Lietuvos istorijos studijos

Muzikos leidiniai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės magnatų tarptautinės reprezentacijos medija: Jonui Karoliui Chodkevičiui ir Aleksandrui Chodkevičiui dedikuoti leidiniai

2022-07-07T03:28:49+00:00

Straipsnyje tiriami žymiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikams, valstybės veikėjams ir karvedžiams, Jonui Karoliui Chodkevičiui ir Aleksandrui Chodkevičiui, dedikuoti muzikos leidiniai. XVII a. pradžioje Venecijoje publikuotus leidinius didikams dedikavo italų kompozitoriai Giovanni Valentini ir Giulio Osculati. Ryšys su jais užsimezgė ne Italijoje, kur didikai studijavo ir keliavo, bet Abiejų Tautų Respublikoje. Kompozitoriai kurį laiką tarnavo jungtinės Lietuvos ir Lenkijos Valstybės valdovo Zigmanto Vazos muzikų kapeloje.
Motetų rinkiniai tiriami iš viešosios tarptautinės reprezentacijos perspektyvos. Matyti, kad greta suprantamo G. Valentini ir G. Osculati viešumo siekio, noro įamžinti, skleisti savo kūrybą Europoje, šie muzikos leidiniai atliepė kitų asmenų viešumo interesus. Leidiniai reprezentuoja Zigmantą Vazą, dosnų meno mecenatą, parodomas jo pirmaujantis socialinis statusas. Dedikacijos laiškai skirti Chodkevičiams pagerbti, didinti jų žinomumą Abiejų Tautų Respublikoje ir už jos ribų. Jie aukština didikų nuopelnus karo kampanijose, mini svarbias ano meto politines aktualijas – pergales Livonijos kare, Chodkevičių nuopelnus ginant valstybę. Ano meto konfesinių pokyčių – reformacijos ir kontrreformacijos – kontekste šie notografiniai šaltiniai vertintini kaip didikų konfesinės tapatybės atspindys. Publikuojamų kūrinių žanras – katalikiški sakraliniai motetai – atliepia nuoseklų Chodkevičių konfesinį pasirinkimą.

Tado Daugirdo veikla Varšuvoje (1877–1891 metais): nuo dailininko iki archeologo*

2022-07-05T09:39:35+00:00

Tadas Daugirdas, aktyviai dalyvavęs tautinio atgimimo kultūroje, ilgainiui buvo primirštas. Jo veikla apėmė kelias kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo sferas: tapybą, archeologiją, etnologiją, muziejininkystę, publicistiką. Daugirdas svariai prisidėjo prie Lietuvos tautinės vėliavos sukūrimo. Didelę įtaką jo pasaulėžiūrai turėjo 14 metų, praleistų Varšuvoje (1877–1891 m.). Gyvendamas šiame mieste, jis artimai bendravo su dailininku ir dailės kritiku Stanisławu Witkiewicziumi ir gydytoju, etnologu Władysławu Matlakowskiu, archeologais Adomu Honoriu Kirkoru, Dmitrijumi Samokvasovu, Gotfrydu Ossowskiu, lietuvybės reikalais susirašinėjo su Mečislovu Davainiu-Silvestraičiu. Šis laikotarpis nulėmė visą tolesnę Daugirdo veiklą, kurią jis plėtojo jau sugrįžęs į Lietuvą. Atvykęs į Varšuvą kaip dailininkas, jis į tėvų dvarą Lietuvoje sugrįžo kaip archeologas ir liaudies meno puoselėtojas.
Reikšminiai žodžiai: Tadas Daugirdas, Varšuva, pozityvizmas, dailė, archeologija, liaudies menas.

Juozas Gabrys Tautų Sąjungos užkulisiuose: politinė veikla

2022-07-05T09:39:35+00:00

Straipsnyje nagrinėjama Juozo Gabrio politinė veikla Ženevoje, Tautų Sąjungos aplinkoje 1927–1939 m. Tyrimo tikslas yra atskleisti, kaip jo veikla iš žurnalistinių ir verslo interesų peraugo į siekį daryti įtaką Lietuvos diplomatijai. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Ženevoje veikė Lietuvių informacijos biuras, kuris nereguliariai buvo remiamas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, bet daugumą savo leidinių Gabrys finansavo pats. Jis ir jo bendradarbiai nevengė provokacinių šmeižto akcijų lietuvių diplomatų ir vyriausybės, ypač Augustino Voldemaro, atžvilgiu, siekdami gauti daugiau užsakymų prolietuviškai propagandai. Šiomis priemonėmis Juozas Gabrys siekė ir pats įsitvirtinti diplomatijoje – gauti postą Užsienio reikalų ministerijoje arba kurioje nors Europos sostinės ambasadoje ir kontroliuoti užsienio politikoje priimamus sprendimus. Kadangi jam to pasiekti nepavyko, jo aplinkos įtaką, kuri tikrai egzistavo, galime matuoti tik informacijos sklaidos apie Lietuvą ir žinių apie Tautų Sąjungos sprendimus atžvilgiais.

