https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/issue/feed Lietuvos istorijos studijos 2022-07-07T03:28:49+00:00 Tomas Vaiseta tomas.vaiseta@if.vu.lt Open Journal Systems <p>Įkurtas 1992 m. Publikuoja straipsnius apie&nbsp;Lietuvos praeitį, jos istorinę raidą, lietuvių tautos valstybingumą, materialinės ir dvasinės kultūros raidą, jos sąveiką su kitomis tautomis, vietą pasaulio civilizacijoje.&nbsp;</p> https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/28055 Muzikos leidiniai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės magnatų tarptautinės reprezentacijos medija: Jonui Karoliui Chodkevičiui ir Aleksandrui Chodkevičiui dedikuoti leidiniai 2022-07-07T03:28:49+00:00 Aleksandra Pister aleksandrapister@yahoo.de <p>Straipsnyje tiriami žymiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikams, valstybės veikėjams ir karvedžiams, Jonui Karoliui Chodkevičiui ir Aleksandrui Chodkevičiui, dedikuoti muzikos leidiniai. XVII a. pradžioje Venecijoje publikuotus leidinius didikams dedikavo italų kompozitoriai Giovanni Valentini ir Giulio Osculati. Ryšys su jais užsimezgė ne Italijoje, kur didikai studijavo ir keliavo, bet Abiejų Tautų Respublikoje. Kompozitoriai kurį laiką tarnavo jungtinės Lietuvos ir Lenkijos Valstybės valdovo Zigmanto Vazos muzikų kapeloje.<br>Motetų rinkiniai tiriami iš viešosios tarptautinės reprezentacijos perspektyvos. Matyti, kad greta suprantamo G.&nbsp;Valentini ir G. Osculati viešumo siekio, noro įamžinti, skleisti savo kūrybą Europoje, šie muzikos leidiniai atliepė kitų asmenų viešumo interesus. Leidiniai reprezentuoja Zigmantą Vazą, dosnų meno mecenatą, parodomas jo pirmaujantis socialinis statusas. Dedikacijos laiškai skirti Chodkevičiams pagerbti, didinti jų žinomumą Abiejų Tautų Respublikoje ir už jos ribų. Jie aukština didikų nuopelnus karo kampanijose, mini svarbias ano meto politines aktualijas&nbsp;– pergales Livonijos kare, Chodkevičių nuopelnus ginant valstybę. Ano meto konfesinių pokyčių&nbsp;– reformacijos ir kontrreformacijos&nbsp;– kontekste šie notografiniai šaltiniai vertintini kaip didikų konfesinės tapatybės atspindys. Publikuojamų kūrinių žanras&nbsp;– katalikiški sakraliniai motetai&nbsp;– atliepia nuoseklų Chodkevičių konfesinį pasirinkimą.</p> 2022-07-04T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/28056 Tado Daugirdo veikla Varšuvoje (1877–1891 metais): nuo dailininko iki archeologo* 2022-07-05T09:39:35+00:00 Eligijus Raila eligijus.raila@if.vu.lt <p>Tadas Daugirdas, aktyviai dalyvavęs tautinio atgimimo kultūroje, ilgainiui buvo primirštas. Jo veikla apėmė kelias kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo sferas: tapybą, archeologiją, etnologiją, muziejininkystę, publicistiką. Daugirdas svariai prisidėjo prie Lietuvos tautinės vėliavos sukūrimo. Didelę įtaką jo pasaulėžiūrai turėjo 14&nbsp;metų, praleistų Varšuvoje (1877–1891&nbsp;m.). Gyvendamas šiame mieste, jis artimai bendravo su dailininku ir dailės kritiku Stanisławu Witkiewicziumi ir gydytoju, etnologu Władysławu Matlakowskiu, archeologais Adomu Honoriu Kirkoru, Dmitrijumi Samokvasovu, Gotfrydu Ossowskiu, lietuvybės reikalais susirašinėjo su Mečislovu Davainiu-Silvestraičiu. Šis laikotarpis nulėmė visą tolesnę Daugirdo veiklą, kurią jis plėtojo jau sugrįžęs į Lietuvą. Atvykęs į Varšuvą kaip dailininkas, jis į tėvų dvarą Lietuvoje sugrįžo kaip archeologas ir liaudies meno puoselėtojas.