Vilnius University Open Series

Lietuvos šeimų kūrimas abipus sienų

2020-10-08T07:40:44+00:00

Kolektyvinėje rinktinėje aptariami Lietuvos migracijos šeimų pateikimo ir patirčių analizės būdai. Rinktinės autoriai pasitelkia naujausias teorines perspektyvas, leidžiančias nagrinėti asmeninius gyvenimus, šeimines praktikas ir jų „suprobleminimo“ atvejus. Tyrinėdami Lietuvos šeimų gyvenimą abipus sienų autoriai taiko ir plėtoja šias teorines idėjas apie šeiminį gyvenimą, lyčių santykius ir kartų ryšių raišką.

Naujosios šeimų tyrimo sąvokos ir jų taikymas tirti šeimas ir migraciją

2020-10-19T10:55:29+00:00

Šiame skyriuje pristatoma teorinė prieiga, leidžianti analizuoti šeimų ir migracijos tyrimų empirinius duomenis. Migracijos tyrimuose sutelkiant dėmesį į šeimas, o ne individus, šeimų ir vaikystės studijų sąvokos leidžia paaiškinti didesnių grupių patirtis migracijos sąlygomis. Skyriuje parodoma, kad šioje knygoje plėtojamas požiūris į šeimas, kaip dinamines šeimines praktikas, leidžia atskleisti šeiminio gyvenimo vyksmą, nepaisant šeimos narius skiriančių didelių atstumų.

Transnacionalinių Lietuvos šeimų tyrimų įteorinimas

2020-10-19T10:55:26+00:00

This chapter aims to place the study of Lithuanian transnational families within a broader body of the most recent theoretical frames through which to understand personal lives, family practices and the ways family relationships could be perceived as ‘troubled’. The author provides a short overview of theoretical approaches and research methodologies used at the Department of Sociology at Vilnius University since 2004 to frame the study of transnational families in Lithuania.

Migracijos šeimų „įprobleminimas“: šeimos ir migracijos reprezentacijos oficialiuose Lietuvos politikos dokumentuose

2020-10-19T10:55:23+00:00

This chapter set up to examine the language of ‘family’ in key policy documents regulating family life in Lithuania. Drawing on theoretical ideas of Ribbens McCarthy the authors look into the ways of framing of family life, identify scripts of ‘normal’ family, and analyse how these, in turn, sought to portray migrant families as ‘troubling’. The research presented here was carried out in January-May 2018 and formed a sub-study of the project ‘Global Migration and Lithuanian Family: Family practices, circulation of care and return strategies’ (2017–2019) funded by the Lithuanian Research Council. Analysis of the strategic policy documents regulating family life in Lithuania in the period from 1995 to 2018 has revealed that the imagined orders of family life evolve over time, which explains the changes in the language used to describe family lives. The authors have identified the ways of portraying Lithuanian ‘family’ as ‘normal’, ‘harmonious’, and ‘sovereign’, and examined how legislators ‘troubled’ migrant families or – in a long run – depicted them as ‘sovereign, but silenced’ and as ‘important, but mysterious’.

Migrantų šeimų vaizdavimas akademinėse publikacijose: pavadinimas ir rėminimas

2020-10-19T10:55:20+00:00

Šiame skyriuje autoriai siekia ištirti, kaip migrantų šeimos yra pavadinamos ir rėminamos 2004-2017 metų Lietuvos mokslininkų publikacijose, paskelbtose Lietuvos ir tarptautinėse duomenų bazėse. Autoriai ketina atskleisti kaip tyrėjai vaizduoja šeiminių ribų pokyčius ir šeiminių ryšių takumą globalios migracijos kontekste. Taip pat, keliamas tikslas parodyti, kaip „pokyčiui“ suteikiamos reikšmės sudaro prielaidas migracijos šeimų „įprobleminimui“. Šiame skyriuje pristatoma akademinių publikacijų analizė buvo atlikta 2018-ųjų metų sausį-kovą. Tyrimas buvo Lietuvos mokslo tarybos finansuoto projekto „Globali migracija ir Lietuvos šeima: šeiminės praktikos, globos cirkuliacija ir sugrįžimo strategijos“ (2017-2019) sudedamoji dalis. Atlikta analizė parodė, kad Lietuvos mokslininkai vaizduoja migracijos šeimas kaip išskleistas erdvėje, takias, įtinklintas, gebančias išlikti, bet nesaugias dėl akistatos su rizika, kaip patiriančias „praradimus“ ir/ ar „laimėjimus“. Autoriai daro išvadą, kad šeimos ideologija rėmina mokslininkų pristatomus migracijos šeimų portretus, o šeimoms suteikiami vardai yra grindžiami įsivaizdavimu apie tai „kokia turėtų būti šeima“.

Motinystė, tėvystė ir migracija akademinėse publikacijose: kas yra „įprobleminama“?

