Vilnius University Open Series https://www.zurnalai.vu.lt/open-series <p>Įkurtas 2019 m. Publikuoja įvairios tematikos proginius straipsnių rinkinius.</p> Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press en-US Vilnius University Open Series 2669-0535 Redakcinė kolegija ir turinys https://www.zurnalai.vu.lt/open-series/article/view/24547 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Kristina Rutkovska Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ 2021-07-29 2021-07-29 2 1 8 Pratarmė https://www.zurnalai.vu.lt/open-series/article/view/24548 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Kristina Rutkovska Stanisława Niebrzegowska-Bartmińska Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ 2021-07-29 2021-07-29 2 9 12 Miejsce wyobrażeń o narodach i państwach w aksjosferze kultury https://www.zurnalai.vu.lt/open-series/article/view/24549 <p>W artykule rozważa się zagadnienia wartościującego konstruowania wyobrażeń o narodach<br>pod kątem zastosowania w nich opisanej przez polskiego prekursora badań imagologicznych, Jana<br>Stanisława Bystronia, zasady „środkowości”, zgodnej ze schematem poznawczym ‘ja najpierw’. Poszukuje<br>się także dowodów na obecność wartościowania przez odniesienie do dobra bezwzględnego (bonum<br>simpliciter św. Tomasza z Akwinu) a także przez zastosowanie Maksa Schelera reguły ordo amoris.</p> Aleksandra Niewiara Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ 2021-07-29 2021-07-29 2 13 26 10.15388/VLLP.2021.1 Du lenkiškojo TĖVYNĖS koncepto profiliai https://www.zurnalai.vu.lt/open-series/article/view/24550 <p>Atramos tašku pasirinkęs dinamišką Karolio Wojtyłos poemoje Myśląc Ojczyzna (lie. „Mąstant apie Tėvynę“) suformuluotą tėvynės koncepciją (Kiedy myślę: Ojczyzna, szukam drogi, która zbocza przecina, … biegnie stromo w każdym z nas i nie pozwala ustać) ‘Kai mąstau: Tėvynė, ieškau kelio, kuris šlaitus kerta, bėga stačiai per kiekvieną iš mūsų ir neleidžia sustoti’, autorius aptaria du lenkų TĖVYNĖS koncepto profilius: bajorijos (inteligentų) ir liaudies (valstiečių). Pirmajame, kuris savitai tęsia kovotojų pulkų tradiciją, žmogaus ryšys su tėvyne modeliuojamas pagal patriotinį herojišką etosą, kilusį iš romantizmo ir turintį jo bruožų, orientuotą į kovą ir pasiaukojimą. Bajorų žemvaldžių tradicijoje šis profilis iš esmės įgijo atgailos dimensiją, buvo siejamas su kaltės jausmu dėl Pirmosios Respublikos žlugimo. Jame vyraujanti nacionalinės tėvynės samprata į antrą planą nustumia tarpusavyje konkuruojančias regioninės, europietiškosios, pilietinės ir kultūrinės tėvynės sąvokas. Antrajame, liaudiškajame, profilyje tėvynė kyla iš valstietiškosios tradicijos, kuriai kaltės dėl tėvynės žlugimo jausmas buvo svetimas, mat bajorų Lenkijoje valstiečiai buvo baudžiauninkai. Valstietiškasis bendro darbo ir visuomeninio solidarumo idėjomis paremtas etosas itin artimas pozityvizmo dvasiai. Be to, jame tėvynės samprata grindžiama ne tik pareigos jausmu (Żywią i bronią), bet ir apsaugos dimensija: tėvynė ir motina neturi vien reikalauti pasiaukojimo, ji taip pat privalo globoti savo vaikus. Liaudiškajame profilyje vyrauja vietinės, „naminės“ tėvynės samprata, nacionalinės tėvynės ar pasaulio kaip bendros tėvynės samprata jam nebūdinga. Autorius daro prielaidą, kad abu aptarti tėvynės profiliai daugeliu atžvilgių vienas kitą papildo.</p> Jerzy Bartmiński Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ 2021-07-29 2021-07-29 2 27 44 10.15388/VLLP.2021.2 PATRIOTIZMAS lietuvių kalboje https://www.zurnalai.vu.lt/open-series/article/view/24551 <p>Straipsnyje pristatomas žvalgomasis patriotizmo tyrimas, galintis būti koncepto PATRIOTIZMAS pagrindu. Patriotizmo ištakų reikėtų ieškoti XIX a. viduryje ir XX a. pradžioje, kai patriotizmas pradėtas vartoti vietoj tautiškumo ir tėvynės meilės. Geriausiai patriotizmas buvo suvoktas tarpukariu, kai formavosi požiūris, kad savąją tautą ne tik reikia aukštinti išskiriant iš kitų, tačiau ja privalu ir didžiuotis. Lietuvai patekus į Sovietų Sąjungos sudėtį atsiranda nauja patriotizmo samprata – tarybinis patriotizmas. Atgavus nepriklausomybę sovietinis suvokimas buvo atmestas ir grįžta prie tarpukario suvokimo. Šiandieninis lietuvio požiūris į patriotizmą bene ryškiausiai atspindimas dabartinėje žiniasklaidoje, nors mokslinių tyrimų šia tema trūksta.