<br><strong>Reikšminiai žodžiai:</strong>&nbsp;Tadas Daugirdas, Varšuva, pozityvizmas, dailė, archeologija, liaudies menas.</p> 2022-07-04T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/28057 Juozas Gabrys Tautų Sąjungos užkulisiuose: politinė veikla 2022-07-05T09:39:35+00:00 Monika Šipelytė monika.sipelyte@if.vu.lt <p>Straipsnyje nagrinėjama Juozo Gabrio politinė veikla Ženevoje, Tautų Sąjungos aplinkoje 1927–1939&nbsp;m. Tyrimo tikslas yra atskleisti, kaip jo veikla iš žurnalistinių ir verslo interesų peraugo į siekį daryti įtaką Lietuvos diplomatijai. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Ženevoje veikė Lietuvių informacijos biuras, kuris nereguliariai buvo remiamas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, bet daugumą savo leidinių Gabrys finansavo pats. Jis ir jo bendradarbiai nevengė provokacinių šmeižto akcijų lietuvių diplomatų ir vyriausybės, ypač Augustino Voldemaro, atžvilgiu, siekdami gauti daugiau užsakymų prolietuviškai propagandai. Šiomis priemonėmis Juozas Gabrys siekė ir pats įsitvirtinti diplomatijoje&nbsp;– gauti postą Užsienio reikalų ministerijoje arba kurioje nors Europos sostinės ambasadoje ir kontroliuoti užsienio politikoje priimamus sprendimus. Kadangi jam to pasiekti nepavyko, jo aplinkos įtaką, kuri tikrai egzistavo, galime matuoti tik informacijos sklaidos apie Lietuvą ir žinių apie Tautų Sąjungos sprendimus atžvilgiais.</p> 2022-07-04T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/28059 Judėjimo simfonija. Kelių eismo taisyklės ir eismo įvykiai Pirmojoje Lietuvos Respublikoje 2022-07-05T09:39:34+00:00 Adomas Žirlys adomas.zirlys@if.vu.lt <p>Straipsnyje nagrinėjami Pirmojoje Lietuvos Respublikoje paskelbti įstatymai ir taisyklės, reglamentavę judėjimą gatvėse ir keliuose, bei statistinės žinios apie eismo įvykius. Centralizuotas teisinis eismo reglamentavimas prasidėjo tik trečiojo dešimtmečio pabaigoje, tačiau per trumpą laiką buvo paskelbti net trys vienas kitą pakeitę įstatymai. Ketvirtojo dešimtmečio viduryje tokiu įstatymu buvo reglamentuojamas ne tik motorinių transporto priemonių, bet ir visų nemotorinių priemonių bei pėsčiųjų judėjimas. Tuo pačiu metu buvo pradėtos rinkti statistinės žinios apie nelaimingus įvykius keliuose. Jomis remiantis akivaizdu, kad, nepaisant griežto eismo reglamentavimo ir vangios motorizacijos, nelaimingų įvykių skaičius nuolat didėjo.</p> 2022-07-04T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/28060 Lietuvos partizaninio karo tema muziejuose sovietmečiu ir atkūrus nepriklausomybę 2022-07-05T09:39:33+00:00 Aistė Petrauskienė petrauskiene.aiste@gmail.com <p>Partizaninio karo tema Lietuvos SSR ir nepriklausomos Lietuvos muziejuose dėl savo savitumo dar netyrinėta. Nors ši tema apibrėžiama gana siaurai, jos kontekstas apima gerokai daugiau nei tik muziejinių ekspozicijų ir parodų klausimą. Gausūs archyviniai dokumentai piešia gana įdomų vaizdą ir leidžia analizuoti ne tik pačios temos pokyčius muziejuose sovietinėje sistemoje, Atgimimo metais ir nepriklausomoje Lietuvoje, bet ir matyti tai kaip kovą už atmintį, jos sąmoningą konstravimą skirtingose politinėse sistemose. Straipsnis pradedamas teorinėmis pastabomis, kurios leidžia plačiau vertinti tolesnį daugiausia empirinį straipsnio turinį.