https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/gateway/plugin/WebFeedGatewayPlugin/atomLietuvos istorijos studijos2023-12-21T10:19:57+00:00Tomas Vaisetatomas.vaiseta@if.vu.ltOpen Journal Systems<p>Įkurtas 1992 m. Publikuoja straipsnius apie Lietuvos praeitį, jos istorinę raidą, lietuvių tautos valstybingumą, materialinės ir dvasinės kultūros raidą, jos sąveiką su kitomis tautomis, vietą pasaulio civilizacijoje. </p>https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/33919Ne tavo kiaulės, ne tavo pupos: kaimo visuomenės užvaldymo istorija2023-12-21T10:20:57+00:00Kotryna Bėčiūtė
<p>Apie Antano Terlecko disertaciją „Kolchozų visuomenės sukūrimas: Lietuvos kaimo sovietizacija 1940–1965 m.“ ir jos gynimą / On Antanas Terleckas’ Thesis „Creation a Kolkhoz Society: The Sovietization of Lithuanian Countryside (1940–1965)“</p>
2023-12-21T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/33918Kova su „kinų sienos“ mitu2023-12-21T10:20:57+00:00Dominyka Tarvydaitė
<p>Apie Leono Nekrašo disertaciją „„Pafrontė“: Valstybė ir visuomenė Lietuvos pasienyje su Lenkija 1920–1939 m.“ ir jos gynimą / On Leonas Nekrašas’ Thesis „„Frontline Area“: State and Society in Lithuania’s Borderland with Poland in 1920–1939“</p>
2023-12-21T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/33917Instrukcijos cenzoriams: pokario Lenkijos cenzūros užkulisiai2023-12-21T10:20:57+00:00Dominyka Tarvydaitė
<p>Rec.: Anna Wiśniewska-Grabarczyk, Censorship of Literature in Post-War Poland: In Light of the Confidential Bulletins for Censors from 1945 to 1956, Jagiellonian University Press, 2022.</p>
2023-12-21T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/33916Menas, kuriantis imperinę erdvę2023-12-21T10:20:57+00:00Laurynas Kudijanovas
<p>Rec.: Elena Andreeva, Russian Central Asia in the Works of Nikolai Karazin, 1842–1908: Ambivalent Triumph, Palgrave Macmillan, 2021.</p>
2023-12-21T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/33915Antropologija ir anomalumas2023-12-21T10:20:57+00:00Ruth BenedictMingailė Jurkutė
<p><span style="color: #333333; font-family: 'Helvetica Neue', Helvetica, Arial, sans-serif; font-size: 14px; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; background-color: #ffffff; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;">Tekstą iš anglų kalbos vertė ir įvadą parašė Mingailė Jurkutė</span></p>
2023-12-21T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/33914Žydų gelbėjimas Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais: lietuviško muziejinio naratyvo kūrimo praktikos2023-12-21T10:20:57+00:00Rūta Šermukšnytė
<p><span style="color: #333333; font-family: 'Helvetica Neue', Helvetica, Arial, sans-serif; font-size: 14px; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; background-color: #ffffff; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;">Lietuviška istoriografija rodo, kad žydų gelbėjimo Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais tema įsiterpia į skirtingas naratyvines schemas: ikiholokaustinį Antrojo pasaulinio karo pradžios žydų pabėgėlių gelbėjimo pasakojimą ir Holokausto Lietuvoje temą. Klaustina: kokios naratyvinės žydų gelbėjimo schemos yra naudojamos Lietuvos muziejuose, ką žydų gelbėjimo tema muziejus nori pranešti visuomenei, kokiomis priemonėmis kuria muziejinį istorinį pasakojimą, kokie istorinės kultūros įvykiai skatina žydų gelbėjimo temų viename ar kitame Lietuvos muziejuje atsiradimą? Atsakymams į šiuos klausimus pasitelkiama keturių atvejų (Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus, „Sugiharos namų“ Kaune, Kauno IX forto, Šeduvoje kuriamo muziejaus „Dingęs Štetlas“) analizė. Ji atskleidė, kad žydų gelbėjimo tema siekiama pateikti kuo objektyvesnį, visa aprėpiantį šios praeities vaizdinį ir pasitelkus jį atlikti kelias svarbias funkcijas. Tai Lietuvos ir užsienio lankytojų edukavimas (muziejus kaip pažinimo erdvė), žydų gelbėtojų pagerbimas, prisiminimas, padėka jiems (muziejus kaip memorialinė erdvė), su žydų gelbėjimu susijusių stereotipų paneigimas (muziejus kaip demitifikacijos erdvė).</span></p>
2023-12-21T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/33913Istorikas ir šaltinis: kai kurios šiuolaikinės Holokausto istoriografijos problemos2023-12-21T10:20:57+00:00Nerijus Šepetys
