Lietuvos istorijos studijos https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos <p>Įkurtas 1992 m. Publikuoja straipsnius apie Lietuvos praeitį, jos istorinę raidą, lietuvių tautos valstybingumą, materialinės ir dvasinės kultūros raidą, jos sąveiką su kitomis tautomis, vietą pasaulio civilizacijoje.</p> en-US <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> tomas.vaiseta@if.vu.lt (Tomas Vaiseta) vigintas.stancelis@kf.vu.lt (Vigintas Stancelis) Tue, 21 Jul 2020 08:01:46 +0000 OJS 3.1.2.1 http://blogs.law.harvard.edu/tech/rss 60 Redakcinė kolegija ir turinys https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/18862 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/18862 Tue, 21 Jul 2020 00:00:00 +0000 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/18863 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/18863 Tue, 21 Jul 2020 00:00:00 +0000 Edvardas Gudavičius: žmogus – istorijos meistras – akmuo https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/18864 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Alfredas Bumblauskas Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/18864 Tue, 21 Jul 2020 00:00:00 +0000 Pora pastabų jaunos mūsų istorikos tema https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/18865 Edvardas Gudavičius Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/18865 Tue, 21 Jul 2020 00:00:00 +0000 Paskutinė vieša prof. Edvardo Gudavičiaus kalba istorikų bendruomenei https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/18866 <p>2019 m. spalio 21 d. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete buvo minimas prof. Edvardo Gudavičiaus 90-mečio jubiliejus. Jame dalyvavo pats profesorius ir gausiai susirinkusiems svečiams pasakė trumpą kalbą. Ją transkribavo ir parengė Ieva Šimanauskaitė.</p> Edvardas Gudavičius Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/18866 Tue, 21 Jul 2020 00:00:00 +0000 „Auf die Hand“ praktika: belaisvių lygtiniai paleidimai tarp Vokiečių ordino ir Lietuvos (XIV a. pabaiga–XV a. pirma pusė) https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/18867 <p>Straipsnyje analizuojama XIV&nbsp;a. pabaigoje–XV&nbsp;a. pasitaikanti frazė „auf die Hand“, jos reikšmė ir už jos slypinti praktika. Remiantis Vokiečių ordino pareigūnų ir Lietuvos valdovų korespondencija, išduotais dokumentais bei kitais vienalaikiais šaltiniais, straipsnyje nagrinėjama „auf die Hand“ praktikos taikymas Ordino ir Lietuvos santykiuose (karo ir taikos metu). „Auf die Hand“ praktika buvo ne tik lygtinis belaisvio paleidimas jam asmeniškai davus priesaiką, bet ir Lietuvos valdovų ar Ordino pareigūnų garantavimas&nbsp;– pagalbos rankos ištiesimas&nbsp;– į nelaisvę patekusiam asmeniui. Lygtinai paleistas belaisvis prižadėdavo sugrįžti bet kada, kai jį iškviesdavo jo kalintojas. Garantuotojas taip pat prisiekdavo saugiai pristatyti belaisvį per duotą terminą. Šis tyrimas parodė, kad nežinomi, įtartini ar abejotinos garbės belaisviai galėjo ir nesulaukti užtarimo vien dėl rizikos, kad jie galėjo pabėgti, ir garantuotojui, kuris taip pat prisiekdavo savo garbe, tektų kompensuoti už pabėgusį belaisvį.</p> Antanas Petrilionis Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/18867 Tue, 21 Jul 2020 00:00:00 +0000 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarijos veikla vadovaujant Leonui Sapiegai (1585–1623 m.) https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/18868 <p>Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė po 1566 m. reformų ir Liublino unijos 1569 m. pradėjo naują gyvavimo etapą. Šiame etape ypatingą vaidmenį atliko viena svarbiausių institucijų&nbsp;– LDK kanceliarija. Šią instituciją valdė kancleris ir pakancleris, jos pagrindiniai ir svarbiausi darbuotojai buvo LDK raštininkai. Joje karjerą galėjo padaryti ir iš vidutinės bajorijos kilę asmenys. Vienas tokių buvo Leonas Sapiega, kuris yra sulaukęs įvairiausių biografijų, tačiau be kanceliarijos veiklos aspekto jos yra panašesnės į chronologinį faktų pateikimą nei išsamią aukšto valstybės pareigūno biografiją. Todėl šio straipsnio tikslas&nbsp;– atsakyti į klausimą, kaip L. Sapiegos asmuo paveikė LDK kanceliarijos raidą. Institucijas reprezentuoja vadovai ir kiekvienas vadovas palieka pėdsaką institucijoje, ne išimtis ir L. Sapiega, kuriam vadovaujant kanceliarija perėjo keletą skirtingų raidos etapų.