</p> Marius Smetona Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ 2021-07-29 2021-07-29 2 45 60 10.15388/VLLP.2021.3 Jak szanuję to bez ale. SZACUNEK w wypowiedziach ankietowych lubelskich studentów https://www.zurnalai.vu.lt/open-series/article/view/24552 <p>Celem artykułu jest przedstawienie wyników badań ankietowych dotyczących rozumienia pojęcia szacunku, zgodnie z ujęciem metodologicznym przyjętym w raporcie Język – wartości – polityka. Zmiany rozumienia nazw wartości w okresie transformacji ustrojowej w Polsce wydanym pod kierunkiem Jerzego Bartmińskiego (JWP 2006). W przeprowadzonym badaniu empirycznym posłużono się schematem lubelskiej ankiety ASA. Adekwatnie do przyjętej procedury wszystkim studentom obligatoryjnie zadano jedno pytanie: „Co – według Ciebie – stanowi o istocie prawdziwego szacunku?”.<br>Do grupy respondentów włączono 100 studentów 5 lubelskich uczelni: Uniwersytetu Marii Curie -Skłodowskiej, Katolickiego Uniwersytetu Lubelskiego, Uniwersytetu Przyrodniczego, Uniwersytetu Medycznego i Politechniki Lubelskiej. W gronie ankietowanych byli przedstawiciele obu płci (kobiety i mężczyźni), wśród nich studiujący zarówno kierunki ścisłe, jak i humanistyczne.</p> <p>The data gathered from the students of Lublin universities point out to the profoundly social nature of ESTEEM – it was the social aspect (S) that had the most occurrences. On this level, the essence of esteem lies mainly in: 1) acceptance and empathy toward others (the trait most frequently mentioned by the respondents) – strongly linked to the respect for difference, tolerance, understanding and kindness, and thus clearly correlated with subjective treatment of other people; 2) courteous manners manifested through appropriate behaviour toward others (understood as positive treatment of others, proper way<br>of addressing people, or wearing occasion-appropriate attire), and appropriate treatment of animals and objects; 3) recognizing the other’s authority, clearly correlated with showing admiration/respect. The psychological (P), ethical (E) and psychosocial (A) aspects ranked second, third and fourth in the occurrence hierarchy, respectively. According to the respondents, the existential (B) and cultural (K) aspects are characterised by the lowest occurrence. The data gathered in the course of the survey is in agreement with the subjective denotation of the word szacunek, recorded in the primary position in all newer dictionaries of the Polish language: “recognition of the value of someone / something, consideration, regard”, or “particular regard or respect shown to someone / something”.</p> Sylwia Katarzyna Gierczak Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ 2021-07-29 2021-07-29 2 61 75 10.15388/VLLP.2021.4 PYKČIO, BAIMĖS ir GĖDOS metaforinė konceptualizacija lietuvių kalboje: kultūrinio turinio beieškant https://www.zurnalai.vu.lt/open-series/article/view/24553 <p>Straipsnis skirtas PYKČIO , BAIMĖS ir GĖDOS konceptualiesiems vaizdams, glūdintiems lietuvių kalboje, bei pykčio, baimės ir gėdos jausmų suvokimo, vertinimo ir kalbinės raiškos kognityviniam ir kultūriniam pagrindui aptarti. Mąstymo apie šiuos jausmus tendencijoms atskleisti pasitelkiamos konceptualiosios metaforos, o tam tikrais atvejais – konceptualiosios metonimijos. Nagrinėjami junginiai, vartojami įvairiems pykčio, baimės ir gėdos jausmų aspektams bei su jais siejamoms elgesio normoms ir apraiškoms nusakyti. Tiriamąjį inventorių sudaro pykčio, baimės ir gėdos kategorijoms priklausančios leksemos, sudėtiniai kalbiniai vienetai, sudaryti su šiomis leksemomis arba semantiniu pagrindu reguliariai siejami su jomis, taip pat metoniminio ir metaforinio perkėlimo būdu kilę derivatai ir frazeologiniai junginiai. Straipsnio struktūra grindžiama PYKČIO , BAIMĖS ir GĖDOS konceptualiųjų metaforų išeities domenais. Tokiu pagrindu pirmiausia aptariamos bendro išeities domeno konceptualiosios metaforos, iškeliančios aikštėn pykčiui, baimei ir gėdai bendrus suvokimo dėsningumus (TALPYKLA / UŽDARA ERDVĖ / JUDĖJIMAS AUKŠTYN ir ŽEMYN / PUSIAUSVYRA; ŽMOGUS / PALYDOV AS / PRIEŠAS; ŽVĖRIS / PABAISA / GYVI S; ARTEFAKTAS / KARŠTIS (UGNIS) / ŠALTIS; LIGA), toliau pristatomos konkretiems jausmams būdingos kalbinės konceptualizacijos kryptys (SKAUSMAS / KANČIA; KARTUMAS / NUODAI; GAMTOS JĖGOS / ORAI / TAMSA; AUGALAS (MEDIS / JAVAI); VANDUO (JŪRA / UPĖ); VELNIAS / PIKTOSIOS JĖGOS). Pirmosios suponuoja tam tikras bendras žmogiškąsias jausmų suvokimo ir vertinimo tendencijas, antrosios leidžia įžvelgti jausmų kalbinės konceptualizacijos kultūrinį sluoksnį.