Judėjimo simfonija. Kelių eismo taisyklės ir eismo įvykiai Pirmojoje Lietuvos Respublikoje

2022-07-05T09:39:34+00:00

Straipsnyje nagrinėjami Pirmojoje Lietuvos Respublikoje paskelbti įstatymai ir taisyklės, reglamentavę judėjimą gatvėse ir keliuose, bei statistinės žinios apie eismo įvykius. Centralizuotas teisinis eismo reglamentavimas prasidėjo tik trečiojo dešimtmečio pabaigoje, tačiau per trumpą laiką buvo paskelbti net trys vienas kitą pakeitę įstatymai. Ketvirtojo dešimtmečio viduryje tokiu įstatymu buvo reglamentuojamas ne tik motorinių transporto priemonių, bet ir visų nemotorinių priemonių bei pėsčiųjų judėjimas. Tuo pačiu metu buvo pradėtos rinkti statistinės žinios apie nelaimingus įvykius keliuose. Jomis remiantis akivaizdu, kad, nepaisant griežto eismo reglamentavimo ir vangios motorizacijos, nelaimingų įvykių skaičius nuolat didėjo.

Lietuvos partizaninio karo tema muziejuose sovietmečiu ir atkūrus nepriklausomybę

2022-07-05T09:39:33+00:00

Partizaninio karo tema Lietuvos SSR ir nepriklausomos Lietuvos muziejuose dėl savo savitumo dar netyrinėta. Nors ši tema apibrėžiama gana siaurai, jos kontekstas apima gerokai daugiau nei tik muziejinių ekspozicijų ir parodų klausimą. Gausūs archyviniai dokumentai piešia gana įdomų vaizdą ir leidžia analizuoti ne tik pačios temos pokyčius muziejuose sovietinėje sistemoje, Atgimimo metais ir nepriklausomoje Lietuvoje, bet ir matyti tai kaip kovą už atmintį, jos sąmoningą konstravimą skirtingose politinėse sistemose. Straipsnis pradedamas teorinėmis pastabomis, kurios leidžia plačiau vertinti tolesnį daugiausia empirinį straipsnio turinį.

Kairės virsmas dešine: Fluxus judėjimo idėjų perėmimas ir interpretacija Lietuvoje XX amžiaus antroje pusėje

2022-07-05T09:39:32+00:00

Straipsnyje nagrinėjama, kaip XX a. antroje pusėje Lietuvoje buvo priimamos ir interpretuojamos kairiosiomis pažiūromis grįstos Fluxus meninio judėjimo idėjos, nes greta neįprastų meninės raiškos būdų fluxizmais vadintos praktikos peržengdavo meno lauko ribas. Atlikta analizė parodė, kad tuo metu, o ypač devintą–dešimtą dešimtmetį, vykę meniniai veiksmai ir jų turiniai rėmėsi Fluxus idėjų citavimu, pritaikymu bei operavimu Lietuvoje, tad laisvumas, eksperimentiškumas ir performatyvumas susipynė su politinio atgimimo judėjimu, nacionalinio pasipriešinimo nuotaikomis bei (savi)ironišku santykiu su sovietmečiu. Kairiojo avangardinio judėjimo idėjos Lietuvoje Atgimimo laikotarpiu buvo suprastos ir naudojamos nacionaliniais kultūros bei politikos tikslais.

Istorija ir struktūra

2022-07-05T09:39:31+00:00

„Histoire et structure“ (in Histoire et psychanalyse entre science et fiction) de Michel de Certeau © University of Minnesota Press, 1986 amerikietiškam leidimui; © Editions Gallimard, Paris, 1987 pirmajam prancūziškajam leidimui ir kitiems anglų kalba pasirodžiusiems leidimams; 2002 antrajam pataisytam ir papildytam leidimui „Un chemin non tracé“ par Luce Giard ir 2016 pasirodžiusiam pataisytam ir papildytam leidimui.

Lenkų istoriko opus magnum apie Vilniaus universitetą tarpukariu

2022-07-05T09:39:30+00:00

Kaip įamžinti tamsą

2022-07-05T09:39:30+00:00

Rec.: Hektoras Vitkus, Vygantas Vareikis, Edvinas Ubis, Justas Stončius, Macikai: atminties vieta Europos pakraštyje, Klaipėda: Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, 2021.

Nuo vaikiško susižavėjimo iki mokslinio tyrimo

2022-07-05T09:39:29+00:00