</p> Vita Diemantaitė Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/18868 Tue, 21 Jul 2020 00:00:00 +0000 Prekybos Nemunu organizavimas iš Sapiegų ir Radvilų šios upės aukštupio uostų XVIII a. septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/18869 <p>Straipsnyje analizuojama Nemuno reikšmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ekonomikoje XVIII a. septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose. Tyrime remiamasi žaliavų ir prekių plukdymo iš Sapiegų ir Radvilų valdų Nemuno aukštupyje pajamų ir išlaidų ataskaitomis, kurios atskleidžia transportavimo Nemunu organizavimą, ekonominį veiklos modelį ir kelionių maršrutą. Straipsnyje analizuojami grūdų gabenimas vytinėmis ir sielių plukdymas.</p> Darius Sakalauskas | Aivaras Poška Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/18869 Tue, 21 Jul 2020 00:00:00 +0000 Pavojaus aidai iš Talino: Lietuvos kariuomenės vadovybės reakcija į 1924 m. gruodžio 1 d. komunistų sukilimą Taline https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/18870 <p>Straipsnyje analizuojama Lietuvos kariuomenės vadovybės reakcija į komunistų sukilimą Taline 1924&nbsp;m. gruodžio 1&nbsp;d. Lietuvos kariuomenės vadovybę žinios apie komunistų sukilimą Estijos sostinėje pasiekė per diplomatinius kanalus, Lietuvoje leidžiamus laikraščius ir politinę policiją jau pirmosiomis dienomis po pučo. Įvykius Estijoje Lietuvos kariuomenės vadovybė suprato kaip komunistų sukilimo pavojaus signalą Lietuvai ir, remdamasi įvykių Taline patirtimi, parengė karinius galimo komunistų sukilimo malšinimo planus. Pagal šiuos planus kariuomenės daliniai ir Lietuvos šaulių sąjungos būriai turėjo apsaugoti svarbiausius valstybės objektus (geležinkelio linijas, plentus, tiltus, stotis, valstybės institucijas, bankus, kalėjimus, pašto, telefono ir telegrafo stotis), užtikrinti jų funkcionavimą galimo komunistų sukilimo metu ir pasirengti malšinti komunistų sukilimą bet kurioje Lietuvos vietoje. Visa Lietuvos teritorija pagal karo apygardų ribas buvo suskirstyta į apsaugos sritis, paskirti tų sričių vadai, kiekvienoje srityje nustatyti svarbiausieji valstybės objektai, paskirti kariuomenės daliniai ir šaulių būriai jiems saugoti.</p> Kęstutis Kilinskas Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/18870 Tue, 21 Jul 2020 00:00:00 +0000 Kultūrinė atmintis Antrojo pasaulinio karo metų lietuvių periodinėje spaudoje https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/18871 <p>Tyrime analizuojami keturi Antrojo pasaulinio karo metais gausiausiais tiražais leisti periodiniai leidiniai, stengiamasi nustatyti kultūrinės atminties būdingiausias tendencijas ir kaitą pereinant nuo tautininkų valdytos Lietuvos prie Lietuvos įtraukimo į Sovietų Sąjungą ir Vokietijos okupacijos. Taikomi kiekybinis ir kokybinis turinio analizės metodai, įtraukiama beveik 600 skirtingų kultūrinę atmintį ir istorijos vertinimą perteikiančių straipsnių. Analizė rodo, jog kultūrinė atmintis esant kiekvienam politiniam režimui buvo unikali, skiriasi kiekybinis tekstų pasiskirstymas aprašant skirtingas epochas ar temas, išaukštinami ir sumenkinami skirtingi istoriniai laikotarpiai, skiriasi praeities herojų ir priešų pasirinkimas, užsienio šalių praeities vertinimai.</p> Titas Krutulys Autorių teisių (c) 2020 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-istorijos-studijos/article/view/18871 Tue, 21 Jul 2020 00:00:00 +0000