</p> Monika Bogdzevič Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ 2021-07-29 2021-07-29 2 76 96 10.15388/VLLP.2021.5 Analysis of Linguo-cultural Picture of LIE in Systemic Data https://www.zurnalai.vu.lt/open-series/article/view/24554 <p>Straipsnyje siekiama rekonstruoti melo vaizdą lietuvių kalbos leksikografiniuose šaltiniuose. Straipsnio tikslas – remiantis išsamia leksikografinių duomenų (žodyninių definicijų ir jas iliustruojančių sakinių, etimologinių duomenų, frazeologijos, vedinių, sinonimų, antonimų) analize parodyti, koks melo vaizdas įsitvirtinęs lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje. Tyrimas atliktas remiantis Liublino etnolingvistinės mokyklos pradininko Jerzy’io Bartmińskio pasiūlyta kalbos pasaulėvaizdžio atkūrimo metodologija. Atliekant analizę atskleista melo bazinė reikšmė ir periferiniai reikšmės profiliai. Melo reikšmių analizė išryškino du semantinius sluoksnius: sinchroninį ir diachroninį. Diachroninis lygmuo perteikia reikšmės genezę ir semantinę žodžio plėtrą. Sinchroninis sluoksnis atskleidžia šiuolaikines sąvokos reikšmes. Išsami leksikografinių duomenų analizė leido rekonstruoti kognityvinę melo definiciją lietuvių pasaulėvaizdyje.</p> Irena Snukiškienė Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ 2021-07-29 2021-07-29 2 97 109 10.15388/VLLP.2021.6 Człowiek i świat w przestrzeni aksjologicznej współczesnych młodych Polaków (na podstawie badań ankietowych) https://www.zurnalai.vu.lt/open-series/article/view/24557 <p>Obraz prawdziwego człowieka i świata wykreowany w potocznej świadomości językowej i aksjologicznej współczesnych młodych Polaków na przestrzeni dwóch dekad (od roku 1990 do 2010) zasadniczo nie zmieniał się. Istota prawdziwego człowieka – w opinii zdecydowanej większości respondentów – ujawnia się w jego czynach, postawie, zachowaniu i relacjach z innymi ludźmi. Jest to wyobrażenie człowieka inteligentnego, postępującego rozumnie i zgodnie z własnym sumieniem, kierującego się w życiu zasadami moralnymi, obdarzonego wrażliwością społeczną, otwartego na potrzeby innych ludzi, chętnie niosącego pomoc. Natomiast prawdziwy świat – widziany oczami młodych Polaków – łączy w sobie dwa współistniejące ze sobą wymiary fizykalny i społeczny. Jest to świat heterogeniczny, w którym najważniejsze miejsce zajmuje człowiek.</p> Beata Żywicka Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ 2021-07-29 2021-07-29 2 110 124 10.15388/VLLP.2021.7 The Perception of Neighbour in CMLL Publicistics https://www.zurnalai.vu.lt/open-series/article/view/24562 <p>Przedmiotem niniejszego artykułu jest pojęcie sąsiada, bazujące na formach rzeczownika kaimynas ‘sąsiad’. Strukturalne podejście do znaczenia łączy się tu z kognitywnym. W oparciu o materiały publicystyczne zawarte w Korpusie tekstów współczesnego języka litewskiego, omówiono, jak użytkownik współczesnego języka litewskiego postrzega sąsiada. Badania wykazały, że sąsiad jest osobą doświadczającą określonego stanu psychicznego, która, (nie)przychylnie reagując na otoczenie, na stosunkowo niewielkiej przestrzeni w taki lub inny sposób oddziałuje na innego. Emocjonalnie nacechowane działanie ukazuje dwojakiego sąsiada: obok którego jest dobrze resp. źle mieszkać. Okazało się, że w postrzeganiu sąsiada ważna jest bliskość, według której rozróżnia się względnie bliskiego &gt; dalekiego sąsiada; co więcej, z bliskością wiążą się różnice gradacyjne pojęć swój &gt; obcy.</p> Loreta Vaičiulytė-Semėnienė Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ 2021-07-29 2021-07-29 2 125 147 10.15388/VLLP.2021.8 „Prawdę mówiąc, jestem dosyć gruba. Właściwie to nawet bardzo”. Przymiotnik gruby jako realizacja konceptu OTYŁOŚĆ (na podstawie danych korpusowych) – uwagi wstępne https://www.zurnalai.vu.lt/open-series/article/view/24575 <p>W artykule podjęto próbę rekonstrukcji konceptu otyłość na przykładzie przymiotnika gruby jako jednej z jego leksykalnych realizacji. Analizę przeprowadzono na bazie tekstów współczesnej literatury pięknej pozyskanych z Narodowego Korpusu Języka Polskiego. Osoba z nadwagą w wyekscerpowanym materiale jest charakteryzowana w aspekcie fizycznym, psychicznym, estetycznym i społecznym. Gruby jest odstręczający, nieestetyczny, brzydko pachnie i wygląda karykaturalnie, bezustannie je, z trudem się porusza. Jest zwykle uśmiechnięty i życzliwy, ale ma wiele kompleksów, nie akceptuje siebie i stara się ukryć nadmierną tuszę. Ogląd materiału dowodzi, że w charakterystyce osób otyłych istotne, a może nawet centralne miejsce zajmuje negatywne wartościowanie, realizowane m.in. za pomocą przymiotników: wstrętny, brzydki, niezgrabny, paskudny.