziesiątym7 papieżem, roku Panskiego 1517 Kalendis Ianuarii Ianuarii [!] Pontificatus Anno quinto i z władzy Stolice Apostolskiej potwierdzonych. Teraz znowu po spustoszeniu przez nieprzyjaciela wiarołomnego Moskala za rządu przewielebnego xiędza Marcina Charzewicza8, s(więtej) Theologii Doktora, prowinciała na ten czas tegoż zakonu braci Najswiętszej Panny z gory Karmelu, i przeorstwa wielebne(go) xiędza Florijana Azbaszen9, i wszytkiego zgromadzenia swego in Anno D(omi)ni 1670, die 15 Januarii czyniona i do tych zapisana xiąg.

Imiona panow mieszczanow jurisdyki s(więtego) Jerzego, i jako mają dawać z placow poziemnego na ś(więty) Jerzy każdego roku.

Primo. Paweł Dundul, wojt, względem usługi od tak wielu lat i życzliwości przeciwko klasztorowi [p. 44 // p. 45] swemu, częścią też dla prawa starego, ktorego zażywał ante hostilitatem, i to tylko ad vitae suae tempora, alias successores muszą inaczej dawać.

2.

Vilnius, senosios observancijos karmelitų vienuolynas
prie Šv. Jurgio bažnyčios, 1667 01 20

Šv. Jurgio jurisdikos gyventojų pareigos

Orig.: nežinomas

Kopija: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Retų knygų ir rankraščių skyrius, F 203-104, p. 46–48 (popierius, lapo matmenys – 34 x 19,5 cm). Tekstas surašytas raudonu ir juodu rašalu.

[p. 46]

Powinności tych ze jurisdykantow s(więtego) Jerzego

1. Aby rewerencją, posłuszeństwo wielebnym ojcom, prowincjałom, kommissarzom, prz[e]orom y na miejscu przeorskim będącym wikarym oddawali.

2. Czynsze poziemne, kapczyzny na s(więty) Jerzy oddawali przez ręce zakonnikow do ojca przeora.

3. Podatek Rzeczypospolitej, jako to pobory, podymne & quid simile na sejmikach uchwalone i sejmem obwarowane przez ręce zakonnikow z wojtem do klasztoru ojcu przeorowi oddawali.

4. Testamenta bez wiadomości klasztornej żeby nie byli czynione, a to najbarziej dla tego, iż gdy na inszy kościoł, abo klasztor, legacją jako to budynek, abo plac, tedy takie testamenta nie mają waloru, dlatego, że convulsiones jurisdyki wzniecają się turbacje i zwady. Ale własnym swym groszem kopą wolno będzie dysponować.

5. Domow, aby heretykom, schyzmatykom, ani żadney sekty szlachcie i religii i wszelkim bez wiadomości klasztornej nie przedawali, ani zawodzili pod pretextem niewiadomości sub nullitate in casu contraventionis kontraktu.

6. Kolędy włoczebne, jako zwyczaj tutejszy ad arbitrium zostawuje się.

7. Aby każdy z domu swego na folwark nasz pod czas żniwa czeladnika posyłał, albo go też najął.

8. Na grob w wielki post przed Wielkonocą i na roratne swiece w adwent przykładem ludzi pobożnych i wielkich panow chodzić w tym ma być porządek uczyniony, aby ulic nieprzeskakiwaną [!] i nie swarzono się przez urząd.

[p. 47]

Nade wszystko, aby Pan Bog był pochwalony, a sprawiedliwość kwitnęla i rosła, bo bez porządku zwierzchności i urzędu żadna Rzeczpospolita być nie może, pamiętając na to: pereat mundus, fiat justitia; czym się gniew Boski mityguje, a złość ludzka uskramia tedy, że jest na to urząd obrany i od klasztoru potwierdzony, tedy trzeba mu być posłusznym pod karaniem według Statutu, do którego urzędu ci teraz należą ut supra pomienieni mieszczanie

Wojt, sławetny pan Paweł Dundul
Pierwszy ławnik, sławetny pan Piotr Szymanowski
Drugi ławnik sławetny pan Szymon Burda [!]
Pisarz sławetny pan Szymon Brut
Sługa urzędowy Paweł Krynicki

1. Ktorych to urząd ma się odprawować Statutem W(ielkiego) X(ięstwa) Litewskiego w domu wojtowskim porządnie, sprawiedliwie na nikogo nie respektując, nikogo nie krzywdząc.