<p><span style="color: #333333; font-family: 'Helvetica Neue', Helvetica, Arial, sans-serif; font-size: 14px; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; background-color: #ffffff; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;">yrinėjant ir rašant Holokausto istoriją yra labai svarbu ne tik tinkamai atsirinkti (su tema, prieiga suderinti) pagrindinius pirminius šaltinius, bet ir rasti su jais adekvatų kritinį santykį. Jei kalbame apie Holokausto pradžios (kas kartu yra ir Holokausto Lietuvoje pradžios) istoriografiją, bent XXI amžiuje, toks santykis dažnam tyrėjui (-ai) yra iššūkis: veikiau linkstama automatiškai pasikliauti ar kvestionuoti atskiras šaltinių (pagal kilmę) grupes. Tai sukelia ir rimtų istorijos supratimo problemų, kai kurias jų ir mėginama aptarti straipsnyje. Pavyzdžiui, kaip sutrinka tokio supratimo galimybės, kai pasikliaujama, iš esmės pasiremiama konkrečiais (atsitiktiniais) pirminiais šaltiniais, neužklausiant jų radimosi aplinkos ir prasmės, kitus ignoruojant? Arba koks istorijos vaizdas klostosi, kai nesuvaldomos mėgintos taikyti ir pirmapradžio pasitikėjimo, ir principinio kvestionavimo nuostatos subjektyvių šaltinių atžvilgiu? Galiausiai, kokią reikšmę Holokausto situacijų istoriniam supratimui turi pirminių šaltinių, pirmiausia liudijimų „prikūrimo“, vėlesnio apdorojimo (prirašymas, perdarymas, kupiūros, braukymai) ignoravimas? Svarbu, kad tai ne tik šiandienio istorijos mokslo, bet ir Katastrofą išgyvenusių žydų mokslininkų iškart pokariu kelti klausimai.</span></p>
2023-12-21T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/33912Indijos vaizdiniai 1927–1940 metų lietuviškoje katalikiškų misijų spaudoje2023-12-21T10:20:57+00:00Laurynas Kudijanovas
<p><span style="color: #333333; font-family: 'Helvetica Neue', Helvetica, Arial, sans-serif; font-size: 14px; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; background-color: #ffffff; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;">Straipsnyje pristatoma mažai dėmesio istoriografijoje sulaukusi tarpukario lietuviškoje katalikiškų misijų spaudoje susiformavusi Indijos kultūros ir kasdienybės visumą nusakanti percepcija. Remiantis XX a. trečio–ketvirto dešimtmečio jėzuitų leidinyje „Misijos“ ir saleziečių leidinyje „Saleziečių žinios“ skelbtais straipsniais nagrinėjami trys pagrindiniai Indiją Lietuvoje reprezentavę vaizdiniai: indų dvasingumas bei religingumas, visuomenės socialinės problemos, pirmiausia kastų sistema ir moterų teisės, galiausiai laukinė krašto gamta. Periodikos analizė atskleidė, kad vaizdinių kūrimui įtaką darė krikščioniška tradicija, europietiška orientalistinė laikysena bei Rytų ir Vakarų civilizacijų lyginimas.</span></p>
2023-12-21T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/33911Filantropinė veikla XX amžiaus pradžios Vilniuje: Vilniaus vaikų globos draugijos fotografijų albumas2023-12-21T10:20:58+00:00Milda Kruopienė
<p><span style="box-sizing: border-box; color: #333333; font-family: 'Helvetica Neue', Helvetica, Arial, sans-serif; font-size: 14px; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; background-color: #ffffff; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;">Straipsnyje nagrinėjama, kaip Vilniaus vaikų globos draugijos (1901–1940 m.) fotografijų albumas (1906 m.) atspindi rūpinimosi vaikais praktikas, kurias taikė labdarybės organizacijos XX a. pradžioje Vilniuje. Šiame reprezentacinės paskirties šaltinyje atsiskleidžia draugijos siekis filantropinę veiklą vykdyti suteikiant profesijai reikalingų įgūdžių ir </span><span style="box-sizing: border-box; color: #333333; font-family: 'Helvetica Neue', Helvetica, Arial, sans-serif; font-size: 14px; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; background-color: #ffffff; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial;">visapusiškai vystant kūną, sielą ir protą. Fotografijų, kuriose matyti tikslingai sukurtos mizanscenos, albumas taip pat parodo, kokį organizacijos įvaizdį siekė formuoti jos nariai.</span></p>
2023-12-21T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authorshttps://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/33910„Sunkiose grandinėse“: elgesys su karo belaisviais Vokiečių ordino valstybėje Prūsijoje, Lenkijos karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV amžiaus pirmoje pusėje2023-12-21T10:20:58+00:00Antanas Petrilionis
<p><span style="color: #333333; font-family: 'Helvetica Neue', Helvetica, Arial, sans-serif; font-size: 14px; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; background-color: #ffffff; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;">Šiame straipsnyje nagrinėjamas elgesys su karo belaisviais XV a. Jame gilinamasi į sunkumus, su kuriais susidurdavo ne tik patys belaisviai (pagal jų pačių laiškus), bet ir su jų išlaisvinimu ir priežiūra susiję asmenys (Vokiečių ordino pareigūnai, senjorai). Taip pat aptariami svarbiausi nelaisvės aspektai, belaisvių nepritekliai, būdai, kuriais jie galėjo gauti būtiniausių dalykų, pavyzdžiui, maisto ir drabužių, ir vietos, kuriose paprastai buvo laikomi belaisviai. Be to, aptariami veiksniai, darantys įtaką kalintojų poelgiams, kartais lemiantys žiaurų elgesį, ir atskiriama, koks elgesys su belaisviais pagal Viduramžiais nusistovėjusias normas buvo tinkamas, o koks – netinkamas.</span></p>
2023-12-21T00:00:00+00:00Autorių teisių (c) 2023 Authors