</p> Dorota Pazio-Wlazłowska Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ 2021-07-30 2021-07-30 2 148 161 10.15388/VLLP.2021.9 Tradicinis baltų ir slavų pasa ulėvaizdis. Kognityvinių lyginamųjų tyrimų projektas https://www.zurnalai.vu.lt/open-series/article/view/24576 <p>`Autorė pristato baltų ir slavų tautų liaudies kalbose susiformavusių vertybių tyrimą, atliekamą vykdant projektą ETNOEURO JOS ir grindžiamą Liublino Liaudies stereotipų ir simbolių žodyno (le. Słownika stereotypów i symboli ludowych), kurio tikslas – atkurti lenkų sąmonėje glūdintį liaudiškąjį pasaulio ir žmogaus vaizdą, metodologija. Remiantis slavų ir baltų tradicijų ekspertų apklausos duomenimis galima sudaryti pagrindinių slavų ir baltų vertybių rinkinius: slavų – SVEIKATA ir GYVYBĖ, ŠEIMA ir GIMINĖ, NAMAI, ŽEMĖ, DARBAS ir DARBŠTUMAS, MEILĖ, GROŽIS, LAIMĖ, IŠMINTIS, NUOŠIRDUMAS, TEISINGUMAS, IŠTIKIMYBĖ, SĄŽININGUMAS, LAISVĖ, GARBĖ, TIKĖJIMAS / religija ir DIEVAS, baltų – ŽEMĖ , DUONA, DARBAS, ŠEIMA, NAMAI. Projekto ETNOEURO JOS tikslas – atkurti keturių slavams ir baltams bendrų vertybių (ŽEMĖ, DARBAS, ŠEIMA, NAMAI ) kognityvinį vaizdą: pirmiausia parengti jų lyginamuosius aprašus, palyginti pasirinktus konceptus ir galiausiai jų pagrindu nustatyti semantinius invariantus. Sugretinus aprašus, parengtus vykdant projektą, ir EURO JOS projekto rezultatus atsiras galimybė patvirtinti arba paneigti kultūros tyrėjų tezę, kad slavų ir baltų kalbinės bendruomenės yra kur kas artimesnės liaudies, o ne elito ar valstybės lygmeniu.</p> Stanisława Niebrzegowska-Bartmińska Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ 2021-07-30 2021-07-30 2 162 180 10.15388/VLLP.2021.10 Leksikografiniai šaltiniai lietuvių kalbos pasaulėvaizdžio tyrimuose https://www.zurnalai.vu.lt/open-series/article/view/24577 <p>Straipsnio tikslas – pristatyti metodiką, kurios pagrindu atliekama kalbos pasaulėvaizdžio rekonstrukcija pasitelkiant sisteminius duomenis (leksikografinius šaltinius). Siekiant šio tikslo pradžioje pristatomas lietuvių žodynų korpusas, aptariamos jų ypatybės, tarpusavio sąsajos, keliami klausimai dėl „leksikografinio pasaulėvaizdžio“ ribotumo, apžvelgiamos mokslininkų abejonės dėl šio tipo tyrimų objektyvumo ir moksliškumo bei pateikiama argumentų, pagrindžiančių tokių tyrimų prasmę. Antroje straipsnio dalyje pristatoma ir išsamiau aptariama leksikografinės analizės procedūra ir jos pagrindu mėginama parodyti, kokių duomenų gaunama iš žodynų. Nagrinėjant MOTINOS koncepto vaizdą, atspindėtą leksikografijoje, teigiama, kad leksikografiniai šaltiniai yra labai svarbūs koncepto rekonstrukcijai, o tokios analizės patikimumą garantuoja jos kompleksiškumas. Lietuvių žodynų korpusas yra aiškiai nukreiptas į liaudiškumą ir istoriškumą, todėl konceptų rekonstrukcijoje neišvengiamai atsiranda panchroninis aspektas.</p> Kristina Rutkovska Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ 2021-07-30 2021-07-30 2 181 200 10.15388/VLLP.2021.11 Tarmės žodynas kaip etninės žinijos tekstų šaltinis https://www.zurnalai.vu.lt/open-series/article/view/24578 <p>Straipsnio tikslas – aptarti tarmės žodyno kaip kultūros teksto rengimo reikalavimus ir pateikti pavyzdžių, rodančių, kaip žodyne fiksuojama kolektyvinė atmintis ar liudijamas tapatumas. Straipsnyje siekiama išdėstyti tarmės žodyno rengimo metodologiją (medžiagos rinkimo, atrankos ir pateikimo principus). Laikomasi nuostatos, kad žodyne teikiami vartosenos pavyzdžiai (iliustraciniai sakiniai) turi ne tik tinkamai atskleisti vadinamąją žodyno straipsnio mikrostruktūrą (žodžio tarmines ypatybes, semantiką, vartojimo kontekstą ir kt.), bet ir atspindėti kultūrinį sluoksnį. <br>Žodžių reikšmių aiškinimas žodynuose laikomas pagrindiniu vadinamojo kalbinio pasaulėvaizdžio atskleidimo būdu, todėl vartosenos pavyzdžiai turėtų nurodyti ir į reikšmės sudėtį neįeinančius daiktų ar reiškinių požymius, individualaus jų pažinimo duomenis. Taip būtų atskleistas ir tarmėje susiklostęs pasaulio suvokimas, kuris yra bendrojo, arba konceptualiojo, pasaulėvaizdžio dalis. <br>Straipsnyje į tarmės žodyną žiūrima kaip į daugiasluoksnį tekstą, kuriame susilydo skirtingų bendruomenės narių patirtys, nuostatos ir vertybės, išryškėja apibendrintas santykis su tradicijomis ir istorija, fiksuojama tarmės vartotojų istorinė atmintis, atskleidžiamos jų pasaulėvaizdyje išsaugotos tradicinės vertybės ir papročiai.