2. Winy słuszne, jakie będą urząd ma brać a do koscioła oddawać na potrzeby, in civilibus do klasztoru appelować, a in criminalibus tam gdzie prawo każe.

3. Ciż panowie urząd ma przestrzegać, aby panowie mieszczanie wszyscy, nemine excepto, w małżeństwie świętym według kościoła rzymskiego żyli.

4. Ażeby hultajow, zbiegłych ludzi, mianowicie nierządnych, podejrzanych biały[ch]głow, złodziejow i cudzoziemcow bez świadectwa dobrego nie przechowywali i siabrowstwa z niemi nie trzymali, ale żeby takich opowiedali pod winą czego ma urząd doglądać.

5. Kominy, aby wszędy byli urobione i ochędożone dla niebeśpieczństwa [!] ognia, i co kwartał przez urząd rewidowane sub paenis.

[p. 48]

Na ostatek, co też urząd chwalebnego, a bez krzywdy blizniego, a od klasztoru pozwolonego i potwierdzonego postanowi i to ma być przyjęto. A osobliwie, aby każdy mieszczanin miał na swoim domie dla niebezpieczeństwa i ugaszenia ogniowego domowego, albo przychodniego.

Więc żeby te punkta i prawa nieodmiennie większy walor i moc miały staraliśmy, aby dla potomnych czasow pieczęcią urzędu naszego przeorskiego i z podpisaniem rąk naszych utwierdzone byli. Dat(um) in Carmelo nostro s(ancti) Georgii, sive Nivium, Vilnae roku Pańskiego 1667, dnia 20 stycznia.

(L(ocus) S(igilli))

Fr(ater) Florianus Asbassen, prior conventus Vilnensis ad s(anctum) Georgium Ordinis Carmelit(aru)m.
Frater Josephus Grabowski.

Vertimas

1.

1670 Viešpaties metų mokesčių nuo sklypų dydžių nuostatai

Mokesčių dydžių nuostatai nuo sklypų Puškarnioje, kuri priklauso Švenčiausiosios Mergelės Snieginės, arba kaip paprastai sakoma, Šv. Jurgio, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir čionykštės bažnyčios globėjo, vienuolyno fundacijai, suteiktai šviesiausiojo geradario Mikalojaus Radvilos, Vilniaus vaivados ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio, ir amžiams dovanotai tėvams karmelitams, arba veikiau Švenčiausiosios Mergelės iš Karmelio kalno broliams, ir daugybės šviesiausių karalių patvirtintai su visuotine teise nuo 1516 Viešpaties įsikūnijimo metų, valdant Aleksandrui, karaliui, ir aukščiausios Dievo Bažnyčios galvos Leono X, popiežiaus, 1517 Viešpaties metais, per sausio kalendas, penktais pontifikato metais, su Šventojo Sosto valdžia patvirtintai. Dabar iš naujo, po klastingojo priešo maskvėno nusiaubimo, dėka švenčiausiojo kunigo Marcino Charzewicziaus, šv. Teologijos daktaro, tuometinio to Švenčiausiosios Mergelės iš Karmelio kalno ordino provincijolo ir maloningojo kunigo, prioro Florijano Azbaseno bei visos savo bendruomenės 1670 Viešpaties metais sausio 15 dieną sudaryti ir į tas knygas įrašyti.

Ponų Šv. Jurgio jurisdikos miestiečių vardai ir kiek turi duoti žemės mokesčio kasmet per Šv. Jurgio dieną.

Pirmas. Pawełas Dundulis, vaitas, atsižvelgiant į ilgą tarnybą ir palankumą savo vienuolynui, dalį pagal seną teisę, kurią užgyveno prieš [maskvėnų] priešiškumą, ir tai tik savo gyvenimo laiku, kiti įpėdiniai turės kitaip duoti.

2.

Šv. Jurgio jurisdikos gyventojų pareigos

1. Kad maloningiesiems tėvams, provincijolui, komisarams, priorams ir prioro pareigas einantiems vikarams pagarbą ir paklusnumą rodytų.

2. Kad žemės mokestis, gėralų mokesčiai per Šv. Jurgį [būtų] atiduoti per vienuolius tėvui priorui.

3. Kad mokesčiai valstybei, kaip kad duoklės, padūmės ir kiti panašūs, kuriuos seimeliuose įvestų ir seime patvirtintų, per vienuolius ir vaitą [būtų] į vienuolyną atnešti tėvui priorui.