</p> 2022-07-04T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/28061 Kairės virsmas dešine: Fluxus judėjimo idėjų perėmimas ir interpretacija Lietuvoje XX amžiaus antroje pusėje 2022-07-05T09:39:32+00:00 Dovilė Zubavičiūtė dovile.zubaviciute@if.stud.vu.lt <p>Straipsnyje nagrinėjama, kaip XX a. antroje pusėje Lietuvoje buvo priimamos ir interpretuojamos kairiosiomis pažiūromis grįstos&nbsp;<em>Fluxus</em>&nbsp;meninio judėjimo idėjos, nes greta neįprastų meninės raiškos būdų&nbsp;<em>fluxizmais</em>&nbsp;vadintos praktikos peržengdavo meno lauko ribas. Atlikta analizė parodė, kad tuo metu, o ypač devintą–dešimtą dešimtmetį, vykę meniniai veiksmai ir jų turiniai rėmėsi&nbsp;<em>Fluxus</em>&nbsp;idėjų citavimu, pritaikymu bei operavimu Lietuvoje, tad laisvumas, eksperimentiškumas ir performatyvumas susipynė su politinio atgimimo judėjimu, nacionalinio pasipriešinimo nuotaikomis bei (savi)ironišku santykiu su sovietmečiu. Kairiojo avangardinio judėjimo idėjos Lietuvoje Atgimimo laikotarpiu buvo suprastos ir naudojamos nacionaliniais kultūros bei politikos tikslais.<br><br></p> 2022-07-04T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/28062 Istorija ir struktūra 2022-07-05T09:39:31+00:00 Michel de Certeau info@leidykla.vu.lt Vytautas Volungevičius vytautas.volungevicius@gmail.com <p>&nbsp; „Histoire et structure“ (in<strong>&nbsp;</strong><em>Histoire et psychanalyse entre science et fiction</em>) de Michel de Certeau&nbsp;© University of Minnesota Press, 1986 amerikietiškam leidimui; © Editions Gallimard, Paris, 1987 pirmajam prancūziškajam leidimui ir kitiems anglų kalba pasirodžiusiems leidimams; 2002 antrajam pataisytam ir papildytam leidimui&nbsp;„Un chemin non tracé“ par Luce Giard ir 2016 pasirodžiusiam pataisytam ir papildytam leidimui.</p> 2022-07-04T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/28063 Lenkų istoriko opus magnum apie Vilniaus universitetą tarpukariu 2022-07-05T09:39:30+00:00 Algis Povilas Kasperavičius info@leidykla.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2022-07-04T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/28064 Kaip įamžinti tamsą 2022-07-05T09:39:30+00:00 Tomas Vaiseta tomas.vaiseta@if.vu.lt <p>Rec.:&nbsp;<em>Hektoras Vitkus, Vygantas Vareikis, Edvinas Ubis, Justas Stončius</em>, Macikai: atminties vieta Europos pakraštyje, Klaipėda: Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, 2021.</p> 2022-07-04T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/28065 Nuo vaikiško susižavėjimo iki mokslinio tyrimo 2022-07-05T09:39:29+00:00 Dovilė Čypaitė-Gilė dovile.cypaite@if.vu.lt <p>&nbsp;&nbsp;</p> 2022-07-04T00:00:00+00:00 Autorių teisių (c) 2022 Authors