</p> Vilija Ragaišienė Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ 2021-07-30 2021-07-30 2 201 215 10.15388/VLLP.2021.12 Lietuvių paremijų kaupimas ir sklaida: šiuolaikiniai ištekliai https://www.zurnalai.vu.lt/open-series/article/view/24579 <p>Straipsnyje pristatomas Lietuvių literatūros ir tautosakos institute sukauptas lietuvių patarlių ir priežodžių1 fondas, jo šaltiniai ir saugojimo pavidalai: kartoteka, visuminis leidinys Lietuvių patarlės ir priežodžiai (LPP) ir elektroninis sąvadas Lietuvių patarlės ir priežodžiai (eLPP). Taip pat aptariami šių išteklių sisteminiai skirtumai, duomenų apimtis, vartojimo patogumo kriterijai. Trumpai aptariama paremijų tipologizavimo problematika.</p> Dalia Zaikauskienė Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ 2021-07-30 2021-07-30 2 216 228 10.15388/VLLP.2021.13 Polska frazematyka gwarowa – stan badań (za pięciolecie 2015–2020), metody i perspektywy https://www.zurnalai.vu.lt/open-series/article/view/24580 <p>W artykule zostały scharakteryzowane publikacje z zakresu polskiej frazematyki gwarowej, które ukazały się drukiem w latach 2015–2020. Poza tym autor omówił metody, jakie w nich wykorzystywano – początkowo była to analiza składnikowa, wpisująca się w nurt badań strukturalistycznych, później (mniej więcej od końca lat 80. XX w.) ujęcia etnolingwistyczne, zwłaszcza dotyczące językowego obrazu świata. Co do perspektyw, autor po raz kolejny (robił to bowiem we wcześniejszych swoich pracach) postuluje przygotowanie słownika frazematycznego gwar polskich.</p> Maciej Rak Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ 2021-07-30 2021-07-30 2 229 241 10.15388/VLLP.2021.14 Phrasematic Introduction to Dialectal Axiolinguistics https://www.zurnalai.vu.lt/open-series/article/view/24581 <p>Artykuł pokazuje, jak frazemy gwarowe wyrażają wartościowanie. Dla sześciu typów wartości wybrano po dwie wartości opozycyjne – pozytywną i negatywną: poznawcze (mądry – głupi), moralne (dobry – zły), witalne (zdrowy – chory), odczuciowe (syty – głodny), estetyczne (piękny – brzydki), ekonomiczne (bogaty – biedny).</p> Anna Tyrpa Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ 2021-07-30 2021-07-30 2 242 256 10.15388/VLLP.2021.15 DUONOS paveikslas lietuvių žodynuose https://www.zurnalai.vu.lt/open-series/article/view/24582 <p>Įvairūs lietuvių žodynai suformuoja tokį sąvokos <em><strong>duona</strong> </em>paveikslą: duona yra pagrindinis žmogaus valgis, kepama iš įvairių grūdų miltų, ji gerbiama ir taupoma, turi gydomųjų galių; skaniausia yra namie išsikepta duona; jeigu duonos nėra, žmogus badauja; norint visada turėti duonos reikia daug dirbti, net duonos kepimas yra didelis ir sunkus darbas, kurį reikia dirbti su išmanymu ir meile, kad būtų skani ir kvapni, po jos kepalu dedami ajerai, kopūstų, klevų lapai, ji puošiama ir pažymima šventais ženklais; žmogus duoną lygina su žmogaus veikla, išvaizda; duona yra gyvenimo matas, tam tikrų poelgių vertinimo atskaitos taškas; duonos vietą žmogaus gyvenime atspindi ir derivatai: duonai maišyti, raugti, kepti, riekti, laikyti yra specialūs daiktai, indai; iš duonos ruošiami kiti valgiai.</p> Irena Smetonienė Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ 2021-07-30 2021-07-30 2 257 268 10.15388/VLLP.2021.16 Etnolingvistinė informacija apie RUGĮ lietuvių tarmių žodynuose https://www.zurnalai.vu.lt/open-series/article/view/24583 <p>Straipsnyje analizuojama, kokią etnolingvistinę informaciją apie rugį galima perskaityti lietuvių tarmių žodynų žodžių straipsniuose: definicijose, iliustraciniuose sakiniuose, terminuose, frazeologizmuose, paremijose ir kt. Tarmių žodynai puikiai pasitarnauja atliekant leksinius semantinius tyrimus, paremtus lingvistinio pasaulio vaizdo tyrimų metodologija.<br>Be to, mėginama atsakyti į klausimą, ar rugys Lietuvos valstiečiui, žemdirbiui, kaimo gyventojui yra vien maisto šaltinis ir biologinės egzistencijos pagrindas.</p> Vilija Sakalauskienė Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ 2021-07-30 2021-07-30 2 269 291 10.15388/VLLP.2021.17 Семья и семейные ценности: на основе рукописей литовско-польских татар https://www.zurnalai.vu.lt/open-series/article/view/24584 <p>Семья всегда занимала и занимает одно из важнейших мест среди жизненных ценностей человека. Семейные темы являются обязательной составляющей этнолингвистических исследований. Представление о семье и семейных ценностях особым образом преломляется в арабографичных славяноязычных рукописях литовских татар. Выходцы из Золотой Орды и Крымского ханства — это одни из первых мусульман, поселившихся на территории Великого княжества Литовского в XIV в. Три главных момента в жизни человека — рождение, свадьба, смерть — и сопутствующая им обрядовость у литовских татар иная, нежели у местного населения, обряды литовских татар в основном имеют общемусульманские (общетюркские) корни, однако в них также присутствуют следы остатков шаманизма и местного христианского влияния. В данной статье, опираясь на тексты из арабографичных славяноязычных (белорусско- и польскоязычных) рукописей литовских татар, мы попытаемся выявить целую сеть связей и отношений, на которые распространяется понятие семьи и семейных ценностей.