4. Kad be vienuolyno žinios nebūtų sudaromi testamentai, o pirmiausia dėl to, kad kai kitai bažnyčiai arba vienuolynui užrašomas testamentu ar pastatas, ar sklypas, tokie testamentai negalioja, nes jurisdikos suardymas kelia rūpesčius ir kivirčus. Tačiau su savo kapomis grašių bus galima tvarkytis laisvai.

5. Kad namų eretikams, schizmatikams, nei jokiam bet kokios sektos ar religijos kilmingajam, ir bet kam kitam be vienuolyno žinios neparduotų, nei bandytų apgauti, apsimesdami, kad [apie tai] nežinojo; pažeidimo atveju negalios sutartis.

6. Kalėdojimas, włoczebne10, kaip čionykštis paprotys paliekamas mūsų nuožiūra.

7. Kad kiekvienas iš savo namų į mūsų palivarką javapjūtės metu šeimynykštį pasiųstų arba jį nusamdytų.

8. Prie [Kristaus] kapo didžiojo pasninko prieš Velykas metu ir į rarotas su žvakėmis per Adventą pamaldžių žmonių ir didžių ponų pavyzdžiu eiti; ir turi būti palaikoma tvarka, kad niekas gatvėje netrukdytų ir urėde nesiskųstų.

Negana to, kad Viešpats Dievas būtų pagarbintas, o teisingumas klestėtų ir augtų, nes be valdžios viršenybės ir urėdų jokia Respublika gyvuoti negali, prisimenant, kad ir pasaulis žūtų, teįvyksta teisingumas, kuriuo sušvelninama Dievo rūstybė, o žmogiškasis pyktis gali būti numalšintas dėl to, kad yra išrinktas ir vienuolyno patvirtintas urėdas, todėl privalu jam paklusti, gresiant bausmei pagal Statutą. Tam urėdui dabar priklauso pirmiau paminėti miestiečiai.

Vaitas, žymusis ponas Pawełas Dundulis
Pirmasis suolininkas, žymusis ponas Piotras Szymanowskis
Antrasis suolininkas, žymusis ponas Szymonas Burda [!]
Raštininkas, žymusis ponas Szymonas Brutas
Urėdo tarnas Pawełas Krynickis

1. Tas urėdas turi vadovautis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Statutu vaito namuose garbingai, teisingai, su visais skaitantis ir niekam nedarant žalos.

2. Pagrįstus atlygius už nusikaltimus urėdas turės imti ir bažnyčiai atiduoti, civilinių bylų atveju apeliuoti į vienuolyną, o kriminalinių bylų atveju – ten, kur priklauso pagal teisę.

3. Tie ponai urėdininkai turi prižiūrėti, kad visi ponai miestiečiai, nieko neišskiriant, šventoje santuokoje pagal Romos Bažnyčią gyventų.

4. Urėdas turi prižiūrėti, kadgi klajoklių, pabėgusių žmonių, o būtent ištvirkėlių, įtartinų moterų, vagių, svetimšalių be dorumo įrodymo nelaikytų ir draugystės su jais nepalaikytų, bet kad apie tokius praneštų, [kitaip] gresia bausmė.

5. Kad visi kaminai būtų sutvarkyti ir išvalyti dėl ugnies pavojaus ir kas ketvirtį urėdo patikrinti, [kitaip] gresia bausmė.

Galiausiai, taip pat tai, ką urėdas garbingai, nedarydamas skriaudos artimui ir [atsižvelgdamas] į tai, kas leidžiama ir patvirtinta vienuolyno, nuspręs, ir turi galioti. O ypač kad kiekvienas miestietis dėl saugumo savo namuose turėtų [priemones] namų arba iš kitur ateinančio gaisro gesinimui.

Taigi, kad šie punktai ir teisės visada turėtų didesnę reikšmę ir galią, pasirūpinome, kad ateičiai būtų mūsų prioro pareigybės antspaudu ir mūsų rankų parašais patvirtinti. Duota mūsų Šv. Jurgio, arba Snieginės, Karmelyje 1667 Viešpaties metais sausio 20 dieną.

(Antspaudo vieta)

Brolis Florijanas Asbassenas, Vilniaus karmelitų ordino Šv. Jurgio konvento prioras
Brolis Josephas Grabowskis