2020-10-19T10:55:17+00:00

Šiame skyriuje analizuojamas motinystės ir tėvystės vaizdavimas Lietuvos mokslininkų publikacijose, siekiant ištirti kaip akademiniame diskurse reprezentuojamos vaikų auginimo praktikos migracijos kontekste. Skyriuje remiamasi 2004–2017 metais paskelbtų Lietuvos mokslininkų publikacijų analize, atlikta 2018-ųjų metų sausį–kovą, įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuotą projektą „Globali migracija ir Lietuvos šeima: šeiminės praktikos, globos cirkuliacija ir sugrįžimo strategijos“ (2017-2019). Motinystės ir tėvystės vaizdavimas analizuojamas tėvams ir vaikams kartu gyvenant užsienyje, šeimai grįžus iš emigracijos į Lietuvą ir šeimos nariams gyvenant skirtingose šalyse. Analizė atskleidžia, kaip žemo mobilumo diskurse įtvirtintas šeiminio gyvenimo supratimas apsprendžia motinystės ir tėvystės migracijoje „įprobleminimą“ Lietuvos mokslininkų darbuose.

Šeimos daryba abipus sienų: rutininių praktikų, tradicijų ir švenčių vaidmuo Lietuvoje

2020-10-08T07:40:59+00:00

Skyriuje pristatomi rezultatai tyrimo, kurio tikslas – identifikuoti šeimines praktikas, kurios Lietuvos gyventojų asmeninio tinklo narius sutelkia į šeimą, nepaisant tarpusavio kraujo ar santuokinio ryšio (ne)egzistavimo bei jų gyvenamosios vietos (Lietuvoje ar užsienyje) faktų. Tyrime suformuluotoms hipotezėms testuoti naudojami kiekybinės reprezentatyvios sociologinės apklausos duomenys (lauko darbai atlikti 2018 m. birželio – liepos mėn.) ir kvotinės apklausos duomenys (lauko darbai atlikti 2018 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn.). Abi minėtos apklausos atliktos, įgyvendinant mokslinių tyrimų projektą „Globali migracija ir Lietuvos šeima: šeiminės praktikos, globos cirkuliacija ir sugrįžimo strategijos“. Tyrimo rezultatai rodo, kad šeimos nario emigracija daro asmeninį tinklą atviresnį asmenims, nesusijusiems kraujo ar santuokos ryšiais. Tuo pačiu metu prokreacinės šeimos nariai yra retesni kasdienio gyvenimo, bendrų švenčių, gimtadienių ar Naujųjų Metų sutikimo šventės dalyviai, ir tai kelia pavojų šeiminio bei asmeninio tinklo stabilumui ir net jos išlikimui. Bet dalyvavimas religinėse šventėse, Motinos ir Tėvo dienos šventėse tebėra praktikos, stiprinančios emigrantų narių asmeninius ir šeiminius ryšius.

Motinystės/ tėvystės ir pagyvenusių tėvų globos demonstravimas abipus sienų

2020-10-19T10:55:14+00:00

Šiame skyriuje Finch „demonstravimo“ idėja yra taikoma analizuoti išvykusių motinų/ tėvų, suaugusių vaikų ir reikšmingų asmenų veiklas, kuriomis dalyviai siekia parodyti vieni kitiems ir platesnei visuomenei, kad jie yra „šeima“. Autoriai pristato, kaip transnacionalinės motinystės/ tėvystės ir pagyvenusių tėvų globos „demonstravimas“ gali būti tiriamas kiekybine metodologija. Remiamasi kiekybiniu kvotiniu tyrimu (N = 304), kuriame dalyvavo trys transnacionalinių šeimų tipai: šeimos, kuriose į užsienį išvykus motinai, ir šeimos, kuriose į užsienį išvykus tėvui, nepilnamečiai vaikai liko gyventi Lietuvoje bei šeimos su užsienyje gyvenančiais suaugusiais vaikais, jų tėvams, kuriems reikalinga priežiūra, liekant gyventi Lietuvoje. Tyrimas atliktas 2018 m. rugpjūtį, įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuotą projektą „Globali migracija ir Lietuvos šeima: šeiminės praktikos, globos cirkuliacija ir sugrįžimo strategijos“ (2017-2019).

Šeimos atminties daryba ir emigracinė patirtis

2020-10-19T10:55:11+00:00

Šiame skyriuje aprašoma šeimos atminties darybos svarba šeimose, turinčiose emigracinę patirtį ir kaip vyksta atminties komunikacija. Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad asmenys, turintys emigracijos patirtį nuo 1990 m., aktyviau dalyvauja šeimos atminties daryboje. Komunikacinė šeimos atmintis yra procesas, parodantis šeimos solidarumą ir vykstantis tarp kartų ir tarp kartų šeimoje. Tačiau šis tyrimas rodo, kad lytis, amžius ir gyvenamoji vieta daro įtaką šeimos atminties darybai ir tos atminties perdavimui jaunesnėms kartoms: vyrai ir jaunesni šeimos nariai yra mažiau įsitraukę į šį procesą.