</p> Galina Miškinienė Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ 2021-07-30 2021-07-30 2 292 307 10.15388/VLLP.2021.18 Obraz MATKI w wybranych utworach Vandy Juknaitė https://www.zurnalai.vu.lt/open-series/article/view/24585 <p>Celem niniejszej pracy jest analiza językowego obrazu matki we współczesnej literaturze litewskiej na podstawie twórczości współczesnej pisarki litewskiej Vandy Juknaitė. Zanalizowane zostały następujące utwory prozaiczki: nowela Stiklo šalis i powieść Šermenys. Badanie jest oparte na opisie językowego obrazu świata w tekstach i z zastosowaniem metodologii etnolingwistyki kognitywnej. Analiza wybranych tekstów pozwala zauważyć, że w idiolekcie V. Juknaitė obraz matki nie podlega idealizacji. Poprzez wieloaspektowość, kruchość, niejednoznaczność obrazu autorka pokazuje, jaka matka naprawdę jest, że wszystkimi słabościami i ciemnymi stronami obrazu.</p> Karolina Slotvinska Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ 2021-07-30 2021-07-30 2 308 317 10.15388/VLLP.2021.19 Językowy obraz DOMU w prozie wspomnieniowej Wojciecha Piotrowicza https://www.zurnalai.vu.lt/open-series/article/view/24586 <p>Celem artykułu jest opis językowego obrazu DOMU na podstawie współczesnej prozy wspomnieniowej Wojciecha Piotrowicza. W pierwszej części artykułu przedstawiamy życiorys autora, który ma na celu pokazanie kształtowania się osobowości i drogi twórczej znanego dziś pisarza i działacza społecznego – jest przykładem sposobu formowania się powojennej polskiej inteligencji na Litwie. W nawiązaniu do bogatej literatury przedmiotu w badaniach lubelskiej szkoły etnolingwistycznej i różnorodnych ujęć konceptu domu w różnych językach, dążymy do jak najściślejszego odtworzenia obrazu domu w idiolekcie Piotrowicza, przedstawiciela starszego pokolenia polskiej inteligencji na Litwie, urodzonego w 1940 r. Przedmiotem badań jest zbiór utworów prozy autobiograficznej, zawierającej wspomnienia z dzieciństwa i przemyślenia pisarza. Analiza obrazu domu skupia się na dwóch profilach: fizycznym i symbolicznym, z wyodrębnieniem poszczególnych faset wypływających z analizy badanego tekstu. We wnioskach przedstawiamy cechy szczególne analizowanego obrazu na tle opisów domu w języku polskim, litewskim i białoruskim, dokonanych przez uczestników projektu EUROJOS.</p> Irena Fedorowicz Kinga Geben Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ 2021-07-30 2021-07-30 2 318 333 10.15388/VLLP.2021.20 Семантика БЕЛИЗНЫ в русском, польском и литовском языкаx: сопоставительный анализ https://www.zurnalai.vu.lt/open-series/article/view/24587 <p>В статье представлены результаты когнитивно-сопоставительного анализа семантики рус. белый, пол. biały и лит. baltas. Aнализ направлен на изучение особенностей сочетаемости наименований белого цвета с определенными классами объектов с целью установления типичныx для данныx языков культурныx прототипов белизны. Исследование показало, что семантика белого цвета довольна многопланова: изучаемые наименования широко используются при описанияx не только артефактов и явлений природы, но и в контексте физического и псиxологического состояния человека. Сопоставление особенностей функционирования и сочетаемости рус. белый, пол. biały и лит. baltas выявило значительное сxодство иx семантической структуры в отношении как прототипическиx значений, так и коннотаций: ‘белый как снег’ — ‘чистый’ — ‘невинный’ — ‘xороший’; ‘белый как день’ — ‘светлый’ — ‘ясный / прозрачный’ — ‘легальный’ — ‘xороший’. Во всеx треx языкаx неотъемлемым элементом восприятия белого цвета является его противопоставление черному (темному), отмечаемое также на уровне коннотаций, ср.: ‘черный / темный’ — ‘грязный’ — ‘непрозрачный’ — ‘неморальный’ — ‘нелегальный’ — ‘неxороший’. Различия прослеживаются в основном на уровне отдельныx коллокаций и фразеологизмов.</p> Viktorija Ušinskienė Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ 2021-07-30 2021-07-30 2 334 348 10.15388/VLLP.2021.21 Предметные метафоры ЗВЕЗД в литовских и русских поэтических текстах https://www.zurnalai.vu.lt/open-series/article/view/24588 <p>В статье, продолжающей цикл исследований метафор природных явлений, рассматриваются метафоры звезд, выявленных в творчестве 40 литовских и 54 русских поэтов. Рассматриваются предметные метафоры, составляющие наиболее многочисленную и самую интересную с этнолингвистической точки зрения группу из шести установленных для метафор звезд семантических групп. Предметные метафоры звезд могут быть как субстантивными, так и глагольными. В статье основное внимание уделено субстантивным метафорам. Они распределены в девять групп: 1) нечто написанное, начерченное, вышитое (буквы, письменные тексты, книги, чертежи, узоры); 2) осветительные приборы, средства для освещения; 3) одежда, ткани, пряжа, вязанные или плетеные предметы; 4) мелкие металлические, блестящие, округлые или острые предметы (украшения, монеты, гвозди, иглы, оружие и др.); 5) здания и их части; 6) кухонные принадлежности; 7) еда и напитки; 8) транспортные средства; 9) фрагменты крупных объектов, обломки. Исследование показало как сходство поэтических систем двух языков, в которых представлены одни и те же метафорические модели, так и различия. Наибольшее число предметных метафор звезд в обеих поэтических традициях относится к первым четырем из указанных групп, три следующие меньше распространены, периферийное положение занимает метафора звезда — транспортное средство. Различия двух поэтических систем может обусловливаться различиями культур и традиционных названий звезд и созвездий в языке. В статье отмечено, что поэтическая авторская метафора и в литовском, и в русском языках может коррелировать с фольклорной традицией — с загадками, пословицами, легендами, традиционными представлениями о мире, которые зачастую оказываются общими.</p> Jelena Konickaja Birutė Jasiūnaitė Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ 2021-07-30 2021-07-30 2 349 374 10.15388/VLLP.2021.22 Zrzuciłem duży kamień na wodnego węża … Poetycki a polski ludowy obraz WĘŻA https://www.zurnalai.vu.lt/open-series/article/view/24589 <p>Autorka rekonstruuje trzy modele węża utrwalone w polskim ludowym obrazie świata: mitologiczny (dziedziczony z tradycji prasłowiańskiej i indoeuropejskiej), biblijny (religijny, judeochrześcijański) i potoczny (pragmatyczny, praktyczny). Charakterystyki wyłaniające się z tych modeli są podstawą dla interpretacji wiersza Rue Descartes Czesława Miłosza.</p> Magdalena Wołoszyn Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ 2021-07-30 2021-07-30 2 375 387 10.15388/VLLP.2021.23 Istoty mitologiczne w dyskursie codzienności Żmudzinów z drugiej połowy XX wieku https://www.zurnalai.vu.lt/open-series/article/view/24590 <p>W artykule został przedstawiony opis występujących w dyskursie codziennym Żmudzinów z drugiej połowy XX w. nazw istot mitycznych, wraz z analizą kontekstów ich użycia i funkcji, jakie one pełnią. Autorka zwraca uwagę na podwójny – racjonalny lub irracjonalny – sposób nazywania istoty mitycznej. Omawia również typy stałych zwrotów z nazwami diabła oraz możliwości wariantywne ich użycia. Materiał źródłowy pochodzi ze słowników gwary żmudzkiej (zob. Aleksandravičius 2011, Vanagienė 2014–2015) oraz zbioru autentycznych tekstów mówionych Taip šneka tirkšliškiai (‘Tak mówią mieszkańcy Tirkšliai’, zob. Girdenis 1996).</p> Jūratė Pajėdienė Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ 2021-07-30 2021-07-30 2 388 408 10.15388/VLLP.2021.24 Polskojęzyczne wątki w litewskich zamówieniach leczniczych https://www.zurnalai.vu.lt/open-series/article/view/24592 <p>W artykule są analizowane zamowy, pochodzące ze zbiorów archiwalnych, wydane drukiem przez Daivę Vaitkevičienė w 2008 r. Ich szczególna wartość polega na tym, że są to teksty zapisane w różnych językach, w tym w języku polskim. Biorąc pod uwagę kryterium chronologiczne, mamy do czynienia z tekstami zarówno przedchrześcijańskimi, jak i tekstami z późniejszego okresu chrześcijańskiego. Z powodu wzajemnych wpływów kulturowych i interferencji językowych, zazwyczaj nie ma możliwości ustalenia języka oryginalnego, w którym to zamówienie powstało. Tylko w nielicznych przypadkach mamy do czynienia z przykładami, w których można ustalić wersję oryginalną lub przekładową. W artykule została podjęta próba porównania tekstów polsko- i litewskojęzycznych, przeanalizowania wątków występujących w zamowach polskojęzycznych oraz ustalenia sposobów funkcjonowania tego rodzaju tekstów w warunkach wielojęzyczności i wielokulturowości.</p> Tatjana Vologdina Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ 2021-07-30 2021-07-30 2 409 422 10.15388/VLLP.2021.25 Opowieści wierzeniowe w tekstach historii mówionej osób w okresie późnej dorosłości https://www.zurnalai.vu.lt/open-series/article/view/24593 <p>W swoim artykule analizuję przykłady opowieści wierzeniowych (podań) występujących w tekstach historii mówionej. Materiałem badawczym jest zbiór nagranych przeze mnie narracji biograficznych osób w okresie późnej dorosłości. Fragmenty, w których ujawnia się omawiany gatunek mowy, są w relacjach narratorów słabo związanych ze środowiskiem wiejskim stosunkowo nieliczne. W tekstach historii mówionej przenikają się racjonalność potoczna i naukowa. Narratorzy obudowują opowieści wierzeniowe komentarzami, w których dystansują się do ludowego obrazu świata lub próbują naukowo racjonalizować wydarzenia fantastyczne. Elementy podań ujawniają się także w ramach innych gatunków mowy, gdzie służą opartemu na wierzeniach wyjaśnianiu doświadczeń narratorów. Wierzeniowa wizja świata istotnie wpływa na ukształtowanie ustnych narracji o przeszłości.</p> Damian Gocół Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ 2021-07-30 2021-07-30 2 423 430 10.15388/VLLP.2021.26 Aksjologiczny aspekt współczesnych narracji o klimacie https://www.zurnalai.vu.lt/open-series/article/view/24594 <p>Celem artykułu jest analiza wartości, jakie ujawniają się w wybranych narracjach o klimacie. W świetle kryzysu klimatycznego, będącego największym wyzwaniem współczesności, klimat postrzegany jest jako wartość i obecny coraz częściej w dyskursie publicznym. W artykule uwzględniono trzy narracje, które koncentrują się wokół sytuacji klimatycznej i prezentują różne punkty widzenia: młodych aktywistów klimatycznych, premiera Polski Mateusza Morawieckiego i ekologów chrześcijańskich. Dla każdej narracji wyodrębniono zestaw wartości, a także wskazano podobieństwa i różnice między nimi. Uwzględniono również kwestię usieciowienia wartości, które połączone są ze sobą w sposób znaczeniowy i pojęciowy.</p> Sara Akram Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ 2021-07-30 2021-07-30 2 431 454 10.15388/VLLP.2021.27 Religijne motywy w reklamie – na marginesie pewnego projektu. https://www.zurnalai.vu.lt/open-series/article/view/24595 <p>Artykuł nawiązuje do kierowanych przez autorkę badań zespołowych, finansowanych przez Deutsche Forschungsgemeinschaft, prowadzonych w Instytucie Slawistyki berlińskiego Uniwersytetu Humboldtów. W latach 2009–2015 powstał słownik online pod tytułem Religiöse Lexik in der Allgemeinsprache (Deutsch, Polnisch, Slowakisch, Tschechisch), dostępny w Internecie pod www2.hu-berlin. de/sacrumprofanum. Jest to słownik typu intensywnego, jego celem jest bowiem objętość i głębia opisu, a nie liczebność haseł. W typowym układzie leksykograficznym wychodzącym od siatki haseł słownikowych zaczerpniętych z czterech porównywanych tu języków znalazła się także rubryka „konteksty kulturowe” obejmująca także przykłady użyć leksyki religijnej w świecie reklamy.</p> Alicja Nagórko Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ 2021-07-30 2021-07-30 2 455 468 10.15388/VLLP.2021.28 Model nauczania i podsta wowe teksty religijne przygotowane przez jezuitów działających na terenach Litwy i Korony od 2. poł. XVI do 1. poł. XVII w. https://www.zurnalai.vu.lt/open-series/article/view/24596 <p>Artykuł stanowi charakterystykę systemu edukacji przyjętej w kolegiach jezuickich na terenach Rzeczypospolitej Obojga Narodów w 2. poł. XVI i 1. poł. XVII w. pod względem nauczanych języków, ze szczególnym uwzględnieniem nauczania języka litewskiego. W działalności szkolnej zakonników, język i kultura pokrywały się z ich pracą apostolską, a najważniejsze wartości, które starali się przekazać mieszkańcom Litwy, były związane z chrześcijaństwem i katolicyzmem. Języka litewskiego używano w pracy: w kazaniach, tekstach liturgicznych i drukach dewocyjnych. Dla zrealizowania celu podstawowego, jakim było szerzenie wiary, jezuici przyjmowali metody i sposoby, które w możliwie najlepszy sposób sprzyjały dobrym relacjom i porozumieniu, wyprzedzając w czasie badania etnolingwistyczne.</p> Justyna Łukaszewska-Haberkowa Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ 2021-07-30 2021-07-30 2 469 479 10.15388/VLLP.2021.29 Apie autorius https://www.zurnalai.vu.lt/open-series/article/view/24597 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Kristina Rutkovska Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ 2021-07-30 2021-07-30 2 480 490 Bibliografiniai duomenys https://www.zurnalai.vu.lt/open-series/article/view/24598 <p>&nbsp;&nbsp;</p> Kristina Rutkovska Autorių teisių (c) 2021 Authors https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/ 2021-07-30 2021-07-30 2 491 491